- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-126-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00796-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“
- Atsakovas
- M. B., H. H. B.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“ ieškinį atsakovams M. B. ir H. H. B. IV dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – R. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Amber Marketing“ (toliau – ieškovė, UAB „Amber Marketing“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų M. B. ir H. H. B. IV (toliau kartu – atsakovai) 382,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys yra butų ir kitų patalpų daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – namas), savininkai: ieškovei priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįrengta pastogė, o atsakovams – butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįrengta pastogė. Ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. sausio mėn. patyrė namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo būtinųjų išlaidų: laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo išlaidas; latakų, trapų, pratekėjimo valymo išlaidas; namo kasmetinės techninės apžiūros išlaidas. Apie šias išlaidas atsakovai buvo informuoti elektroniniais laiškais, tačiau jokių išlaidų neapmokėjo. Laikė, jog atsakovai privalo apmokėti išlaidas, kurios yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais proporcingai namo ir atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei neįrengtos pastogės bendram plotui. Bendra ieškovės patirtų bendrųjų namo išlaidų suma sudaro 1 565,66 Eur, bendras namo plotas yra 395,14 kv. m., atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas yra 84,42 kv. m., neįrengtos pastogės bendras plotas – 12,21 kv. m., iš viso atsakovams name priklauso 96,63 kv. m. Atitinkamai, atsakovų dalis name sudaro 24,45 proc. viso namo bendro ploto. Tokiu būdu, atsakovams tenkanti bendrųjų išlaidų dalis yra 382,80 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktos 2021 m. rugsėjo 21 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su uždarąja akcine bendrove „Švaros broliai“ (toliau – UAB „Švaros broliai“) matyti, jog valymo darbai vyko tik užsakovei (ieškovei) priklausančiose patalpose, ir nors priede numatytas ir teritorijos valymas, atkreipė dėmesį į tai, jog pastatas neturi suformuoto jo eksploatacijai priskirto sklypo. Teigė, jog atsakovams apie ieškovės sutartį su UAB „Švaros broliai“ iki ieškinio gavimo dienos nebuvo žinoma, t. y. nebuvo jokio namo gyventojų susirinkimo sprendimo. Taip pat nurodė, jog atsakovai, siekdami užtikrinti laiptinės valymą, 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Inulta“ (toliau – UAB „Inulta“) dėl bendro naudojimo patalpų namo valymo paslaugų, apmokėjo už suteiktas paslaugas. Atsakovų žiniomis, ieškovei arba (duomenys neskelbtini) R. S. priklauso komercinės paskirties patalpos pastato cokoliniame aukšte, galimai ten ir buvo atliekami latakų, trapų valymo darbai, bet tai nesukuria atsakovams pareigos už tuos darbus mokėti. Paaiškino, kad atliktų darbų aktas, kuriame nurodyta, kad lietaus nutekėjimo sistemą užšiukšlino medžių lapai, datuotas 2021 m. sausio 30 d., t. y. žiemos metu; ieškovė su kitu bendraturčiu (atsakovais) namo techninės apžiūros atlikimo procedūros nederino; tiek ieškovei, tiek atsakovams yra žinoma, kad namas yra įrašytas į nekilnojamųjų vertybių registrą, todėl bet kokie pastato pertvarkymai turėjo būti atitinkamai suderinti paminklosauginiu aspektu, taigi, vertinant tą aplinkybę, 2021 m. gegužės 20 d. ieškovė su architektu sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl namo paveldo tvarkybos projekto parengimo, o architektas, prieš pradėdamas projektavimo darbus, taip pat apžiūrėjo ir įvertino viso pastato techninį stovį. Atsakovų įsitikinimu, jeigu ieškovė būtų informavusi atsakovus apie ketinimą atlikti pastato techninę apžiūrą, bendraturčiai būtų galėję pavesti ją atlikti architektui, kuris ruoš pastato paveldo tvarkybos projektą ir turi reikalingą kompetenciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4991-1019/2022 ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovų M. B. ir H. H. B. IV ieškovei UAB „Amber Marketing“ solidariai 187,55 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 187,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 359,2 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; paskirstė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 27 d. namo bendrojo naudojimo objektų valdymui buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, įgaliotu asmeniu buvo paskirtas R. S.; Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Santjana“ (toliau – UAB „Santjana“). Taigi ginčo laikotarpiu nebuvo įsteigta namo J(duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, taip pat nebuvo paskirtas namo administratorius, kaip minėta, iki 2021 m. liepos 27 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, tačiau teismas pažymėjo, kad namo bendraturčių pasirinkta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo forma neturi įtakos šalių, kaip bendraturčių prievolei išlaikyti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus, o šios pareigos nevykdant, kompensuoti kitų bendraturčių tam patirtų išlaidų dalį.
6. Teismas pabrėžė, kad atsakovai, pripažindami, kad namo kasmetinė techninė apžiūra privaloma, patys neatliko techninės apžiūros organizavimo veiksmų, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovai būtų prisidėję savo lėšomis, todėl, įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, jog namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra buvo organizuojama kitų bendraturčių, t. y. išlaidos padengtos ieškovės UAB „Amber Marketing“ lėšomis, todėl atsakovams kyla prievolė proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje (24,45 proc.) kompensuoti ieškovei jos patirtas išlaidas, skirtas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, t. y. 73,35 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, laikė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų 73,35 Eur skolos yra pagrįstas.
7. Teismas laikėsi pozicijos, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kadangi ginčas dėl namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų (bendros laiptinės įėjimo sistemos elektros remonto, spynos su rele keitimo ir sistemos remonto, bendros laiptinės įėjimo sistemos elektros ir apšvietimo remonto, lauko durų remonto ir dažymo darbų, bendro naudojimo patalpų remonto, lietaus nuotekų vamzdyno ir latakų valymo darbų, stogo dangos remonto, namo lauko teritorijos ir laiptinės priežiūros) tarp šalių buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2332-608/2021 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-150-779/2022, ir minėtose civilinėse bylose dalyvauja tie patys asmenys, teismas nustatytus faktus, kad lietaus nuotekų vamzdyno ir latakų valymo darbai, namo lauko teritorijos ir laiptinės priežiūra yra skirti užtikrinti privalomiesiems namo reikalavimams, nes jais buvo siekiama išlaikyti estetišką namo ir aplinkos išvaizdą, užtikrinti higienos reikalavimus (namo lauko teritorijos ir laiptinės priežiūra), užtikrinti namo inžinerinių sistemų savybes (lietaus nuotekų vamzdyno ir latakų valymo darbai), pripažino prejudiciniais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, bylos duomenimis, ieškovė patyrė 467,06 Eur išlaidų dėl atlyginimo uždarajai akcinei bendrovei „Skaida NF“ (toliau – UAB „Skaida NF“) už latakų, trapų, nutekėjimo valymo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, sprendė, kad atsakovai turi prievolę proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje (24,45 proc.) kompensuoti ieškovei jos patirtas išlaidas, skirtas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, t. y. 114,20 Eur (CK 4.76 straipsnis).
8. Teismas pažymėjo, kad kilo ginčas ir dėl namo laiptinės valymo išlaidų atlyginimo – laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. sausio 7 d. ieškovė apmokėjo UAB „Švaros broliai“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už valymo paslaugas 797,6 Eur sumoje. Sprendė, jog atsakovai neįrodė, kad išlaidos, skirtos bendrajam turtui prižiūrėti, buvo skirtos kurio nors bendraturčio asmeniniams interesams tenkinti, taip pat, kad namui uždarosios akcinės bendrovės „Mano aplinka“ (toliau – UAB „Mano aplinka“) teiktos paslaugos apėmė UAB „Švaros broliai“ teikiamas teritorijos priežiūros ir valymo paslaugas, tačiau pabrėžė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai, 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarydami sutartį su UAB „Inulta“, žinojo ar turėjo žinoti, jog valymo paslaugas teikia UAB „Švaros broliai“. Tokiu būdu, konstatavo, kad abi šalys tarpusavyje nebendradarbiavo, ko pasekoje, tuo pačiu metu, t. y. 2021 m. rugsėjo 21 d., buvo sudarytos bendro naudojimo objekto valymo paslaugų sutartys, tačiau, šalys neinformuodamos viena kitos, prisiėmė patirtų išlaidų riziką, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų namo laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo išlaidas, laikė nepagrįstu ir atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Amber Marketing“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4991-1019/2022 dalį, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10. Pažymėjo, kad UAB „Švaros broliai“ laiptinės daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), valymo bei teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas teikia nuo 2018 m. spalio 25 d. Šios paslaugos atsakovams tenkančioje apimtyje buvo teikiamos 2018 m. spalio 25 d. priedo Nr. (duomenys neskelbtini) prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėtas priedas, atsižvelgiant į atsakovų pastabas dėl 2.1 punkto formuluočių, 2019 m. vasario 4 d. buvo patikslintas, sudarant priedą Nr. (duomenys neskelbtini). Abu šie dokumentai, o taip pat 2021 m. rugsėjo 7 d. UAB „Švaros broliai“ raštas, buvo pateikti į Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2332-608/2021, kurioje pilnai tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos iš atsakovų priteisimo už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą už ankstesnį laikotarpį. Tuo tarpu 2021 m. rugsėjo 21 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis su UAB „Švaros broliai“ buvo išdėstyta nauja redakcija, ir tai buvo padaryta, siekiant: a) apjungti visas teikiamas paslaugas į vieną sutartį, nebeišskaidant atskiruose sutarties prieduose butui (duomenys neskelbtini), ir kitiems butams bei patalpoms tenkančios paslaugų dalies (kaip tai buvo daroma iki tol), ir b) patikslinti formuluotes dėl UAB „Švaros broliai“ teikiamų paslaugų daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kad dėl to nekiltų jokių ginčų su atsakovais. Taigi, minėtos 2021 m. rugsėjo 21 d. sutarties pagrindu UAB „Švaros broliai“ ne iš naujo pradėjo teikti valymo ir priežiūros paslaugas, o jas tęsė.
11. Paaiškino, kad apie naujos sutarties redakcijos (2021 m. rugsėjo 21 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarymą ieškovė neinformavo atsakovų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovams buvo žinoma, jog laiptinės valymo ir teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas teikia UAB „Švaros broliai“. Atitinkamai, darė išvadą, kad atsakovai, žinodami apie sutartį su UAB „Švaros broliai“, sudarė iš dalies dubliuojančią sutartį su UAB „Inulta“; tokius veiksmus laikė nesąžiningais ir paneigiančiais bendraturčių pareigą bendradarbiauti.
12. Pažymėjo, jog pagal sutartį su UAB „Inulta“ teikiamos tik bendrojo naudojimo patalpų valymo paslaugos, tuo tarpu pagal sutartį su UAB „Švaros broliai“ be laiptinės valymo taip pat yra teikiamos ir kitos paslaugos: a) laiptinėje – dulkių bei dėmių valymas nuo sienų, lauko durų ir kitų bendrojo naudojimo objektų; voratinklių šalinimas; laiptinės langų valymas; b) teritorijoje – šlavimas, lapų grėbimas, šiukšlių surinkimas nuo pastato laiptų ir jų priklausinių; pašto dėžučių valymas; prieduobių valymas; voratinklių šalinimas nuo stogelių. Taigi, UAB „Švaros broliai“ teikė daugiau paslaugų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valymu ir priežiūra, nei tą darė UAB „Inulta“. Be to, UAB „Inulta“ laiptinės valymo paslaugos buvo teikiamos tik vieną kartą per mėnesį, tuo tarpu UAB „Švaros broliai“ laiptinės valymo paslaugų teikimo periodiškumas – 1 kartas per savaitę. Atitinkamai, laikė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes bei nepriteisė ieškovei reikalaujamų sumų iš atsakovų.
13. Nurodė, jog nei ieškovė, nei jos nuomininkai niekuomet nematė UAB „Inulta“ darbuotojų valančių laiptinę. Į bylą taip pat nebuvo pateikti UAB „Inulta“ darbuotojų pasirašyti paslaugų teikimo grafikai.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15. Nurodė, jog atsakovai savavališkomis statybomis ir savavališku elgesiu nuniokojo ir sugadino pačiame (duomenys neskelbtini) esantį istorinį ir Valstybės paveldo saugomą pastatą, tuo pačiu padarydami žalą ir jo asmeniniam turtui; valymu atsakovai niekada nesirūpino, taip pat, kaip ir pastato aplinka, o tik sąmoningai ją teršė. Bendro naudojimo laiptinė ir pastato aplinka metus laiko buvo užteršta statybinėmis medžiagomis vykdant savavališkus pastato griovimo darbus. Statybinės medžiagos ir atliekos buvo mėtomos pro atsakovų buto (duomenys neskelbtini) langus.
