Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2630-936/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-07
Bylos Nr.: e2S-2630-936/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16127-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Pareiškėjas: A. A.

Kategorijos

3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-2630-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16127-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.2; 3.4.2.6.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje antstoliai Ramūnas Kamarauskas, Darius Stakeliūnas, Irena Beliačic, Tereza Gerasimovič ir Eduardas Sergėjevas, akcinė bendrovė SEB bankas, UAB „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. A., V. R., Firma Handlowa Inter-MAT PLUS, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Stiprus žmogus“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo, prašė paskirti jo bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“, patvirtinti 900 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos ir nustatyti 4 mėn. terminą teismui pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

1.1. Nurodė, kad 2007 metais įkūrė įmonę UAB „Alen-sped“, kurios logistikos ir ekspedijavimo veiklai finansuoti ir vykdyti fizinio asmens vardu buvo sudaryta kreditavimo sutartis su AB SEB banku. Tačiau 2008-2009 m. ekonominės krizės metu, pareiškėjui teko parduoti įmonę nuostolingai, todėl nepakako padengti turimą kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui ir buvo pradėtas išieškojimas. Pareiškėjas įsidarbino, tačiau jo darbo užmokestis nebuvo pakankamas skoloms padengti. Didžiąją dalį kilusių įsiskolinimų kreditorių naudai teismas pareiškėjo atžvilgiu priteisė 2008-2012 m. laikotarpiu. Šiuo metu pareiškėjo turimos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1300 Eur, tačiau iš jų jam reikia ir išlaikyti du vaikus, antstoliai nuskaito po 400-500 Eur per mėnesį, todėl pragyvenimui lieka nedidelė lėšų suma. Pareiškėjo gaunamos pajamos nėra pakankamos padengti skolas, kurių bendra suma – 27 622,79 Eur, neįskaitant kasdien skaičiuojamų vykdymo išlaidų ir palūkanų, dėl kurių augimo pagrindinė skola nemažėja.

1.2. Pareiškėjas turi šiuos įsipareigojimus: AB SEB bankui – 7 105,39 Eur; UAB „GelvoraSergel“ – 610,66 Eur; UAB „Julianus Inkaso“ – 490,24 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai – 111,79 Eur; Firma Handlowa Inter-MAT PLUS – 7 615,22 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 427,29 Eur; M N. – 8 688,60 Eur; antstolė Irenai Beliačic – 761,55 Eur; antstolei Terezai Gerasimovič – 97,10 Eur; antstolė Janei Jakimavičienei – 1 401,02 Eur; ir antstoliui Dariui Stakeliūnui – 314,33 Eur.

1.3. Pareiškėjas nurodė, kad jo įsipareigojimai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – ir FABĮ) nustatytą dydį bei jis nepajėgus jų įvykdyti. Teigia, kad nėra sudaręs jokių sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, nėra teistas, įrašytas į priklausomybės ar psichikos ligų sąrašą, ar apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Nėra iškelta jokių teisminių procesų. Neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, grynųjų pinigų, viršijančių 1 minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – ir MMA), turi akcijų, tačiau įmonė veiklos nevykdo. Turi skolininką M. L., kuris jam skolingas 3 790 Eur, išieškojimas vykdomas antstolio kontoroje.

1.4. Pareiškėjas nurodo, kad minimaliems (būtiniesiems) jo poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį (iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo) reikalinga 900 Eur suma. Nurodomas sąmatos iki Fizinio asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dydis – 213,80 Eur.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjo A. A. įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankui šio atsiliepimo pateikimo dienai sudaro – 6 321,26 Eur neskaičiuojant procesinių palūkanų, žyminio mokesčio bei vykdymo išlaidų. Pažymėjo tai, kad nors pareiškėjo skolų suma viršija 25 MMA ir įsipareigojimų mokėjimo kreditoriams terminai yra pasibaigę, pareiškėjas kreditorių reikalavimams tenkinti skirdamas po 400 Eur per mėn., net ir skaičiuojant procesines palūkanas, visą pareiškime nurodytą įsiskolinimą su priskaičiuotomis procesinėmis palūkanomis, galėtų padengti per 6-7 metus. Kreditoriaus AB SEB banko nuomone, pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pagristi būtiniems poreikiams reikalingas lėšas, aiškiai nurodyti kaip bus įgyvendinama pagrindinė FABĮ paskirtis, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė Tereza Gerasimovič atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti keliamas klausimas dėl trečiosios nemokumo sąlygos, t. y. ar pareiškėjas turi realią galimybę per protingą terminą padengti savo skolas iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Pažymi, kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškime nurodė, kad darbovietė pagal antstolių patvarkymus dėl skolos išieškojimo išskaito apie 400-500 Eur/mėn. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visa jo likusi nepadengtų skolų suma šiuo metu siekia apie 27 622,79 Eur, todėl atlikus skaičiavimus, darytina išvada, kad šią sumą galėtų padengti per penkerius metus (pvz. 27 622,79/450 (išskaitų vidurkis)/12≈5,1). Todėl antstolė mano, kad šis terminas atitinka protingumo kriterijų ir įrodo, kad skolininkas turi realią galimybę visiškai padengti savo įsiskolinimą. Pažymi, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. 0045/13/00770 pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-175-371/2013 dėl 630,96 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo UAB „GelvoraSergel“ naudai. Vykdomoji byla pradėta 2013 m. gegužės 23 d., o 2023 m. birželio 2 d. duomenimis likusi išieškoti suma sudaro 450,12 Eur skolos ir 3,77 Eur palūkanų.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas A. A. valstybės biudžetui skolingas 111,79 Eur.

5. Suinteresuotas asmuo M N. byloje nurodė, kad savo reikalavimą perleido V. R. ir pareiškėjas jam nėra skolingas.

6. Suinteresuotas asmuo V. R. pateiktame atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad atlikus tarpusavio skolų įskaitymą pareiškėjas yra skolingas suinteresuotam asmeniui tik 37 eurus. Taip pat teigia, kad pareiškėjui negali būti iškelta bankroto byla, nes jis neatitinka nemokumo kriterijaus, t. y. jo skola yra mažesnė už 25 MMA.

7. Suinteresuotas asmuo R. A. teismo posėdžio metu palaikė sutuoktinio A. A. pareiškimą.

Šalies argumentai

8. Suinteresuotas asmuo antstolis Eduardas Sergėjevas prašyme jį įtraukti į bylą vietoje antstolės Janės Jakimavičienės, nurodė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Bei papildomai nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjo skolos likutis AB SEB bankui, pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1085-371/2013 sudaro 10 304,46 Eur, iš kurių 3 406,15 Eur palūkanos, taip pat 675,80 Eur vykdymo išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui A. A. bankroto bylą.

9.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, nurodė, kad jau priėmus bylą nagrinėti bei teismo posėdyje išklausius pareiškėjo kreditoriaus V. R. paaiškinimus, jog šiam kreditoriui pareiškėjas nėra skolingas bei pareiškėjui negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla, nes jis neatitinka nemokumo kriterijaus, t. y. jo skoliniai įsipareigojimai neviršija 25 MMA, 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus bei paaiškinimus ir nurodė, kad be pareiškime nurodytų kreditorių pareiškėjas taip pat yra skolingas savo žmonai R. A. 15 000 Eur sumą. Kartu su šiais paaiškinimais pateikta 2023 m. rugpjūčio 7 d. skolos perleidimo sutartis, pagal kurią matyti, kad pareiškėjas perėmė iš kito skolininko 15 000 Eur įsiskolinimą kreditorei R. A..

9.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas A. A. jau inicijavęs bankroto procesą, teigdamas ir įrodinėdamas, kad jo finansinė būklė yra ypatingai sunki ir įsipareigojimų vykdymas negalimas, jau bylos nagrinėjimo metu prisiima papildomus įsipareigojimus, t. y. perima kito skolininko 15 000 Eur skolą savo sutuoktinei R. A., tokį pareiškėjo elgesį teismas vertino kaip akivaizdžiai nesąžiningą siekimą privesti savo finansinę būklę prie nemokumo, taip pat kaip tyčinį ir nesąžiningą elgesį esamų kreditorių atžvilgiu, siekiant išvengti atsiskaitymo su jais (pareiškėjas prisiėmė papildomą 15 000 Eur skolą negaudamas jokios finansinės naudos). Toks papildomų 15 000 Eur įsipareigojimų prisiėmimas buvo tikslingas, kadangi pareiškėjas neatitiktų nemokumo būklės. Taigi, tokių skolinių įsipareigojimų prisiėmimas buvo sąmoningas siekis privesti savo finansinę būklę prie nemokumo, o tokie veiksmai atitinka nesąžiningumo sampratą aptariamą tiek teismų praktikoje, tiek FABĮ 5 straipsnyje. Pažymėjo, kad toks sandoris priskirtinas CK 6.67 straipsnyje nurodytiems sandoriams ir dėl to preziumuojamas pareiškėjo nesąžiningumas, šis sandoris pažeidė kreditorių teises.

Šalies argumentai

9.3. Pareiškėjas nurodė, kad kreditoriui AB SEB bankas jis skolingas 7 105,39 Eur, UAB „Gelvora Sergel“ – 610,66 Eur, UAB „Julianus Inkaso“ – 490, 24 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 111,79 Eur, Firma Handlowa Inter – MAT PLUS – 7 615,22 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 427, 29 Eur, M N. – 8 688,60 Eur, antstolei Irinai Beliačic – 761,55 Eur, antstolei Terezai Gerasimovič – 96,70 Eur, antstolei Janei Jakimavičienei – 1 401,02 Eur, antstoliui Dariui Stakeliūnui – 314,33 Eur.

9.4. Antstolė Tereza Gerasimovič nurodė, kad kreditoriaus UAB „Gelvora Sergel“ naudai likusi išieškoma suma sudaro 450,12 Eur skolos ir 3,77 Eur palūkanų, iš viso 453,89 Eur, kreditoriaus M N. reikalavimus 2020 m. vasario 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė naujas kreditorius V. R., minėta reikalavimo perleidimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, teismas šioje byloje jos teisėtumo nenagrinėjo, o ji patvirtina kad M N. perleido V. R. 9 267 Eur reikalavimą į skolininką A. A.. Kreditorius, V. R. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus nurodė, kad pareiškėjui pretenzijų dėl skolos neturi, o pareiškėjo likusi skolos dalis kreditoriui sudaro tik 37 euro centus. 2023 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje pareiškėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. už A. A. antstoliams sumokėta – Irenai Beliačic – 230,38 Eur suma, antstolei Terezai Gerasimovič – 13,74 Eur suma, antstoliui Dariui Stakeliūnui – 7, 92 Eur suma, antstolei Janei Jakimavičienei – 297,25 Eur suma, Ramūnui Kamarauskui 14,93 Eur suma.

9.5. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo iniciatyva surinktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro 18 116, 34 Eur (išskaičius darbdavio apmokėtas sumas antstoliams, taip pat reikalavimus, kurie negali būti nutaršyti pagal FABĮ 29 straipsnį), be to įsipareigojimo, kurį pareiškėjas prisiėmė savo sutuoktinės naudai. Teismo nuomone, šis nesąžiningai prisiimtas įsipareigojimas (15000 Eur) jau priėmus pareiškimą neturi būti įskaitomas į pareiškėjo skolinius įsipareigojimus. Tokios pozicijos teismas laikėsi ir taikydamas FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą, kur nurodyta, kad jau prie pareiškimo turi būti pateikti visi duomenys apie kreditorius ir jiems turimus skolinius įsipareigojimus, taip pat FABĮ 17 straipsnio 9 punktą, kur nurodytos išimtys, kada bankroto proceso metu asmuo gali prisiimti skolinius įsipareigojimus. Tokių išimčių šiuo atveju nenustatyta. FABĮ normų taikymas pradedamas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Priešingai vertinant ir papildomai įtraukiant pareiškėjo skolą jau po pareiškimo priėmimo, susidarytų teisiškai ydinga situacija, leidžianti papildomai piktnaudžiauti fizinio asmens bankroto procesu. Spręsdamas pareiškėjo A. A. bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas nenustatė būtinos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos fizinio asmens nemokumo, nes jo turimi įsipareigojimai neviršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

III. Atskiruoju skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

10. Pareiškėjas A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį ir pareiškimą tenkinti arba grąžinti pareiškimą dėl fizinio asmenų bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neišsiaiškino skolos R. A. susidarymo aplinkybių, kada ji susidarė, ir padarė klaidingą išvadą, kad skola atsirado tik dabar. Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikėjo sutvarkyti likviduojamos UAB „Ellada“ skolas, o pareiškėjas, buvo akcininkas tuo metu, kai susidarė skola, ir tuo metu ir iki šiol ėjo šios įmonės direktoriaus pareigas bei buvo skolingas įmonei pinigų, o įmonė buvo skolinga R. A.. Nurodė, kad įmonė likviduojama ir tam nei direktorius, nei akcininkas A. B. neprieštaravo, nes įmonė veiklos nevykdė, o esanti skola trukdė įmonės likvidavimui, būtų reikėję inicijuoti bankroto procedūrą, t. y. būtų dar reikėję pareiškėjui sumokėti bankroto administratoriui ir R. A., taigi būtų didesnės ir pareiškėjo skolos. Todėl finansiškai buvo naudinga perimti pareiškėjui skolą ir tai nebuvo nesąžininga kitų kreditorių atžvilgiu.

10.2. Taip pat teisėja buvo šališka V. R. atžvilgiu. Nors pareiškėjas aiškino, kad V. R. sutartis yra suklastota, tačiau teisėja nekreipė į tai dėmesio, siūlė pripažinti suklastotą skolos perkėlimo sutartį, o po to ją ginčyti. Teisėja pripažino skolos perkėlimo sutartį, nors sutartis sudaryta praėjus 5 metams po teismo sprendimo, taip pripažino ir įskaitymą, kas prieštarauja įstatyme įtvirtintai nuostatai, kad įskaitymas negalimas, jei yra praėjęs senaties terminas. Teismas neišnagrinėjo šio klausimo ir neįvertino įrodymų, todėl buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Teigia, kad net jei V. R. pavyktų įrodyti skolos perkėlimo sutarties teisėtumą ir prisiteisti palūkanas, kurių pagal teismo sprendimą nėra, tai palūkanos būtų skaičiuojamos nuo 2016 m., o tokiu atveju, V. R. būtų skolingas pareiškėjui, todėl jis negali būti kreditoriumi.

10.3. Pareiškėjas nežinojo, ar galima pirminiam pareiškime prijungti skolas, kurios nėra priteistos ir/ arba išieškomos, tačiau teisėja byloje laikė V. R. kreditoriumi, kas leido suprasti, kad galėjo būti pateiktos visos skolos. Teisėja nepaklausė, ar pareiškėjas turi ir kitų skolų, kurių jis dar turi. Tokios aplinkybės rodo, kad teismas neįsigilino į bylą.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pažymėjo, kad teismas neturėjo užduoti pareiškėjui klausimų, o pats pareiškėjas turėjo išdėstyti savo argumentus. Pareiškėjas neatskiria skirtingų dalykų, kad įmonės ir direktoriaus turtas tai nėra vienas ir tas pats. Bylos dalykas buvo dėl pareiškėjui bankroto bylos iškėlimo, o ne dėl skolos atsiradimo tarp R. A. ir UAB „Ellada“ ar šios įmonės likvidavimo. Pareiškėjas sudarė sutartį su savo sutuoktine, kad būtų iškelta bankroto byla ir jis išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais. Suinteresuoto asmens pateikti dokumentai yra galiojantys, todėl teismas turėjo jais vadovautis. Skola senaties termino neturi.

11.2. Paminėjo, kad teisėja niekada nevertė pareiškėjo pripažinti nei skolos perleidimo, nei įskaitymo, pareiškėjas klaidingai interpretuoja. Atkreipė dėmesį, kad jo kreditorinis reikalavimas yra 37 Eur, o ne 37 centai.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui A. A. fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl teismo (ne)šališkumo

15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi nesiaiškino dėl skolos V. R., nekreipė dėmesio į pateiktus įrodymus ir paaiškinimus apie V. R. nesąžiningą elgesį, siūlė pripažinti suklastotą V. R. skolos perleidimo sutartį, o vėliau ją ginčyti.

16. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y., ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

18. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

19. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121)

20. Pirmiausia paminėtina, kad perklausius teismo posėdžio garso įrašus (2023 m. liepos 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 20 d.), nustatyta, kad teismas nesiūlė pareiškėjui pripažinti skolos perkėlimo sutarties, tačiau paaiškino pareiškėjui, kad sandoriai ginčijami atskira tvarka, o šioje byloje sprendžiama dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, bei nurodė, kokia tvarka vėlesnėje fizinio bankroto bylos stadijoje, jei tokia būtų iškelta, pateikiami kreditoriniai reikalavimai ir kaip tokie reikalavimai gali būti ginčijami fizinio asmens bankroto byloje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kokia tvarka ginčijami reikalavimai, o ne buvo šališkas jo ar suinteresuoto asmens V. R. atžvilgiu. Paminėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ar jau po iškėlimo, ginčijęs teisme skolos perleidimo sutartį V. R. ar atliktą vienašališką įskaitymą, o V. R. (kreditoriaus) elgesys nėra šios bylos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dalykas. Be to, procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.

21. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad apeliantas nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjos) nešališkumo.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo

22. Dėl fizinio asmens nemokumo pagal FABĮ kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų.

23. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015 ir kt.)

24. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

25. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

26. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

28. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

29. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).

30. Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).

31. Pareiškėjas byloje nurodė, kad turi šiuos įsipareigojimus: AB SEB bankas – 7 105,39 Eur; UAB „GelvoraSergel“ – 610,66 Eur; UAB „Julianus Inkaso“ – 490,24 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai – 111,79 Eur; Firma Handlowa Inter-MAT PLUS – 7 615,22 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai –427,29 Eur; M N. – 8 688,60 Eur; antstolei Irenai Beliačic – 761,55 Eur; antstolei Terezai Gerasimovič – 97,10 Eur; antstolė Janei Jakimavičienei – 1 401,021 Eur; ir antstoliui Dariui Stakeliūnui – 314,33 Eur.

32. Bylos nagrinėjimo metu antstolė Tereza Gerasimovič nurodė, kad kreditoriaus UAB „Gelvora Sergel“ naudai likusi išieškoma suma 453,89 Eur, kurią sudaro 450,12 Eur skolos ir 3,77 Eur palūkanų. Antstolis Eduardas Sergėjevas nurodė, kad skolos likutis AB SEB bankui pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1085-371/2013 sudaro 10 304,46 Eur, iš kurių 3 406,15 Eur palūkanos, taip pat 675,80 Eur vykdymo išlaidos. Pateikti įrodymai, kad kreditorius M N. perleido reikalavimą naujajam kreditoriui V. R., kuris 2023 m. vasario 7 d. pranešimu apie įskaitymą, išsiųstu 2023 m. kovo 1 d., įskaitė turėtus vienarūšius reikalavimus, bei atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad po įskaitymo pareiškėjas liko skolingas 37 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad šiuo metu nei skolos perleidimo sutartis, nei vienarūšis įskaitymas nėra nuginčytas, tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, bei šioje fizinio asmens bankroto bylos proceso stadijoje nesprendžiama dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pareiškėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. už A. A. antstoliams sumokėta: antstolei Irenai Beliačic – 230,38 Eur suma, antstolei Terezai Gerasimovič – 13,74 Eur suma, antstoliui Dariui Stakeliūnui – 7,92 Eur suma, antstolei Janei Jakimavičienei – 297,25 Eur suma, antstoliui Ramūnui Kamarauskui – 14,93 Eur suma.

33. Pažymėtina, kad remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, nustatant fizinio asmens nemokumo būklę nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Taigi, teismui nustačius, kad asmuo turi tik tokių skolinių įsipareigojimų, iš kurių kylantys reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus bankroto bylai nenurašomi, arba jeigu ir yra nurašomų reikalavimų, bet jų suma neviršija 25 MMA, toks fizinis asmuo negali būti pripažintas nemokiu ir jam bankroto byla negali būti iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 24 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikras reikalavimas būtų pripažintas reikalavimu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, teismas turi nustatyti, kad: 1) yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, 2) reiškiamas reikalavimas yra susijęs su šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022).

34. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad įsiskolinimas kreditoriui Firma Handlowa Inter-MAT PLUS yra susijęs su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu. Nustatyta, kad antstolės Irenos Beliačic kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0011/18/10267 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-894-957/2016 dėl 8400 Eur turtinės žalos Lenkijos Respublikos įmonei „Inter-Mat Plus“ išieškojimo, vykdomajame rašte taip pat nurodoma, kad A. A. 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, ir 182 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis įsiskolinimas Firma Handlowa Inter-MAT PLUS negali būti įtraukiamas, vertinant pareiškėjo nemokumą.

35. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bendra pareiškėjo skola, išskaičius sumas, kurios negali būti nurašytos pagal FABĮ 29 straipsnį, iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo 13 109,23 Eur (10 304,46 Eur (AB SEB bankui su paskaičiuotomis palūkanomis) + 453,89 Eur (UAB „GelvoraSergel“) + 490,24 Eur (UAB „Julianus Inkaso“) + 111,79 Eur (Valstybinei mokesčių inspekcijai) + 427,29 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) + 37 Eur (V. R.) + 761,55 Eur (antstolei Irenai Beliačic) + 97,10 Eur (antstolei Terezai Gerasimovič) + 675,80 Eur (antstoliui Eduardui Sergėjevui) + 314,33 Eur (antstoliui Dariui Stakeliūnui) – 564,22 Eur (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie išskaitymą iš darbo užmokesčio)).

