Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 540,62 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-1948 teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), administravimo paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), savininkė. Atsakovės skola nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 540,62 Eur. Skolos laikotarpis yra apskaičiuotas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017 pateiktus išaiškinimus. Šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovės įmokas į jos turimas skolas. Dėl to taikomas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.

2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jai priklausantis butas turi atskirą įėjimą, todėl bendra namo laiptine atsakovė visiškai nesinaudoja. Laiptinėje nėra įėjimo į atsakovei priklausantį butą. Dėl šios priežasties nuolatos kyla ginčai tarp ieškovės ir atsakovės, nes ieškovė reikalauja mokėti už laiptinės valymo paslaugas, remonto darbų išlaidas. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi, bendraturtis turi pareigą ne tik apmokėti daikto naudojimosi išlaidas, tačiau turi ir teisę gauti naudą iš daikto ir juo naudotis. Atsakovė laiptine nesinaudoja ir negali į ją patekti, nes jos butas turi atskirą įėjimą. Dėl to atsakovė neturi pareigos mokėti laiptinės išlaikymo išlaidų.

3. Pati ieškovė sutiko atimti iš atsakovei teikiamų sąskaitų mokestį už laiptinės remonto darbus. Laiptinė nėra bendras turtas, nes atsakovės butas tiek techniškai, tiek infrastruktūriškai yra atribotas nuo laiptinės. Atskirą įėjimą į butą atsakovė prižiūri, remontuoja, valo, moka už jo išlaikymą. Tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė privalėtų už tą pačią funkciją (patekimą į savo butą) mokėti du kartus, nors gali naudotis tik savo įėjimu į butą. Toks sprendimas prieštarautų sąžiningumo ir teisėtumo principams. Ieškovės prašomos priteisti skolos dydis nėra pagrįstas. Ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita neatskleidžia, kaip buvo apskaičiuojamas skolos dydis, nes nurodytų sumų detalizacija nėra pridedama. Ieškovė iš esmės skolą prašo priteisti pagal dokumentą, kuris neturi jokios įrodomosios galios ir nepatvirtina atsakovės pareigos mokėti tokio dydžio skolą. Ieškovė nenurodo, kada buvo išrašytos sąskaitos, kada jos turėjo būti apmokėtos, taip pat kitų esminių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti skolos egzistavimo faktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ iš atsakovės G. S. 540,62 Eur skolą, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo 2022 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 828,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovės G. S. 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5. Teismas pripažino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nenustatyta, jog butas, esantis name, yra atskirtas nuo pastato (vieningo komplekso). Be to, nėra įregistruota faktų apie jo atskirą funkcionavimą ir pan. Dėl to atsakovė yra bendro naudojimo objektų bendrasavininkė ir kartu su kitais bendrasavininkais turi pareigą proporcingai jai priklausančiai daliai mokėti pastato išlaikymo išlaidas, mokesčius, kitas rinkliavas, skirtas namui atnaujinti.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, jog laiptinė nėra bendras turtas, nes jos butas tiek techniškai, tiek infrastruktūriškai yra atribotas nuo laiptinės. Be to, byloje nėra įrodymų, kad į savo butą atsakovė gali pateikti tik per „nuosavą“ įėjimą, t. y. neturi galimybės pateikti į butą per kitą įėjimą (bendro naudojimo). Vien tas faktas, kad atsakovė naudojasi kitu įėjimu, kurio atsiradimo būtinumas ir atsiradimo teisinis pagrindas taip pat nėra nustatytas, neatleidžia atsakovės nuo pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo patalpas. Atsakovės pateiktos nuotraukos nepatvirtina fakto, kad butas neturi kelių įėjimų.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, priskirtinos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytosioms – skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Dėl to ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, priteistina skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, suteiktas komunalines paslaugas bei kaupiamas lėšas, remonto, keitimo, montavimo darbus. Ieškovės pateikta Skolų valdymo ataskaita, PVM sąskaitos faktūros bei paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės skola už laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiai patalpai, yra 540,62 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ji nesinaudoja laiptine, neturi į ją atskiro įėjimo, o į savo butą patenka pro atskirą įėjimą. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė turi atskirą įėjimą į savo butą ir neturi kito įėjimo iš bendrosios pastato laiptinės. Pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad atsakovės butas turi atskirą įėjimą, kurį atsakovė tvarko, valo ir prižiūri pati. Pati ieškovė patvirtino, kad atsakovė neturi įėjimo į butą iš bendrosios laiptinės, nes sutiko neskirstyti atsakovei mokesčių už laiptinės remonto darbus. Taigi tarp šalių net nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė neturi fizinės galimybės patekti į butą iš bendros laiptinės.

8.2. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo teismų praktikos. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi bendraturtis turi ir teisę gauti naudą iš daikto ir juo naudotis. Atsakovė laiptine nesinaudoja, nes jos butas turi atskirą įėjimą, taip pat negauna iš jos jokios naudos. Dėl to atsakovė neturi pareigos mokėti laiptinės išlaikymo išlaidų. Su tuo savo konkliudentiniais veiksmais sutiko ir pati ieškovė, atimdamas iš atsakovei išrašytų sąskaitų mokestį už laiptinės remonto darbus. Pati atsakovė valo savo įėjimą, jį tvarko. Ieškovė neatlieka jokių tvarkymo ar kitokių darbų, kurie būtų susiję su atsakovės laiptine.

8.3. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 63 dalį, kai statinio inžinerinės sistemos nepriklauso nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis) ir užtikrina tik šių patalpų funkcionavimą bei tenkina jų naudotojų poreikius, jos gali būti laikomos atskiromis statinio inžinerinėmis sistemomis. Pastate esanti laiptinė niekaip nėra susijusi su atsakovei priklausančiu butu, todėl neužtikrina nei patekimo į butą, nei jo funkcionavimo. Dėl to atsakovė neturi pareigos mokėti laiptinės remonto, valymo išlaidų.

8.4. Pagal teismų praktiką yra svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Laiptinė nėra bendras turtas, nes atsakovės butas tiek techniškai, tiek infrastruktūriškai yra atribotas nuo laiptinės. Galima objektyviai nustatyti butus, kurių savininkai naudojasi laiptine. Atsakovei mokesčiai už laiptinę yra skaičiuojami, nes jos butas yra vienas iš didžiausių name. Tai yra palanku tiek namo administratorei, tiek ir kitiems gyventojams.

8.5. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos. Ieškovė savo reikalavimus grindė nepasirašyta skolų valdymo ataskaita ir atsakovei išrašytomis sąskaitomis. Skolų valdymo ataskaita neatskleidžia, kaip buvo apskaičiuotas skolos dydis, nes šių sumų detalizacija nėra pridedama. Pagal byloje esančius duomenis neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu ir kaip susidarė ginčo suma, kaip ieškovė ją apskaičiavo.

8.6. Ieškovės skaičiavimai, pateikti Skolų valdymo ataskaitoje, iš esmės nesutampa su ginčo suma. Skolų valdymo ataskaitoje nurodyta, kad pradinė skola yra 499,90 Eur (likutis periodo pradžiai), o galutinė periodo skola – 540,62 Eur, per Skolų valdymo atskaitoje nurodytą laikotarpį atsakovė sumokėjo iš viso 516,72 Eur dydžio sumą. Taigi skirtumas tarp sumokėtos sumos ir periodo skolos yra tik 23,90 Eur, tačiau ieškovė reikalauja priteisti 540,62 Eur. Ieškovės atstovas 2022 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės mokėjimai, kurie yra užfiksuoti Skolų valdymo ataskaitoje, buvo paskirti ankstesnėms skoloms dengti.

8.7. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie ankstesnes atsakovės skolas. Ieškovės atstovas nepaaiškino, už kokį laikotarpį susidarė ankstesnės skolos, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kurie tas ankstesnes skolas patvirtintų. Teismas šių aplinkybių neišsiaiškino ir apie jas nepasisakė. Teismas neįvertino, kodėl Skolų valdymo ataskaitoje atsakovei buvo skaičiuojamos remonto išlaidos už 2021 m. birželio mėnesį, nors 2020 m. lapkričio mėnesį jos buvo atimtos. Be to atimta suma neatitinka apskaičiuotos sumos, nes suma už atliktus remonto darbus yra 120,29 Eur, tačiau atimta 264,95 Eur. Galbūt atsakovė atliko papildomus mokėjimus, kurie buvo įtraukti į kitą ataskaitos eilutę.

9. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atsakovė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad jos butas turi atskirą įėjimą ir ji laiptine nesinaudojanti. Pagal teismų praktiką bendrajai taisyklei, pagal kurią bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Buto, taigi ir kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad laiptinė nėra bendrosios nuosavybės patalpos.

9.2. Teismas pagrįstai pagal CK 4.82-4.85 straipsnių ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas konstatavo, kad byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nenustatyta, jog butas yra atskirtas nuo pastato (vieningo komplekso), be to, nėra įregistruota faktų apie jo atskirą funkcionavimą ir pan. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie šiuos argumentus paneigtų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkė, todėl kartu su kitais bendrasavininkais turi pareigą proporcingai jai priklausančiai daliai mokėti namo išlaikymo išlaidas, mokesčius, kitas rinkliavas, skirtas namui atnaujinti.

9.3. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad laiptinė nėra bendras turtas, taip pat, kad atsakovė neturi galimybės patekti į savo butą per kitą, bendrojo naudojimo, įėjimą. Vien tas faktas, kad atsakovė naudojasi kitu įėjimu, neatleidžia atsakovės nuo pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo patalpas. Atsakovės pateiktos nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, kad bute nėra įrengti keli įėjimai, įskaitant ir įėjimą iš bendrosios nuosavybės objektu esančios laiptinės. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę įrengti atskirą įėjimą ir naudotis išimtinai tik šiuo įėjimu. Teismas pagrįstai pripažino atsakovės pareigą prisidėti prie bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo.

9.4. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą visiškai. Ieškovė įrodė skolos dydį. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu savarankiškų reikalavimų dėl ieškovės pateiktų dokumentų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo nėra pareiškusi, todėl preziumuotina, kad jie yra galiojantys ir keliantis teisines pasekmes atsakovei. Teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio metu pati atsakovė nurodė, kad jai buvo prieinama ieškovės savitarnos sistema, per kurią buvo teikiamos sąskaitos atsakovei. Atsakovė žinojo, kokio dydžio jos skolą buvo apskaičiavusi ieškovė. Šios skolos didėjimas nurodytas pateiktose sąskaitose, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad dar iki ieškinio pateikimo teismui būtų kreipusis į ieškovę dėl šių sąskaitų pagrįstumo. Ieškovė teismui yra pateikusi ir kitus įrodymus, susijusius su suteiktų paslaugų apimtimi ir sumomis. Šie dokumentai pagrindžia, kad paslaugos namui buvo realiai teikiamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo buto savininkės pareigos mokėti už laiptinės valymo ir remonto darbus, dėl skolos namo administratorei už suteiktas paslaugas dydžio. Nustatyta, kad ieškovė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymą teikia namo, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 540,62 Eur už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Dėl atsakovės pareigos mokėti už namo laiptinės priežiūrą ir valymą

11. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad teismas netinkamai įvertino jos pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad į savo butą ji patenkanti pro atskirą įėjimą ir bendra namo laiptine nesinaudojanti bei neturinti galimybių į ją patekti iš savo buto. Taip pat pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir neįvertino, kad laiptinės valymo ir priežiūros paslaugos yra skirtos tik tų bendraturčių, kurie naudojasi laiptine, interesams ir poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

12. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3-4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

13. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minėtu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas eksplicitiškai įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).

14. Nekilnojamojo turto registre atsakovės butas registruotas, kaip patalpa – butas, t. y. priklausanti kitam pastatui (el.b., failas 1, l. 26-27). Atsakovė buvo pateikusi byloje nuotraukas, kuriose užfiksuotas įėjimas į atsakovės butą ir įėjimas į namo laiptinę (el. b., failas 1, l. 51-52). Tačiau šios nuotraukos nepatvirtina, kad atsakovės butas būtų tik namo priestatas, nesusijęs su kitomis namo struktūrinėmis dalis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog butas būtų atskirtas nuo namo vieningo komplekso, nėra įregistruota faktų apie jo atskirą funkcionavimą.

15. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Taigi laiptinės yra bendrojo naudojimo objektai. Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad laiptinės priežiūros išlaidas turi pareigą padengti visi daugiabučiame name esančių butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018).

16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad bendrajai taisyklei, pagal kurią bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Butų, taigi ir kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003).

17. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

18. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Taigi kai išlaidos dėl bendrojo naudojimo objektų susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tai pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018).

19. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Pagal šio Reglamento bendruosius statinių priežiūros reikalavimus nustatantį 18 punktą susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų. Reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių. Pagal Reglamento VII skyrius „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ 97¹ punktą sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimui bendrojo naudojimo patalpos, vėdinimo kanalai ir vamzdynai, šiukšlių šalintuvai valomi ir dezinfekuojami pagal faktinį poreikį. Taigi laiptinių, kaip bendrojo naudojimų patalpų, valymas yra priskirtas prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų.

20. Aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, kad atsakovė, būdama name esančio buto savininkė, privalo proporcingai savo turimo turto daliai prisidėti prie namo laiptinės išlaikymo, taip pat ir prie jos valymo išlaidų. Bet kuriuo atveju, apeliantė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkė, privalo prisidėti prie to, kad laiptinė atitiktų higienos normų reikalavimus. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos priskirtinos prie CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytosioms.

Dėl ieškovės pateiktų įrodymų apie atsakovės skolos dydį vertinimo

21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus apie skolos dydį, nes ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita neatskleidžia, kaip buvo apskaičiuotos mokėtinos sumos, neaišku kokiu pagrindu susidarė skola, taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų apie ankstesnes skolas, nenurodė, už kokį laikotarpį jos susidarė. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovės argumentais.

22. Ieškovė prašė priteisti 540,62 Eur skolos už suteiktas administravimo paslaugas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo Skolų valdymo ataskaita (el.b., failas 1, l. 25) ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovei išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas 2020 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais (el.b., failas 1, l. 110-127). Ieškovė taip pat pateikė teismui 2021 m. kovo 11 d. ir 2022 m. kovo 6 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitas (el.b., failas 2, l. 2-7). Statinio techninės priežiūros žurnalą (el.b., failas 2, l. 58-59). Atliktų darbų priėmimo aktą už 2021 m. birželio mėnesį (el.b., failas 2, l. 116).

23. Administratoriaus ir namo butų savininkų santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), kuriuose nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

24. Kasacinis teismas, aiškindamas Nuostatus, yra pažymėjęs, kad mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Minėtas prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys, o asmuo, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole (su pačia pareiga apmokėti atitinkamas išlaidas ir (ar) išlaidų dydžio pagrįstumu), gali ją ginčyti ir kelti klausimą dėl nurodomų išlaidų nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

25. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

26. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

27. Nagrinėjamoje byloje skolų valdymo ataskaita patvirtina, kad mokėtini mokesčiai buvo skaičiuojami už administravimą (3,80 Eur per mėnesį), kaupiamąsias lėšas (4,37 Eur), priežiūrą (eksploataciją) (10,06 Eur), šilumos ūkio priežiūrą (7,15 Eur), teritorijos ir laiptinių valymą (13,46-15,62 Eur). Sąskaitose už suteiktas paslaugas taip pat buvo detaliai išvardintos suteiktos paslaugos, nurodytas atsakovės buto plotas ir taikomi įkainiai už kiekvieną iš teikiamų paslaugų. Taigi atsakovei buvo tinkamai atskleista, kokias paslaugos ir už kokią kainą nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. jai suteikė ieškovė. Atsakovė nesutiko tik su jai taikomu mokesčiu už laiptinės valymą ir priežiūrą, tačiau neginčijo kitų nurodytų paslaugų būtinumo, galimo jų faktinio nesuteikimo ar taikomų įkainių dydžio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė savo suteiktas paslaugas ir jų kainų dydį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

28. Pagal Skolų valdymo ataskaitą atsakovė iš viso už paslaugas suteiktas 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo sumokėti 557,36 Eur. Atsakovė iš viso per šį laikotarpį sumokėjo 516,72 Eur, todėl skolos likutis faktiškai būtų 40,64 Eur. Tačiau ieškovė Skolų valdymo ataskaitoje nurodo, kad iki periodo pradžios, tai yra iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo 499,90 Eur atsakovės skolos likutis, todėl galutinis atsakovės skolos likutis 2021 m. gruodžio 31 d. yra 540,54 Eur (40,64 + 499,90). Ieškovės 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje nurodyta, kad bendra už suteiktas paslaugas atsakovės mokėtina suma sudaro 91,83 Eur, atsakovės sumokėta suma – 70,00 Eur, skola 429,90 Eur, iš viso mokėtina suma – 521,73 Eur. Taigi pagal Skolų valdymo ataskaitą iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė ieškovei buvo skolinga 499,90 Eur, o pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą atsakovės skola iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo 429,90 Eur.

29. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugpjūčio 16 d., metu atsakovė teigė, kad ieškovė nepagrindė šio 499,90 Eur skolos likučio iki ieškinyje nurodyto 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. skolos periodo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu detaliau nepaaiškino, kodėl nepateikė jokių duomenų, už kokias paslaugas susidarė minėta skola, tačiau teigė, kad pateiktų įrodymų pakanka, nes atsakovė niekada neginčijo sąskaitoje nurodyto likučio, nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjusi 499,90 Eur.

30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1892-466/2020 priteisė ieškovei iš atsakovės 641,56 Eur skolą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodytoje byloje 2020 m. kovo 27 d. išdavė vykdomąjį raštą. Nurodytoje byloje taip pat yra duomenys, kad antstolis 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu grąžino teismui vykdomąjį raštą, nurodydamas, kad vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas.

31. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad 499,90 Eur atsakovės skolos likutis, tikėtina, turėjo būti susidaręs už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovei nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau ieškovė ieškinyje nenurodė, kad prašo priteisti skolą ir už šį periodą, taip pat nepateikė per šį laikotarpį atsakovei išrašytų sąskaitų bei Skolų valdymo ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat ieškovė pateikė tik 2021 m. kovo 11 d. ir 2022 m. kovo 6 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitas.

32. Ieškovė teikia namui, kuriame yra atsakovės butas, tęstines namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, todėl reikalaudama sumokėti už tam tikru metu teiktas paslaugas, ieškovė turi pateikti teismui duomenis, patvirtinančius per nurodytą periodą suteiktas paslaugas ir jų kainas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovės 499,90 Eur skolos likučio. Aplinkybė, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo nereiškė ieškovei pretenzijų dėl sąskaitose nurodytų skolos likučių, neatima iš atsakovės teisės šių sąskaitų ginčyti teisme ir reikalauti ieškovės pateikti nurodomo skolos likučio pagrindimą. Taip pat aplinkybė, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog sumokėjo dar papildomai 499,90 Eur, neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti per visą skolos susidarymo laikotarpį suteiktų namo administravimo paslaugų.

33. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. teismas nepasisakė dėl ieškovei tenkančios įrodinėjimo pareigos pagrįsti visą prašomą priteisti skolos sumą per visą paslaugų, už kurias susidarė skola, teikimo laikotarpį, taip pat neįpareigojo ieškovės pateikti visų duomenų, galinčių pagrįsti 499,90 Eur skolos likučio susidarymą.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad byloje yra poreikis šalims įrodinėti, o teismui – nustatyti šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.