- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-23-936/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16127-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Plasta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ri Invest“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ri Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Plasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ri Invest“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ri Invest“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Plasta“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Plasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ri Invest“ 12 706,22 Eur skolą, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė AB „Plasta“ su atsakove 2021 m. birželio 7 d. sudarė Elektros perteikimo ir nuotekų tranzito sutartį dėl elektros perteikimo ir nuotekų tranzito (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė perteikinėjo elektros energiją atsakovei ir leido atsakovei leisti savo nuotekas į ieškovės naudojamus nuotekų vamzdynus. Kartu šalys susitarė, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. tiesiogiai prisijungs prie elektros ir nuotekų tinklų. Šalių valia ši sąlyga buvo nustatyta kaip 2021 m. birželio 7 d. sutarties galiojimo data. Kadangi baigiantis 2021 m. birželio 7 d. sutarties numatytam galiojimo ir atsakovės tiesioginio prisijungimo prie tinklų terminui, atsakovė nebuvo realizavusi savo įsipareigojimo, šalys 2022 m. sausio 3 d. sudarė papildomą susitarimą dėl elektros perteikimo ir nuotekų tranzito sutarties tarp AB „Plasta“ ir UAB „Ri Invest“ (toliau – ir Papildomas susitarimas), kuriuo buvo pratęstas 2021 birželio 7 d. sutarties galiojimo terminas. Šiuo 2022 m. sausio 3 d. susitarimu atsakovė įsipareigojo ne tik pakeisti elektros tarifus, bet ir papildomai kompensuoti klientui nuostolius dėl naujos įrangos neįjungimo planuotu laiku, t. y. 5000 Eur/mėn. (167 Eur/diena), iki kol vyks elektros energijos tiekimas pagal 2021 m. birželio 7 d. sutartį, nes dalį iš energijos tiekėjo gaunamos elektros ieškovė turėjo skirti ne savo, bet atsakovės poreikiams. Tačiau atsakovė savo pareigas pagal 2022 m. sausio 3 d. susitarimą vykdė netinkamai ir nemokėjo sutartos sumos dėl nuostolių kompensavimo ir jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo tik iš dalies, t. y. pagal 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija 9000 Nr. 0137728 liko neapmokėta – 5 838,70 Eur suma, pagal 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija 9000 Nr. 0137769 liko neapmokėta – 6 050,01 Eur suma, pagal 2022 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija 9000 Nr. 0137831 liko neapmokėta – 606,21 Eur suma. Taip pat atsakovė nemokėjo ir už perteiktas nuotekas ir pagal 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija 9000 Nr. 0137849 liko neapmokėta – 211,30 Eur suma. Tokiu būdu už pagal atsakovei 2022 m. sausio – balandžio mėnesių laikotarpiu pateiktas sąskaitas faktūras atsakovė liko skolinga ieškovei 12 706,22 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Ri Invest“ atsiliepime nurodė nesutinkanti su ieškiniu, kadangi ieškovė nepagrindė jos patirtų nuostolių dydžio bei papildomas susitarimas sudarytas dėl ekonominio spaudimo, todėl negaliojantis.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Ri Invest“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2022 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo prie 2021 m. birželio 7 d. pertiekimo sutarties tarp AB „Plasta“ ir UAB „Ri Invest“ sąlygą, numatančią UAB „Ri Invest“ įsipareigojimą mokėti 5 000 Eur kompensaciją už negautas pajamas, kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo.
3.1. Priešieškinyje nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. papildomas susitarimas sudarytas dėl ieškovės vykdyto ekonominio spaudimo, atsakovei nenaudingomis sąlygomis, grasinant, kad priešingu atveju nebus vykdomas apskritai joks elektros energijos tiekimas į atsakovės valdomas patalpas pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). Todėl atsakovė, neturėdama jokio kito pasirinkimo, sudarė ieškovės jai primestą papildomą susitarimą su numatyta 5000 Eur/mėn. negautų pajamų kompensavimo tvarka.
3.2. 2022 m. sausio 3 d. ieškovei sutikus pratęsti elektros energijos tiekimą tik su sąlyga, jeigu atsakovė sutiks kompensuoti ieškovės tariamai negautas pajamas, atsakovei tapo aišku, kad jokių kitų variantų, jokios derybinės galios ji neturi, nes nesutikimas su ieškovės primestomis sąlygomis reiškia, kad elektros energijos tiekimas toliau nebus vykdomas, o atsakovės nuomininkų veikla – paralyžiuota. Atsakovės nuomininkai (atsakovė yra sudariusi 6 nuomos sutartis) vykdo įvairią veiklą – sandėliuoja nuomojamą statybinę įrangą, vykdo spaustuvės veiklą, sandėliuoja parduodamą santechniką ir pan. Elektros energijos nutrūkimas į šių nuomininkų valdomas patalpas būtų esminis sutarčių su nuomininkais pažeidimais, dėl ko būtų nutrauktos nuomos sutartys, pareikalauta baudų sumokėjimo, o ieškovė savo pagrindinės veiklos – patalpų nuomos – apskritai negalėtų vykdyti ir negalėtų uždirbti jokių pajamų, kas reikštų įmonės nemokumą ir bankrotą. Todėl Papildomo susitarimo prie Sutarties sąlyga, numatanti 5 000 Eur dydžio negautų pajamų kompensaciją, yra negaliojanti, nes sudaryta dėl ieškovės ekonominio spaudimo. Atsakovė niekada nebūtų sudariusi tokio susitarimo, jeigu jai nebūtų grasinta nutraukti elektros energijos tiekimo. 5 000 Eur dydžio negautų pajamų kompensacija, įtraukta į Papildomą susitarimą prie Sutarties nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie realius ieškovės nuostolius, kurių pagrindu ji galėtų pagrįsti tokios sąlygos ekonominį pagrindą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodė, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta Naujojo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. 21-49485 dėl objekto – sandėliavimo statinio/pastato/patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) prijungimo prie Operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų, kuri įsigaliojo 2021 m. gegužės 20 d., atsakovei apmokėjus preliminarią prijungimo įmoką. Pagal Sutartį atsakovės Objekto prijungimo darbai turėjo būti įvykdyti iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (120 k. d.). Sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo, kad žemės sklypo savininkai, tame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybė, nesutiko išduoti sutikimų dėl transformatorinės pastatymo pagal pirminius projektinius sprendinius. Dėl šios priežasties, suderinus ir gavus atsakovės sutikimą dėl projektinių sprendinių pakeitimo ir papildomos įmokos sumokėjimo, buvo koreguojamas prijungimo paslaugos projektas, numatant kitą prijungimo vietą. Pažymėjo, kad apie projektavimo darbų atlikimo vėlavimą atsakovė buvo informuota.
4.2. Trečiojo asmens rangovas dar projektavimo darbų metu 2021 m. rugsėjo 20 d. užsakė Sutarties vykdymui reikalingus transformatorius, kurie dėl susidariusios pandeminės situacijos ir dėl to sutrikusio medžiagų tiekimo turėjo būti gauti preliminariai 2022 m. vasario mėn., tačiau faktiškai buvo pristatyti tik 2022 m. kovo mėn. Apie vėlavimą iš tiekėjų pristatyti transformatorius atsakovė buvo informuota 2021 m. gruodžio 22 d. el. laišku. Užbaigus projektavimo darbus, trečiojo asmens rangovas pradėjo vykdyti rangos darbus, kuriuos visus užbaigė 2022 m. sausio 27 d., išskyrus galios transformatorių montavimo darbus, kadangi nebuvo gauti užsakyti transformatoriai. Dėl šios priežasties atsakovės Objektui negalėjo būti suteikta pagal Sutartį numatyta 400 kW galia.
4.3. Atsakovei informavus trečiąjį asmenį apie tai, kad ieškovė siūlo sudaryti atsakovei papildomą susitarimą prie Sutarties, numatant 5 000 Eur/mėn. kompensaciją, siekiant kuo labiau sumažinti atsakovės galimus nuostolius, trečiajam asmeniui įvertinus visus galimus variantus ir esamus techninius pajėgumus, 2022 m. sausio 6 d. atsakovei buvo pasiūlytas laikinas sprendimas, suteikiant dalinę įtampą (200 kW galią), su kuriuo atsakovė sutiko, tačiau energija buvo pajungta tik 2022 m. vasario 11 d., kadangi nebuvo paruošti atsakovės tinklai. Sutartis buvo galutinai įvykdyta, kai buvo sumontuoti 2022 m. kovo mėn. gauti nauji transformatoriai, kurių pristatymas vėlavo ne nuo trečiojo asmens priklausančių veiksmų/neveikimo, ir Objektui suteikta visa sutartyje numatyta 400 kW galia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovės AB „Plasta“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Ri Invest“ 12 494,92 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 12494,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1999,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės UAB „Ri Invest“ priešieškinį atmetė.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškovė atsakovei grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jos nesąžiningų veiksmų. Be atsakovės atstovo paaiškinimų byloje nėra kitų įrodymų, kurie pagrįstų įrodinėjamą ieškovės grasinimų, siekiant sudaryti ginčijamą susitarimą, faktą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ginčijamas susitarimas buvo sudarytas po to, kai būtent atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu pratęsti Sutartį. Akcentuota, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų prašiusi, o ieškovė nebūtų sutikusi sudaryti ginčijamo susitarimo, Sutartis būtų tiesiog pasibaigusi 2021 m. gruodžio 31 dieną. Taigi konkrečios bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad Papildomą susitarimą dėl elektros pertiekimo reikalautų sudaryti ieškovė. Pripažinti pagrįstais ieškovės argumentai, kad svarstydama dėl atsakovės inicijuoto sutarties pratęsimo, ji privalėjo veikti būtent savo įmonės interesais, o siekdama plėsti gamybos apimtis, įvertinti riziką patirti nuostolius dėl planuoto gamybinės veiklos plėtros stabdymo (atidėjimo), nesant pakankamai galios naujai įrangai eksploatuoti. Teismas sutiko su ieškove, kad veiksmai, reikalaujant sumokėti papildomai 5000 Eur per mėnesį, jokiu būdu negalėtų būti kvalifikuojami kaip nesąžiningi ir laikomi grasinimu ar ekonominiu spaudimu.