36. Fizinio asmens bankroto byla iškeliama, jei jis laikytinas nemokiu, vadovaujantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, t. y. kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, kas nagrinėjamos bylos atveju sudarytu 21 000 Eur (840 Eur MMA x 25). Šiuo atveju pareiškėjas iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. neatitiko šio įstatymo reikalavimo, kadangi vertintina bendra skola buvo tik 13 109,23 Eur, todėl fizinio asmens bankroto byla negalėjo būti iškelta (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Tik 2023 m. rugpjūčio 7 d., jau po kreipimosi į teismą dėl pareiškėjui bankroto bylos iškėlimo ir pareiškimo priėmimo teisme, skolos perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Ellada“ (skolininkas), A. A. (skolos perėmėjas) ir R. A. (kreditorė), UAB „Ellada“ perleido savo 15 000 Eur skolą bei susidariusias palūkanas A. A.. Šioje sutartyje A. A. pareiškė, kad jam žinoma, kad skolos grąžinimo terminas yra 2020 m. gruodžio 31 d., kreditorė sutiko, kad skola būtų perleista.

37. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų didelių skolinių įsipareigojimų prisiėmimą, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir detaliai jų nekartodamas pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas, jog negali įvykdyti turimų įsipareigojimų, jau po pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, prisiėmė kito skolininko skolą savo sutuoktinei, kuris yra didesnis už turimus jo įsipareigojimus, kurie galėtų būti nurašyti fizinio asmens bankroto byloje. Toks pareiškėjo elgesys siekiant, kad jis atitiktų nemokumo būseną, kadangi iki šio įsipareigojimo prisiėmimo, jis nebuvo laikomas nemokiu, ir didinant skolas yra akivaizdžiai nesąžiningas esamų kreditorių atžvilgiu, taip pat vertintinas kaip sąmoningas siekimas bloginį savo turtinę padėtį.

38. Šiuo atveju pareiškėjas sudarė trišalę sutartį, pagal kurią kreditorius, t. y. jo sutuoktinė, sutiko, kad pareiškėjas perimtų įmonės skolą. Apeliantas teigia, kad teismas neišsiaiškino šios skolos atsiradimo aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu argumentu, kadangi esminės aplinkybės, aktualios šiai bylai buvo nustatytos, t. y. kada apeliantas prisiėmė naują skolinį įsipareigojimą, o aplinkybės kada UAB „Ellada“ tapo skolinga R. A. nėra aktualios. Apeliantas teigia, kad buvo skolingas UAB „Ellada“, todėl perėmė bendrovės skolą, tačiau pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, šios bendrovės į kreditorių sąrašą neįtraukė, nenurodė, kokią skolą turėjo bendrovei, nors pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą šiuos duomenis privalėjo pateikti. Taip pat apeliantas nenurodė, koks buvo skolos dydis UAB „Ellada“, todėl atitinkamai nepagrindė, kad skolos perėmimas buvo naudingas jam finansiškai. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog jis kaip direktorius yra atsakingas už bendrovės skolas. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio dalis). Todėl juridinio asmens direktorius neatsako už jo vadovaujamo juridinio asmens skolas, nebent netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko turėtų juridiniam asmeniui atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Taigi byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas turėjo prisiimti šį skolinį įsipareigojimą, o pareiškėjas tokių įrodymų neteikė.

39. Apibendrinant šios nutarties 37 – 38 punktuose nurodytus motyvus, darytina išvada, kad naujų didelių skolinių įsipareigojimų prisiėmimas buvo sąmoningas siekis privesti savo finansinę būklę prie nemokumo, iš esmės siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar sumažinti atsiskaitomos skolos dalį su buvusiais kreditoriais, o tokie veiksmai atitinka situaciją, nustatytą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, kai atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

40. Kitiems pirmosios instancijos teismo motyvams apeliacinės instancijos teismas pritaria ir jų nekartoja, tik patikslina, kad pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą yra pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, nes pareiškimo pateikimo metu pareiškėjas nebuvo nemokus, kaip tai nustatyta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, ir 2 punktą, nes pareiškėjas po pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo atliko nesąžiningus veiksmus, t. y. prisiėmė naują kreditorinį įsipareigojimą, nors tokio sandorio jis neprivalėjo sudaryti, siekiu atitikti nemokaus asmens būklę bloginant savo turtinę padėtį ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).

Dėl bylos baigties

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė