Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. C. ir A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialo ieškinius atsakovams B. C. ir A. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Giedrės Česnienės 2022 m. sausio 26 d. nutartimi civilinės bylos, kuriose ieškiniai pareikšti atskirai kiekvienam atsakovui, sujungtos į vieną bylą.

4. Ieškovė ir atsakovai 2016 m. liepos 28 d. sudarė laidavimo sutartis, kuriose užtikrino kredito grąžinimą. Atsakovai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovei visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, bet ne didesne negu 200 000 Eur suma, jeigu kredito gavėja laiku nevykdys visų prievolių arba jų dalies pagal kredito sutartį. Pradinės laidavimo sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad ieškovė atsisakys laidavimo, kai kredito gavėjos bendra konsoliduota kreditų suma sumažės iki 2 373 000 Eur. Ieškovė ir atsakovai 2017 m. birželio 27 d. pasirašė susitarimus, kuriuose neliko nurodytos nuostatos dėl laidavimo atsisakymo.

5. Kredito gavėja netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus kredito sutarties galiojimo laikotarpiu: vėlavo mokėti mėnesines įmokas, nevykdė kredito sutartyje nustatytų apyvartų per banko sąskaitas. Bankas 2017 m. spalio 16 d. raštu informavo kredito gavėją bei atsakovus apie netinkamą kredito sutarties vykdymą ir ketinimą nutraukti sutartį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. Ieškovas nespėjo nutraukti sutarties, nes Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė kredito gavėjai restruktūrizavimo bylą, o 2017 m. gruodžio 1 d. suėjo sutartyje nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas (civilinė byla Nr. B2-1733-524/2017).

6. Kredito gavėjos restruktūrizavimo byla 2020 m. vasario 3 d. nutraukta. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi iškėlė kredito gavėjai bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-800-513/2020). Ieškovė pateikė kredito gavėjai 1 963 103,75 Eur kreditorinį finansinį reikalavimą, kurį vėliau sumažino iki 1 298 330,87 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl laidavimo sutarčių ir jų pakeitimų, kuriais bendrovės akcininkai ir vadovai laidavo už bendrovei suteikto kredito grąžinimą, apimties aiškinimo.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). Taip pat teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių reikėtų peržengti šioje byloje paduotame apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

23. Ieškovė ir UAB „Molupis ir Ko“ (kredito gavėja) 2016 m. liepos 15 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią kredito gavėjai suteiktas 2 473 000 Eur kreditas ir 200 000 Eur kredito linija. Kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kredito liniją iki 2017 m. liepos 14 d., kreditą – iki 2021 m. liepos 14 d. Kredito sutarties šalys sudarė papildomų susitarimų, pagal kuriuos galutinis kredito grąžinimo terminas – 2017 m. gruodžio 1 d.

24. Ieškovė ir apeliantė 2016 m. liepos 28 d. sudarė laidavimo sutartį, kurioje apeliantė užtikrino UAB „Molupis ir Ko“ suteikto kredito grąžinimą. Tą pačią dieną ieškovė ir apeliantas 2016 m. liepos 28 d. sudarė laidavimo sutartį, kurioje apeliantas užtikrino nurodyto kredito grąžinimą. Abiejų laidavimo sutarčių sąlygos sutapo (skyrėsi tik laiduotojas). Apeliantai, kaip solidarūs skolininkai, įsipareigojo atsakyti ieškovei visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, bet ne didesne negu 200 000 Eur suma, jeigu kredito gavėja UAB „Molupis ir Ko“ laiku nevykdys visų prievolių arba jų dalies pagal kredito sutartį. Laidavimo sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad ieškovė atsisakys laidavimo, kai kredito gavėjos bendra konsoliduota kreditų suma sumažės iki 2 373 000 Eur (laidavimo sutarčių Specialiųjų sąlygų 2 punktas, 2016 m. liepos 15 d. kredito sutarties 1.9.8 papunktis. Ieškovė ir apeliantai 2017 m. birželio 27 d. pasirašė susitarimus, kuriuose susitarė pasirašyti naujos redakcijos laidavimo sutartis. Šalių 2017 m. birželio 27 d. laidavimo sutartyse neliko nuostatos, kuria ieškovė atsisako laidavimo.

