Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber marketing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo?civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber marketing“ ieškinį atsakovams M. B. ir H. H. B. (H. H. B.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Tai, kad teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-4991-1019/2022, buvo konstatuota, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė informavo atsakovus apie ketinimą sudaryti naują sutarties redakciją su UAB „Švaros broliai“, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovai apie minėtą sutarties redakciją nežino iki šiol. 2023 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku informavo atsakovus apie tai, kad bus sprendžiami bendri Namo klausimai, be kita ko, klausimas, kad bendrų patalpų priežiūros ir valymo organizavimą atlieka vienas paslaugos teikėjas UAB „Švaros broliai“, tačiau atsakovai buvo pasyvūs ir nepateikė jokių komentarų. 2023 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovus, kad daugumos patalpų savininkų sprendimu yra nutarta, jog bendrų patalpų priežiūros ir valymo organizavimą atlieka vienas paslaugos teikėjas UAB „Švaros broliai“, tačiau atsakovai savo rizika nenutraukė paslaugų sutarties su UAB „Inulta“ ir UAB „Inoda“. Atsakovai buvo informuojami apie visas būtinąsias išlaidas, tuo pačiu ir apie išlaidas dėl Namo durų spynos, domofono ir stogo remonto darbų. Žinodami apie šias būtinąsias išlaidas ir su jomis sutikdami, atsakovai jų neapmoka ir tai patvirtina jų piktybiškumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Ieškovė patyrė 2 160,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 6,46 proc., ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 139,56 Eur (2 160,40 Eur x 6,46 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 69,78 Eur. Taip pat nustatė, kad byloje patirta 12,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovės priteisė 11,87 Eur šių išlaidų. Atsakovams tenkanti šių išlaidų dalis neviršijo valstybei priteistinos minimalios sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliantė ieškovė UAB „Amber marketing“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl stogo remonto (išskyrus pelėsio šalinimą ir dezinfekavimą) išlaidų (449,88 Eur) priteisimo ir laiptinės bei pastato ir jo priklausinių valymo išlaidų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. (666,02 Eur) priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį minėtoje dalyje patenkinti; 2) prijungti prie bylos 2024 m. liepos 9 d. sąskaitos faktūros Serija AA Nr. 001 detalizaciją; 3) priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

18.1. Atsakovai sutiko su visomis stogo remonto darbų išlaidomis, neprieštaravo dėl ieškovės reikalavimo apmokėti namo durų spynos remonto ir namo stogo remonto darbus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovas pakeitė poziciją ir nurodė, kad prieštarauja dėl dalies namo stogo remonto darbų išlaidų, susijusių su pelėsio šalinimu ir dezinfekavimu, priteisimo, nes neva jos susijusios su rūsio patalpomis. Atsakovai netikslino savo procesinių dokumentų ir juose nurodytos pozicijos, todėl ieškovams nebuvo sudarytos tinkamos galimybės atsiliepti į patikslintus procesinius dokumentus ir pateikti stogo remonto darbų sąskaitos detalizaciją.

20.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-4991-1019/2022 yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovai nežinojo apie ieškovų 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarytą sutartį su UAB „Švaros broliai“. Teismo sprendimu nustatytas santykis yra tęstinis, jis galioja ir šios bylos nagrinėjimo metu ir to nebereikia įrodinėti. Dėl to atsakovai neturi pareigos mokėti už tas paslaugas.

