- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-206-449/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- D. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Alenio Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. D. paskirta 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. (41 diena), vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 118 MGL dydžio (5 900 Eur) bauda.
Nuteistasis D. D. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti, nusikalstamos veikos priemonių – vilkiko „R. M.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „S“, vertę atitinkančią 10 600 Eur pinigų sumą.
Iš nuteistojo D. D. nuspręsta išieškoti 5 185,72 Eur proceso išlaidų Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu D. D. (D. D.) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kaip vykdytojas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavusiais privalomų pateiktų muitinei daiktų kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 00.30 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją krovinine transporto priemone – vilkiku „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietoj deklaruoto krovinio puspriekabėje po dviem šiaudų maišais paslėpęs vežė 649 500 pakelių cigarečių „F“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis), bei melagingai deklaravo muitinį tikrinimą atliekančiam pareigūnui, kad iš Baltarusijos Respublikos į Lenkijos Respubliką puspriekabėje gabena 19852 kg armatūrinio briaunuoto plieno ritėse ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Taip, nepateikdamas muitinės kontrolei bei taip jos išvengdamas, jis gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną V teritorinės muitinės X kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), privalomus pateikti muitinei daiktus: 649 500 pakelių cigarečių „F“ be Lietuvos Respublikos banderolių (pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis)), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 2 137 950 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. Abromaitienės apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Panaikinti D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir pripažinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. D. paskirta bauda, ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį jam paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. D. paskirti laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
2.1. Prokurorės nuomone, įvertinus tai, kad D. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą sunkų nusikaltimą, egzistuoja dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta tik jam paskyrus BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuoto laisvės atėmimą.
2.2. Skunde dėstomi argumentai dėl nuteistajam D. D. neteisingai paskirtos bausmės.
2.2.1. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas tik formaliai išdėstė aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau šių aplinkybių neįvertino. Apie D. D. padarytą nusikalstamą veiką, jos motyvus ir pavojingumą bei organizuotumą, taip pat ir apie kontrabanda gabentų cigarečių kiekį teismas net neužsiminė, o apsiribojo tik lakoniška nuoroda, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą.
2.1.2. Parinkdamas D. D. paskirtos baudos dydį, kuris artimas BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumui, teismas nenurodė tokio sprendimo motyvų. Prokurorė pažymi, kad nuteistajam paskirta bauda yra daugiau nei 15 kartų mažesnė už minėto BK straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
2.2.3. Skunde nurodoma, kad motyvuojant didesnį kontrabandos pavojingumą atsižvelgiama į kontrabandos dalyko mastą (neteisėtai per valstybės sieną gabentų daiktų kiekį ir realią vertę). Nuteistojo D. D. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabentų cigarečių vertė, vadovaujantis specialisto išvada Nr. 34, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 2 137 950 Eur, o tai 171 kartą viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. minimalią ribą, kurią viršijus, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Todėl, prokurorės nuomone, D. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra didesnis nei rūšinis tokių nusikaltimų pavojingumas. Ši aplinkybė yra esminė ir vien tik ja vadovaujantis gali būti sprendžiamas klausimas dėl paskyrimo D. D. griežtesnės rūšies bausmę. Didesnis kontrabandos pavojingumo laipsnis, atsižvelgiant į itin didelį šios nusikalstamos veikos mastą, konstatuojamas ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-170-458/2009).
2.2.4. Skunde nurodoma, kad parinkdamas bausmės rūšį, teismas neatsižvelgė į tai, jog D. D. legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje bei turto, iš kurio galima būtų išieškoti baudą, neturi. Prokurorės nuomone, baudos paskyrimas būtų realiai neįvykdytas įvertinus ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti 10 600 Eur, nusikalstamos veikos priemonių – vilkiko „R. M.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „S“, vertę atitinkančią pinigų sumą bei iš jo priteista 185,72 Eur proceso išlaidų Muitinės departamentui. Todėl nuteistasis nėra pajėgus atlikti jam paskirtą bausmę (baudą), tokia bausmė neatitinka bausmės paskirties ir tikslų. Prokurorė pažymi, kad nėra jokių teisinių priemonių užtikrinti priverstinį baudos ar skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo išieškojimą iš Baltarusijos Respublikos, kurioje gyvena nuteistasis.
2.2.5. Skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog kontrabanda buvo kruopščiai ruošiama (suplanuota ir iš anksto paruošta), aktyvūs ir sudėtingi paruošiamieji veiksmai atlikti keleto valstybių teritorijoje, darant nusikaltimą dalyvavo ne vienas asmuo. Nustatytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, pasak prokurorės, neleidžia teigti, jog D. D. pavojingumas nėra didelis, o BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų neteisingas.
2.2.6. Atsižvelgiant į išdėstytų nuteistojo asmenybę ir jo veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, prokurorės nuomone, D. D. teismas nepagrįstai parinko tokią bausmės rūšį, t. y. baudą.
2.3. Skunde dėstomi argumentai dėl nuteistajam nepagrįstai pripažintos D. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
2.3.1. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis D. D. parodė, kad sutiko neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti kontrabandines cigaretes, tačiau nežinojo, jog cigarečių prikraus visą priekabą, nepažįstami vyrai apie kiekį nieko jam nesakė. Jam nebuvo žinomas cigarečių kiekis, kuris buvo pakrautas į jo vairuojamą ir muitinėje sulaikytą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tai, jog nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 199 straipsnį esminė aplinkybė yra neteisėtai gabenamų cigarečių vertė, prokurorės nuomone, nuteistasis D. D. nepripažino esminių nusikaltimo faktinių aplinkybių.
2.3.2. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis davė skirtingus parodymus dėl krovinio sukeitimo ir paties krovinio paslėpimo aplinkybių, kurios yra svarbios vertinant, ar nuteistasis D. D. suvokė, jog jo vairuojamoje transporto priemonėje paslėptos cigaretės, ar jis veikė tiesiogine tyčia, bei nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. 2019 m. rugpjūčio 17 d. apklausos metu jis parodė, kad nepažįstami asmenys jam pasiūlė užsidirbti, atsisakė nurodyti sumą, bet susitarė, kad jis laikinai 4 valandoms atiduoda savo transporto priemones, kas buvo pakrauta į grąžintą vilkiką, jis nežinojo. Kitos, 2019 m rugpjūčio 26 d. papildomos apklausos metu jis jau parodė žinojęs, jog asmenys pakraus cigaretes, už jų pervežimą žadėjo 2 000 Eur, tačiau nežinojo, kiek jų bus pakrauta, vilkikas buvo grąžintas po 4-5 valandų.
2.3.3. Pasak prokurorės, svarbi aplinkybė ir ta, kad D. D. buvo sulaikytas įvykio vietoje su pilnu kontrabandinių cigarečių vilkiku. Nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl vilkiko atidavimo nepažįstamiems asmenims 4-5 valandoms, atsisakant savo vežamo krovinio, kurie į jo vairuojamą transporto priemonių junginį pakrauna kontrabandines cigaretes, kurių vertė viršija 2 milijonų Eur, akivaizdžiai prieštarauja elementariems gyvenimiškiems logikos dėsniams ir tokie parodymai negali būti laikomi kaip išsamūs ir nuoširdūs.
2.3.4. Atsižvelgiant į tai, prokurorė daro išvadą, kad D. D. nepripažino esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu jis keitė parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl nuteistasis savo kaltės nepripažino, davė neišsamius, nenuoseklius ir nelogiškus parodymus.
2.4. Skunde dėstomi argumentai ir dėl nepagrįstai nepripažintos D. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
2.4.1. Atsižvelgiant į teismų praktiką, savanaudiškos paskatos neturi būti vertinamos kaip kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra BK specialiosios dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties pagrindinis požymis arba kai BK specialiojoje dalyje numatyta nusikalstama veika savo esme yra savanaudiška. Tuo tarpu kontrabandos nusikaltimo sudėtis, prokurorės nuomone, nepatenka nė į vieną iš šių kategorijų.
Šalies argumentai
2.4.2. Nors nuosprendyje nurodyta, kad turtinės naudos siekimas yra BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau teismų praktikoje vienareikšmiškai teigiama, jog motyvai ir tikslai nėra būtini kontrabandos sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo dėl teismų praktikos kontrabandos bylose 6 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-518/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-197/2017). Todėl savanaudiškos paskatos nėra BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pagrindinis požymis.?
2.4.3. Be to, ir savo esme šis nusikaltimas nėra savanaudiškas. Prokurorė sutinka, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas daiktus, kuriuos deklaravęs, pateikęs muitinės kontrolei, turėtų sumokėti tam tikrus (akcizo, muito, pridėtinės vertės ar kitus) mokesčius, kaltininkas gali siekti jų išvengti. Tačiau realizuoti kontrabandos požymius kaltininkas gali ir nesiekdamas turtinės naudos, o dėl kitų tikslų ir motyvų, pavyzdžiui, norėdamas padėti, apsaugodamas savo ar kitų asmenų sveikatą, gyvybę ar kitus neturtinius interesus (pavyzdžiui, jei kaltininkas priverčiamas padaryti kontrabandą ir pan.). Be kita ko, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenančiam daiktus, kuriuos deklaravęs, pateikęs muitinės kontrolei asmuo neįgytų pareigos mokėti kokius nors mokesčius.
2.4.4. Pažymėtina, kad jokios turtinės naudos kaltininkas negauna ir nesilaikydamas teisės aktų reikalavimo deklaruoti vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant didesnės nei 10 000 Eur grynųjų pinigų sumas (deklaravus 10 000 Eur grynųjų pinigų sumą, prievolė mokėti kokius nors mokesčius neatsiranda) (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-307-926/2019).
Šalies argumentai
2.4.5. Teismų praktikoje nurodoma, jog kontrabandos tikslai ir motyvai dažniausiai būna savanaudiški (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-197/2015), kas suponuoja išvadą, kad neatmetama prielaida, jog kontrabandos požymius realizavęs asmuo gali turėti ir kitos rūšies, nesavanaudiškų tikslų ir motyvų.
2.4.6. Atsižvelgiant į nuteistojo parodymus apie tai, kad asmenys, pasiūlę jam neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti cigaretes, teigė, jog už tai jis gaus 2 000 Eur, prokurorės nuomone, nusikalstamą veiką nuteistasis D. D. padarė siekdamas turtinės naudos.
Teismo posėdyje prokuroras prašo prokurorės apeliacinį skundą patenkinti. Gynėja prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl nuteistojo D. D. kaltės, įrodymų įvertinimo, teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir jos kvalifikavimo. Prokurorė nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl D. D. paskirtos bausmės, prašo panaikinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o pripažinti dar vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir nuteistajam paskirti kitos rūšies bausmę – laisvės atėmimą. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bei neteisingą bausmę.
5.1. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
5.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, teismas, įvertinęs visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
5.3. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
6. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. D. bausmę, aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų ir teismų praktikoje suformuotų jų taikymo principų nepažeidė, jau atsižvelgė į visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė D. D. savo rūšimi ir dydžiu teisingą bausmę.
Dėl D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
7. Pirmosios instancijos teismas pripažino D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius paaiškinimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7.1. Kaltinamajame akte ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką D. D. padarė veikdamas su nenustatytais asmenimis. Teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios dalies apeliaciniai skundai nėra paduoti, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisakys.
7.2. Tuo tarpu prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prokurorė nurodo, kad D. D. kaltu neprisipažino, jis nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, keitė parodymus, davė neišsamius ir nenuoseklius parodymus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
7.2.1. Iš bylos matosi, kad D. D. buvo sulaikytas muitinėje, o jo vairuoto vilkiko puspriekabėje buvo paslėptos cigaretės. Tą pačią dieną jis buvo ir apklaustas. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu D. D. parodė, kad sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje Baltarusijos Respublikoje prie jo privažiavo du vyrai, kurie pasiūlė užsidirbti. Pasiūlytos pinigų sumos jis nenorėjo nurodyti. Jie susitarė, kad jis laikinai atiduoda transporto priemonių junginį, o jie į jį pakrauna krovinį. Šį krovinį jis turėjo įvežti į Lietuvos Respubliką. Taip jie ir padarė, transporto priemonės junginį jie grąžino po 4 valandų. D. D. nurodė, kad labai gailisi, kaltu prisipažįsta iš dalies, nes nežinojo, jog gabena cigaretes (2 t., 22-24 b.l.). Kitos apklausos metu nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties. Jis paaiškino, kad nori papildyti anksčiau duotus parodymus. D. D. parodė, kad prie jo privažiavę vyrai pasiūlė užsidirbti 2 000 Eur. Jie pasiūlė perduoti jiems vilkiką, į kurį turėjo sukrauti cigaretes. Su pasiūlymu jis sutiko ir jiems atidavė vilkiką. Tie vyrai su vilkiku grįžo maždaug po 4-5 valandų (2 t., 29-30 b.l.). Paskutinės ikiteisminio tyrimo apklausos metu D. D. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi bei nurodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų savo parodymų (2 t., 40 b.l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis ir vėl kaltu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, savo poelgį vertino neigiamai. Jis paaiškino, kad nusikaltimą padarė dėl blogos materialinės padėties, norėjo užsidirbti, jog šeimai būtų geriau. Jis nurodė, kad jo ir žmonos atlyginimai nedideli, jie augina 4 vaikus, viena iš jų yra neįgalus. Jis parodė, kad įvykio dieną automobilių stovėjimo aikštelėje vyrai pasiūlė užsidirbti – į jo vairuojamą vilkiką pakrauti cigaretes. Už tai jam žadėjo 1 000 Eur. Jis su pasiūlymu sutiko ir perdavė vilkiką 5 valandoms. Jis nemanė, kad cigarečių prikraus pilną vilkiką.
7.2.2. Iš išdėstytų D. D. parodymų akivaizdu, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką nuteistasis prisipažino jau ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija nesutinka su prokurore, kad D. D. davė skirtingus parodymus. Priešingai, viso proceso metu jis davė vienodus parodymus. Galima sutikti su tuo, kad pirmos apklausos metu jis nenurodė nei pasiūlytos užsidirbti sumos, nei krovinio pobūdžio, tačiau papildydamas savo parodymus visų likusių apklausų metu apie šias aplinkybes D. D. nurodė, jis išsamiai parodė apie visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Nors prokurorė kritikuoja nuteistojo parodymus apie tai, kad jis vilkiką su puspriekabe perdavė nepažįstamiems kitiems asmenims kelioms valandoms ir savo krovinio atsisakė, tačiau jokių kitų aplinkybių byloje nėra nustatytų. O šios D. D. nurodytos aplinkybės nėra paneigtos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte šie D. D. parodymai išdėstyti kaip pagrindžiantys jo kaltę padarius nusikaltimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmiausia būtent paties nuteistojo parodymais teismas ir pagrindė jo kaltę, nurodė, jog jo parodymus patvirtina kiti įrodymai.
7.2.3. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik nuteistojo D. D. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi. Iš jau aptartų nuteistojo parodymų matosi, kad pripažinęs kaltę D. D. dėl nusikaltimo gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį. Tokį nuoširdų jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina ir kitos aplinkybės. Iš bylos matosi, kad D. D. yra užsienio valstybės pilietis, tačiau pakeitus jam kardomąją priemonę – suėmimą į kitas švelnesnes kardomąsias priemones jis iš Lietuvos Respublikos neišvyko, nepasislėpė, o toliau dalyvavo procesiniuose veiksmuose, atvyko į teisiamąjį posėdį pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte, atsižvelgus į tai, kad D. D. kaltę pripažįsta, pati prokurorė, kuri ir padavė apeliacinį skundą, nurodė, jog teisme tikslinga atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą nuteistasis D. D. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jis sutiko iš karto duoti ir davė parodymus, o kitus baudžiamosios bylos duomenis teismas tik paskelbė, jų netyrė. Taigi atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta iš esmės vien remiantis D. D. parodymais. Aptartos aplinkybės patvirtina ne tik D. D. kaltės prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi, kurie padėjo teismui daug greičiau išnagrinėti šią bylą ir priimti joje nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
7.3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pripažinti dar vieną nuteistojo D. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Skunde prokurorė plačiai dėsto apie tai, kad kontrabanda savo esme nėra savanaudiškas nusikaltimas, nurodo, jog turtinės naudos siekimas, savanaudiškos paskatos nėra esminis kontrabandos požymis, motyvai ir tikslai nėra būtini kontrabandos nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Skunde dėstoma ir tai, prokurorės nuomone, patvirtinanti praktika.
7.3.1. Iš nurodomų teismų sprendimų matosi, kad apie savanaudiškas paskatas kaip nusikalstamos veikos (šiuo atveju kontrabandos) sudėties požymį nenurodoma, šis klausimas nėra analizuojamas ir vertinamas. Šiuose teismų sprendimuose nurodoma apie visai kitus dalykus, nurodoma, kad kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo, motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Nepaisant to, vienoje iš skunde nurodomų nutarčių teismas nurodė ir apie tai, kad nors tokie subjektyvieji požymiai kaip motyvas ir tikslas nėra būtini kontrabandoje, tačiau jie dažniausiai yra savanaudiški, nes kaltininkas nori gauti materialinės naudos, pasipelnyti vienu ar kitu būdu. Tad jų nustatymas irgi gali būti svarbus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-445-197/2017).
7.3.2. Pagal galiojančią teismų praktiką savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – savanaudiškos paskatos pripažįstama tada, kai ji nėra nusikalstamos veikos sudėties požymiu arba pati veika savo esme nėra savanaudiška. Tuo atveju, kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį, tai teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia.
7.3.3. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde prokurorė, šis nusikaltimas – kontrabanda – pats savo esme yra daromas dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti neteisėtą atlygį už padarytą nusikaltimą, t. y. dėl savanaudiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikdamas jų muitinės kontrolei ir kitaip šios kontrolės išvengdamas, nuteistasis D. D. siekė už tai gauti neteisėtą atlygį, t. y. siekė gauti turtinės naudos. Apie tai jis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad darydamas kontrabandą asmuo gali turėti ir kitokius motyvus ir tikslus, tačiau pati prokurorė pripažįsta, jog šiuo atveju nusikaltimą D. D. padarė siekdamas turtinės naudos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šis nusikaltimas (kontrabanda) neatsitiktinai įtvirtintas būtent BK XXXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“. Vadinasi, priešingai nei nurodo prokurorė, kontrabanda savo esme yra savanaudiškas nusikaltimas, o šiuo atveju ir pats D. D. pripažįsta, kad nusikaltimą padarė būtent siekdamas gauti neteisėtą atlygį, t. y. siekė turtinės naudos. Todėl, nors kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo, o motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau šis nusikaltimas savo esme yra savanaudiškas. Tokia išvada įtvirtinta ir galiojančioje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-269-387/2020, 1A-186-487/2020, 1A-388-1076/2019, 1A-147/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prokurorės prašymą nustatyti D. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atmeta.
Dėl kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių ir nuteistajam D. D. paskirtos bausmės
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę teismas įvertino ne tik nuteistojo D. D. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes.
8.1. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertino ir D. D. asmenybę – anksčiau neteistas (2 t., 3, 4-5 b.l.), dirba, yra vedęs ir augina keturis vaikus, vienas iš jų yra neįgalus (2 t., 115-128 b.l.).
8.2. BK 199 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pagal 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Įvertinęs aptartas aplinkybes, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas D. D. paskyrė 300 MGL dydžio baudą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šią bausmę teismas nuteistajam paskyrė netaikydamas nei BK 62 straipsnio, nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, bet BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Taigi, nors ir švelnesnės rūšies, tačiau teismas D. D. paskyrė bausmę, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
8.3. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad parinkdamas bausmės rūšį teismas neįvertino per Lietuvos Respublikos sieną D. D. neteisėtai gabentų cigarečių kiekio ir jų vertės. Byloje nustatyta, kad D. D. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną gabeno 649 500 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Specialisto išvadoje Nr. 34 nurodyta, kad šių cigarečių vertė, įskaitant privalomus mokesčius, yra 2 137 950 Eur (1 t., 115 b.l.). Taigi galima sutikti su prokurore, kad D. D. gabentų cigarečių vertė iš tikrųjų 171 kartus viršija 250 MGL dydžio sumą. Tačiau pažymėtina, kad kontrabandos būdu gabentų daiktų (šiuo atveju cigarečių) vertė pirmiausia esminės reikšmės turi nusikaltimo kvalifikavimui pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ar pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Nepaisant to, galima sutikti, kad gabentų cigarečių vertė yra svarbi ir į ją atsižvelgtina skiriant D. D. bausmę, tačiau apeliaciniame skunde prokurorė šią aplinkybę itin bando sureikšminti, nors pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms bausmės individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė.
8.4. Vertinant D. D. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ne tik į gabentų cigarečių vertę, bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Nors D. D. vairuojamo vilkiko puspriekabėje kontrabandos būdu gabeno cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė sudaro 2 137 950 Eur, tačiau byloje nėra paneigti nuteistojo parodymai, kad už šiuos neteisėtus veiksmus jis turėjo gauti žymiai mažesnį (1 000 – 2 000 Eur) atlygį. Nėra paneigti D. D. parodymai, jog gabenti cigaretes jis sutiko dėl sunkios materialinės padėties. Nors D. D. sutiko už atlygį kontrabandos būdu gabenti cigaretes, tačiau jis nebuvo šio nusikaltimo organizatoriumi, nedalyvavo planuojant šį nusikaltimą. Tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Be to, D. D. buvo sulaikytas pareigūnų muitinėje, todėl gabentos cigaretės į apyvartą nepateko ir reali žala šalies ūkiui padaryta nebuvo. Aptartos aplinkybės jau nedidina, o kaip tik mažina D. D. padaryto nusikaltimo pavojingumą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomos kitos aplinkybės – kontrabanda buvo padaryta keleto valstybių teritorijoje, darant šį nusikaltimą dalyvavo ne vienas asmuo – būdingos kontrabandos nusikaltimui, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo nuteistojo padaryto nusikaltimo vertinti kaip pavojingesnio nei tipiniai tokio pobūdžio nusikaltimai.
8.5. Pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įvertinant jau aptartas aplinkybes ir jų visumą, nuteistojo D. D. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybės pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. D. paskyrus BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – baudą. Kaip minėta, D. D. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Prokurorė neteisingai nurodo, kad teismas D. D. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskyrė daugiau kaip 15 kartų mažesnę baudą už minėto BK straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pagal BK 199 straipsnio 3 dalį teismas D. D. paskyrė 300 MGL dydžio baudą, kuri iš tikrųjų yra mažesnė už minėto BK straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, bet ne 15 kartų, o 10 kartų. Be to, prokurorė neteisingai nurodo ir apie tai, kad nustatydamas baudos dydį teismas nenurodė tokio sprendimo motyvų. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nors teismas atskirų motyvų nustatant bausmės dydį nenurodė, tačiau parenkant bausmės rūšį įvertino ne tik D. D. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bet ir jo asmenybę, apie šiuos duomenis jau buvo pasisakyta ir šioje nutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas pagrįstai jam paskirtą bausmę sumažinamo vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Be to, teismas į paskirtą bausmę dar įskaitė ir kardomojo kalinimo laiką. Apeliaciniame skunde prokurorė neprašo sumažinti nuteistajam paskirtos baudos dydžio, todėl apie tai teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.
8.6. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo ir apie tai, kad D. D. nėra pajėgus sumokėti jam paskirtos baudos, nurodo, jog jis legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi, taip pat neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą, todėl parinkta bausmės rūšis neatitiks bausmės paskirties ir tikslų. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos dvi bausmės rūšys, tai – bauda arba terminuotas laisvės atėmimas. Nagrinėdamas analogiškas baudžiamąsias bylas ir atsakinėdamas į analogiškus prokuratūros argumentus, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pažymėjo, kad iš BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalių netiesiogiai galima spręsti, jog laisvės atėmimas iš esmės nėra neįvykdomos baudos bausmės pakaitalas. Laisvės atėmimas negali būti skiriamas vien dėl rizikos neįvykdyti iš esmės teisingą baudos bausmę ir negali tapti neįvykdomos baudos bausmės alternatyva, kas suprantama ir, atsižvelgiant į itin skirtingą šių bausmių rūšių poveikį nuteistam asmeniui. Priešingu atveju, skiriant bausmę ir neatsižvelgiant į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumą, vien aplinkybė, kad asmuo gyvena užsienyje, suponuotų sprendimą skirti pirmiausia laisvės atėmimo bausmę, kas nebūtų teisinga (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-388-1076/2019, Nr. 1A-186-487/2020, Nr. 1A-269-387/2020). Pažymėtina, kad teisme D. D. nurodė, kad ne tik jo žmona, bet ir jis dirba. Taigi nuteistasis turi pajamų šaltinį. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad argumentuodama, jog nuteistasis nepajėgus atlyginti jam paskirtos baudos, prokurorė nurodo, jog iš nuteistojo nuspręsta išieškoti dar ir proceso išlaidas bei iš jo nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonių vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau prokurorė šios nuosprendžio dalies analogiškai argumentais neskundė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. D. gynėja nurodė ir apie tai, kad paskirtos baudos išieškojimas šioje byloje galės būti nukreiptas į iki šiol negrąžintą užstato sumą.
9. Teisėjų kolegija dar kartą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir konkrečias aplinkybes, taip pat paties D. D. asmenybę, būtent BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos švelnesnės rūšies bausmės – baudos paskyrimas ne tik neprieštarauja teisingumo principui, bet atvirkščiai, atitinka bausmės paskirtį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia bausmės paskyrimo nuteistajam sankcijos ribose motyvų ir švelnesnės, sankcijoje numatytos rūšies bausmės paskyrimo pagrįstumo. Tenkinti apeliacinį skundą ir griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės apeliacinį skundą atmesti.