25. Ieškovė 2017 m. spalio 16 d. raštu informavo kredito gavėją bei apeliantus apie netinkamą kredito sutarties vykdymą ir ketinimą nutraukti sutartį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. Bankas nespėjo nutraukti sutarties, nes Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė kredito gavėjai restruktūrizavimo bylą, o 2017 m. gruodžio 1 d. suėjo sutartyje nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas (civilinė byla Nr. B2-1733-524/2017).

26. Kredito gavėjos restruktūrizavimo byla 2020 m. vasario 3 d. nutraukta. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi iškėlė kredito gavėjai bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-800-513/2020). Ieškovė pateikė kredito gavėjai 1 963 103,75 Eur kreditorinį finansinį reikalavimą, kurį vėliau sumažino iki 1 298 330,87 Eur.

Dėl laidavimo sutarčių kvalifikavimo ir aiškinimo

28. Asmenys sudaro sandorius laisva valia ir jais siekia sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnio 1 dalis). CK 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas.

29. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimu gali būti užtikrinamos esamos ar būsimos prievolės ar jo dalies įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.87–6.89 straipsniuose reglamentuoti atvejai, kai pasibaigia laidavimas. Pagal bendrąją taisyklę, laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Taip pat laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita (CK 6.87 straipsnio 4 dalis).

30. Laidavimas gali būti terminuotas ir neterminuotas. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kredito sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012).

32. Kredito sutarties ir susitarimų pasirašymo metu apeliantė B. C. buvo UAB „Molupis ir Ko“ direktorė. Ieškovė suteikė UAB „Molupis ir Ko“ 2 473 000 Eur kreditą ir 200 000 Eur kredito liniją. Kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kredito liniją iki 2017 m. liepos 14 d., kreditą – iki 2021 m. liepos 14 d. Kredito gavėja nevykdė laiku nustatytų įsipareigojimų, todėl sudarė su banku papildomų susitarimų, kuriuose tikslino kredito sutarties sąlygas, susijusias su sutarties administravimo mokesčio mokėjimu, akcijų įkeitimo tvarka, nustatytais finansiniais rodikliais, galutiniu kredito grąžinimo terminu (2016 m. liepos 20 d. susitarimas Nr. 1, 2016 m. liepos 28 d. susitarimas Nr. 2, 2017 m. balandžio 12 d. susitarimas Nr. 3, 2017 m. birželio 27 d. susitarimas Nr. 4).

33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė, atstovaudama kredito gavėją, kreipėsi į ieškovę, prašydama atidėti 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesių įmokų mokėjimą. Kredito sutarties šalys susitarimu Nr. 3 kredito įmokų grąžinimą atidėjo dviem mėnesiams, t. y. iki 2017 m. birželio 14 d. UAB „Molupis ir Ko“ dar kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama sumažinti mėnesines kredito grąžinimo įmokas ir atidėti 200 000 Eur kredito linijos grąžinimo terminą. Susitarimu Nr. 4 pakeisti kredito panaudojimo ir grąžinimo terminai bei tvarka, marža, papildytas kredito sutarties 1.7 papunktis, kuriame nustatytas prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas. Pagal susitarimo Nr. 4 1.7.79, 1.7.80 papunkčius, prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas užtikrintas apeliantų laidavimų, kiekvieno apelianto laidavimo suma – 200 000 Eur.

36. Valios išraiška – vienas svarbiausių sandorio elementų. Nesant išreikštos asmens laisvos valios sudaryti sandorį, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Nagrinėjamu atveju apeliantai, sudarę 2017 m. birželio 27 d. susitarimus, kuriais pakeistos laidavimo sutarčių sąlygos, nepareiškė teismui ieškinio, neginčijo nurodytų susitarimų.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad laidavimo sutartis sudaryta apeliantams nenaudingomis sąlygomis, nes išplėstos jų atsakomybės ribos. Akcentuotina tai, kad apeliantai užtikrino laidavimu UAB „Molupis ir Ko“ suteikto kredito grąžinimą, laidavimo suma nesikeitė – 200 000 Eur. Vien tik aplinkybė, kad šalims pasirašius laidavimo sutarties pakeitimą, neliko banko sutikimo atsisakyti laidavimo, jeigu kredito gavėjos įsipareigojimų suma sumažės iki tam konkrečios sumos, nereiškia, kad laidavimo sutarties sąlygos nenaudingos apeliantams.

38. Apeliantai teigia, kad ieškovė pasinaudojo situacija, panaudojo ekonominį spaudimą, kad padidintų jų atsakomybės ribas. Apeliantai teisingai nurodo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo, esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

39. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).

40. Akcentuotina tai, kad apeliantė tuo metu buvo kredito gavėjos vadovė. Ieškovės ir UAB „Molupis ir Ko“ kredito sutarties sąlygos pakeistos apeliantės iniciatyva. Iš susitarimų, kuriais buvo keičiamos kredito sutarties sąlygos, matyti, kad UAB „Molupis ir Ko“ laiku nevykdė įsipareigojimų, nustatytų kredito sutartyje. Kredito gavėja ir apeliantė siekė išsaugoti kredito sutartį, todėl prašė išdėstyti ar atidėti mokėjimus, nustatytus kredito sutartyje, leisti parduoti hipoteka įkeistą turtą. Aplinkybė, kad ieškovė pareikalavo kredito sutarties įvykdymą užtikrinti laidavimu, savaime nėra išskirtinis veiksmas ar reikalavimas, nes ieškovė įgyvendino CK įtvirtintą teisę reikalauti, kad prievolės įvykdymas būtų užtikrintas laidavimu (CK 6. 70 straipsnio 1 dalis).

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog ieškovė jiems ir UAB „Molupis ir Ko“ grasino ekonominiais padariniais, neduoti sutikimo parduoti turtą, reikalauti įvykdyti visą kredito sutartį iš karto, t. y. sukūrė situaciją, kurioje apeliantai neturėjo kitos pasirinkimo galimybės. CK įtvirtinta šalių pareiga vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Molupis ir Ko“ laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Taigi ieškovė, kaip UAB „Molupis ir Ko“ kreditorė, galėjo reikalauti, kad skolininkė, taip pat prievolės įvykdymą užtikrinę asmenys įvykdytų savo įsipareigojimus. Kreditorės reikalavimas įvykdyti sutartį, sutarties nevykdymo padarinių nurodymas negali būti vertinamas kaip veiksmai, dėl kurių skolininkė ir laiduotojai neteko kitos pasirinkimo galimybės, t. y. kaip ekonominis spaudimas priešingai šaliai. Apeliantai neįrodė, kad jie negalėjo kreiptis į kitą kredito įstaigą ar asmenį, kad šis refinansuotų kredito sutartį apeliantams priimtinomis sąlygomis.

42. Apeliantai teigia, kad, nepakeitus laidavimo sutarčių sąlygų, ieškovės interesai nebūtų nukentėję, nes UAB „Molupis ir Ko“, pardavusi įkeistą turtą, sumokėjo daugiau negu 700 000 Eur, t. y. nepasikeitė skolininko įsipareigojimo ir prievolių užtikrinimo santykis. Nurodyta aplinkybė nepaneigia, taip pat ir neapriboja kreditorės teisės reikalauti, kad prievolės įvykdymas būtų užtikrintas vienu ar keliais CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Tai kad kreditą suteikusi bendrovė naudojosi savo teisėmis nepagrindžia jos nesąžiningumo.

43. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantai buvo priversti pasirašyti susitarimus, kuriais pakeistos laidavimo sutarčių sąlygos. Pirmiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Molupis ir Ko“, kurią atstovavo apeliantė, kreipėsi į ieškovę, prašydama pakeisti kredito sutarties sąlygas. Kredito sutarties sąlygos pakeistos 2017 m. birželio 26 d. susitarimu Nr. 4. Nurodytame susitarime aptartas taip pat ir apeliantų laidavimas (susitarimo 1.7.79, 1.7.80 papunkčiai). Kitą dieną, t. y. 2017 m. birželio 27 d., ieškovė ir apeliantai pasirašė susitarimus pakeisti laidavimo sutartis. Apeliantai teigia, kad šie susitarimai sudaryti dėl jų nesiderant, apeliantai juos pasirašė koridoriuje ant palangės, neturėjo laiko susipažinti su jų turiniu ir įvertinti teisinių padarinių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai, pasirašę 2017 m. birželio 27 d. susitarimus, laidavimo sutartis, gavo po vieną jų egzempliorių. Apeliantai – verslininkai, juridinių asmenų vadovai, akcininkai, galutiniai naudos gavėjai. Jie daugiau negu ketverius metus nesiėmė jokių veiksmų, kol ieškovė nepareiškė ieškinio.

44. Ieškovė 2017 m. spalio 16 d. informavo apeliantus apie ketinimą nutraukti kredito sutartį, nes kredito gavėja nevykdo įsipareigojimų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad po dviejų dienų, 2017 m. spalio 18 d., t. y. nepraėjus trim mėnesiams nuo susitarimų pakeisti laidavimo sutartis, apeliantas, kaip tuometinis UAB „Molupis ir Ko“ direktorius, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. B2-172-524/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vieną iš argumentų UAB „Molupis ir Ko“ restruktūrizavimo procesui pradėti bendrovės vadovas nurodė ieškovės reikalavimą grąžinti suteiktą likusią kredito dalį, nes bendrovė dėl didelės kredito sumos grąžinimo per sutrumpintą kredito grąžinimo laiką turės finansinių sunkumų artimiausius tris mėnesius. UAB „Molupis ir Ko“ nevykdė restruktūrizavimo plano, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi nutraukė restruktūrizavimo bylą.

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai turėjo pakankamai laiko kreiptis teisinės pagalbos, įvertinti susitarimų, kuriais pakeistos laidavimo sutartys, turinį ir jų nevykdymo teisinius padarinius. Apeliantai, manydami, kad sutarčių sąlygos pažeidžia jų teises, galėjo jas ginti, pareikšdami ieškinį. Tai, kad apeliantams kilo pareiga įvykdyti laidavimo sutartis, nėra pagrindas konstatuoti ieškovės veiksmų nesąžiningumo.

47. Pagal Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 03-90 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų 1 punktą (nuostatų redakcija, galiojusi laidavimo sutarčių pakeitimų sudarymo metu) nuostatų tikslas – skatinti atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą, siekiant sumažinti kredito įstaigų sektoriaus sisteminę riziką, nesubalansuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius, taip pat pernelyg spartaus kreditų portfelio augimo bei perteklinės rizikos koncentracijos riziką ir norint apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos, taip pat ugdyti atsakingojo skolinimosi įpročius, taip prisidedant prie visos finansų sistemos stabilumo užtikrinimo. Atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito įstaigų skolinimo veiklos plėtra, kai teikiant kreditus laikomasi tam tikrų nuostatų, sudarančių prielaidas tinkamai įvertinti kredito gavėjo mokumą ir užkertančių galimybę prisiimti pernelyg didelę kredito riziką (Atsakingojo skolinimo nuostatų 6 punktas).

48. Apeliantai neginčija, kad bankas tinkamai įvertino kredito gavėjos UAB „Molupis ir Ko“ galimybę grąžinti kreditą. Aplinkybės, kad ieškovė pareikalavo užtikrinti kredito grąžinimą hipoteka, laidavimo sutartimis, pagrindžia, jog ji elgėsi atsakingai, suteikdama pirmiau nurodytą kreditą, siekė užkirsti kelią pernelyg didelei kredito negrąžinimo rizikai.

49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui ieškinius, kuriais prašė priteisti iš apeliantų skolą pagal laidavimo sutartis. Apeliantai 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė Lietuvos bankui skundą dėl ieškovės galbūt netinkamai įvertintų apeliantų galimybių laiduoti už UAB „Molupis ir Ko“ suteiktą paskolą. Ieškovė nurodė, kad paskolų komitetas 2016 m. birželio 20 d., kredito gavėjos UAB „Molupis ir ko“ prašymu, patvirtino finansavimo sąlygas, t. y. nusprendė suteikti bendrovei 1 333 000 Eur kreditą kredito gavėjos įsipareigojimams AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ refinansuoti, taip pat 1 086 000 Eur kreditą, skirtą perskolinti UAB „Duonos centras“ pastarosios finansiniams įsipareigojimams UAB „SEB Venture Capital“ įvykdyti. Paskolų komitetas nusprendė, kad apeliantai turi laiduoti už kredito grąžinimą ir kitų mokėjimo prievolių įvykdymą. Dėl to, dar nepasirašius kredito sutarties, kredito gavėjos prašymu, 2016 m. liepos 4 d. kredito komiteto sprendimu patvirtintas finansavimas 2016 m. liepos 15 d. kredito sutarčiai. Kredito gavėjai suteiktas 200 000 Eur kreditas, skirtas kredito gavėjo apyvartinėms lėšoms finansuoti, o dėl šios papildomai suteikiamos 200 000 Eur sumos, siekiant tinkamai valdyti kredito riziką ir sustiprinti užstatų, pateiktų pagal kredito sutartį, struktūrą, nuspręsta paprašyti apeliantų laidavimo.

50. Lietuvos bankas, atsakydamas į apeliantų skundą, nurodė, kad 2016 m. liepos 4 d. (banko kredito komiteto sprendimo priėmimo dieną), 2016 m. liepos 15 d. (kredito sutarties sudarymo dieną) galiojusiuose Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 (toliau – Nuostatai) patvirtintuose Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatuose nebuvo nustatytų kriterijų, kaip turėjo būti vertinama laiduotojų finansinė padėtis, atitinka ji prisiimamus pagal laidavimo (garantijos) sutartį įsipareigojimus ar ne. Lietuvos banko valdybos 2016 m. liepos 28 d. nutarimu Nuostatai papildyti 361–366 punktais, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Vis dėlto ieškovė įvertino apeliantų galimybes laiduoti, jų turimo nesuvaržyto turto vertę. Ieškovė atsižvelgė į tai, kad apeliantai buvo UAB „Stataura“ akcininkai, bendrovės nuosavo kapitalo dydis 2016 m. balandžio 25 d. buvo 1 320 211 Eur, t. y. didesnis negu prisiimtų finansinių įsipareigojimų suma. Laidavimo sutarčių pakeitimai nesusiję su kredito gavėjos įsipareigojimų pagal kredito sutartį didinimu, todėl ieškovei nekilo pareiga dar kartą įvertinti apeliantų galimybes laiduoti.

51. Apeliantai sudarė laidavimo sutartis, jas pakeitė, nes buvo susiję su kredito gavėja UAB „Molupis ir Ko“ ūkine komercine veikla, jie buvo akcininkai, užėmė vadovaujančias pareigas. Apeliantai sudarė laidavimo sutartis verslo tikslais, t. y. aiškiai išreiškė valią laiduoti. Jie turėjo suprasti ginčijamais sandoriais prisiimamų įsipareigojimų esmę bei jų sudarymo sąlygas. Taigi apeliantai, būdami sąžiningi verslininkai, taip pat turėjo pareigą informuoti ieškovę apie galbūt pasikeitusias jų galimybes laiduoti, jeigu tuo metu taip manė, bet tokių duomenų byloje nėra. Aplinkybės, kad, pasikeitus kredito sutarties sąlygoms, pakeičiamos taip pat ir laidavimo sutartys, nepagrindžia kredito įstaigos siekio užvaldyti apeliantų turtą.

52. Nustatytos aplinkybės nepagrindžia apeliantų nurodytų argumentų, kad ieškovė, reikalaudama pakeisti laidavimo sutartis, darė apeliantams ekonominį spaudimą grasino. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantai neįrodė jiems taikyto ekonominio spaudimo ir kad ieškovė vertė juos prisiimti per didelius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo pripažinti sutartį negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Apibendrindama pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotas sandorių pripažinimo negaliojančiais institutas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas sprendimas paliktinas nepakeistas.

54. Šalys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą.