Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Agnei Mecelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams M. B. ir H. H. B. (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – R. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir atsakovai yra butų ir kitų patalpų daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), savininkai: ieškovei priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįrengta pastogė, o atsakovams – butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįrengta pastogė. Ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. sausio mėn. patyrė Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo būtinųjų išlaidų: laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo išlaidas; latakų, trapų, pratekėjimo valymo išlaidas; Namo kasmetinės techninės apžiūros išlaidas. Apie šias išlaidas atsakovai buvo informuoti elektroniniais laiškais, tačiau jokių išlaidų neapmokėjo. Atsakovai privalo apmokėti išlaidas, kurios yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais proporcingai Namo ir atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei neįrengtos pastogės bendram plotui. Bendra ieškovės patirtų bendrųjų Namo išlaidų suma sudaro 1565,66 Eur. Bendras Namo plotas yra (duomenys neskelbtini) kv.m, atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas yra (duomenys neskelbtini) kv.m, neįrengtos pastogės bendras plotas – (duomenys neskelbtini) kv.m, iš viso atsakovams Name priklauso (duomenys neskelbtini) kv.m. Atitinkamai, atsakovų dalis Name sudaro (duomenys neskelbtini) proc. viso Namo bendro ploto. Tokiu būdu, atsakovams tenkanti bendrųjų išlaidų dalis yra 382,80 Eur.

Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovė advokatė nurodė, kad teisiniai santykiai, kai yra Jungtinės veiklos sutartis ir bendraturčiai, nesiskiria. Nesvarbu, ar buvo bendrija, Jungtinės veiklos sutartis, administratorius, ar nieko nebuvo. Svarbu, ar buvo išlaidos ir ar susiję su privalomais reikalavimais. Jei taip, bendraturtis privalo prisidėti. Tuo atveju, kai nėra JVS, nei bendrijos, akivaizdu, kad kažkas iš bendraturčių turėjo rūpintis bendro naudojimo objektu.

Baigiamojoje kalboje atsakovų atstovas advokatas nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sutartis, apmokėjimas. Valymo paslaugų reikia. Prižiūrėti reikia bendru sutarimu. Nėra įrodymų, kad atsakovai buvo informuoti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį. Atsakovai sudarė valymo sutartį, pasibaigus Jungtinės veiklos sutarčiai. Neprašo priteisti. Dėl pastato techninės apžiūros nėra ginčo, turi būti sprendžiama įstatymo nustatyta tvarka. Turi būti pateikiama sąskaita-faktūra atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovai M. B. ir H. H. B. yra butų ir kitų patalpų daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), savininkai: ieškovei priklauso (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams priklauso (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. sausio mėn. namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo būtinųjų išlaidų: laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo išlaidų; latakų, trapų, pratekėjimo valymo išlaidų; Namo kasmetinės techninės apžiūros išlaidų, iš viso – 382,80 Eur.

Nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Namo bendrojo naudojimo objektų valdymui buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, įgaliotu asmeniu buvo R. S. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. bylos priedas, b. l. 20).

CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Ši teisės norma reglamentuoja patalpų savininkų pareigas, atsiradusias dėl jų, kaip daiktinių teisių (nuosavybės) turėtojų, teisinio statuso. Nurodytoms išlaidoms priskirtinos bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitos panašios išlaidos, skirtos užtikrinti tinkamą naudojimąsi šiais objektais ir jų išlaikymą. Kitos išlaidos, nesusijusios su butų ir kitų patalpų savininkų, kaip daiktinių teisių turėtojų, teisiniu statusu, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali būti priskiriamos išlaidoms, patirtoms dėl paslaugų suteikimo.

CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu nebuvo įsteigta namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, taip pat nebuvo paskirtas namo administratorius, iki (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Pažymėtina, kad namo bendraturčių pasirinkta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo forma neturi įtakos šalių kaip bendraturčių prievolei išlaikyti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus, o šios pareigos nevykdant, kompensuoti kitų bendraturčių tam patirtų išlaidų dalį.

CK 4.83 straipsnis numato bendraturčių pareigą organizuoti gyvenamojo namo priežiūrą. Bendrojo naudojimo objektų priežiūra organizuojama ir vykdoma bendraturčių jėgomis ir lėšomis. Visi namo patalpų savininkai privalo atlikti pareigą, kylančią iš nuosavybės teisių įgyvendinimo, mokėti išlaidas proporcingai jiems tenkančio ploto dydžiu, kurios susiję su bendro naudojimo patalpų administravimu ir komunaliniais mokesčiais. CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Taigi aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti savininko pareigą jas apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismas pažymi, kad šioje byloje, nesant pagrindų nuo jos nukrypti, galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl skolų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Patalpoms ir kitoms pastato dalims, kurios naudojamos individualiai, tenkančios išlaidos gali būti traktuojamos kaip skirtos bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

