Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pakeistas 2020 m. liepos 24 d. nuosprendis: pripažinta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2024 m. liepos 23 d.

Anksčiau teismo tris kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis šiuo metu drausminių nuobaudų neturi, skatintas, siekia įsitraukti į pozityvaus užimtumo priemones, lankė prevencinio pobūdžio užsiėmimus skirtus piktnaudžiavimo alkoholiu prevencijai, nustatyta kriminogeniniai veiksniai, mažinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. Š. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tame tarpe teistas už smurtinį nusikaltimą, anksčiau teistas, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų. Nors nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, tačiau 2022 m. vasario 25 d. pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nepaisant to, kad nuteistasis vieną kartą skatintas, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistajam vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kaltę linkęs minimalizuoti. Be to, likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė, todėl, prokurorės nuomone, nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendinamas teisingumo principas.

Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas prokurorės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. priimto nutarimo, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gauta informacija, jog nuteistasis laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. spalio 7 d. nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka. 2022 m. rugsėjo 30 d. skatintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo ne kartą teistas, jam taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – areštas, taip pat bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas, laisvalaikį leisdavo bei bendraudavo su teistais bei bausmę atlikusiais asmenimis, t. y. jo draugų rate yra ne vienas teisės pažeidėjas, o taip pat, kad jo laisvalaikio praleidimo būdai – nuolatinis piktnaudžiavimas alkoholiu turėjo įtakos nusikalsti. Asmens nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuojamas ne vienas atvejis, kurio retu jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį, o taip pat vieną kartą ir seksualinį smurtą. Nors nuteistasis teigia, kad alkoholio nebevartoja nuo 2020 metų kovo mėnesio, dar būdamas laisvėje ir siekdamas spręsti šią problemą „kodavosi“, lankė AA susirinkimus 2-3 kartus per savaitę, pataisos įstaigoje baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, tačiau nuteistajam nesprendžiant turimų sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę linkęs minimizuoti, ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nuteistasis pripažįsta, jog dažniausiai nusikalsdavo spontaniškai, neplanuodamas, nes pasiduodavo akimirkos impulsui. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis kartoja tas pačias klaidas, nes negeba pasimokyti iš ankstesnių klaidų. Pokalbio metu nuteistasis save apibūdina kaip ramų, nekonfliktišką asmenį, dažniausiai siekianti atrasti kompromisą su oponentu, tačiau jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kuomet jis negebėdamas suvaldyti savo emocijų panaudojo fizinį smurtą nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Taip pat, teisės pažeidėjo nusikalstamo ¡elgesio istorijoje fiksuotas ir seksualinio smurto panaudojimas. Pokalbio metu stebima, jog asmens tolerancija frustracijai - žema, jis jautriai išgyvena asmenines nesėkmes (ypač santykiuose), o taip pat lengvai pasiduoda provokacijoms, manipuliacijoms, ypač tuo metu, kai yra neblaivus. Šiuo metu nuteistasis geba iš dalies atpažinti turimas problemas ir siekia analizuoti jų priežastis bei pasekmes. Visgi stebima, jog asmuo susikoncentruoja į išorines problemų atsiradimo priežastis, tačiau vengia gilintis į vidines, gilumines priežastis. Nuteistasis praeityje rinkosi netinkamus, socialiai nepriimtinus turimų problemų sprendimo būdus (pvz. turimas finansines problemas sprendė įvykdydamas vagystę, j emocines problemas - siekdamas atimti sau gyvybę, vartodamas alkoholį, konfliktus - panaudodamas fizinį smurtą).

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei iš pataisos įstaigos gauta informacija nustatyta, kad nors nuteistasis už gerą elgesį i dalyvavimą visuomenėje būrio veikoje du kartus skatintas, tačiau jis taip pat pataisos įstaigoje vieną kartą nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau drausminė nuobauda neskirta, o apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuobauda nebuvo skirta, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui.

Pažymėtina, kad Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas aštuonis kartus, šiuo metu atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę); suicidinio elgesio istorija; smurtinio elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio, istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istoriją; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; priežiūros bendruomenėje sąlygų pažeidimai, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; maža oficiali darbinė patirtis; turi skolų ir šiuo metu ribotas galimybes jas padengti, o taip pat susiduria su tam tikrais lėšų tvarkymo sunkumais; smurto panaudojimas prieš buvusią sutuoktinę; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; emocijų valdymo sunkumai bei mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; būdinga instrumentinė agresija; būdingos savitvardos/savikontrolės problemos; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros /apribojimų pažeidimai); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. B. neatliktos bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių 15 dienų), kai nuteistasis ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą yra nuteistasis 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, anksčiau teistas, jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.