5.2. Pažymėta, kad atsakovei apie bręstančią elektros tiekimo problemą turėjo būti žinoma jau kurį laiką. Bylos duomenimis, atsakovės objekto prijungimo darbai turėjo būti įvykdyti iki 2021 m. rugsėjo 17 d. pagal tarp trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovės sudarytą sutartį dėl nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos, pagal kurią ESO įsipareigojo prijungti objektą – pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo, kad žemės sklypo savininkai, tame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybė, nesutiko išduoti sutikimų dėl transformatorinės pastatymo pagal pirminius projektinius sprendinius, dėl šios priežasties, suderinus ir gavus atsakovės sutikimą dėl projektinių sprendinių pakeitimo ir papildomos įmokos sumokėjimo, buvo koreguojamas prijungimo paslaugos projektas, numatant kitą prijungimo vietą. Pažymėta, kad apie projektavimo darbų atlikimo vėlavimą atsakovė buvo informuota trečiojo asmens 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. el. laiškais, o 2021 m. lapkričio 4 d. užbaigus projektavimo darbus pagal pakoreguotus techninius sprendinius, trečiasis asmuo 2021 m. lapričio 4 d. el. laišku informavo atsakovę apie papildomos įmokos apmokėjimą, kurią atsakovė sumokėjo tik 2021 m. lapkričio 12 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko (bent kelis mėnesius, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga), kad apsvarstytų, ar kreiptis ir derėtis su ieškove dėl Sutarties pratęsimo sąlygų, ar ieškoti kitų būdų, kaip išspręsti elektros tiekimo užtikrinimo į valdomas patalpas klausimą. Tuo tarpu ieškovė, spręsdama dėl pertiekimo terminų pratęsimo, turėdama planų plėsti gamybą, kam reikalingi papildomi elektros galios pajėgumai, turėjo pagrindą reikalauti papildomo atlyginimo. Dėl to ieškovės iškelta sąlyga pertiekimo terminams pratęsti – sumokėti papildomai 5000 Eur šiuo konkrečiu atveju nevertintina kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas.
5.3. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ginčijama sutarties sąlyga sudaryta dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis, nelikus kitos protingos alternatyvos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teisingai pažymėjo, kad atsakovė nusprendusi, jog jai nepriimtina nurodyta sąlyga elektros pertiekimo terminams pratęsti, turėjo teisę kreiptis į AB ,,Energijos skirstymo operatorių“ dėl laikinojo elektros teikimo, kas ir buvo padaryta, – bylos duomenimis, atsakovei kreipusis į trečiąjį asmenį AB „Energijos skirstymo operatorius“, laikinas sprendimas buvo rastas, t. y. buvo atvestas laikinas elektros energijos kabelis į dalį atsakovės valdomų objektų iš greta esančio objekto pastato. Pabrėžta, kad pati ieškovė neįvardija, kodėl nesikreipė dėl laikino teikimo ir dėl papildomos galios į trečiąjį asmenį AB „Energijos skirstymo operatorius“, nors apie projektavimo darbų atlikimo vėlavimą atsakovė, jau minėta, buvo informuota trečiojo asmens 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. el. laiškais, taigi atsakovė, būdama rūpestingu ūkio subjektu, turėjo suvokti, kad sutartis su trečiuoju asmeniu nebus vykdoma joje numatytais terminais. Byloje nesant jokių įrodymų, jog atsakovė kreiptųsi šiuo klausimu į trečiąjį asmenį AB ,,Energijos skirstymo operatorių“, taip pat duomenų, jog techniniu požiūriu toks tiekimas iš tiesų buvo neįmanomas, darytina labiau tikėtina išvada, kad ginčijamos susitarimo sąlygos sudarymas buvo naudingas ir ieškovei, ir atsakovei, nes už suderėtą papildomą 5000 Eur/mėn. sumą, atsakovei buvo pratęstas elektros pertiekimas, ir toks problemos sprendimo būdas, pasinaudojus jau esamais, įrengtais tinklais ir infrastruktūra, tikėtina, kainavo pigiau, negu dar vieno laikinojo elektros šaltinio pajungimo darbai.
5.4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nesant sudaryto 2022 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo, Sutartis būtų pasibaigusi ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Nurodytais argumentais 5000 Eur suma, šalių sulygta 2022 m. sausio 3 d., derantis dėl sutarties sąlygų modifikavimo, negali būti kvalifikuojama nuostoliais, netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį, atitinkamai, teismas atmetė atsakovės argumentą, neva ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl šių sumų priteisimo, turi pareigą įrodyti sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas vertino, kad sudarydamos 2022 m. sausio 3 d. papildomą susitarimą, šalys tokiomis sąlygomis (atsakovei papildomai mokant 5000 Eur į mėnesį) sulygo dėl elektros pertiekimo tolimesnės kainos. Taigi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai teismo kvalifikuojami kaip sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai, atsakovė privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už naudojamus tinklus perteikti elektros energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovei argumentuojant, kad sulygta mokėti papildomai 5000 Eur suma buvo neprotingai didelė, pažymėtina ir tai, kad atsakovės pozicija yra prieštaringa: atsakovė civilinėje byloje e2-1789-608/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ri Invest“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, be kita ko, reikalavo ir iš šioje byloje ginčijamo Papildomo susitarimo sąlygos mokėtinų sumų, kaip protingų nuostolių kompensavimo už netinkamą 2021 m. gegužės 18 d. Naujojo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties Nr. 21 -49485 vykdymą. Taip pati atsakovė paneigė savo argumentus, kad su ieškove sulygta suma (kaina) už pertiekimą jos valdomam objektui yra neprotingai didelė.
5.5. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, ieškovė savo reikalavimus sumokėti 12706,22 Eur skolą, be kita ko, grindžia jos sudaryta buhalterine pažyma apie atsakovės įsiskolimus 2022 m. birželio 30 d. Atsakovė nurodė, kad pagal 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija 9000 Nr. 0137849 reikalauta sumokėti 211,30 Eur suma ieškovei sumokėta ir pateikė šį faktą patvirtinančio 2022 m. gegužės 31 d. atlikto mokėjimo pavedimo kopiją. Akivaizdu, kad atsakovei 2022 m. gegužės 31 d. atliekant 211,30 Eur pavedimą pagal 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija 9000 Nr. 0137849, jos mokėjimo terminas buvo suėjęs, skolininkė aiškiai mokėjimo paskirties skiltyje pareiškė, kad grąžinama skola pagal 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija 9000 Nr. 0137849. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. dalyje dėl 12 494,92 Eur (12706,22 Eur – 211,30 Eur) skolos priteisimo. Taip pat priteistos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 1999,56 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Atsakovė UAB „Ri Invest“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė negrasino atsakovei. Nors teismas teisingai nustatė, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu pratęsti 2021 m. birželio 7 d. Sutarties galiojimą po 2021 m. gruodžio 31 d. tokiomis pat sąlygomis kaip ir anksčiau, tačiau būtent ieškovė ėmė reikalauti, kad be Sutartyje numatytų sąlygų atsakovė priimtų dar papildomą sąlygą – kompensuoti ieškovės tariamai negautą pelną – po 5 000 Eur kiekvieną mėnesį – iki atsakovės valdomas pastatas bus prijungtas tiesiogiai prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) tinklo.
6.2. Priešieškiniu atsakovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu ne visą 2022 m. sausio 3 d. papildomą susitarimą, bet dalį jo, t. y. sąlygą, numatančią atsakovės pareigą kompensuoti ieškovei 5000 Eur/mėn. dydžio negauto pelno sumą, t. y. būtent tą sąlygą, kurios reikalavo ieškovė. Taigi, šiuo atveju turėjo būti sprendžiama, ar būtent ta sąlyga, kurią atsakovė prašo pripažinti negaliojančia, buvo reikalaujama ieškovės. Iš pateikto šalių susirašinėjimo yra akivaizdu, kad šią sąlygą reikalavo įtraukti būtent ieškovė. Šiuo atveju ieškovė grasino atsakovei ekonominiais padariniais, t. y. 2022 m. sausio 3 d. el. laiške ieškovė labai aiškiai nurodė, kad elektros energijos tiekimas į pastatą bus atnaujintas tik, jeigu atsakovė sutiks sudaryti papildomą susitarimą su minėta 5000 Eur/mėn. dydžio tariamo negauto pelno kompensavimo sąlyga. Įspėjimas, kad priešingu atveju elektros energijos tiekimas bus nutrauktas į pastatą yra ir grasinimas, ir ekonominis spaudimas.
6.3. Elektros energija, kaip ir vanduo ar šiluma, yra būtinojo reikalingumo prekės, kurios nėra pakeičiamos ir kurių tiekėją dėl monopolinės infrastruktūros yra neįmanoma pakeisti, o ypatingai per tokį trumpą laikotarpį. Taigi elektros energijos tiekimo nutraukimas į pastatą nuo 2022 m. sausio 3 d. būtų sąlygojęs automatinį atsakovės sutartinių įsipareigojimų pastato nuomininkams nevykdymą, nuomos sutarčių nutraukimą dėl esminio pažeidimo ir eilę reikalavimų dėl avanso grąžinimo, baudos priteisimo ir nuostolių kompensavimo, kas reikštų įmonės nemokumą. Todėl atsakovė, grasinama tokiais skaudžiais ekonominiais padariniais, neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik sudaryti 2022 m. sausio 3 d. papildomą susitarimą ieškovės padiktuotomis sąlygomis. Susidūrusi su ieškovės ultimatumu, kuris priešingu atveju reiškė elektros energijos tiekimo į pastatą nutrūkimą, atsakovė neturėjo jokios derybinės galios ir neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik susitarimą sudaryti ieškovės iškeltomis sąlygomis.
6.4. Apeliantė nesutinka, kad ieškovės reikalavimas kompensuoti tariamą 5000 Eur/mėn. negauto pelno sumą buvo sąžiningas ieškovės reikalavimas. Ieškovė nepateikė į bylą absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių jos tariamai 5000 Eur/mėn. negauto pelno sumą. Byloje yra tik 2022 m. sausio 3 d. ieškovės vadovo el. laiškas, kuriame jis reikalauja 5000 Eur/mėn. sumos, kaip negauto pelno, kompensavimo „dėl naujos įrangos neįjungimo planuotu laiku“, tačiau į bylą daugiau nėra pateiktų jokių įrodymų apie tokio dydžio negautą pelną. Taip pat 5000 Eur/mėn. negauto pelno kompensavimo suma yra ženkliai didesnė nei išrašytos sąskaitos už patiektą elektros energiją. Ieškovė, pasinaudodama monopoline padėtimi atsakovės atžvilgiu, šiai neturint tiesioginės prieigos prie elektros skirstymo tinklo, pelnėsi iš šios situacijos ne tik reikalaudama 25 proc. dydžio nuo mėnesinės sąskaitos už elektrą bei vandenį administravimo mokesčio, bet ir nuo 2022 m. sausio 3 d. dar papildomai reikalaudama 5 000 Eur/mėn., tariamo negauto pelno kompensavimo, taip sudarant daugiau kaip pusę visos sąskaitos sumos už per mėnesį suteiktas pertiekimo paslaugas. Nesant byloje jokių įrodymų apie ieškovės realiai negautą 5000 Eur/mėn. dydžio pelną, ieškovės ultimatyvaus pobūdžio reikalavimai priimti negauto pelno kompensavimo sąlygą laikytini nesąžiningais veiksmais ir taip pat patvirtina sandorio sudarymą itin nenaudingomis atsakovei sąlygomis.
6.5. Skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad pati atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir nesiėmė pakankamai veiksmų, kad išvengtų situacijos, kurioje ši atsidūrė. Pažymėjo, kad elektros energijos tiekimas į pastatą galėjo būti vykdomas per ESO valdomus elektros tinklus arba per vidinius elektros energijos tinklus, priklausančius kitam asmeniui (pertiekimas). Daugiau jokių kitų alternatyvų apsirūpinti elektros energiją nėra. Atsakovė nebuvo neapdairi, nes pasirašė su ESO prijungimo sutartį ir pagrįstai tikėjosi, kad ši ją vykdys. Atsakovė neturėjo jokių kitų alternatyvų elektros energijai į pastatą apsirūpinti be ieškovės vykdomo pertiekimo ir tiesioginio elektros tiekimo iš ESO tinklų. Atsakovė pagrįstai ir apdairiai rūpinosi antrąja alternatyva, tačiau ne dėl jos kaltės to realizuoti nepavyko ir šia situacija nesąžiningai iš monopolinių pozicijų nusprendė pasinaudoti ieškovė. Byloje neturi esminės reikšmės, ar atsakovė būtų kreipusis anksčiau dėl sutarties pratęsimo, kadangi atsakovė jokios derybinės galios ieškovės atžvilgiu neturėjo. Atsakovė pabrėžė, kad laikinasis įvadas neišsprendė elektros energijos tiekimo į pastatą alternatyvos, nes: laikinasis įvadas buvo atvestas ne į pastatą (adresas (duomenys neskelbtini)), bet atsakovės statybinėms reikmėms į naujai statomą sandėliavimo, biurų bei prekybinių pastatą adresu savanorių pr. 180C, Vilnius; laikinasis įvadas buvo tik 45 kW galios (iki 2022 m. vasario 11 d.), 200 kW galios nuo (2022 m. vasario 11 d.) ir tik nuo kovo mėn. buvo pajungta visa prijungimo su ESO sutartyje numatyta 400 kW galia.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovės priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Plasta“ ir atsakovė UAB „Ri Invest“ 2021 m. birželio 7 d. sudarė elektros pertiekimo ir nuotekų tranzito sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo laikinai, iki atsakovė tiesiogiai neprisijungs prie miesto nuotekų ir elektros tinklų, leisti atsakovei per ieškovės naudojamus nuotekų tinklus šalinti nuotekas į UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančius nuotekų tinklus, taip pat perteikti elektros energiją, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas (šios sutarties 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad ši sutartis galios iki 2021 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau nei atsakovė tiesiogiai prisijungs prie nuotekų tvarkytojo tinklų ir ar elektros energijos skirstytojo tinklų bei sudarys sutartį dėl elektros energijos tiekimo, priklausomai nuo to, kuri sąlyga įvyks anksčiau (šios sutarties 8.1 punktas).
11. Atsakovei UAB „Ri Invest“ nuosavybės teise priklauso sandėliavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)-101, Vilnius, kurios išnuomotos šešiems verslo subjektams, kurioms ieškovė ir tiekė elektros energiją bei leido naudotis nuotekų šalinimo tinklais.
12. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo sudaryta Naujojo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. 21-49485 dėl objekto – sandėliavimo statinio/pastato/patalpos adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų, kuri įsigaliojo 2021 m. gegužės 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
13. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. gruodžio 22 d. informavo, kad buvo nukeltas rangos darbų atlikimo terminas, nurodė, kad transformatorius objektui preliminariai bus gautas 2022 metų vasario mėnesį.
14. Atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. el. paštu pateikė ieškovei raštą, kuriuo prašė pratęsti 2021 m. birželio 7 d. sutartį tomis pačiomis sąlygomis iki 2022 m. vasario 28 d. Ieškovės atstovas 2021 m. gruodžio 31 d. el. laišku pranešė, kad susitarimą pratęsia iki 2022 m. sausio 3 d. 12 val. Ieškovės atstovas 2022 m. sausio 3 d. el. laišku nurodė, kad buvo priimtas sprendimas „atnaujinti elektros energijos tiekimą, su sąlyga, kad bus dalinai kompensuotas negautas pelnas dėl naujos įrangos neįjungimo planuotu laiku, kas turi sudaryti 5000 Eur/mėn. Tuo pačiu, nuo sausio 1 d. dėl padidėjusio tarifo iš elektros energijos tiekėjo, nustatomas T1, T2, T3 ir T4 tarifų įkainis – 0,10 Eur/kWh, kiti įprastai priskaitomi mokesčiai nesikeičia.“ Tą pačią dieną atsakovė ieškovei išsiuntė pasirašytą papildomą susitarimą su ieškovės nurodytomis pratęsimo sąlygomis.
15. Ieškovė AB „Plasta“ ir atsakovė UAB „Ri Invest“ 2022 m. sausio 3 d. sudarė papildomą susitarimą prie Elektros pertiekimo ir nuotekų tranzito sutarties, kuriuo susitarė pratęsti tarp šalių sudarytą sutartį iki 2022 m. vasario 28 d. arba iki ankstesnės datos, jei iki to laiko atsakovė, kaip elektros energijos vartotojas, bus tiesiogiai prijungta prie elektros tinklų. Kitos sąlygos nėra keičiamos, išskyrus: 1) UAB „Ri Invest“ įsipareigoja dalinai kompensuoti AB „Plasta“ nuostolius dėl naujos įrangos neįjungimo planuotu laiku, t. y. 5000 Eur/mėn. (167 Eur/diena), iki kol vyks elektros energijos tiekimas į UAB „Ri Invest“ valdomą objektą pagal minėtą susitarimą; 2) nuo 2022 m. sausio 1 d. dėl padidėjusio tarifo iš elektros energijos tiekėjo, nustatomas T1, T2, T3, T4 tarifų įkainis – 0,10 Eur/kWh, kiti įprastai priskaitomi mokesčiai nesikeičia; 3) UAB „Ri Invest“ rezervuotas elektros energijos galingumas nuo 2022 m. vasario 1 d. mažinamas nuo 300 kW iki 150 kW, atitinkamai nuo 2022 m. vasario 1 d. mažinant kiekvieną mėnesį išrašomos sąskaitos už elektros energijos tiekimą sumą.
16. Ieškovė atsakovei pagal sutartį ir papildomą susitarimą išrašė ir pateikė šias PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. sausio 31 d. Nr. 0137728 – 15 725,82 Eur sumai; 2022 m. vasario 28 d. – 12 101,54 Eur sumai; 2022 m. kovo 31 d. – 1 440,77 Eur sumai; 2022 m. balandžio 29 d. – 211,30 Eur sumai, kurias atsakovė turėjo apmokėti iki sekančio mėnesio 28 dienos.
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1789-608/2023 pagal ieškovės UAB „Ri Invest“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Neiluva“ patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią: ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 13 000 Eur, atsisakydama ieškinio reikalavimo dėl 17 034,97 Eur nuostolių atlyginimo, o atsakovė sutiko ir įsipareigojo atlyginti 13 000 Eur nuostolių (1.1 – 1.2 punktai). Be kita ko, taikos sutartimi galutinai išsprendžiami visi klausimai ir ieškovės galimi reikalavimai atsakovės atžvilgiu, kurie gali kilti regreso tvarka po teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1084-1014/2023 pagal ieškovės AB „Plasta“ ieškinį atsakovei UAB „Ri Invest“ dėl 12 706,22 EUR skolos priteisimo, kurioje AB „Energijos skirstymo operatorius“ įrauktas trečiuoju asmeniu, išnagrinėjimo (1.6 punktas).
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, kadangi nenustatė, kad papildomas susitarimas buvo sudarytas esant ekonominiam spaudimui (CK 1.91 straipsnis). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai įvertino įrodymus, kadangi būtent ieškovė grasino, kad atjungs elektros energiją, jei nebus priimta jos siūlyta sąlyga, negauto pelno kompensavimo suma negali būti laikoma sąžiningu ieškovės reikalavimu, atsakovė dėjo pakankamas pastangas, kad būtų išvengta susidariusios situacijos.
Dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos dėl ekonominio spaudimo
19. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
20. CK 1.91 straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 1.91 straipsnio 4 dalis).
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo, pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).
22. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012, 2014 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-898-912/2022).
23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (lot. pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios.
24. Ginčijant sandorį dėl ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamos bylos atveju būtent atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, jog papildomą susitarimą sudarė dėl ekonominio spaudimo (CPK 178 straipsnis).
25. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
27. Apeliantė teigia, kad ieškovė grasino jai atjungsianti jos valdomą Pastatą nuo elektros energijos tiekimo, jei ši nepriims ieškovės iškeltos sąlygos mokėti 5000 Eur per mėnesį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės iškelta sąlyga – mokėti 5000 Eur/mėn. (167 Eur/diena) nuostolius dėl naujos įrangos neįjungimo planuotu laiku – negali būti laikoma grasinimu. Paminėtina, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik Papildomą susitarimą ir jo sudarymo aplinkybes, tačiau ir Sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad sandorį sudarė du verslo subjektai, kurie tiek Sutartimi, tiek Papildomu susitarimu laisvai išreiškė savo valią. Sutartis sudaryta komerciniais pagrindais, pradėta vykdyti, galiojanti ir šalių neginčijama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad jei atsakovė nebūtų inicijavusi Papildomo susitarimo sudarymo, o ieškovė nebūtų sutikusi pratęsti Sutarties, Sutartis būtų pasibaigusi, ir tokiu atveju akivaizdu, kad apeliantė galimai būtų patyrusi jos nurodomas ekonomines pasekmes dėl nuomos sutarčių nutraukimo, reikalavimų dėl avanso grąžinimo, baudos priteisimo ir nuostolių kompensavimo, kas galimai reikštų įmonės nemokumą. Pažymėtina, kad nepratęsus Sutarties ir nutraukus elektros energijos pertiekimą, toks ieškovės elgesys nebūtų buvęs laikomas neteisėtu ar nesąžiningu, kadangi Sutartis buvo sudaryta iki konkretaus termino, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d. Taigi Sutarties termino pratęsimas buvo derybų klausimas. Tokios aplinkybė rodo, kad būtent atsakovei buvo svarbu pratęsti Sutartį, kol tiesiogiai jos Patalpos bus prijungtos prie elektros energijos tinklo. Nagrinėjamu atveju ne ieškovė inicijavo Papildomo susitarimo sudarymą, o ieškovės iškelta sąlyga mokėti papildomą mokestį už naudojimąsi jos elektros energijos tinklais, kadangi ji negali įjungti naujos įrangos, negali būti laikoma nesąžiningu veikimu ar grasinimu. Nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie ketinamą ieškovės verslo plėtrą, prijungiant papildomus elektros įrenginius, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė to ir negalėjo padaryti dėl galimo jai tiekiamos galios perviršio, kadangi 2022 m. sausio – vasario mėnesiais beveik visada buvo išnaudojama maksimali galia (elektros energiją naudojant ieškovei ir apeliantei). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė galėjo ir turėjo teisę, svarstydama Sutarties pratęsimą veikti būtent savo interesais, todėl ieškovės teisėtas veikimas apsaugoti savo interesus negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas. Ieškovės pasiūlyta sąlyga negali būti laikoma grasinimu ir dėl to, kad ieškovė nėra elektros energijos tiekėja ir ji neprivalo pertiekti elektros energijos atsakovei, todėl apeliantės argumentai, susiję su ieškovės monopoline padėtimi, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės elgesys negali būti laikomas nesąžiningu.
28. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė bandė derėtis dėl prašomos mokesčio dalies dydžio, priešingai - sutiko su tokia suma, pasirašė Papildomą susitarimą. Pažymėtina, kad pati atsakovė, sudarydama Papildomą susitarimą, nereikalavo pagrįsti prašyto 5000 Eur/mėn. papildomo mokesčio sumos. Nors apeliantė teigia, kad neturėjo jokios derybinės galios, tačiau, kaip minėta, byloje net nėra įrodymų apie bandymus derėtis dėl tokios sąlygos ir jos dydžio, tik deklaratyvūs teiginiai, kad, atsakovės manymu, tikėtina ieškovės pozicija dėl dalies mokesčio dydžio – 5000 Eur/mėn. nuostolių kompensavimo dėl įrangos neįjungimo, nebūtų kitokia. Paminėtina, kad šiuo atveju pati apeliantė elgėsi nesąžiningai, nors sutiko su tokiomis sąlygomis, tačiau tokio mokesčio nemokėjo nuo pat pirmojo mėnesio, ką patvirtina ieškovės pateiktas buhalterinės apskaitos dokumentas, to neneigia ir apeliantė. Tokie veiksmai rodo, kad nuo pat Papildomo susitarimo sudarymo momento atsakovė neketino vykdyti šios sąlygos, nors ir pasirašė tokį susitarimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad asmuo, kuris prisiėmęs įsipareigojimą, neatitinkantį jo tikrosios valios, būdamas apdairus, rūpestingas bei sąžiningas, tokį sandorį ginčytų iš karto, kada jam tampa aiškus sandorio negaliojimo pagrindas. Tačiau šiuo atveju atsakovė sąlygą pradėjo ginčyti tik po to, kai ieškovė pareikalavo sumokėti skolą. Be to, byla pagal ieškovės ieškinį iškelta 2022 m. rugpjūčio 2 d., o priešieškinį atsakovė pateikė tik 2023 m. liepos 3 d., t. y. apeliantė nesiėmė jokių veiksmų, kad sąlyga, kuri, jos manymu, buvo sudaryta esant ekonominiam spaudimui, būtų pripažinta negaliojančia, daugiau nei pusantrų metų.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų reikalavusi sudaryti Papildomą susitarimą, t. y. nėra sąlygų pripažinti, kad sandoris buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo ar grasinimo. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, nesant bent vienos sąlygos, nurodytos šios nutarties 21 punkte, negalima pripažinti, kad sandoris sudarytas dėl ekonominio spaudimo. Sąlygų nurodymas, kad būtų sudarytas Papildomas susitarimas, negali būti laikomas reikalavimu sudaryti Papildomą susitarimą.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-1789-608-2023 ieškovė UAB „Ri Invest“ ieškiniu atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių atlyginimo, be kita ko, reikalavo ir nuostolių dalies, atsiradusios pagal Papildomą susitarimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokios aplinkybės rodo, kad atsakovė, reikalaudama iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlyginti jos nuostolius, pripažino, kad Papildomo susitarimo sąlyga yra jai galiojanti.
31. Nors apeliantė teigia, kad buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad išvengtų tokios susidariusios situacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad apeliantė galėjo numanyti, kad laiku jos elektros energijos įrenginiai pagal jos ir trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytą sutartį nebus prijunti prie elektros energijos tinklo. Tokią aplinkybę patvirtina trečiojo asmens nurodytos aplinkybės apie siųstus 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. el. laiškus ir bei 2021 m. gruodžio 22 d. el. laiškas. Tačiau apeliantė, žinodama apie esamą situaciją, nesiėmė veiksmų, kad derėtis dėl Sutarties pratęsimo su ieškove, dėl Papildomo susitarimo kreipėsi tik paskutinę Sutarties galiojimo dieną, taip pat neieškojo kitų būdų Patalpas aprūpinti elektros energija. Paminėtina, kad atsakovė po Papildomo sprendimo sudarymo kreipėsi į trečiąjį asmenį, kuris 2022 m. sausio 6 d. pasiūlė laikiną sprendimą, kad būtų pajungta 200 kW iš 400 kW galios, numatytos pagal jų sutartį, kas buvo padaryta 2022 m. vasario 11 d. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė, žinodama apie galimą sutarties su trečiuoju asmeniu įvykdymo vėlavimą, ėmėsi veiksmų anksčiau tartis su trečiuoju asmeniu dėl tokio laikino sprendimo iki kol jos elektros įrenginiai būtų prijungti prie elektros tinklo.
32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju negalima teigti, jog atsakovė buvo priversta sudaryti Papildomą susitarimą jai labai nenaudingomis sąlygomis. Pirma, už 5000 Eur/mėn. mokestį atsakovei buvo pratęstas elektros pertiekimas, ir dėl tokio problemos sprendimo būdo, pasinaudojus jau esamais, įrengtais tinklais ir infrastruktūra, atsakovė nepatyrė jos nurodytų neigiamų ekonominių padarinių, taigi Papildomo susitarimo sudarymas jai buvo ekonomiškai naudingas. Antra, nesant byloje kitokių įrodymų, tikėtina, kad toks sprendimas buvo ekonomiškiausias, jis kainavo pigiau nei kitokie sprendimai prijungti laikinai elektros energiją į atsakovės Pastatą. Taip pat negalima daryti išvados, kad ieškovė, žinodama apie esamą situaciją ir prašydama mokėti papildomą mokestį, pasinaudojo esama situacija, kadangi, kaip nurodyta šios nutarties 27 punkte, ieškovė veikdama savo interesais turėjo teisę prašyti tokio papildomo mokesčio.
33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti Papildomo susitarimo sąlygą nustatančią, kad UAB „Ri Invest“ įsipareigoja dalinai kompensuoti AB „Plasta“ nuostolius dėl naujos įrangos neįjungimo planuotu laiku, t. y. 5000 Eur/mėn. (167 Eur/diena), iki kol vyks elektros energijos tiekimo į UAB „Ri Invest“ valdomą objektą pagal minėtą susitarimą, negaliojančia CK 1.91 straipsnyje nustatytais pagrindais.
34. Kadangi apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų dėl skolos kvalifikavimo ir teismo argumentų priteisiant šią skolą, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja.
Dėl bylos baigties
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl tenkindamas iš dalies ieškovės ieškinį ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą nepakeistą.