Ieškovė nurodo, kad patyrė 300 Eur Namo kasmetinės techninės apžiūros išlaidų. Išlaidų pagrindą ir dydį patvirtina techninę apžiūrą atlikusios E. M. ir ieškovės pasirašytas (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo aktas, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas. Iš byloje pateikto E. M. kvalifikaciją patvirtinančio dokumento (DOK-(duomenys neskelbtini)) matyti, kad apžiūrą atlikusios specialistės kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko, kad Namo techninė apžiūra turi būti atliekama, tačiau teigė, jog turi būti bendraturčiams pateikiama sąskaita-faktūra. Ieškovės teigimu, atsakovai dėl namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo būtinųjų išlaidų buvo informuojami elektroniniu paštu. Nors įrodymai, pagrindžiantys minėtas aplinkybes, nepateikti, tačiau teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti už Namo kasmetinę techninę apžiūrą, pažymi, kad atsakovai, pripažindami, kad namo kasmetinė techninė apžiūra privaloma, patys neatliko techninės apžiūros organizavimo veiksmų, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovai būtų prisidėję savo lėšomis. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra buvo organizuojama kitų bendraturčių, t. y. išlaidos padengtos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Todėl atsakovams kyla prievolė proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje ((duomenys neskelbtini) proc.) kompensuoti ieškovei jos patirtas išlaidas, skirtas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, t. y. 73,35 Eur (CK 4.76 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti iš atsakovų 73,35 Eur skolos yra pagrįstas.

Ieškovės teigimu, ji patyrė 467,06 Eur Namo latakų, trapų, pratekėjimo vamzdžių valymo išlaidų, taip pat 798,6 Eur laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo išlaidų. Pažymėtina, kad dėl Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų (bendros laiptinės įėjimo sistemos elektros remonto, spynos su rele keitimo ir sistemos remonto, bendros laiptinės įėjimo sistemos elektros ir apšvietimo remonto, lauko durų remonto ir dažymo darbų, bendro naudojimo patalpų remonto, lietaus nuotekų vamzdyno ir latakų valymo darbų, stogo dangos remonto, namo lauko teritorijos ir laiptinės priežiūros) ginčas tarp ieškovės ir atsakovų buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2022 m. sausio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas 2022-01-18 nutartyje konstatavo, kad, be kita ko, lietaus nuotekų vamzdyno ir latakų valymo darbai, namo lauko teritorijos ir laiptinės priežiūra yra skirti užtikrinti privalomiesiems namo reikalavimams, kadangi jais buvo siekiama išlaikyti estetišką namo ir aplinkos išvaizdą, užtikrinti higienos reikalavimus (namo lauko teritorijos ir laiptinės priežiūra), užtikrinti namo inžinerinių sistemų savybes (lietaus nuotekų vamzdyno ir latakų valymo darbai). Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kadangi nagrinėjamojoje byloje ir minėtoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, faktai pirmesnėje civilinėje buvo įrodinėjimo dalykas, įrodinėjamas faktas reikšmingas abiejose bylose, teismas nustatytus faktus, kad lietaus nuotekų vamzdyno ir latakų valymo darbai, namo lauko teritorijos ir laiptinės priežiūra yra skirti užtikrinti privalomiesiems namo reikalavimams, nes jais buvo siekiama išlaikyti estetišką namo ir aplinkos išvaizdą, užtikrinti higienos reikalavimus (namo lauko teritorijos ir laiptinės priežiūra), užtikrinti namo inžinerinių sistemų savybes (lietaus nuotekų vamzdyno ir latakų valymo darbai), pripažįsta prejudiciniais (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 467,06 Eur išlaidų dėl atlyginimo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už latakų, trapų, nutekėjimo valymo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Išlaidų pagrindą ir dydį patvirtina (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo aktas, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas. Atsakovai nurodo, kad darbų atlikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik du darbuotojus, darbai atlikti šeštadienį, žiemą, todėl kyla abejonių dėl atliktų darbų. Teismas šiuos argumentus pripažįsta deklaratyviais, nepaneigiančiais pateiktų rašytinių įrodymų dėl atliktų darbų (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovų teigimu, darbų atlikimo akte nurodyta, kad darbai atlikti užsakovui priklausančiose patalpose. Pažymėtina, kad akte nurodyta, jog darbai atlikti adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, latakai, trapai yra namo išorėje, tai bendro naudojimo objektai, latakai valomi periodiškai, nes yra per siauri, nuolat užsikemša. Teismo vertinimu, Namo latakų valymo darbai yra skirti užtikrinti privalomiesiems namo reikalavimams, kadangi jais buvo siekiama užtikrinti namo inžinerinių sistemų savybes. Atsakovai nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad aptartų darbų paskirtis būtų kitokia nei siekis, kad namas atitiktų privalomuosius reikalavimus, ar kad šių darbų neatlikimas nebūtų įtakojęs namo atitikimo privalomiesiems reikalavimams (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovams neįrodžius, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos ir byloje esant įrodymams, patvirtinantiems, kad tokios išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir realiai patirtos, tokios išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovai turi prievolę proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje ((duomenys neskelbtini) proc.) kompensuoti ieškovei jos patirtas išlaidas, skirtas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, t. y. 114,20 Eur (CK 4.76 straipsnis).

