- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- 1S-572-954/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02147-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- T. B.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. B. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 11 d. nutarties, kuria tenkinus prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą, pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. B. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, subendrinta su 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
1.3. T. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
1.4. Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2024 m. liepos 23 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, 2022 m. rugsėjo 9 d.) yra 1 metai 10 mėnesių ir 15 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių ir 15 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistasis siekia įsitraukti į pozityvaus užimtumo priemones, lankė prevencinio pobūdžio užsiėmimus, skirtus piktnaudžiavimo alkoholiu prevencijai, pataisos namuose mokosi ir įgijo specialybes, šiuo metu drausminių nuobaudų neturi, skatintas, taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi tenkino prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą, pakeitė Komisijos nutarimą ir nuteistajam T. B. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nurodant, kad T. B. neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą yra nuteistas 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, anksčiau teistas, jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo T. B. gynėjas skunde prašo 2022 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį panaikinti ir prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą dėl pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN-AK, 2 sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.
4.1. Skunde gynėjas nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrista, teismas nenurodė savo išvadų faktinių ir teisinių argumentų (conditio sine qua non), sprendimas prieštarauja procesinėms ir materialinėms teisės normoms.
4.2. Teigiama, kad nuteistasis pagal formaliuosius kriterijus įgijo teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos namų. T. B. vykdė visas programas bei sąžiningai mokėsi – baigė smurtinį elgesį mažinančius kursus, alkoholio žalos kursus, neturi ir neturėjo nuobaudų, sutinka dirbti, nuteistųjų subkultūros nepalaiko, nusikalstamos veikos padarymo metu nepriklausė nei nusikalstamam susivienijimui, nei organizuotai grupei, jo atžvilgiu nenustatytas net paprastas bendrininkavimas. 2022 m. spalio 10 d. nuteistasis buvo pervestas bausmę atlikti lengvos grupės sąlygomis – ko pirmosios instancijos teismas galimai nežinojo ir nevertino. Probacijos tarnybos pareigūnai lankėsi T. B. gyvenamojoje vietoje ir konstatavo, kad probacijos sąlygos su intensyviąja priežiūra galimos. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis nori kabintis į gyvenimą ir jo laukia darbas laisvėje bei tėvas, kuriam reikalinga rūpyba, ir mama, kuriai taipogi nustatytas neįgalumo lygis. Tėvas R. B. serga (duomenys neskelbtini) ir T. B. yra tas žmogus, kuris privalo padėti tėvui apsirūpinti vaistais, nuvykti į gydymo įstaigą. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimas dėl T. B. paskyrimo rūpintoju savo neįgalaus tėvo yra įsiteisėjęs.
4.3. Skunde teigiama, kad teismo procesinis sprendimas surašytas taip bendrai, kad tiktų kiekvienam nuteistajam. Visiškai neaišku, ką turėtų padaryti T. B., kad galėtų pasinaudoti teise į lygtinį paleidimą, tas konkrečiai nepaaiškinta, dėl ko jam tokia teisė turėtų būti nesuteikiama, o apsiribota bendromis frazėmis. Nors teismo sprendimo motyvai yra surašyti sklandžia teisine kalba, tačiau jie ne tiek svarūs, kad galėtų paneigti nuteistojo teisę tikėtis lygtinio paleidimo tuo atveju, kada jis įvykdė visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami iš tiesų pasitaisyti.
4.4. Gynėjas skunde pažymi, jog teismo nutartis priimta neatsižvelgus į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2015 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015). Gynėjas skunde teigia, kad nors lygtinį paleidimą skatina tarptautinės rekomendacijos, bausmių vykdymo ir Probacijos įstatymų nuostatos, daugelis baudžiamosios teisės specialistų, Lietuvos teismų praktikoje lygtinio paleidimo taikymas mažėja. Lygtinio paleidimo komisija – valstybės institucija, kuri remiasi valstybės pareigūnų, nuolat ir sistemingai bendraujančių su T. B., priėmė sprendimą taikyti lygtinį paleidimą. Skundą parengęs prokuroras ir apylinkės teismas, nusprendė, kad asmuo turi likti kalėjime net nematydamas žmogaus – nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo.
4.5. Gynėjas nesutinka su priimta nutartimi, nes teismo sprendimo pagrindiniai motyvai grindžiami nuteistojo elgesiu iki teismo nuosprendžio vykdymo, analizuojant jo padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nubaustas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau šios aplinkybės neturėtų būti argumentu netaikyti jam lygtinio paleidimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėtų būti vertinamas nuteistojo elgesys pačioje pataisos įstaigoje bei siekis pasikeisti dalyvaujant elgesį keičiančiose programose. Noras dalyvauti ir dalyvavimas daugelyje elgesį koreguojančių programų veikloje apibūdina T. B. teigiamai, jis galiojančių nuobaudų neturi.
4.6. Gynėjas pažymi ir tai, jog T. B. jau yra atlikęs ženkliai didesnę nei BVK 157 straipsnio 1 dalyje reikalaujama bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Didesnės nei įstatymo reikalaujamos bausmės dalies atlikimas nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tai taip pat svarbi aplinkybė, konstatuojant komisijos nutarimo pagrįstumą.
4.7. Analizuojant, kaip nustatoma asmens nusikalstamo elgesio rizika, atskirai vertinami statiniai (t. y. nekintantys, pvz., kriminalinė istorija) ir dinaminiai (t. y. kintantys, pvz., išsilavinimas ir įsidarbinimo galimybės, nuostatos, emocinė gerovė ir pan.) pagal metodiką OASys, su kuria yra nustatoma asmens pakartotinio nusikalstamumo rizika – sistema remiasi ne tik buvusiais įvykiais ir faktais, socialiniais ir teisiniais sunkumais (dažniausiai – užfiksuotais tik asmens baudžiamojoje byloje, bet taip pat asmens elgesiu nelaisvės sąlygomis, ir tai neišvengiamai gali vesti prie sistemingo rizikos pervertinimo (per aukšto rizikingumo nustatymo). Tačiau „bloga praeitis“ (pakartotinis nusikalstamas elgesys, priklausomybės, ilgalaikis nedarbas ir pan.) negali ir neturi būti laikoma „blogos ateities“ pranaše. Objektyvūs motyvai atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą yra turėtos, turimos nuobaudos, pažeidimai, nusikalstamo elgesio rizikos lygis, didelė likusios neatliktos bausmės dalis. Įvertinus šiuos kriterijus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino prokuroro skundą ir T. B. atžvilgiu nepagrįstai netaikė lygtinio paleidimo instituto.
4.8. T. B. skunde papildomai nurodo, kad būdamas pataisos namuose, jaučia socialinę atskirtį bei visuomenės pasmerkimą, šeima – jam svarbiausia vertybė gyvenime, siejanti su visuomene. Žmona yra psichoterapeutė ir šeimos psichoterapija jam labai padeda suprasti ir spręsti savo emocines problemas, palaiko. Nuteistajam tai yra viena svarbiausių jo integracijos sąlygų, kadangi užtikrina aukštesnę savigarbą, teigiamą emocinę bei psichinę savijautą. Nutrūkusių kontaktų atkūrimas ir ryšių su artimaisiais palaikymas lieka vienu iš pagrindinių tikslų. Tėvas sunkiai serga ir pats nesugeba tinkamai savimi pasirūpinti dėl fizinės negalios, yra jam labai reikalingas, mamai taipogi buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis bei atitinkamas priežiūros (pagalbos) poreikis.
4.9. Skunde akcentuojama, kad būtų neteisinga žmogų diskriminuoti dėl jo praeities, nes jos pakeisti nebeįmanoma, tačiau įmanoma pradėti naują gyvenimą ir užtikrinti saugią bei orią ateitį, todėl prašo leisti pasinaudoti teise į lygtinį paleidimą jau dabar. Pažymi, kad yra pavyzdingas nuteistasis, užsiima pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla – projektas „Kačių namai projektas“ bei daugeliu kitų veiklų, taip prisideda prie savo išlaikymo pataisos įstaigoje sąnaudų sumažinimo, dalyvauja programose, „Lietuvos Kalėjimų Kapelionų Asociacijos organizuojamuose susitikimuose bei Švento Rašto studijose, maldose, įvairiose priemonėse, pats jas organizuoja, sportuoja. Vykdant tęstinį religinį – dorovinį ugdymą gavo dar vieną paskatinimą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. B. gynėjo skundas atmestinas.
3. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį, nuteistojo T. B. gynėjo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pateikė aiškius tai pagrindžiančius argumentus ir motyvus, teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
4. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
5. Sutiktina su skundo argumentu, kad T. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau ši aplinkybė, kaip teisingai nurodoma ir skunde, savaime nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į skundo argumentus taip pat pastebėtina, kad ir likusi neatliktos bausmės dalis nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, kadangi tokio pobūdžio bylose yra sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savaime nesuponuoja teismo pareigos tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Nors gynėjas skunde akcentuoja kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, pastebėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvieno to prašančio nuteistojo atžvilgiu, kadangi teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad T. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
5. Vadovaujantis skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, T. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
6. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo T. B. asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo gynėjo skunde, teisėjų kolegijai nekyla: šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką vieną kartą skatintas, nebaustas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo ir baigė AA/ AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12-os žingsnių programa, kurios metu siekė spręsti problemas, susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu, dalyvavo ir baigė dvi terapines „Meditacijos įgūdžių lavinimo“ grupes, skirtas savistabos, dėmesingumo lavinimui ir gebėjimui atsipalaiduoti stresinėse situacijose, bei streso valdymui ir destruktyvaus elgesio prevencijai, kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus, lankė individualią „Elgesio keitimo terapiją“. Atlikdamas bausmę įgijo 5 specialybes – suvirintojo, tekintojo, elektriko, apšildytojo-apdailininko bei šaltkalvio, pagal specialybes nedirbo. Nuteistasis taip pat mokėsi, sėkmingai baigė 10 klasę. Raštiškai kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, šiuo metu užsiima darbine veikla pagal budėjimo grafikus. Įstaigoje gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimas, jog įmonė priims T. B. vairuotojo-mechaniko pareigoms jo lygtinio paleidimo atveju. Taip pat lygtinai paleistas nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, yra lankomas artimųjų. Bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taip pat stebima aukšta T. B. motyvacija keisti alkoholio vartojimo įpročius visiškai atsisakant jo vartojimo, sėkmingai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja T. B. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.
7. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo T. B. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia tai, kad atlikus dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti net 6 statiniai (nekintantys) kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas aštuonis kartus, šiuo metu atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę); suicidinio elgesio istorija; smurtinio elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio, istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istoriją; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; priežiūros bendruomenėje sąlygų pažeidimai, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Taip pat nustatyta net 14 dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių: maža oficiali darbinė patirtis; turi skolų ir šiuo metu ribotas galimybes jas padengti, o taip pat susiduria su tam tikrais lėšų tvarkymo sunkumais; smurto panaudojimas prieš buvusią sutuoktinę; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; emocijų valdymo sunkumai bei mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; būdinga instrumentinė agresija; būdingos savitvardos/savikontrolės problemos; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros /apribojimų pažeidimai); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamų veikų padarymo metu), bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti.
6. Nors skunde teigiamai priešingai, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, taip pat jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia T. B. praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
7. Kaip konstatuota skundžiamoje nutartyje, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (kadangi paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su keturiais ankstesniais, nuteistasis bausmę atlieka už 5 nusikalstamas veikas), iš viso teistas 8 kartus, daugiausia už nusikaltimus viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, tame tarpe šeimos nario atžvilgiu. Taip pat teistas (duomenys neskelbtini) už su vagyste susijusią nusikalstamą veiką. T. B. tai yra 3 laisvės atėmimo bausmė. Nors praeityje nuteistajam buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (areštas, bausmės vykdymo atidėjimas), tai, akivaizdu, įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, įvertinus dar ir tai, kad pirmasis jo teistumas sulaukus 21 metų, neabejotinai rodo, jog T. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas, pasidavimas įtakai, taip pat piktnaudžiavimas alkoholiu.
8. Nors šiuo metu T. B. nurodo kenčiantis dėl pasekmių, kurias sukėlė jo neteisėti veiksmai (laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra atskirtas nuo artimųjų), vis tik kalbėdamas apie nusikalstamas veikas savo kaltę yra linkęs minimizuoti, ieškoti jo elgesį pateisinančių aplinkybių, taip pat pripažįsta, jog dažniausiai nusikalsdavo spontaniškai, neplanuodamas, nes pasiduodavo akimirkos impulsui. Stebima, jog dėl nuteistajam būdingo teisės pažeidimų modelio jis kartoja tas pačias klaidas, negeba pasimokyti iš ankstesnių patyrimų. Pokalbio metu nuteistasis save apibūdina kaip ramų, nekonfliktišką asmenį, dažniausiai siekianti atrasti kompromisą su oponentu, tačiau jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kuomet jis, negebėdamas suvaldyti savo emocijų, panaudojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Skundžiamoje nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistojo T. B. tolerancija frustracijai yra žema, jis jautriai išgyvena asmenines nesėkmes (ypač santykiuose), o taip pat lengvai pasiduoda provokacijoms, manipuliacijoms, ypač tuo metu, kai yra neblaivus. Nors šiuo metu nuteistasis geba iš dalies atpažinti turimas problemas ir siekia analizuoti jų priežastis bei pasekmes, visgi asmuo susikoncentruoja tik į išorines problemų atsiradimo priežastis, vengia gilintis į vidines, gilumines priežastis. Iš aptarto akivaizdu, kad net ir šiuo metu T. B. apie savo neteisėto elgesio pasekmes mąsto paviršutiniškai, realiai neįvertindamas pasekmių, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad, nors ir teigia priešingai, kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, nesistengia eliminuoti jų galimos pasikartojimo rizikos, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai. Vien tai, kad pataisos įstaigoje jis aktyviai dalyvauja pozityviame užimtume ir socialinės reabilitacijos programose, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Be to, kolegijos vertinimu, nors struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje T. B. gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad šias rizikas jis suvaldys ir paleistas lygtinai. Juo labiau, jog, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, asmuo kartoja tas pačias klaidas, tinkamai neįvertina ankstesnio patyrimo, vis dar nėra linkęs vadovautis nustatytomis visuomenės normomis, dėl ko egzistuoja didelė tikimybė, jog vėl paleistas lygtinai T. B. gali nusikalsti.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, dinaminių kriminogeninių veiksnių visuma, atsižvelgiant į jo padarytas nusikalstamas veikas patvirtina nuteistojo gyvenimo būdą esant tiesiogiai susijusį su nusikalstamumu ir išlikusia realia rizika dėl pakartotinio nusikalstamumo išėjus į laisvę, nes nuteistojo kriminalinis elgesys priešingas visuomenės dorybėms, taip pat akcentuota emocijų valdymo sunkumai, mažas atsparumas stresui bei nepakankami sprendimų įgūdžiai, išlikęs nuteistojo impulsyvus elgesys, klaidų kartojimas ir pasekmių neįvertinimas. Šių duomenų kontekste įvertinus dar išlikusius T. B. kriminogeninius rizikos veiksnius, teisėjų kolegija abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu aukščiau nurodytų rizikų nusverti negali T. B. nustatyti apsauginiai veiksniai, tokie kaip patvirtinta gyvenamoji ir darbo vieta, kadangi nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo neturėjo oficialios darbo patirties, nebuvo motyvuotas dirbti. Be to, nuteistasis darbinės patirties kol kas neįgijo ir pataisos namuose. Taip pat svarbu tai, jog pagal vykdomuosius dokumentus, T. B. turi 682 Eur įsiskolinimą, iš kurio padengta tik – 250 Eur. Kaip nurodė pats nuteistasis, jam finansiškai padeda šeimos nariai, kurie dengia ir turimus finansinius įsipareigojimus, kas negarantuoja nuteistojo finansinio stabilumo. Todėl šie duomenys, kolegijos vertinimu, negali lemti teismo procesinio sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimą. Analogiška išvada darytina įvertinus ir skundo argumentus dėl gyvenamosios vietos bei socialinių ryšių su artimaisiais palaikymo. Šios aplinkybės (gyvenamosios vietos turėjimas bei artimų santykių palaikymas) egzistavo ir ankščiau, tačiau jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl manyti, jog šiuo atveju jos pagrįstai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo. Vis tik sutiktina, kad tiek nuteistasis, tiek jo artimieji dėl nuteistojo kalinimo patiria išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau tai yra paties nuteistojo neteisėto elgesio pasekmė.
11. Esant šiems duomenims, sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta įsigilinus į T. B. asmenybę bei jo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir teisėjų kolegija, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, nuteistojo T. B. gynėjo skundą atmetant kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo T. B. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.