20.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų 2021 m. rugsėjo 21 d. valymo paslaugų sutartis Nr. 20210921 šios bylos inicijavimo metu yra galiojanti, kiekviena šalis vykdo savo įsipareigojimus Atsakovai į bylą nepateikė UAB „Inoda“ sąskaitų faktūrų už kiekvieną 2022 m. sausio iki 2022 m. rugsėjo laikotarpio mėnesį ir jų apmokėjimo įrodymų, bet tai nėra šio ginčo dalykas. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl valymo paslaugų apimties ir/arba kokybės, kurios buvo suteiktos pagal atsakovų ir UAB „Inoda“ valymo paslaugų sutartį. Atsakovai nekvestionuoja poreikio palaikyti švarą ir tvarką daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose, tačiau ginčo bylos atveju, tai išsprendė byloje išdėstytomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Amber Marketing“ ieškinys atsakovams M. B. ir H. H. B. dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl daugiabučio namo bendraturčių pareigos apmokėti namo priežiūros, t. y. valymo ir stogo remonto išlaidas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepaisant to, jog pateikta stogo remonto darbų sąskaitos detalizacija yra parengta praėjus beveik vienam mėnesiui po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2024 m. liepos 9 d., tačiau ji yra susijusi išimtinai su 2023 m. rugpjūčio 7 d. defektavimo akte Nr. 2023.001 nurodytais darbais, 2023 m. spalio 23 d. darbų perdavimo aktu ir 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. 001, todėl laikytina, kad stogo darbų sąskaitos detalizacija, siekiant pagrįsti ieškovės (apeliantės) ieškinyje išdėstytą poziciją, objektyviai galėjo būti pateikta dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to, apeliantės naujai pateiktą įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl išlaidų, patirtų dėl Namo bendro naudojimo patalpų valymo paslaugų, priteisimo

26. Nagrinėjamu atveju apeliantė išlaidų dėl Namo laiptinės valymo paslaugų aspektu laikosi pozicijos, kad valymo išlaidos yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei to, kad atsakovai nepateikė duomenų, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. UAB „Inulta“ ir UAB „Inoda“ teikė valymo paslaugas.

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė M. B. yra sudariusios sutartis su valymo paslaugų teikėjais, t. y. ieškovė 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarė sutartį su UAB „Švaros broliai“ (kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Daily space“), o atsakovė 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarė sutartį su UAB „Intula“ (kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Inoda“) dėl Namo laiptinės valymo paslaugų. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 5 d. sprendimu yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4991-1019/2022, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovų Namo laiptinės valymo išlaidų atlyginimą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau teismas nurodytų išlaidų nepriteisė nustatęs, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai, savo jėgomis, pasitelkę trečiuosius asmenis, užtikrino bendro naudojimo objektų priežiūrą (valymą), o neinformuodami kitos šalies, prisiėmė patirtų išlaidų riziką. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-126-967/2023 pastarąjį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti išlaidas už sekantį mėnesį, dėl kurio ankstesnėje civilinėje byloje ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaidų už valymo paslaugas buvo atmestas, t. y. ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2-4991-1019/2022 prašė priteisti išlaidas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., o šioje byloje prašo priteisti išlaidas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., be jau minėtų apeliacinio skundo motyvų, papildomai motyvuodama tuo, kad ankstesnės civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovai buvo informuoti apie ieškovės ir UAB „Švaros broliai“ sudarytą valymo paslaugų sutartį ir tai yra papildomas pagrindas priteisti ieškovės patirtas išlaidas proporcingai atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės daliais. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.

28. Kaip jau nustatė pirmosios instancijos teismas ir šalys to neginčijo, Name nėra įsteigta bendrija, nėra paskirtas namo administratorius ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Ieškovė taip pat pripažino, kad dėl ginčo išlaidų nebuvo priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK nustatyta tvarka, ir ieškovė šias išlaidas prašo atlyginti kaip susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

29. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių valios suderinimo aspektu įgyvendinant nuosavybės teisės turinį sudarančias teises, bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja, kadangi pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą asmeninės nuosavybės atveju savininkas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises įgyvendina savo nuožiūra, t. y. jų įgyvendinimo neprivalo derinti su kitais asmenimis. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti specialiai skirti CK 4.81–4.85 straipsniai.

30. CK 4.83 straipsnis numato bendraturčių pareigą organizuoti gyvenamojo namo priežiūrą. Bendrojo naudojimo objektų priežiūra organizuojama ir vykdoma bendraturčių jėgomis ir lėšomis. Visi namo patalpų savininkai privalo atlikti pareigą, kylančią iš nuosavybės teisių įgyvendinimo, mokėti išlaidas proporcingai jiems tenkančio ploto dydžiu, kurios susiję su bendro naudojimo patalpų administravimu ir komunaliniais mokesčiais. CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Taigi aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti savininko pareigą jas apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

31. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-126-967/2023, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimas, nustatyta, kad ieškovė su atsakovais nederino Namo laiptinės ir pastato, jo priklausinių sutarties, apie minėtą sutartį atsakovų neinformavo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. jos sudaryta sutartimi ji išreiškė daugumos bendraturčių valią, tokių duomenų byloje nėra ir jie vertintini kaip deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis). Nesant atsakovų sutikimo minėtai valymo paslaugų sutarčiai, taip pat duomenų, kad sutartis yra bendraturčių daugumos valios išraiška, vien ta aplinkybė, kad civilinės bylos Nr. e2-4991-1019/2022 metu atsakovai buvo informuoti apie ieškovės iniciatyva sudarytą valymo paslaugų sutartį, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl to jiems kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtas valymo išlaidas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

32. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką Reglamentas STR 1.07.03:2017. Pagal šio Reglamento bendruosius statinių priežiūros reikalavimus nustatantį 18 punktą susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas būtina periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų. Reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių. Pagal Reglamento VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ 971 punktą sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimui bendrojo naudojimo patalpos, vėdinimo kanalai ir vamzdynai, šiukšlių šalintuvai valomi ir dezinfekuojami pagal faktinį poreikį. Taigi laiptinių, kaip bendrojo naudojimų patalpų, valymas yra priskirtas prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2702-803/2022). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad Reglamente STR 1.07.03:2017 numatyta pareiga laikytis bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos sanitarijos reikalavimų ir bendrojo naudojimo patalpas valyti, tačiau ne pagal kiekvieno savininko numatytą periodiškumą, o pagal faktinį poreikį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi bylos šalys yra sudariusios valymo paslaugų teikimo sutartis su skirtingais tiekėjais, nėra ginčo, kad skiriasi valymo periodiškumas. Dėl faktinio laiptinės valymo poreikio šalys išsamiai nepasisakė, ieškovė neįrodinėjo, kad jos sutartas valymo paslaugų periodiškumas ir pačių valymo paslaugų poreikis buvo išimtinai reikalingas ir dėl to atsakovai privalo atlyginti jos iniciatyva sudarytos valymo paslaugų sutarties vykdymo išlaidas. Kita vertus, faktinis poreikis yra ir vertinamasis kriterijus, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo tiekėjo suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., taip pat nesudaro jiems pareigos atlyginti ieškovės patirtų išlaidų dėl valymo paslaugų.

33. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir po civilinės bylos Nr. e2-4991-1019/2022 išnagrinėjimo, šalys toliau nebendradarbiavo, laiptinės valymu rūpinasi atskirai pagal dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendime aptartas sutartis, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją ir ieškovės išlaidų, patirtų už valymą, dalį priteisti iš atsakovų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su UAB „Švaros broliai“ 2021 m. rugsėjo 21 d. valymo paslaugų sutartį sudarė savo iniciatyva, neinformavusi atsakovų ir neįrodžiusi, jog pastaroji sutartis buvo bendraturčių daugumos valios išraiška, tai, kad bendrojo naudojimo patalpos yra valomos ir dezinfekuojamos pagal faktinį poreikį, dėl realaus faktinio valymo paslaugų poreikio šalys nepasisakė ir to neįrodinėjo, į tai, kad abi bylos šalys yra sudariusios sutartis su valymo paslaugų teikėjais, t. y. jų faktinis valymo paslaugų poreikis yra skirtingas, darytina išvada, kad ieškovė tokias veiksmais prisiėmė patirtų išlaidų riziką, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl ieškovės patirtų išlaidų dėl valymo paslaugų priteisimo iš atsakovų (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

Dėl stogo remonto darbų išlaidų priteisimo

34. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl išlaidų, patirtų remontuojant Namo stogą, priteisimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. M. už stogo remonto darbus pagal defektinį aktą Nr. 2023.001 ir 2023 m. spalio 23 d. darbų perdavimo aktą sumokėjo 1 890 Eur.