Byloje taip pat kilo ginčas dėl Namo laiptinės valymo išlaidų atlyginimo. Bylos duomenimis, ieškovė (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo. Kaip matyti iš Sutarties priedo Nr. 1, valymo paslaugos pradėtos teikti nuo (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė ieškovei PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) už valymo paslaugas pagal Sutartį (duomenys neskelbtini), iš viso 797,6 Eur sumai. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovė apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už valymo paslaugas 797,6 Eur.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl bendro naudojimo objektų valymo paslaugų išlaidų atlyginimo, svarbu tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų valymo. Valymo paslaugos pradėtos teikti nuo (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) už valymo paslaugas pagal Sutartį, iš viso 49,6 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Ieškovės teigimu, atsakovai, sudarydami valymo paslaugų sutartį, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad valymo paslaugas teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta nagrinėjamojoje byloje, ieškovės paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), paslaugos pradėtos teikti nuo (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2022-01-18 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ginčas tarp šalių buvo spręstas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų Namo valymo paslaugų pagal (duomenys neskelbtini) Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kas rūpinosi Namo bendrojo naudojimo patalpų valymu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai, 2021-09-21 sudarydami sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo ar turėjo žinoti, jog valymo paslaugas teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovė nesutinka su atsakovų nurodomomis aplinkybėmis, kad Namo bendrojo naudojimo objektų valymo paslaugas teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes, pasak ieškovės, sąskaitose faktūrose nėra nurodytas adresas, kuriuo valoma, todėl nėra pagrindo spręsti, kad sąskaitos faktūros išrašytos už ginčo objekto valymą. Teismas, įvertinęs pateiktą Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitas faktūras, sprendžia, kad ieškovės minėti netikslumai nepaneigia aplinkybės, jog atsakovų nurodytos valymo paslaugos buvo teikiamos, taip pat, jog jos susiję su namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog nei ieškovės atstovai, nei nuomininkai nėra matę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugos būtų teikiamos, vertintina kritiškai ir nepaneigia atsakovų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (sutartyje, PVM sąskaitose – faktūrose, mokėjimo dokumentuose) nurodytų faktinių duomenų apie minėtų paslaugų teikimą (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas pažymi, kad bendraturčiai turtą turi valdyti, juo rūpintis ir prižiūrėti bendru sutarimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi šalys tarpusavyje nebendradarbiauja. Bylos duomenimis, abi šalys tuo pačiu metu, t. y. (duomenys neskelbtini), sudarė bendro naudojimo objekto valymo paslaugų sutartis. Byloje nėra įrodymų, kad bendraturčiai su kitos šalies sudaryta sutartimi buvo supažindinti. Atsakovės teigimu, ji ieškovės apie ketinimą sudaryti Namo bendro naudojimo objektų valymo paslaugų sutartį neinformavo. Ieškovės teigimu, atsakovai turėjo žinoti, kad valymo paslaugas teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje nėra duomenų, kad apie ketinamą sudaryti (duomenys neskelbtini) sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė atsakovus informavo (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bendraturčiai – tiek ieškovė, tiek atsakovai, savo jėgomis, pasitelkę trečiuosius asmenis, užtikrino bendro naudojimo objektų priežiūrą (valymą), tačiau, neinformuodami kitos šalies, prisiėmė patirtų išlaidų riziką. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų Namo laiptinės ir pastato bei jo priklausinių valymo išlaidas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, iš atsakovų solidariai priteisiant ieškovei 187,55 Eur skolos.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytam, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2022 m. sausio 20 d. (nuo ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teikiant ieškinį, ieškovė sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio, ieškovai taip pat patyrė 1541,6 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, už atstovavimą byloje (DOK-(duomenys neskelbtini)), iš viso – 1558,6 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovai pateikė įrodymus, kad patyrė 793,15 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą ieškinį, už atstovavimą byloje, kurias atlygino atsakovas (DOK-(duomenys neskelbtini)).

Teismas sprendžia, kad išlaidos už advokatų teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 49 proc., ieškovei iš atsakovų priteistina 763,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovui priteistina 404,51 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisia 359,2 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 31,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 15,99 Eur, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 15,37 Eur, t. y. iš atsakovo 7,69 Eur, iš atsakovės – 7,68 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. H. B. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai 187,55 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 55 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 187,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 359,2 Eur (trims šimtus penkiasdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 15,99 Eur (penkiolika eurų 99 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. H. B. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,37 Eur (penkiolika eurų 37 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. iš H. H. B. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 7,69 Eur, iš M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,68 Eur.

Išaiškinti šalims, kad valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.