16. Trečiojo asmens R. S. teigimu, už visas atliktas/atliekamas valymo paslaugas bei pastato priežiūrą atsakovai nėra apmokėję nei vienos sąskaitos, nors sąskaitų kopijos yra siunčiamos kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu valymo įmonė UAB „Švaros broliai“ buvo parinkta balsų dauguma, namo bendrasavininkai informuoti ir bendros patalpos valomos jau senai, valymo apimtys aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos sutartyje, valymo grafikai nustatyti ir iškabinti laiptinėje bendroje erdvėje.
17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4991-1019/2022 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
18. Nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-2332-608/2021 tarp ieškovės ir atsakovų buvo susiklostę teisniai santykiai kaip tarp bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus ir vieno iš bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Šioje byloje teisinis santykis tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė kaip tarp bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, galiojant ir veikiant namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių Jungtinės veiklos sutarčiai, bendraturčių santykiams buvo taikoma CK 4.83 straipsnio 3 dalis. Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių Jungtinės veiklos sutartis nustojo veikti 2021 m. liepos 27 d., tai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad nustojo veikti bendraturčių Jungtinės veiklos sutartis, bendraturčiai privalėjo vykdyti savo pareigas, kurios numatytos CK 4.83 straipsnyje, tačiau savo pareigas bendraturčiai realizuoja vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių ginčo teisinį santykį, t. y. nustatė, kad tai yra ginčas tarp bendraturčių dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų tinkamos priežiūros.
19. Teigė, jog 2021 m. rugsėjo 21 d. sutartis turi savarankišką numerį, joje nekalbama apie tariamą ankstesnės sutarties tęstinumą; sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pasirašė veikdama Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, o 2021 m. rugsėjo 21 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė kaip bendro naudojimo patalpų vienas iš bendraturčių savo vardu, kadangi Jungtinės veiklos sutartis jau nebeveikė. Pačios ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo sudarytos dvi savarankiškos valymo paslaugų sutartys atskiriems laikotarpiams, tarp kurių buvo pertrauka.
20. Teigė, jog minėtame priede nurodyti tariamai atliktini valymo darbai yra nurodyti tokiems objektams, kurių bendro naudojimo patalpose (laiptinėje) nėra, kaip antai valyti palangių šviestuvus, valyti radiatorius; nėra dėmių ant sienų, o ir bendro naudojimo patalpomis naudotis reikia taip, kad neatsirastų dėmės ant sienų; ginčo pastatas neturi jam priskirto sklypo, o visa aplinka ir greta esanti teritorija priklauso miestui ir ją prižiūri ir tvarko UAB „Mano būstas“.
21. Paaiškino, kad atsakovai neturėjo pareigos jų užsakytų valymo paslaugų teikimo grafiko derinti su kitu bendraturčiu, nes tas paslaugas nupirko ir apmokėjo patys asmeniškai, prisiimdami visas rizikas. Byloje yra atsakovų sudaryta sutartis su UAB „Inulta“ dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų valymo paslaugų teikimo, yra vykdytojo išrašytos sąskaitos už suteiktas valymo paslaugas, yra tų sąskaitų apmokėjimas.
22. Atsakovams buvo žinoma, kad pagal 2009 m. birželio 11 d. Jungtinės veiklos sutartį bendrojo naudojimo patalpas administravo ieškovė, kuri, veikdama 2009 m. birželio 11 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, 2018 m. spalio 25 d. su UAB „Švaros broliai“ sudarė bendrojo naudojimo patalpų valymo sutartį. Atsakovai ginčijo 2009 m. birželio 11 d. Jungtinės veiklos sutartį, tų ginčų pasekoje Jungtinės veiklos sutartis 2021 m. liepos 27 d. buvo išregistruota, taigi, pasibaigė ir 2018 m. spalio 25 d. ieškovės su UAB „Švaros broliai“ sudaryta bendrojo naudojimo patalpų valymo sutartis. Vertinant tai, ieškovės su UAB „Švaros broliai“ 2021 m. rugsėjo 21 d. sudaryta sutartis yra savarankiška sutartis, atsakovai apie jos sudarymą nežinojo.
23. Atsakovai nekvestionuoja savo pareigos tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo patalpas, tai jie realizavo patys pirkdami bendro naudojimo patalpų valymo paslaugas. Tokiu būdu, tiek atsakovai, tiek ieškovė atskirai nupirkę nurodytas valymo paslaugas, prisiėmė iš to sekančių pasekmių riziką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl faktinių aplinkybių
26. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė UAB „Amber marketing“ ir atsakovai M. B. ir H. H. B. IV yra butų ir kitų patalpų daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – namas), savininkai: ieškovei priklauso 82,74 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 45,94 kv. m. neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams priklauso 12,21 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir 84,42 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
27. Taip pat nustatyta, kad nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 27 d. namo bendrojo naudojimo objektų valdymui buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, įgaliotu asmeniu buvo paskirtas R. S. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju paskirta UAB „Santjana“.
28. Bylos duomenimis, ieškovė 2021 m. rugsėjo 21 d. su UAB „Švaros broliai“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo. Kaip matyti iš sutarties priedo Nr. (duomenys neskelbtini), valymo paslaugos pradėtos teikti nuo 2021 m. spalio 1 d. Laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Švaros broliai“ išrašė ieškovei PVM sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) už valymo paslaugas pagal sutartį (duomenys neskelbtini), iš viso 797,6 Eur sumai. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. sausio 7 d. ieškovė apmokėjo UAB „Švaros broliai“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už valymo paslaugas 797,6 Eur.
29. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 21 d. su UAB „Inulta“ taip pat sudarė paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų valymo. Valymo paslaugos pradėtos teikti nuo 2021 m. spalio 1 d., laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Inulta“ išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) už valymo paslaugas pagal sutartį, iš viso 49,6 Eur sumai, kurias atsakovė apmokėjo 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. sausio 27 d.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
30. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2018 m. spalio 25 d. priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 4 d. priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. rugsėjo 7 d. UAB „Švaros broliai“ raštą.
31. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
32. Šiuo atveju vertinama, jog pateikti duomenys yra susiję su klausimo sprendimu, jų priėmimas nedarys įtakos proceso trukmei, piktnaudžiavimo teise nenustatyta, todėl jie priimami.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl namo laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
34. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl namo laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo išlaidų priteisimo, apeliaciniame skunde nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 21 d. sutarties pagrindu UAB „Švaros broliai“ ne iš naujo pradėjo teikti valymo ir priežiūros paslaugas, o jas tęsė; jos buvo teikiamos nuo 2018 metų, ir nors ieškovė apie naujos sutarties redakcijos (2021 m. rugsėjo 21 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarymą neinformavo atsakovų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovams buvo žinoma, jog laiptinės valymo ir teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas teikia UAB „Švaros broliai“. Teigė, jog UAB „Švaros broliai“ teikė daugiau paslaugų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valymu ir priežiūra, nei tą darė UAB „Inulta“, be to, UAB „Inulta“ laiptinės valymo paslaugos buvo teikiamos tik vieną kartą per mėnesį, tuo tarpu UAB „Švaros broliai“ laiptinės valymo paslaugų teikimo periodiškumas – 1 kartas per savaitę. Ieškovės teigimu, nei ji, nei jos nuomininkai niekuomet nematė UAB „Inulta“ darbuotojų valančių laiptinę; į bylą taip pat nebuvo pateikti UAB „Inulta“ darbuotojų pasirašyti paslaugų teikimo grafikai, todėl, darė išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog UAB „Inulta“ realiai teikė paslaugas pagal pasirašytą sutartį. Minėtas aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo R. S.
35. Tuo tarpu atsakovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių ginčo teisinį santykį, t. y. nustatė, kad tai yra ginčas tarp bendraturčių dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų tinkamos priežiūros. Teigė, jog 2021 m. rugsėjo 21 d. sutartis turi savarankišką numerį ir joje nebuvo kalbama apie tariamą ankstesnės sutarties tęstinumą; sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pasirašė veikdama Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, o 2021 m. rugsėjo 21 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė kaip bendro naudojimo patalpų vienas iš bendraturčių savo vardu, kadangi Jungtinės veiklos sutartis jau nebeveikė, tokiu būdu, pačios ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo sudarytos dvi savarankiškos valymo paslaugų sutartys atskiriems laikotarpiams, tarp kurių buvo pertrauka ir apie kurios sudarymą atsakovai nežinojo. Taip pat laikė, kad minėtame priede nurodyti tariamai atliktini valymo darbai yra nurodyti tokiems objektams, kurių bendro naudojimo patalpose (laiptinėje) nėra. Paaiškino, kad atsakovai neturėjo pareigos jų užsakytų valymo paslaugų teikimo grafiko derinti su kitu bendraturčiu, nes tas paslaugas nupirko ir apmokėjo patys asmeniškai, prisiimdami visas rizikas.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas, išanalizavęs ieškovės UAB „Amber marketing“ apeliacinio skundo ir trečiojo asmens bei atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį dalyje dėl namo laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo išlaidų priteisimo atmetė.
Dėl ginčo esmės
37. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl namo laiptinės valymo išlaidų atlyginimo ieškovei.
38. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl skolų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Patalpoms ir kitoms pastato dalims, kurios naudojamos individualiai, tenkančios išlaidos gali būti traktuojamos kaip skirtos bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
39. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Ši teisės norma reglamentuoja patalpų savininkų pareigas, atsiradusias dėl jų, kaip daiktinių teisių (nuosavybės) turėtojų, teisinio statuso. Nurodytoms išlaidoms priskirtinos bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitos panašios išlaidos, skirtos užtikrinti tinkamą naudojimąsi šiais objektais ir jų išlaikymą.
40. Kitos išlaidos, nesusijusios su butų ir kitų patalpų savininkų, kaip daiktinių teisių turėtojų, teisiniu statusu, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali būti priskiriamos išlaidoms, patirtoms dėl paslaugų suteikimo.
41. CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nebuvo įsteigta namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, taip pat nebuvo paskirtas namo administratorius, iki 2021 m. liepos 27 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, namo bendraturčių pasirinkta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo forma neturi įtakos šalių kaip bendraturčių prievolei išlaikyti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus, o šios pareigos nevykdant, kompensuoti kitų bendraturčių tam patirtų išlaidų dalį.
42. CK 4.83 straipsnis numato bendraturčių pareigą organizuoti gyvenamojo namo priežiūrą. Bendrojo naudojimo objektų priežiūra organizuojama ir vykdoma bendraturčių jėgomis ir lėšomis. Visi namo patalpų savininkai privalo atlikti pareigą, kylančią iš nuosavybės teisių įgyvendinimo, mokėti išlaidas proporcingai jiems tenkančio ploto dydžiu, kurios susiję su bendro naudojimo patalpų administravimu ir komunaliniais mokesčiais. CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Taigi aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti savininko pareigą jas apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
43. Civilinis procesas inter alia (be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
45. Taigi, įrodymų vertinimas priskirtas teismo diskrecijai, o vien šalies nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime dar nereiškia, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos ar taikytos netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
46. Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumos vertinimo motyvavimą, iš esmės jam pritaria. Taigi, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovų teiginiai, jog ieškovės nurodomos valymo paslaugos yra individualaus asmeninio pobūdžio paslaugos, kurių neprivalo apmokėti atsakovai, nes ieškovė dėl jai priklausančių patalpų yra sudariusi nuomos sutartį su MB „Gyd. G. S. psichoterapijos kabinetas“, o pagal higienos normas yra nustatyti specialūs reikalavimai, kaip valyti medicininės paskirties patalpas, bei tai, kad objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aplinka ir kiemo valymu rūpinasi UAB „Mano aplinka“ (pateikė UAB „Mano būstas“ elektroninį laišką dėl šių aplinkybių), ar tai, kad minėtame sutarties priede nurodyti tariamai atliktini valymo darbai yra nurodyti tokiems objektams, kurių bendro naudojimo patalpose (laiptinėje) nėra, kaip antai valyti palangių šviestuvus, valyti radiatorius; nėra dėmių ant sienų, o ir bendro naudojimo patalpomis naudotis reikia taip, kad neatsirastų dėmės ant sienų, teismo vertinimu, laikytini neįrodytais. Atsakovai neįrodė ir iš nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų paaiškinimų, rašytinių įrodymų nėra pagrindo spręsti, jog išlaidos, skirtos bendrajam turtui prižiūrėti, buvo skirtos kurio nors bendraturčio asmeniniams interesams tenkinti – šiuo atveju – ieškovės, taip pat, kad namui UAB „Mano aplinka“ teiktos paslaugos apėmė UAB „Švaros broliai“ teikiamas teritorijos priežiūros ir valymo paslaugas, ir tai, kad minėtame priede nurodyti tariamai atliktini valymo darbai yra nurodyti tokiems objektams, kurių bendro naudojimo patalpose (laiptinėje) nėra (CPK 178 straipsnis).
47. Byloje nustatyta, kad ne tik ieškovė 2021 m. rugsėjo 21 d. su UAB „Švaros broliai“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau ir atsakovė taip pat – 2021 m. rugsėjo 21 d. su UAB „Inulta“ buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų valymo, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., ko pasekoje, atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 49,6 Eur sumai, kurias atsakovė apmokėjo 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. sausio 27 d., todėl, ieškovės argumentai, jog nei ieškovė, nei jos nuomininkai nėra matę, kad UAB „Inulta“ valymo paslaugos būtų teikiamos, vertintina kritiškai ir nepaneigia atsakovų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (sutartyje, PVM sąskaitose – faktūrose, mokėjimo dokumentuose) nurodytų faktinių duomenų apie minėtų paslaugų teikimą (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat pirmosios instancijos teismui nustačius, kad byloje nėra duomenų, kas rūpinosi namo bendrojo naudojimo patalpų valymu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., atkreipiant dėmesį ir į tai, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. sutartis turi savarankišką numerį, ir į tai, kad sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pasirašė veikdama Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, o 2021 m. rugsėjo 21 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė kaip bendro naudojimo patalpų vienas iš bendraturčių savo vardu, kadangi Jungtinės veiklos sutartis jau nebeveikė, bei tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė su atsakovais būtų derinusi būsimą laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo sutartį, nėra gautas atsakovų sutikimas dėl ieškovės 2021 m. rugsėjo 21 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendro naudojimo patalpų valymo paslaugų pirkimo, teismas laiko, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovai, sudarydami 2021 m. rugsėjo 21 d. sutartį su UAB „Inulta“, žinojo ar turėjo žinoti, jog valymo paslaugas teikia UAB „Švaros broliai“. Kaip minėta, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti bendraturčio turtinių teisių apsaugą nuo kito bendraturčio neteisėto veikimo, įtvirtino nuostatą, jog bendrasavininkas neprivalo apmokėti išlaidų, panaudotų bendro naudojimo objektams remontuoti, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu teismas spręstų, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. sutarties pagrindu UAB „Švaros broliai“ ne iš naujo pradėjo teikti valymo ir priežiūros paslaugas, o jas tęsė. Pati ieškovė patvirtino, kad apie 2021 m. rugsėjo 21 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymą ji neinformavo atsakovų, kaip ir atsakovai, sudarydami bendro naudojimo objekto valymo paslaugų sutartį, neinformavo ieškovės, t. y. šalys tarpusavyje nebendradarbiavo. Ko pasekoje, teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju bendraturčiai – tiek ieškovė, tiek atsakovai, savo jėgomis, pasitelkę trečiuosius asmenis, užtikrino bendro naudojimo objektų priežiūrą (valymą), tačiau, neinformuodami kitos šalies, prisiėmė patirtų išlaidų riziką; priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl ieškovės ieškinį dalyje dėl namo laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo išlaidų, laikė nepagrįstu, todėl atmetė (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
48. Taigi, teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Kadangi ieškovės UAB „Amber Marketing“ apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4991-1019/2022.