35. Iš atsakovų teismui teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad kaip teisingai nurodė apeliantė, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir triplike atsakovai buvo nurodę, jog dėl ieškovės reikalavimo apmokėti namo durų spynos remonto ir namo stogo remonto darbus neprieštarauja, tačiau tuo pačiu atsakovai pabrėžė, kad ieškovė niekada nebuvo teikusi atsakovams šių darbų atlikimą ir kainą patvirtinančių dokumentų bei nesikreipė į atsakovus dėl tų darbų apmokėjimo. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovai su išlaidomis dėl durų spynos ir domofono sutinka ir dėl to neprieštarauja, tačiau stogo remonto atžvilgiu iškėlė išlaidų ir atliktų darbų vietos klausimą, kadangi laikė, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė, kad visi stogo remonto darbai yra išimtinai susiję su bendra bylos šalių daline nuosavybe. Nurodė, kad galimai dalis stogo remonto darbų atlikta remontuojant ieškovės akcininkui nuosavybės teise R. S. priklausančio rūsio (pusrūsio), kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, stogą, taip pat tvirtino, kad būtent R. S. priklausantis pusrūsis yra pavaizduotas ir 2023 m. spalio 23 d. darbų perdavimo akte, pelėsio valymo darbai taip pat galėjo būti atlikti R. S. priklausančiose patalpose. Paaiškino, kad atsakovams priklauso tik nedidelė dalis bendrų rūsio patalpų, todėl neaišku, kokia išlaidų dalis turėtų tekti atsakovams. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo motyvu atmetė ieškovės reikalavimą, neįrodžius, kad visos stogo remonto išlaidos yra susijusios su bendra daline bylos šalių nuosavybe, tačiau apeliantė nurodo, kad atsakovai pakeitė poziciją, turėjo tikslinti savo procesinius dokumentus, o to jiems nepadarius, ieškovei (apeliantei) nebuvo sudarytos sąlygos atsiliepti į patikslintus dokumentus ir pateikti stogo remonto darbų sąskaitos detalizaciją. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

36. Visų pirma pažymėtina, kad bylos šalies pozicijos papildymas teismo posėdžio metu, klausimų priešingai šaliai kėlimas bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme nėra draudžiamas, kadangi tai prieštarautų teisingam bylos išnagrinėjimui, o duomenų apie atsakovų tikslą vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovės (apeliantės) atstovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokiose konkrečiai Namo, rūsio ar pusrūsio patalpose buvo vykdomi pelėsio šalinimo ir dezinfekavimo darbai, negalėjo įvardinti, ar stogo remonto darbai buvo atlikti tik Namo stogo ar ir pusrūsio, galimai priklausančio R. S., atžvilgiu, nėra atsakovų ar jo atstovo atsakomybė, kadangi įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliantė po teismo posėdžio neprašė papildyti bylos medžiagos, neprašė atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės tam, kad galėtų pateikti kitus ieškovės pozicijai pagrįsti reikalingus duomenis ir būtų atliktas pateiktų įrodymų tyrimas bei nustatytos naujos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.

37. Svarbu pažymėti, į ką dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-6-614/2024 pagal M. B. ir H. H. B. ieškinį atsakovams R. S. ir UAB „Amber marketing“ dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlaisvinti įėjimą į patalpas. Pastarojoje byloje ieškovai teismo prašo nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką. Šią bylą nagrinėję teismai, tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022, yra nustatę, kad dalis rūsio patalpų priklauso UAB „Amber marketing“, o rūsio patalpos R-2 (2,15 kv. m), R-3 (2,05 kv. m) ir R-6 (6,09 kv. m) yra bendra dalinė bendraturčių nuosavybė, iš kurių M. B. ir H. H. B. turi teisę naudotis ne didesne kaip 2,58 kv. m patalpa. Taip pat minėtoje kasacinio teismo nutartyje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo atlikti patalpų pusrūsyje kadastriniai matavimai ir užfiksuota, jog šios patalpos buvo pertvarkytos, tačiau pakeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (Nutarties 40 punktas, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad faktinis atsakovam priklausančio rūsio dalies plotas yra 1,81 kv. m. Šios aplinkybės parodo, kad ginčo patalpose stogas dengia ne tik Namą, kuriame bylos šalims yra nuosavybės teise priklausančios patalpos, tačiau tiek ir pusrūsį, dėl kurio iškelto nuosavybės teisės klausimo, t. y. jog jis suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir priklauso išimtinai R. S., byloje ieškovė nepasisakė.

38. Atsižvelgus į 2023 m. rugpjūčio 7 d. defektavimo aktą Nr. 2023.001, matyti, kad buvo nustatytas stogo nesandarumas, užsikišę lietvamzdžiai, po pastato stogu aptekėjusios patalpų lubos ir sienos, susidaręs pelėsis bei nurodyti numatomi atlikti darbai, tokie kaip stogo sujungimų sandarinimas, lietvamzdžio valymas su demontavimu, latakų valymas, aukštuminiai darbai ir sugadintų sienų bei lubų pelėsio šalinimas ir dezinfekavimas. 2023 m. spalio 23 d. darbų perdavimo akte (pagal defektavimo aktą Nr. 2023.001) nurodyta, kad atlikti tokie darbai: naudojant sandarinimo medžiagas užsandarinti stogo sujungimai, demontuotas, išvalytas ir sumontuotas lietvamzdis, išvalyti latakai, atlikti aukštuminiai darbai, pašalintas pelėsis nuo sugadintų sienų ir lubų, atliktas dezinfekavimas. Objekto adresas – (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to, kad atlikti darbai yra pačiame pastate ar jo priklausiniuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vis dėlto nėra įrodyta, jog visos nurodytos 1 890 Eur išlaidos yra susijusios išimtinai su bendra daline bendraturčių nuosavybe. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, į tai, kad tik dalis rūsio patalpų yra bendra dalinė bylos šalių nuosavybė ir šioje byloje nėra aiški konkreti atsakovams priklausančio rūsio dalis, nepaaiškinta, kokiose konkrečiose patalpose buvo atliekami pelėsio valymo ir dezinfekavimo darbai, nepaisant jų, pasak apeliantės, nedidėlės vertės (50 Eur), nėra aiški stogo atžvilgiu atliktų remonto darbų apimtis ir vieta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nurodytos išlaidos yra susijusios su Namo bendro naudojimo objektų išlaikymu. Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šių išlaidų aspektu priėmė teisingą sprendimą atmesdamas ieškovės reikalavimą kaip neįrodytą.

39. Be to, nagrinėjamu atveju vienas iš apeliantės apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų yra panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl stogo remonto (išskyrus pelėsio šalinimą ir dezinfekavimą) išlaidų (449,88 Eur) priteisimo ir ieškinį nurodytoje dalyje patenkinti nors bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, reikalavimas dėl išlaidų priteisimo dėl stogo remonto darbų apėmė ir pelėsio šalinimą ir sienų dezinfekavimą. Darytina išvada, kad apeliantė apeliaciniu skundu tikslina ieškinio reikalavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliacinį skundą yra draudžiama grįsti naujais motyvais ir argumentais, kurie nebuvo nei pareikšti, nei nagrinėti pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti ieškinio dalyką, kadangi apeliacinis skundas nagrinėjamas skundžiamo sprendimo apimtyje, t. y. to, kurio išnagrinėjimas lemia ieškiniu pateiktų reikalavimų (ne)patenkinimą.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantė (ieškovė), nesant bendraturčių bendro sprendimo ar jų sutikimo ir nesant teisės aktuose numatyto imperatyvaus bendrųjų patalpų valymo periodiškumo, pasirašydama valymo paslaugų bendrose patalpose teikimo sutartį, veikė savo rizika. Apeliantė (ieškovė), patyrusi stogo remonto išlaidas, neįrodė, kad jos yra susijusios išimtinai su bendra bylos šalių nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teisinio pagrindo nei keisti, nei naikinti skundžiamo sprendimo atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

43. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovai nepateikė įrodymų dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, todėl jų prašymas dėl nurodytų išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber marketing“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.