Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-147/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-03-21
Bylos Nr.: 1A-147/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-05-1-06139-2009-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjai: Albinas Bielskis, Viktoras Kažys, Svajūnas Knizleris (pran.)
Nuteistasis: D. K., I. Š., Š. Š., L. T., A. A.
Advokatai: Grigorijus Leonovas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-147/2014Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06139-2009-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.3.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.4.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.3.; 1.2.17.1.; 1.2.17.3.; 1.2.19.6.; 2.1.7.4.1.; 2.3.2.2.11.; 2.3.5.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Albino Bielskio, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,

gynėjams advokatams Grigorijui Leonovui, Algaudai Šimkūnienei, Dmitrijui Fomkinui, Gintarui Ruseckui,

nuteistiesiems D. K. , I. Š. , Š. Š. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. T. , A. A. , D. K. , I. Š. ir Š. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) BK 199 straipsnio 1 dalį 180 MGL (23400 Lt) dydžio bauda, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 170 MGL (22100 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta 180 MGL (23400 Lt) dydžio bauda.

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda.

I. Š. pripažinta kalta pagal BK 229 straipsnį ir nuteista 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Š. Š. pripažintas kaltu pagal BK 229 straipsnį ir nuteistas 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. T. , A. A. ir D. K. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami padarė kontrabandą bei neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o būtent:

L. T. gabeno kontrabandą, o A. A. ir D. K. padėjo L. T. gabenti kontrabandą. 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo 00. 14 val. iki 01.45 val. A. A. automobiliu „VW „Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , stebėjo kelią „Vilnius – Minskas“ nuo Vilniaus rajono Medininkų kaimo prieigų iki Vilniaus rajono Savičiūnų kaimo prieigų, D. K. laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 01.21 val. iki 01.45 val. automobiliu „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stebėjo kelią „Vilnius – Minskas“ nuo Vilniaus rajono Medininkų kaimo prieigose esančio Medininkų pasienio kontrolės punkto iki Vilniaus rajono Skaidiškių kaimo prieigų ir taip saugojo, pridengė bendrininką L. T. , t.y. jam padėjo, o L. T. 2009 m. rugsėjo 30 d. 01.45 val. automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Medininkų pasienio kontrolės punktą, esantį Vilniaus r., Medininkų sen. Medininkų kaimo prieigose, kelio Vilnius - Minskas 33-ąjame kilometre, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1077 ir Nr. 1078, pasienio ir muitinės tarnybų pareigūnams deklaravęs, kad neveža privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų, neteisėtai įvežė iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus - 26 490 vnt. pakelių cigarečių: 1990 vnt. pakelių cigarečių „Winston SUPER LIGHTS“, 12328,06 Lt vertės; 2000 vnt. pakelių cigarečių „Winston LIGHTS“, 12390,01 Lt vertės, 4500 vnt. pakelių cigarečių „???????“, 27741,40 Lt vertės, 6500 vnt. pakelių cigarečių „PALL MALL BLUE“, 40070,92 Lt vertės, 11500 vnt. pakelių cigarečių „??????? ??????“, 70894,70 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 163425,09 Lt.

Be to, L. T. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, o A. A. ir D. K. padėjo L. T. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes. 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo 01.45 val. D. K. automobiliu „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stebėjo kelią „Vilnius – Minskas“ nuo Vilniaus rajono Savičiūnų kaimo prieigų iki Vilniaus rajono Skaidiškių kaimo prieigų, o A. A. automobiliu „VW „Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , stebėjo kelią „Vilnius – Minskas“ nuo Vilniaus rajono Medininkų kaimo prieigų iki Vilniaus rajono Savičiūnų kaimo prieigų bei laikotarpiu nuo 01.45 iki 01.50 val. kelyje „Vilnius – Minskas“, Vilniaus rajono Savičiūnų kaimo prieigose, A. A. automobiliu „VW „Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vingiavo keliu bei staigiai stabdydamas blokavo paskui važiuojantį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės pareigūnų vairuojamą tarnybinį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. K. laikotarpiu nuo 01.50 iki 02.00 val. kelio „Minskas – Vilnius“ 20-ąjame kilometre automobiliu „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdydamas blokavo paskui važiuojantį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės pareigūnų vairuojamą tarnybinį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais A. A. ir D. K. saugojo, kad L. T. nebūtų sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, t.y. jam padėjo, o L. T. automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 p. ir 3 p. reikalavimus, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 26490 vnt. pakelių cigarečių, pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, o būtent: 1990 vnt. pakelių cigarečių „Winston SUPER LIGHTS“, 12328,06 Lt vertės; 2000 vnt. pakelių cigarečių „Winston LIGHTS“, 12390,01 Lt vertės, 4500 vnt. pakelių cigarečių „???????“, 27741,40 Lt vertės, 6500 vnt. pakelių cigarečių „PALL MALL BLUE“, 40070,92 Lt vertės, 11500 vnt. pakelių cigarečių „??????? ??????“, 70894,70 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 163425,09 Lt.

I. Š. nuteista už tai, kad neatliko tarnybos pareigų, t.y. būdama valstybės tarnautoja, eidama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie LR VRM) Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vyresniosios pasienietės pareigas ir pagal nustatytą budėjimo grafiką atlikdama tarnybą Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte (toliau - PKP), esančiame kelio Vilnius - Minskas 33-ąjame kilometre, Medininkų sen., Vilniaus r., t.y. tikrindama atvykstančius per valstybės sieną asmenis, asmenų dokumentus ir transporto priemones, 2009 m. rugsėjo 30 d., 01 val. 45 min., dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas – nepatikrino į Medininkų pasienio kontrolės punktą „žaliu kanalu“ atvykusio ir tokiu būdu deklaravusio, kad negabena privalomų pateikti muitinei daiktų, mikroautobuso „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su tamsintais stiklais, vairuojamo L. T. , nors pagal nustatytą tvarką ji privalėjo tikrinti lengvuosius automobilius, kurių stiklai yra užtamsinti, bei mikroautobusus, bei įsitikinti, kad transporto priemonėje nėra pasislėpusių asmenų, tuo ji pažeidė 2000-10-10 Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 5 str. 1 d. 2 punkto reikalavimą - atlikti asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę, 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą - tikrinti transporto priemones, ar jose nėra pasislėpusių asmenų, pagal šio įstatymo 10 straipsnį turėdama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas policijos bendrąsias teises ir pareigas, pažeidė 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą - pats būdamas įvykio liudininku imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui; pažeidė 2001-02-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 126 „Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ I dalies 6 punkto reikalavimą - per valstybės sieną leidžiami tik patikrinti asmenys, transporto priemonės, gyvūnai, prekės (daiktai), II dalies 12 punkto reikalavimą - Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punktuose atsako už asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną kontrolę, 12.6 papunkčio reikalavimą - tikrinti transporto priemones, ar jose nėra pasislėpusių asmenų; VSAT prie LR VRM vado 2006-10-06 įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų „Sienos kontrolės nuostatų“ IV dalies 226 punkto 226.3 papunkčio reikalavimus - stebėti sieną kertančius asmenis ir transporto priemones, mokėti pagal elgesį, išorinius asmens ir transporto priemonės požymius nustatyti valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimus, 245 punkto 245.2 papunkčio reikalavimą - patikrinti, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, valstybinis numerio ženklas atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, 245 punkto 245.5 papunkčio reikalavimą - apžiūrėti transporto priemonę, ypatingą dėmesį skirti vietoms, kur gali būti pasislėpę asmenys, prireikus naudoti turimas technines apžiūros priemones ir tarnybinį šunį; VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės vado 2007-12-28 įsakymu Nr. 8-682 „Dėl Vilniaus rinktinės vado 2007 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 8-90 „Dėl instrukcijų patvirtinimo” dalinio pakeitimo” patvirtintos „Medininkų sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos 20.10 punkto reikalavimą – kartu su muitinės pareigūnu apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamą krovinį, ypatingą dėmesį kreipti į konteinerius, kuriuose gali būti slepiami pavogti automobiliai, prekybos žmonėmis aukos ar pavojingos medžiagos, taip pat vietas, kur gali būti pasislėpę asmenys, pažeidė VII dalies 24 punkto reikalavimą - užduoties vykdymui paskirtas pareigūnas atsako už D-1, D-2 eismo juostomis atvykstančių keleivinių autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų patikrinimą; 2008-06-30 VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345, V dalies 8.1, 8.8 punktų reikalavimus – siekdamas užtikrinti valstybės sienos apsaugą, pasienio ruožo ar pasienio kontrolės punktų teisinį režimą, tiksliai vykdo sargybų funkcijas bei tikrinimo postų tipines užduotis, numatytas sienos kontrolės nuostatuose, tikrinimo postų darbo instrukcijose, vykdo visų pasienio sargybų funkcijas, numatytas sienos kontrolės nuostatuose, taip pat pažeidė VSAT vado 2009-08-13 įsakymo Nr. 4-507 „Dėl VSAT prie LR VRM vado 2009 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-411 „Dėl rizikos faktorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ priedo „Rizikos faktorių, kuriais remiantis turi būti taikomas nuodugnus patikrinimas kertant valstybės sieną“, sąrašo 1 punkto 16 ir 24 papunkčių reikalavimus – reikia tikrinti lengvąsias transporto priemones, vairuojamas ne automobilio savininko ir lengvuosius automobilius, kurių stiklai yra užtamsinti bei mikroautobusus. I. Š. netinkamo pareigų atlikimo pasekoje L. T. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Medininkų pasienio kontrolės punktą krovininiu mikroautobusu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus - 26490 vnt. pakelių cigarečių, o būtent: 1990 vnt. pakelių cigarečių „Winston Super Lights“, 12328,06 Lt vertės; 2000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Lights“, 12390,01 Lt vertės; 4500 vnt. pakelių cigarečių „???????“, 27 741,40 Lt vertės; 6 500 vnt. pakelių cigarečių „Pall Mall Blue“, 40 070,92 Lt vertės; 11 500 vnt. pakelių cigarečių „??????? ??????“, 70 894,70 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 163 425,09 Lt, ir toliau šias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl I. Š. netinkamo pareigų atlikimo valstybė patyrė didelės žalos, kadangi tuo buvo pažemintas Lietuvos Respublikos valstybės autoritetas ir diskredituotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno vardas.

Š. Š. nuteistas už tai, kad neatliko tarnybos pareigų, t.y. būdamas valstybės tarnautoju – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektoriumi, dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame kelio Vilnius – Minskas 33-jame kilometre, Medininkų sen., Vilniaus r., pagal 2009-09-29/30 pamainos paskirstymo grafiką, aštuntoje darbo vietoje ir privalėdamas vykdyti lengvųjų automobilių, autobusų, keleivių, atvykstančių į Europos Sąjungą ir vykstančių žaliuoju muitinio tikrinimo kanalu muitinį tikrinimą, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas – nevertindamas rizikos neatliko prekių kontrolės ir muitinio tikrinimo 2009-09-30, 01.45 val., iš Baltarusijos Respublikos į Medininkų kelio posto atvykusio L. T. vairuojamame keleiviniame automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) , su tamsintais stiklais, gabenamų kartoninėse dėžėse ir atvirai sukrautų 26490 vnt. cigarečių pakelių, tuo jis pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2007-04-20 įsakymo Nr. 3B-110 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės postų vidaus darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ I priedo „Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste parengtų darbo vietų bei kiekvienoje darbo vietoje dirbančių muitinės pareigūnų pareigų bei funkcijų aprašymo“ 8. punkto, numatančio lengvųjų automobilių, autobusų, keleivių atvykstančių į ES, muitinio tikrinimo darbo vietos reikalavimus – žaliuoju kanalu atvykstančių į ES transporto priemonių, asmenų ir jų gabenamų daiktų, prekių kontrolę ir muitinį tikrinimą atlieka taikant pasirinktinį tikrinimą, įvertinant riziką. Vykdo rizikos veiksnių paiešką, tikrina asmenų, transporto priemonių ir prekių atitikimą rizikos profiliams, pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-12-19 įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintų „Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių“ III. dalies 13. punkto 13.8. papunkčio reikalavimus – muitinės posto pareigūnai informaciją apie rizikos veiksnius ir rizikos požymius gauna iš asmenų, transporto priemonių, muitinei pateiktų krovinių stebėjimo ir tikrinimo, 14. punkto 14.3. ir 14.4. papunkčius, numatančius, kad pagrindiniai muitinės poste vertinami rizikos veiksniai yra transporto priemonės, prekių (krovinių) gabenimo maršrutai, 18. punkto, numatančio transporto priemones apibūdinančius rizikos požymius, 18.13. papunktį – transporto priemonė akivaizdžiai netvarkingai pakrauta, užgriozdinta, labai perkrauta, persikreipusi ar kitaip neįprastai atrodanti, patikrinti galima tik iškrovus visą krovinį, 18.20. papunktį – transporto priemonės registracijos ir savininko gyvenamoji vieta nesutampa, 18.24. papunktį – keleiviam gabenti skirtos vietos pritaikytos gabenti kroviniams, 19 punkto, numatančio prekių (krovinių) gabenimo maršrutus apibūdinančius rizikos požymius, 19.12. papunkčio reikalavimą – gabenama iš šalių, kuriose prekių kainos kur kas mažesnės, 19.13. papunktį – maršrutas žinomas kaip būdingas tam tikriems pažeidimams, IV. dalies 24. punkto reikalavimą – vadovaudamiesi Taisyklėse išvardytais informacijos šaltiniais ir rizikos požymiais rizikos valdytojas ir kiti poste dirbantys muitinės pareigūnai nuolat stebi situaciją poste, nustato postui būdingus rizikos veiksnius ir požymius ir imasi visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti, 25. punkto reikalavimą – pagrindinė posto pareigūnų taikoma rizikos mažinimo priemonė – tinkamai organizuotas ir sąžiningai atliekamas, nustatyta tvarka dokumentuojamas prekių, dokumentų, transporto priemonių, fizinių asmenų tikrinimas, V. dalies 32. punkto reikalavimus – Taisyklėse pateikti rizikos informacijos šaltinių, rizikos veiksmų ir rizikos požymių sąrašai nėra baigtiniai. Muitinės pareigūnas privalo nuolat ieškoti naujų informacijos šaltinių ir rizikos požymių, iš naujo juos vertinti ir kūrybingai taikyti savo darbe, pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. 3B-303 patvirtintų „Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Medininkų poste pareigybės aprašymo“ 9.1. punkto reikalavimą – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais; 9.4. punkto reikalavimą – vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją. Dėl Š. Š. netinkamo pareigų atlikimo, L. T. į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu įvežė 26490 vnt. pakelių cigarečių, o būtent: 1 990 vnt. pakelių cigarečių „Winston Super Lights“, 2 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Lights“, 4 500 vnt. pakelių cigarečių „???????“, 6 500 vnt. pakelių cigarečių „Pall Mall Blue“, 11 500 vnt. pakelių cigarečių „??????? ??????“, už kurias turėjo būti sumokėta 9002,36 Lt importo muito ir 110430,60 Lt akcizo mokesčio, tačiau mokesčiai nebuvo sumokėti ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams, pažemintas Lietuvos Respublikos valstybės autoritetas, diskredituotas Lietuvos muitinės tarnybos vardas, bei sumenkintas muitinės įvaizdis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui tinkamo kaltinamojo akto surašymui arba panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis L. T. nurodo, kad šioje byloje jo atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 punktu, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, būdas padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Šiuo konkrečiu atveju iš nutarimo patraukti įtariamuoju bei kaltinamojo akto matyti, kad L. T. buvo kaltinamas kontrabandos ir akcizais apmokestinamų prekių - cigarečių gabenimu. Dėl šių jo nusikalstamų veikų byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pabaigus įrodymų tyrimą, išklausius baigiamųjų kalbų bei kaltinamųjų paskutinių žodžių, teismas paskelbė apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą. Nuosprendžio paskelbimo laiku buvo pranešta, kad teismas atnaujino įrodymų tyrimą, kadangi gautas prokuroro prašymas dėl kaltinimo pakeitimo teisme. Buvo įteikti pakeisti kaltinimai. Pagal pakeistą kaltinimą, L. T. kaltinamas kontrabandos ir akcizais apmokestinamų prekių - cigarečių gabenimu bendrininkaujant su A. A. ir D. K. , ir už tai skundžiamu nuosprendžiu nuteistas. Tačiau, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinimą galima pakeisti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Šiuo konkrečiu atveju įrodymų tyrimas jau buvo baigtas, todėl prokuroras šia galimybe pasinaudoti nebegalėjo, o teismas, gavęs tokį prokuroro prašymą, neturėjo pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą šio prokuroro prašomu pagrindu. Sutinkamai su BPK 255 straipsniu, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Parduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, L. T. nebuvo kaltinamas įvykdęs paminėtas nusikalstamas veikas bendrininkaujant su A. A. ir D. K. , todėl neperdavus jo pagal pakeistą kaltinimą nagrinėti teisiamajame posėdyje, negalimas ir jo nuteisimas pagal jį. Tai, kad BPK 256 straipsnis, reglamentuojantis kaltinimo pakeitimą teisme, nenurodo, jog po kaltinimo pakeitimo teisme reikėtų pagal naują kaltinimą perduoti ir teismui, nereiškia, kad to ir nereikia, nes tai išplaukia iš BPK 255 straipsnio imperatyvo, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliantas pažymi, jog nors pakeistame kaltinime nurodyta, kad jis veikė bendrininkaudamas su A. A. bei D. K. , tačiau nei pakeistame kaltinime, nei nuosprendyje nenurodyta ir neinkriminuota bendrininkavimo forma, t.y. nėra teisinio vertinimo. Dėl šių aplinkybių nuteistasis L. T. mano, kad baudžiamoji byla turi būti grąžinta prokurorui tinkamo kaltinamojo akto surašymui.

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuos, kad kaltinamasis aktas ir nuosprendis surašyti tinkamai, nuteistasis prašo jį išteisinti dėl kontrabandos, nes jis šio nusikaltimo nepadarė, tik paprašytas nepažįstamojo vardu Serioža, vežė akcizais apmokestinamas prekes, kurias jam nepažįstami asmenys pakrovė į automobilį netoli pasienio kontrolės posto, Lietuvos teritorijoje. Prieš tai jis buvo nuvykęs į Baltarusiją užsipilti kuro, o su A. A. kalbėjosi apie moliūgus, kuriuos pastarasis turėjo jam atvežti.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, negalėjo remtis Medininkų PKP vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais apie 2009-09-30 automobilių „WV Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „Audi“ A-6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir „Audi Avant“ A-6, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir atvykimą į Lietuvos Respubliką, nes šie vaizdo įrašai nebuvo tirti teisiamajame posėdyje. Be to, objektyviais įrodymais nustatyta, kad jam važiuojant per minėtą postą, cigarečių nebuvo. Faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad minėtame transporteryje, jį sustabdžius, buvo aptiktos dėžės, kuriose buvo blokai su cigaretėmis, automobilis buvo pakrautas dėžėmis pilnai iki stogo (pilnas salonas), o ne bagažinėje, kaip teigiama kaltinamajame akte, todėl jei šios dėžės būtų vežamos per postą, jas būtų pastebėjusi pasienietė, kuri buvo priėjusi prie automobilio ir tikrino dokumentus. Be to, jei tuo metu buvo operatyvinė informacija apie gabenamą kontrabandą, tai niekas netrukdė jo automobilį patikrinti čia pat išvažiuojant iš posto, o ne vytis pravažiavus keletą kilometrų nuo posto, kas tik patvirtina, kad minėtos prekės buvo pakrautos Lietuvoje, o ne įvežtos į Lietuvą kontrabandos būdu per Medininkų pasienio postą. Tuo tarpu teismas jo kaltę dėl prekių įvežimo kontrabandos būdu grindė vien prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Teismo išvardintų liudytojų – jį įvykio metu persekiojusių pasienio tarnybos pareigūnų parodymai jo kaltės įvykdžius kontrabandą neįrodo, kadangi persekiojimas vyko jau Lietuvos teritorijoje, už kelių kilometrų nuo pasienio, o jis neneigia, kad vežė akcizais apmokestinamas prekes Lietuvos teritorijoje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui tinkamo kaltinamojo akto surašymui arba panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, ir pagal šiuos kaltinimus išteisinti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui tinkamo kaltinamojo akto surašymui arba panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, ir pagal šiuos kaltinimus išteisinti.

Nuteistieji A. A. ir D. K. teigia, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui buvo priimtina tik kaltinančios šalies pateikta versija, daug dėmesio paskyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, nesiaiškinant ir nepasisakant dėl bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei prieštaravimų, kurie turėtų būti aiškinami kaltinamųjų naudai. Teismas nenustatė įrodinėtinų šioje byloje aplinkybių, pažeidė vidinio įsitikinimo, kaip įrodymų vertinimo kriterijaus, turinį, nebuvo visiems vienodai teisingas, kas leidžia manyti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas ir leidžia abejoti teismo nešališkumu.

Nuteistasis A. A. nurodo, kad yra pažįstamas su L. T. ir D. K. , 2009 m. rugsėjo 30 d. naktį buvo prie Savičiūnų ežero, tą vakarą automobiliu, kurio markė VW Vento nevažinėjo, naudojosi tarnybiniu automobiliu VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuteistasis D. K. nurodo, kad pažįsta L. T. ir A. A. , 2009-09-29 bei 2009-09-30 naktį buvo Baltarusijos Respublikoje pirkti degalų. Telefonu bendravo su L. T. , P. B. , V. M. , A. A. , važiavo automobiliais BMW X5 ir Audi A6 Avant, jokio susitarimo dėl cigarečių gabenimo su L. T. nebuvo, apie tai, kad pastarasis vežė cigaretes, nežinojo. Apeliantai teigia, kad šie jų paaiškinimai nėra paneigti, kaip ir neįrodyta, kad jie padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Liudytojų A. D. , V. L. , Ž. V. ir R. M. parodymuose, kuriais grindžiama jų kaltė, nėra patikimos ir objektyvios informacijos apie tai, kad jie padarė nuosprendyje aprašytas nusikalstamas veikas. Pastarieji paaiškino tik tiek, kad būdami VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnais, tikrino operatyvinę informaciją apie tai, kad mikroautobusiuko tipo automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , į Lietuvos Respubliką per Medininkų PKP bus neteisėtai atgabentos cigaretės. Jie persekiojo ir sustabdė automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo L. T. , taip pat matė pravažiuojant automobilius VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris bylos duomenimis, priklauso V. M. , tačiau šių automobilių jie nestabdė, pasakyti, kas juos vairavo, negali. L. T. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme parodė, kad dėl cigarečių gabenimo Lietuvos teritorijoje tarėsi su kitais asmenimis, tokių parodymų, kad dėl to būtų bendravęs su A. A. ir D. K. , niekada nedavė. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-01-11 specialisto išvadoje Nr. 140-(9915)-IS 1-180 nurodyta, kad ant cigarečių blokų, paimtų iš automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , rasti pirštų pėdsakai palikti ne A. A. , ne D. K. , o kitų asmenų rankomis.

Nuteistasis A. A. nurodo, kad teismas nuosprendyje daug dėmesio skyrė liudytojų E. P. , S. S. , J. S. , V. K. , M. B. , A. A. , T. B. parodymams, tačiau neaišku, kokias kaltinimo aplinkybes patvirtina minėtų liudytojų parodymai, nes pastarieji nenurodė jokių faktų, patvirtinančių jam pareikštame kaltinime bei teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes. Medininkų PKP vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai apie 2009 automobilių VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , Audi A-6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir Audi Avant A- 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir atvykimą į Lietuvos Respubliką, taip pat telefoninių pokalbių garso įrašai teisiamajame posėdyje tirti nebuvo, todėl remtis šiais įrodymais teismas neturėjo pagrindo.

Nuteistieji A. A. ir D. K. teigia, jog teismo išvados, kad kaltinamieji nuo nusikaltimo pradžios tarpusavyje palaikė ryšį ir nusikaltimo padarymo laiku buvo kaltinime nurodytoje vietoje, intensyviai bendravo, nuolat palaikė tarpusavio ryšį derindami savo veiksmus nusikaltimo padaryme, tarpusavyje bendravo užšifruota kalba, pagrįstos prielaidomis. Buvimas tam tikroje vietoje, tam tikru laiku, bendravimas nėra draudžiamas, tuo labiau nepatvirtina nusikalstamos veikos padarymo fakto.

Apeliantai atkreipia dėmesį, kad 2010-02-10 prokuroras buvo priėmęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu, nesurinkus pakankamai jų kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismas prieštaravimo dėl skirtingų procesinių sprendimų šioje byloje neįvertino.

Nuteistieji nurodo, kad L. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas kontrabandos ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimu, kaltinime L. T. jie nebuvo įvardinti. Dėl šių nusikalstamų veikų byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pabaigus įrodymų tyrimą, išklausius baigiamųjų kalbų ir kaltinamųjų paskutinių žodžių teismas paskelbė apie nuosprendžio paskelbimo datą. Nuosprendžio paskelbimo dieną teismas pranešė, kad įrodymų tyrimas atnaujinamas, kadangi gautas prokuroro prašymas dėl kaltinimo pakeitimo teisme. Nuteistųjų teigimu, šiuo atveju buvo pažeistos procesinės teisės normos, kadangi įrodymų tyrimas byloje jau buvo baigtas, todėl prokuroras neturėjo teisės pasinaudoti galimybe pakeisti kaltinimą, o teismas, gavęs tokį prokuroro prašymą, neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji I. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendį jos atžvilgiu panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistoji I. Š. teigia, kad jos veiksmuose nėra BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Teismo išvada, kad per valstybės sieną nuteistasis L. T. pergabeno 26 490 vnt. pakelių cigarečių, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 163 425,09 Lt, pagrįsta tik prielaidomis. Be to, apygardos teismas, pripažindamas ją kalta pagal BK 229 straipsnį ir nurodydamas, kokius teisės aktus ji, neva, pažeidė, neteisingai šiuos teisės aktus aiškino ir taikė. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistema yra sudėtinga, pasieniečių veiklą reglamentuoja daugelis teisės aktų, pradedant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais, baigiant VSAT prie LR VRM ar rinktinės vado įsakymais. Kaip ir visose teisės šakose, taikant pasieniečių veiklą reglamentuojančius teisės aktus egzistuoja teisės aktų hierarchija, pagal kurią žemesnės galios teisės aktas negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui. Pagrindinis dokumentas, kuriuo ji vadovavosi vykdydama pareigas Medininkų PKP, yra Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 Reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sieną, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksą) (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas). Pagal šį tarptautinį teisės aktą, kuris yra privalomas Lietuvai ir turi aukštesnę nei Lietuvos Respublikos įstatymai teisinę galią, sienos apsaugos pareigūnai tikrina asmenų ir transporto priemonių vykimą per valstybės sieną, o krovinių gabenimo teisėtumą tikrina muitinės pareigūnai pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso reikalavimus. Be to, teismas, nuteisdamas ją už tarnybos pareigų neatlikimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne karta yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 31 straipsnyje naudojama sąvoka „nusikaltimas“ reiškia ne tik BK numatytas veikas, bet apima visus kitus teisės pažeidimus), ir antrą kartą nubaudė ją už tų pačių teisės aktų pažeidimus, už kuriuos ji buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn ir jai skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Apeliantės manymu, teismo išvada, kad ji netinkamai atliko savo pareigas, yra nepagrįsta, ji savo pareigas atliko tinkamai. Jos parodymais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-09-29 nuo 20.00 val. ji pradėjo tarnybą Medininkų pasienio kontrolės punkte ir vykdė įvairias tarnybines užduotis. 2009-09-30 nuo 00.15 val. iki 02.15 val. ji vykdė lengvųjų transporto priemonių ir asmenų, atvykstančių į Lietuvos Respubliką, dokumentų patikrinimą. Reikėjo tikrinti dviem keliais atvykstančias transporto priemonių ir asmenų dokumentus. Vienu keliu važiuoja asmenys tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš trečiųjų šalių, o antru keliu važiuoja tik asmenys iš Europos Sąjungos, turintys laisvą judėjimo teisę. Apie 01.45-01.50 val. į antrą kelią iš Baltarusijos Respublikos į Medininkų punktą įvažiavo baltos spalvos mikroautobuso tipo automobilis, prieš jį ir už jo taip pat važiavo automobiliai. Tuo metu buvo nemažas automobilių srautas, automobiliai punkte važiavo vienas po kito. Ji patikrino baltos spalvos mikroautobusiuką ir jį vairavusio asmens dokumentus. Šalia vairuotojo keleivio nebuvo, ji paklausė vairuotojo, ar veža ką nors, jis atsakė „ne“. Šis asmuo jau ne pirmą kartą vyko per valstybės sieną, jis nebuvo įtrauktas į padidintos rizikos asmenų sąrašą. L. T. vairuojamame automobilyje jokių pasislėpusių asmenų nebuvo, o už gabenamų prekių kontrolę pasienio kontrolės punktuose, kur yra įsteigtas muitinės postas (Medininkų PKP muitinės postas yra), atsako muitinės pareigūnas. Pagal PKP veiklos taisyklių 12.8 punktą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai užtikrina pasienio kontrolės punktuose, kuriuose nėra muitinės įstaigų, kad vykstantys per šiuos pasienio kontrolės punktus asmenys, gabendami daiktus, už kuriuos imami importo (eksporto) muitai ir kiti mokesčiai ar kuriems taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai, laikytųsi nustatytųjų šių daiktų įvežimo (išvežimo) normų. Taigi, jos funkcijos buvo atvykstančių į Lietuvos Respubliką asmenų ir transporto priemonės dokumentų patikrinimas, bet ne jų gabenamų krovinių patikrinimas, tai buvo išimtinė muitinės prerogatyva. Taip yra nurodyta ir VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės vado 2007-12- 28 įsakymu Nr. 8-682 „Dėl Vilniaus rinktines vado 2007 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 8-90 „Dėl instrukcijų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintos „Medininkų sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos“ 24 punkte. Toje darbo vietoje, kur įvykio metu ji dirbo, užduoties vykdymui paskirtas pareigūnas atsako už D-l D-2 eismo juostomis atvykstančių keleivinių autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų patikrinimą.

Nuteistoji pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu tiek ji, tiek nuteistasis Š. Š. bei liudytoju apklaustas pasienietis R. M. parodė, kad kartu pasienietis ir muitinės pareigūnas niekada Medininkų PKP netikrina atvykstančių į LR transporto priemonių, nes pamainoje nuolat dirba labai mažai pasieniečių, pasieniečiui tenka vienu metu vykdyti kelias darbo užduotis, be to, nuo Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šengeno zonos, muitinės pareigūnų ir pasieniečių darbo organizavimas yra visai kitoks, pvz. žaliuoju kanalu vykstančius automobilius muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi Muitinės kodeksu, turi teisę netikrinti, todėl akivaizdu, kad 2001 metais pasirašyti Medininkų pasienio kontrolės punkto darbo nuostatai yra pasenę ir prieštaraują aukštesnės galios teisės aktui, be to jie buvo pasirašyti iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą bei prisijungimo prie Šengeno zonos.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji pažeidė VSAT vado 2009-08-13 įsakymo Nr. 4-507 „Dėl VSAT prie LR VRM vado 2009 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-411 „Dėl rizikos faktorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ priedo Rizikos faktorių, kuriais remiantis turi būti taikomas nuodugnus patikrinimas kertant valstybes sieną“, sąrašo 1 punkto 16 ir 24 papunkčių reikalavimus, kad reikia tikrinti lengvąsias transporto priemones, vairuojamas ne automobilio savininko, ir lengvuosius automobilius, kurių stiklai yra užtamsinti, bei mikroautobusus. Nurodo, kad šis įsakymas buvo pasirašytas jai esant komandiruotėje. Sugrįžusi iš komandiruotės ji iš karto buvo paskirta dirbti į Medininkų PKP ir su minėtu įsakymu nebuvo supažindinta. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro buvo prašoma apklausti Medininkų PKP vadovybę, kodėl ji nebuvo supažindinta su šiuo įsakymu, bet šis prašymas nebuvo patenkintas.

Nuteistoji I. Š. nurodo, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu patvirtinto Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 2 dalį visi asmenys, kertant sieną, patikrinami minimaliai, siekiant pagal jų pateiktus dokumentus nustatyti jų tapatybę. Šį minimalų patikrinimą sudaro greitas ir tiesioginis dokumento, leidžiančio teisėtam turėtojui kirsti sieną, galiojimo patikrinimas. Asmenys, besinaudojantys Bendrijos laisvojo judėjimo teise, kaip taisyklė patikrinami minimaliai. Teigia, kad L. T. dažnai vykdavo per Medininkų PKP, jis yra Europos Sąjungos pilietis, todėl jį patikrindama minimaliai, ji laikėsi Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio nuostatų. Taip pat pagal Šengeno sienų kodekso reikalavimus, vietiniai gyventojai, vykstantys per valstybės sieną, patikrinami minimaliai. L. T. gyvena Rudaminoje, ši teritorija priskirta prie pasienio zonos, todėl jis laikytinas vietiniu gyventoju ir jo dokumentų patikrinimas paprastinamas. Apeliantės nuomone, esant tokios aplinkybėms bei paminėtam pasieniečių darbo reglamentavimui, ji nepažeidė jokių teisės aktų. Be to, teismas neturėjo teisės antrą kartą ją bausti už tuos pačius pažeidimus, už kuriuos jai skirta tarnybinė nuobauda.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis Š. Š. nurodo, kad jo veikoje nėra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių bei kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo. Apygardos teismas esmines bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nuosprendį iš esmės grindė tik niekuo neparemtomis išvadomis, savaip interpretavo faktines aplinkybes.

Apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis L. T. per Medininkų kelio postą kontrabandos būdu gabeno cigaretes. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad cigarečių per pasienio postą nevežė, o jas pasikrovė Lietuvoje ir gabeno tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokie L. T. parodymai nepaneigti jokiais byloje esančiais duomenimis. Byloje nėra jokių akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ir jo – Š. Š. kaltę. Teismas, pripažindamas jį kaltu padarius BK 229 straipsnyje numatytą nusikaltimą, rėmėsi tik daiktų apžiūros metu apžiūrėtais kompaktiniais diskais, kuriuose tik užfiksuotos faktinės transporto priemonių vykimo per muitinės postą aplinkybės, kurios nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, teismas net nevertino ir nesiaiškino, ar vadovaujantis teisės aktais L. T. vairuojamos transporto priemonės tikrinimas buvo privalomas, ar ne, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tik deklaratyviai atkartojo ir išvardino kaltinamajame akte nurodytus muitinės teisės aktus, kuriuos jis, neva, pažeidė, tačiau nei vieno iš jų nevertino ir nepagrindė bei nenurodė, kokiais veiksmais jis netinkamai atliko savo pareigas, tinkamai nepasisakė dėl priežastinio ryšio. Pažymi, jog pagrindinė priežastis nuosprendyje nurodomai žalai atsirasti buvo ne jo veika, o nuteistojo L. T. veiksmai, neva tai, kontrabanda įvežant cigaretes į Lietuvą iš Baltarusijos Respublikos, kurių gabenimo aplinkybės per muitinės postą nėra patvirtintos jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, apygardos teismas, konstatuodamas, kad jo veiksmai atitinka BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, aiškiai nenurodė ir neatsargumo rūšies. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis – Š. Š. nurodė, kad L. T. vairuojamą transporto priemonę įvertino pagal rizikos faktorius, tačiau jam nesukėlė jokio įtarimo, kadangi ji neatrodė pakrauta, persikreipusi, ji nesukėlė jokių įtarimų ir neatitiko kitų rizikos faktorių, niekuo neišsiskyrė iš kitų per postą vykstančių transporto priemonių. Šiai transporto priemonei vykstant per muitinės postą jis buvo tarnybinėje patalpoje ir ją stebėjo monitoriuje, taip pat tikrino, ar šio automobilio duomenys nėra įvesti į kompiuterinę NAS programą, kaip rizikingo automobilio. Kadangi L. T. vairuojamas automobilis nebuvo įtrauktas į Centrinį rizikos profilį, nors per muitinės postą į/iš Baltarusijos vykdavo gana dažnai, visos nustatytos aplinkybės leido pagrįstai konstatuoti, kad tiek transporto priemonė, tiek ir juo vykstantis keleivis neatitinka rizikos faktorių, be to, pasirinkdamas „žaliąjį kanalą” pastarasis veiksmu deklaravo, kad deklaruotinų prekių neturi, todėl nei transporto priemonės, nei juo vykstačių asmenų muitinis tikrinimas nebuvo privalomas.

Apeliantas pažymi, kad jis nepažeidė ir negalėjo pažeisti 2007-12-19 d. įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, kadangi nebuvo paskirtas atsakingu už rizikos valdymą. Šių taisyklių 4 punkte nurodoma, kad “kiekviename muitinės poste visą darbo laiką turi dirbti vienas arba keli pareigūnai, paskirti posto (pamainos) viršininko atsakingais už rizikos valdymą muitinės poste. Šiam darbui skiriami aukštą kvalifikaciją, didelį darbo stažą ir atitinkamas žinias bei asmenines savybes turintys pareigūnai. Kartu gali dirbti teritorinio rizikos valdymo padalinio pareigūnai, informavę apie tai posto (pamainos) viršininką.” Taisyklėse taip pat įtvirtinta, kad tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo vykdyti rizikos valdytojo nurodymus ir atlikti jo nurodytus tikrinimus, o kiti muitinės poste dirbantys pareigūnai, atlikdami savo pareigas, vertina riziką pagal savo kompetenciją ir informuoja rizikos valdytoją apie savo pastebėjimus ir siūlymus (10,11 punktai). Be to, teisės aktai neįpareigoja privalomai atlikti muitinį tikrinimą tiek asmenims, tiek ir transporto priemonėms per muitinės postą vykstantiems “žaliuoju kanalu”. Vadovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2007-04-20 d. įsakymo Nr. 3B-110 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės postų vidaus darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo” I priedo „Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste parengtų darbo vietų bei kiekvienoje darbo vietoje dirbančių muitinės pareigūnų pareigų bei funkcijjų aprašymo” 8 punktu, numatančiu lengvųjų automobilių, autobusų, keleivių, atvykstančių į Europos Sąjungą, muitinio tikrinimo darbo vietose reikalavimus, “žaliuoju kanalu” atvykstančių į Europos Sąjungą transporto priemonių, asmenų ir jų gabenamų daiktų, prekių kontrolė ir muitinis tikrinimas atliekamas taikant pasirinktinį tikrinimą, įvertinant riziką. 2004 m. balandžio 19 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-359 patvirtintų „Dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemos taikymo asmeninėmis kelių transporto priemonėmis vykstančių keleivių gabenamų prekių muitiniam tikrinimui taisyklių“ 4 punkte nustatyta, kad „Taikant dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemą, Taisyklių 3 punkte nurodytomis asmeninėmis transporto priemonėmis vykstantiems keleiviams leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų kanalų - žaliąjį arba raudonąjį. Pasirinkę žaliąjį kanalą, asmenine transporto priemone vykstantys keleiviai deklaruoja, kad nė vienas iš jų negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai arba kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai. Žaliąjį kanalą pasirinkusiems keleiviams deklaruoti jų gabenamų prekių žodžiu arba raštu nereikia ir joks papildomas jų muitinis tikrinimas neatliekamas (išskyrus pasirinktinai tikrinamus keleivius). Raudonasis kanalas turi būti pasirenkamas, kai nors vienas asmenine transporto priemone vykstantis keleivis gabena prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai ar kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai, taip pat tais atvejais, kai keleivis nėra įsitikinęs, kad negabena tokių prekių. Pasirinkę raudonąjį kanalą, keleiviai privalo deklaruoti gabenamas prekes žodžiu arba raštu, vadovaudamiesi Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93". Taigi, nagrinėjamu atveju teisės aktai suteikia muitinės pareigūnui galimybę pačiam pasirinkti - tikrinti „žaliuoju kanalu“ vykstančią transporto priemonę ir keleivius ar netikrinti, todėl visi jo veiksmai buvo teisėti. Be to, apygardos teismas nevertino ne tik objektyvaus atsakomybės už neveikimą pagrindo – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytų veiksmų buvimo, bet ir subjektyvaus pagrindo – galėjimo veikti kaip to reikalauja teisės aktai.

Nuteistasis Š. Š. pažymi, jog apygardos teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad jo veiksmai Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas ir jam paskirta drausminė nuobauda. Nagrinėjant bylą administracine tvarka teismas nurodė tuos pačius muitinės teisės aktų pažeidimus, už kuriuos jis jau buvo nubaustas drausmine tvarka. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu sprendimas administracinėje byloje nebuvo panaikintas, teismas, vėl nubausdamas jį už tuos pačius teisės aktų pažeidimus, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio nuostatas, draudžiančias dvigumą baudimą už vieną ir tą patį teisės pažeidimą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu iš dalies patenkinęs jo skundą panaikino Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2009-11-19 d. įsakymo Nr. 1P-464K dalį, pagal kurią jis buvo nubaustas tarnybine nuobauda už tai, kad nevykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-12-19 įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintų „Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių” 19.12 ir 19.13 papunkčio reikalavimų, tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pripažino jį kaltu ir dėl šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nuteistieji D. K. , I. Š. ir Š. Š. , jų, o taip pat nuteistųjų L. T. ir A. A. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų L. T. , A. A. , D. K. , I. Š. ir Š. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistųjų A. A. , D. K. , I. Š. ir Š. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems L. T. , A. A. , D. K. , I. Š. ir Š. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamųjų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, L. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, A. A. ir D. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, I. Š. ir Š. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų L. T. , A. A. , D. K. , I. Š. ir Š. Š. apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistųjų L. T. , A. A. ir D. K. apeliacinių skundų.

Kaip matyti iš nuteistojo L. T. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis įvykio metu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 p. ir 3 p. reikalavimus, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 26490 pakelių cigarečių „Winston SUPER LIGHTS“, „Winston LIGHTS“, „???????“, „PALL MALL BLUE“, „??????? ??????“, pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, tačiau neigia šias jam inkriminuotas cigaretes gabenęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir bendrininkavęs su A. A. ir D. K. . Tokia L. T. apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija iš esmės atitinka šio nuteistojo ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme duotus parodymus, kuomet jis kaltu įvykdžius privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių kontrabandą neprisipažino ir parodė, kad A. A. , D. K. , V. M. (V. M. ) ir P. B. pažįsta, su jais dažnai bendrauja, taip pat ir telefonu. 2009-09-30, apie 00 val., į Baltarusijos Respubliką per Medininkų postą jis vyko užsipilti kuro, važiavo vienas, jokie jo pažįstami kartu su juo nevažiavo ir kitais automobiliais jo nelydėjo, o cigaretės į jo transporto priemonę pagal išankstinį susitarimą su vyriškiu vardu Serioža buvo pakrautos jau Lietuvos Respublikos teritorijoje, aikštelėje, esančioje netoli Medininkų pasienio kontrolės posto (t. 3, b.l. 8-9, 15-17, 19-22, t. 5, b.l. 211). Nuteistieji A. A. ir D. K. apeliaciniuose skunduose neigia atlikę jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padedant L. T. minėtas cigaretes kontrabanda gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokia apeliantų pozicija iš esmės atitinka jų ikiteisminio tyrimo taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisiamajame posėdyje A. A. parodė, jog 2009-02-29 vakare, būnant savo namuose, jam paskambino L. T. ir paprašė atvežti moliūgų, juos augina jo mama. Tuomet jis nuvažiavo pas L. T. į Rudaminą ir nuvežė moliūgus, o apie 23 val. nuvyko prie Savičiūnų ežero susitikti su pažįstama moterimi. Su ja išsiskyrė po pirmos valandos ir grįžo į namus, į Vilnių. Vykstant į namus jo niekas nestabdė. Tą vakarą vairavo automobilį BMV 316, valst. Nr. TVD, skaičių neprisimena, jį buvo pasiskolinęs iš pažįstamo vardu Tomas, dirbančio servise Zujūnuose, nuosavo automobilio tuo metu neturėjo, su automobiliu VW Vento tą vakarą nevažinėjo (t. 5, b.l. 211-212). Ikiteisminio tyrimo metu, kuomet dar nebuvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įskaitant užfiksuotus telefoninius pokalbius, A. A. kitaip aiškino įvykio aplinkybes. Apklaustas iš karto po įvykio, 2009-10-01, jis parodė, kad 2009-09-29, apie 22 val., grįžo į namus ir iki pat ryto, maždaug 05.30 val., kuomet pažįstamo vardu Tomas automobiliu BMW, kurio valstybinio numerio neprisimena, išvyko į darbą. Kada paskutinį kartą matė L. T. , neprisimena (t. 3. b.l. 84). Išklausęs telefoninių pokalbių, taip pat pokalbio su L. T. , užfiksuoto 2009-09-28 22:38:17 val., garso įrašus, nurodė, kad pokalbyje girdimų balsų neatpažįsta, kam priklauso telefono numeriai, nežino (t. 3, b.l.88-89). Nuteistasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio dieną į Baltarusija važiavo du kartus tikslu užsipilti kuro – pirmą kartą dienos metu vyko kartu su L. T. , o antrą kartą – su P. B. . L. T. apie 22.00 val. paliko prie namų ir daugiau jo nebuvo sutikęs, o su P. B. pastarojo automobiliu Audi A6 Avant į Baltarusijos Respubliką nuvyko apie 23-24 val., degalinėje dar susitiko V. M. . Pasikalbėjus P. B. nusprendė atgal grįžti su V. M. ir persėdo į jo automobilį, o jis į Lietuvą P. B. automobiliu Audi grįžo vienas. Nuvažiavęs iki Skaidiškių apsižiūrėjo, kad nėra automobilio techninio paso, pagalvojo, kad jį paliko pasienio kontrolės punkte, todėl nusprendė sugrįžti. Likus apie 12-15 km iki Medininkų posto pasižiūrėjo į daiktų dėtuvę ir joje rado automobilio registracijos liudijimą, todėl apsisuko ir pradėjo važiuoti link Vilniaus. Tuo metu pro jį pravažiavo keli automobiliai, kokie, nežino, daugiau tą naktį jokie automobiliai jo neaplenkė. Prie „Vingės terminalo“ matė sustojusį pasienio pareigūnų automobilį „Mitsubishi Pajero“ su įjungtais švyturėliais, ar buvo daugiau ten sustojusių automobilių, nepastebėjo, sustojęs nebuvo. Apie 02 val. jis atvyko į Rudaminą, ten susitiko V. M. ir P. B. , grąžino pastarajam automobilį, o pats netoliese paliktu automobiliu BMW grįžo į namus. Vykdamas į Baltarusijos Respubliką su P. B. , L. T. automobilio VW Transporter nepastebėjo. (t. 3, b.l. 111, 113-114, t. 5, b.l. 212-213). Tačiau tokios L. T. , A. A. ir D. K. iškeltos įvykio versijos, priešingai nei teigiama šių nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, yra paneigtos byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų bei apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.

Iš liudytojais apklaustų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnų Ž. V. , V. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat to paties skyriaus pareigūno A. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (šiam liudytojui mirus, pastarasis nebuvo apklaustas teisme, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b.l. 204, 205-206), matyti, kad buvo gauta operatyvinė informacija, jog mikroautobusiuko tipo automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Medininkų pasienio kontrolės punktą bus neteisėtai gabenamos cigaretės. Dirbdami pagal šią operatyvinę informaciją, A. D. kartu su kolega M. L. tarnybiniu automobiliu Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-09-30, apie 00.10 val., atvyko į Medininkų pasienio kontrolės punkto prieigas. A. D. stebėjimą vykdė tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame 1-2 km atstumu nuo Medininkų pasienio kontrolės punkto ir apie 500 metrų atstumu nuo kelių Vilnius-Medininkų pasienio kontrolės punktas ir Šumskas-Medininkai sankryžos, o M. L. – prie paminėtos sankryžos. Pareigūnai V. L. ir Ž. V. stebėjimą vykdė tarnybiniu automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdami prie negyvenamos sodybos, esančios netoli sankryžos Minsko plentas-Savičiūnai-Šumskas. Apie 01.15-01.20 val. Operatyvinės veiklos skyriaus specialistas A. Č. pranešė A. D. , kad į Lietuvos Respubliką per Medininkų pasienio kontrolės punktą atvyko automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o apie 01.45 val. – kad į Lietuvos Respubliką per paminėtą pasienio kontrolės punktą atvyko baltos spalvos automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , šie automobiliai vyksta toliau Vilniaus kryptimi. Apie gautą informaciją A. D. iš karto pranešė kolegai M. L. , kuris, praėjus 1-2 minutėms informavo A. D. , kad nuo Medininkų pasienio kontrolės punkto pusės Vilniaus kryptimi dideliu greičiu nuvažiavo lengvasis automobilis, o paskui jį tolygiai, tokiu pačiu greičiu – autobusiuko tipo baltos spalvos automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , bei dar du lengvieji automobiliai. Gavęs tokį pranešimą A. D. iš karto pajudėjo link M. L. . Pastarajam įlipus į tarnybinį automobilį, A. D. įjungė mėlynos spalvos švyturėlius bei garso signalą ir ėmė vytis pirmiau minėtą automobilį VW Transporter. Maždaug 01.52 val. A. D. apie į Vilniaus pusę važiuojantį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , informavo ir pareigūnus V. L. ir Ž. V. , kurie išvažiavo į kelią Vilnius-Minskas ir ten sustojo, kad patikrinti minėtą automobilį. Pareigūnas Ž. V. , išlipęs iš tarnybinio automobilio, stabdė atvažiuojantį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau automobilio vairuotojas pareigūno reikalavimui sustoti nepakluso, padidino greitį ir nuvažiavo Vilniaus miesto krytimi, o pareigūnai tarnybiniu automobiliu pradėjo pastarojo persekiojimą, važiavo jam iš paskos įjungę mėlynos spalvos švyturėlį. Pastebėjo, kad automobiliui VW Transporter iš paskos nuvažiavo automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Pareigūnams priartėjus prie minėto automobilio Audi A6, pastarojo vairuotojas pradėjo pavojingai manevruoti, tokiu būdu trukdydamas pareigūnams jį aplenkti ir sulaikyti persekiojamą automobilį VW Transporter. Kai pareigūnams pagaliau pavyko aplenkti minėtą Audi markės automobilį ir pasivyti persekiojamą automobilį VW Transporter, pastarojo vairuotojas į raginimus sustoti nereagavo, o pareigūnams jį aplenkus ir pradėjus stabdyti – išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Taip jie visi dideliu greičiu važiavo iki kelio išsišakojimo. Privažiavus kelio viduryje esančią salelę, automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ją pravažiavo, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, tuo tarpu V. L. vairuojamam automobiliui, važiuojančiam dešine kelio juosta iš priekio pradėjo važiuoti ir staigiai stabdyti automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilo reali susidūrimo grėsmė, dėl ko V. L. teko sumažinti greitį. Tuo pačiu metu pareigūnai A. D. ir M. L. , vydamiesi automobilį VW Transporter, nuvažiavę apie 5-8 km keliu Medininkų pasienio kontrolės punktas-Vilnius, pasivijo baltos spalvos automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris, priartėjus pareigūnų automobiliui ėmė staiga stabdyti, pavojingai manevruoti, išvažiuodamas į priešpriešinę juostą bei vingiuodamas po visą kelią, taip neleisdamas pareigūnams jo aplenkti. Kadangi toks pavojingas vairavimas kėlė grėsmę eismo dalyviams, pareigūnas M. L. iš tarnybinio ginklo iššovė du įspėjamuosius šūvius į viršų, tačiau automobilio VW Vento vairuotojas į tai nesureagavo ir tik po to, kai M. L. iššovė dar du įspėjamuosius šūvius į viršų, saiga pasuko ir mažindamas greitį pasitraukė į kelkraštį. Aplenkę automobilį VW Vento pareigūnai A. D. ir M. L. toliau vijosi autobusiuką VW Transporter, jį pasivijo tame pačiame kelyje ties Ventės terminalu, kur aplenkus ir panaudojus tarnybinį ginklą, iššaunant į šio automobilio padangas, pavyko pastarąjį sustabdyti. Besivydami minėtą VW Transporter automobilį, pareigūnai matė V. L. vairuojamą tarnybinį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apsuptas dviejų Audi A6 markės automobilių ir važiavo sulėtinęs greitį. Sulaikius autobusiuką VW Transporter paaiškėjo, kad jį vairavo L. T. , automobiliu buvo gabenamos dėžes su cigaretėmis bei atskiri cigarečių blokai. Po sulaikymo pareigūnai matė, kaip pro juos pravažiavo pirmiau minėti automobiliai VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , bei Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 72, 77-78, 79-80, t. 5, b.l. 187, 196). Nors teisiamojo posėdžio metu, t.y. praėjus trims metams nuo įvykio, liudytojas V. L. ėmė abejoti dėl ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų apie D. K. , vairuojančio Audi automobilį, veiksmų tikslą sutrukdyti pareigūnams pavyti L. T. vairuojamą VW Transporter teisingumo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti V. L. iš karto po įvykio, kuomet jis dar nežinojo, kas vairavo šį Audi markės automobilį, duotais parodymais, kurie atitinka tiek šio liudytojo tarnybiniame pranešime (t. 1, b.l. 53-54) išdėstytas, tiek ir kitų liudytojais apklaustų pareigūnų – A. D. , Ž. V. , taip pat M. L. nurodytas aplinkybes, o liudytojo V. L. aiškinimą teisme, kad gal būt D. K. automobilis tiesiog neturėjo kur trauktis, o ne sąmoningai jam trukdė persekioti L. T. vairuojamą automobilį, vertina kaip siekimą padėti buvusiam bendradarbiui D. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje esantys 2009-09-30 įvykio vietos, esančios Vilniaus rajone, kelio Minskas-Vilnius 16-15 km, judant nuo Minsko link Vilniaus, apžiūros, taip pat 2009-10-14 daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad įvykio metu kelio Minskas-Vilnius 16-15 km sustabdytame automobilyje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , be kitų daiktų buvo rasta 51 vnt. kartoninė dėžė su cigarečių „Winston SUPER LIGHTS“, „Winston LIGHTS“, „???????“, „PALL MALL BLUE“ bei „??????? ??????“ blokais, taip pat 99 vnt. atskirų cigarečių blokų, nepažymėtų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, viso 26490 pakelių (t. 1, b.l. 57-64, 112-125).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės ir Vilniaus teritorinės muitinės pateiktų Medininkų pasienio kontrolės punkto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei Baltarusijos Respublikos Valstybinio Pasienio komiteto Karinės dalies pateikti duomenys patvirtina, kad vykdamas į Baltarusijos Respubliką, L. T. vairuojamu baltos spalvos automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , Medininkų pasienio kontrolės punktą pravažiavo 2009-09-30 00.11.36 val., o 2009-09-30 00.49 val. kirto Baltarusijos Respublikos valstybės sieną per „Kamenyj-Log“ praleidimo punktą. 2009-09-30 00.12.23 val., vykdamas į Baltarusijos Respubliką, Medininkų pasienio kontrolės punktą pravažiavo pilkos spalvos automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris, vairuojamas V. M. , 2009-09-30 00.49 val., t.y. tuo pačiu metu, kaip ir L. T. , kirto Baltarusijos Respublikos valstybės sieną per „Kamenyj-Log“ praleidimo punktą. 2009-09-30 00.15.15 val., vykdamas į Baltarusijos Respubliką, Medininkų pasienio kontrolės punktą pravažiavo pilkos spalvos automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodami D. K. ir P. B. 2009-09-30 00.50 ir 00.51 val. kirto Baltarusijos Respublikos valstybės sieną per „Kamenyj-Log“ praleidimo punktą. Minėti dokumentai taip pat patvirtina, kad grįžtant į Lietuvos Respubliką L. T. vairuojamu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , Baltarusijos Respublikos valstybės sieną per „Kamenyj-Log“ praleidimo punktą kirto 2009-09-30 01.16 val., o pro Medininkų pasienio kontrolės punktą pravažiavo 2009-09-30 01.45.51 val., D. K. vairuojamu P. B. priklausančiu automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos valstybės sieną per „Kamenyj-Log“ praleidimo punktą kirto 2009-09-30 01.19 val., Medininkų pasienio kontrolės punktą pravažiavo 2009-09-30 01.25.45 val., o V. M. kartu su P. B. automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , Baltarusijos Respublikos valstybės sieną per „Kamenyj-Log“ praleidimo punktą kirto 2009-09-30 01.20-01.21 val., Medininkų pasienio kontrolės punktą pravažiavo 2009-09-30 01.47.42 val. (t. 1, b.l. 150-151, 154-157, t. 2, b.l. 117-118).

Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas ir suvestinė Nr. (21-20)-4(RN), UAB „Bitė Lietuva“ pateikti duomenys bei L. T. vairuojamame automobilyje rasto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6010“ apžiūros protokolas patvirtina, kad 2009-09-29 22:18:20 val. L. T. skambino telefonu A. A. , 2009-09-29 22:38:17 val. D. K. skambino A. A. , 2009-09-30 00:14:07 val. A. A. skambino D. K. , 2009-09-30 01:08:49 val., 2009-09-30 01:31:48 val., 2009-09-30 01:45:22 val. ir 2009-09-30 01:51:08 val. D. K. skambino A. A. , taip pat 2009-09-30 01:27:32 val. D. K. skambino L. T. , o 2009-09-30 01:43:50 val. L. T. skambino D. K. . 2009-09-29 22:18:20 val. vykusio pokalbio metu A. A. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie celės, esančios Trakų Vokės k., Vilniaus m. sav., 2009-09-29 22:38:17 val. vykusio pokalbio metu – prie celės, esančios Granito g. 11, Vilniuje, 2009-09-30 00:14:07 val. vykusio pokalbio metu – prie celės, esančios Gudžių kaime, Rukainių sen., o pokalbių, vykusių 01:08:49 val., 01:31:48 val., 01:38:38 val., 01:45:22 val. ir 01:51:08 val. metu – prie celės, esančios Medininkų kaime, Medininkų sen. (t. 1, b.l. 138-142, t. 2, b.l. 48-51, 71-74, 76).

Taigi, nors D. K. ir A. A. teigė, kad jie nieko nežinojo apie L. T. vykimą į Baltarusijos Respubliką ir cigarečių gabenimą ir jo nelydėjo, kad A. A. nuo 2009-09-29 23 val. su pažįstama moterimi buvo susitikęs prie Savičiūnų ežero, iš kur 2009-09-30 apie 1 val. išvyko į Vilnių, D. K. įvykio metu vyko į Baltarusiją vienu tikslu – palaikyti draugiją P. B. , vykstančiam užsipilti kuro, ir L. T. tuo metu nematė, o L. T. teigė, kad vykdamas į Baltarusiją jokių pažįstamų asmenų nematė ir niekas jo jokiais automobiliais nelydėjo, toks nuteistųjų aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja tiek jų pačių parodymams, iš kurių matyti, kad pastarieji vienas kitą, o taip pat V. M. ir P. B. gerai pažinojo, dažnai bendravo ir žinojo, kas ir kokiais automobiliais naudojasi, tiek pirmiau aptartiems faktiniams duomenims, iš kurių matyti, kad nuteistieji L. T. ir D. K. , o taip pat V. M. ir P. B. automobiliais VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką per Medininkų pasienio kontrolės punktą išvyko vienas paskui kitą, kelių minučių bėgyje, “Kamenyj-Log” praleidimo punktą kirto faktiškai vienu metu. Praėjus maždaug 30 minučių, visi šie asmenys vėl gi vienas paskui kitą, kelių minučių bėgyje, grįždami į Lietuvos Respubliką kirto Baltarusijos Respublikos valstybės sieną per “Kamenyj-Log” praleidimo punktą, Medininkų pasienio kontrolės punktą automobiliu Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmasis pravažiavo nuteistasis D. K. , o L. T. vairuojamu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jam iš paskos V. M. ir P. B. automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – praėjus beveik pusvalandžiui nuo Baltarusijos Respublikos valstybės sienos kirtimo. Be to, prieš išvykstant į Baltarusijos Respubliką L. T. ir D. K. kontaktavo telefonu su A. A. , o D. K. su pastaruoju kontaktavo ir vėliau, kai buvo Baltarusijos Respublikoje, taip pat, kai pravažiavo pasienio kontrolės punktus ir atvyko į Lietuvos Respubliką bei pajudėjo Vilniaus link. Šių pokalbių metu A. A. buvo Gudžių kaimo, esančio Rudaminos seniūnijos teritorijoje, ribose (00:14:07 val. vykęs pokalbis), o vėliau – ir pačioje įvykio vietoje, t.y. Medininkų kaimo ribose (pokalbiai, vykę laikotarpiu nuo 01:08:49 val. iki 01:51:08 val.), pravažiavęs Medininkų pasienio kontrolės punktą D. K. faktiškai iš karto skambino L. T. , o pastarasis, prieš pat įvažiuojant į minėtą pasienio kontrolės punktą, skambino D. K. . Iš pirmiau paminėtos telefoninių pokalbių, užfiksuotų atliekant Vilniaus apygardos teismo 2009-08-19 nutartimi SD-3058 sankcionuotą slaptą A. A. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, suvestinės N. (21/20)-4(RN) matyti, jog 2009-09-29 22:18:20 val. L. T. , paskambinęs telefonu A. A. , informuoja pastarąjį, kad šis po truputį, neskubėdamas gali judėti (pokalbis Nr. 105); 2009-09-30 00:14:07 val. A. A. skambina D. K. ir klausia, kur šis randasi: „dabar toli tu?“, į ką D. K. atsako, kad „Nu, aš prie pat jau“ (kaip jau minėta, praktiškai po minutės, t.y. 00.15.15 val., D. K. pravažiavo Medininkų pasienio kontrolės punktą, taigi, akivaizdu, jog D. K. informuoja A. A. , jog jis randasi netoli šio pasienio kontrolės punkto). Šio pokalbio metu D. K. taip pat nurodo A. A. , kur pastarasis turėtų apsižvalgyti: „tu čia arčiau žiūrėk, iki pirmos sankryžos, ne pirmos, antros šiaip sankryžos, kur Tadikas“, į ką A. A. jam atsako: „Žinau, žinau, gerai, pasižiūrinėsiu“ (pokalbis Nr. 107); 2009-09-30 01:08:49 val., t.y. prieš išvykstant iš Baltarusijos, D. K. , paskambinęs A. A. , teiraujasi, kokia padėtis: „kaip pas tave?“, į ką A. A. atsako, kad „nu lyg ramu, bet kol stovėjau prie antro, tik nesupratau ten toliau biškį buvau, ar nuvažiavo džipas kaip aštuoni penki ar kažkas, nesuprasi. Bet labai su ryškiu ant stogo, tai nežinau, vat kol kas čia buvau, lyg niekur“ (pokalbis Nr. 108), o tai faktiškai atitinka liudytojo R. M. nurodytas aplinkybes, kad jis, dirbdamas Vilniaus rinktinėje ir patruliuodamas Padvarionių užkardoje tarnybiniu automobiliu Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-09-30 apie 01.00-01.30 val. važinėjo Medininkų kaimo prieigose (t. 1, b.l. 81, t. 5, b.l. 196-197); 2009-09-30 01:31:48 val., t.y. jau būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, D. K. vėl skambina A. A. ir teiraujasi: „nu kaip pas tave?“, į ką A. A. atsako, kad ramu: „nu aš čia biškį toliau, už valgyklos, kol kas buvo ramu“. Taip pat D. K. sako A. A. , kad atidžiau apsižvalgytų: „o tu pažiūrėk pirmoj sankryžoj su manim prasilenkė ir taip nenorom, nelabai norom pasuko link Me“, o tai faktiškai atitinka jau minėto liudytojo R. M. nurodytas aplinkybes, kad patruliuodamas 2009-09-30, apie 01.30 val., jis buvo užsukęs į deglinę Emsi nusipirkti kavos, o po to pasuko link Medininkų kaimo (t. 1, b.l. 81, t. 5, b.l. 196-197). Taip pat šio pokalbio metu D. K. informuoja A. A. , kad „jie ten viską tvarko, aš toliau pravažiuosiu“, kas atitinka bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad L. T. , o taip pat V. M. ir P. B. tuo metu dar buvo likę teritorijoje tarp „Kamenyj-Log“ praleidimo punkto ir Medininkų pasienio kontrolės punkto, į ką A. A. atsako: „na, gerai, aš čionai tada prasisuksiu, pasižiūrėsiu tą“ (pokalbis Nr. 109). 2009-09-30 01:51:08 val., t.y. tuo metu, kai L. T. jau pravažiavo Medininkų pasienio kontrolės punktą, D. K. skambina A. A. , kuris jį informuoja, kad važiuoja paskutinis (pokalbis Nr. 112), o kaip matyti iš liudytojo A. D. parodymų, pradėję persekioti automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pirmiausiai jie pasivijo automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Taigi, įvertinęs šiuos vienas kitą papildančius objektyvius faktinius duomenis, taip pat liudytojų O. D. , V. L. bei Ž. V. parodymais nustatytus vėlesnius A. A. ir D. K. veiksmus, jų vairuojamais automobiliais VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , bei Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trukdant pasienio pareigūnams pasivyti ir sulaikyti L. T. vairuojamą automobilį VW Transporter, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. A. ir D. K. buvimas įvykio vietoje įvykio metu nebuvo atsitiktinis, kad pastarieji iš anksto žinojo apie L. T. cigarečių kontrabandos gabenimą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir buvo susitarę L. T. padėti bei veikdami šio susitarimo ribose dar prieš kontrabandinio krovinio gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pasiskirstę stebėjo Medininkų pasienio kontrolės punkto prieigas bei kelią Minskas-Vilnius, siekdami, kad L. T. automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , galėtų netrukdomai gabenti cigaretes, o pastarajam su kontrabandiniu kroviniu vykstant Lietuvos Respublikos teritorijoje, ėmėsi priemonių, kad šis nebūtų sulaikytas jį persekioti pradėjusių pareigūnų.

Nors nuteistasis L. T. teigia, jog jo automobilyje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , rastas cigaretes jis gabeno tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo šalia Medininkų pasienio kontrolės punkto esančios aikštelės, tačiau tai prieštarauja ne tik pirmiau aptartais faktiniais duomenimis nustatytiems nuteistųjų L. T. , D. K. ir A. A. veiksmams įvykio metu, bet ir tai aplinkybei, kad L. T. , 01.45 val. pravažiavęs Medininkų pasienio kontrolės punktą, jau už kelių minučių buvo pastebėtas pagal operatyvinę informaciją apie galimą cigarečių kontrabandos gabenimą automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , dirbančio pareigūno M. L. maždaug už 2 km nuo pasienio kontrolės punkto. Taigi, nustatytas kelių minučių laiko tarpas, praėjęs nuo to momento, kai L. T. išvyko iš Medininkų pasienio kontrolės punkto, iki buvo pastebėtas pareigūnų maždaug už 2 km nuo šio punkto, bei automobilyje rastų cigarečių kiekis, iš esmės paneigia nuteistojo L. T. nurodytas aplinkybes, kad išvažiavęs iš Medininkų pasienio kontrolės punkto, jis nuvažiavo į netoliese, prie degalinės esančią aikštelę, kur susitiko vyriškį vardu Seriožą ir dar tris su juo kartu buvusius asmenis, kurie iš netoliese esančio ūkinio pastato pusės atnešė dėžes su cigaretėmis, dalį jų pakrovė į jo automobilį, o dalį išplėšė iš dėžių ir sukrovė atskirais blokais.

Nuteistasis A. A. teigia, kad įvykio metu automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , jis neturėjo ir nevairavo, šį automobilį jam perdavė iš matymo pažįstamas asmuo vardu Tomas tik 2009-09-30 ryte, tokiu būdu kompensuodamas už maždaug prieš mėnesį prarastą A. A. jam paskolintą automobilį VW Vento, tačiau tokios šio nuteistojo nurodytos minėto automobilio įsigijimo aplinkybės yra neįtikinamos, pastarasis nepateikė nei jokių pažįstamo vardu Tomas anketinių duomenų, nei duomenų, patvirtinančių, kad jis 2009 m. rugpjūčio mėnesį automobilį VW Vento turėjo. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2009-09-03 Vidaus reikalų ministerijos Autoūkio surengtame aukcione įsigijo nuteistasis L. T. . Liudytojai M. B., Al. A. ir T. B. parodė, kad minėtame aukcione kartu su L. T. dalyvavo A. A. , kuris aktyviai šiuo automobiliu domėjosi ir kartu su L. T. dalyvavo jo pirkimo-pardavimo procedūroje, o nuteistasis D. K. parodė, kad dar prieš savaitę ar pusantros iki įvykio jis matė A. A. važinėjant į darbą L. T. aukcione įsigytu baltos spalvos tamsintais galiniais stiklais automobiliu VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 111, t. 5, 212-213). Kad A. A. dar iki įvykio, t.y. 2009-09-27, vairavo automobilį VW Vento, kurio valstybino numerio raidės buvo FVM, patvirtino ir liudytojai E. P. , S. S. , J. S. ir V. K. . Nors A. A. teigia, kad liudytojai 2009-09-27 jį matė vairuojantį kitą – tarnybinį automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o L. T. teigia, kad praėjus kelioms savaitėms nuo aukciono jis minėtą automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pardavė nepažįstamam asmeniui, tačiau byloje nėra jokių ir šiuos nuteistųjų parodymus patvirtinančių duomenų. Be to, kaip matyti iš VĮ Regitros duomenų bazės išrašo, automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas iki įvykio buvo L. T. (t. 1, b.l. 187). Šio automobilio apžiūros protokolas patvirtina, kad po įvykio šiame automobilyje be kitų dokumentų buvo rastas pinigų priėmimo kvitas, Serija SSA Nr. 3917922, patvirtinantis, jog 2009-09-22, t.y. praėjus 19 dienų nuo aukciono, kai, pasak L. T. automobilis jau buvo parduotas nepažįstam asmeniui, už šio automobilio draudimą laikotarpiu nuo 2009-09-22 iki 2009-10-21 apmokėjo kitas nuteistasis šioje byloje – D. K. , taip pat automobilyje buvo rasta ir L. T. vardu su LR VRM Autoūkiu sudaryta šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje be kita ko įrašyti L. T. asmens duomenys, t.y. jo asmens kodas, gyvenamoji vieta, (t. 1, b.l. 183-184, 195, 197, 199), kas tik dar kartą patvirtina, kad L. T. šio aukcione įsigyto automobilio neperleido jokiam nepažįstam asmeniui, o įvykio metu šiuo automobiliu naudojosi jo geras pažįstamas A. A. .

Taigi, pirmiau šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje aptarti bei kiti apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti vieni kitus papildantys faktiniai duomenys paneigia nuteistųjų L. T. , A. A. ir D. K. parodymus apie įvykio aplinkybes, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ir patvirtina apygardos teismo, remiantis byloje surinktų faktinių duomenų visetu nustatytas aplinkybes, kad L. T. ne tik neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet jas kontrabanda gabeno iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei, o A. A. ir D. K. , veikdami pagal išankstinį susitarimą su L. T. , jį saugodami ir pridengdami, trukdydami pasienio pareigūnams jį sulaikyti, padėjo L. T. neteisėtai gabenti kontrabandą ir akcizais apmokestinamas prekes – 26490 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Tos aplinkybės, kad L. T. automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vežamų cigarečių nepastebėjo aplaidžiai savo pareigas atlikusi Medininkų pasienio kontrolės punkte įvykio metu dirbusi Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vyresnioji pasienietė I. Š. , kad nuteistieji A. A. ir D. K. nebuvo sulaikyti įvykio vietoje, o jų pirštų pėdsakų nebuvo aptikta ant L. T. automobilyje rastų cigarečių blokų, kaip ir operatyvinę informaciją tikrinusių Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnų pasirinkta veikimo taktika, šių teismo išvadų, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, niekaip nepaneigia.

Nuteistieji L. T. , A. A. ir D. K. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi Medininkų pasienio kontrolės punkto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais bei atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, argumentuodami tuo, kad šie duomenys nebuvo ištirti teisiamojo posėdžio metu. Iš tiesų, byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog bylą nagrinėjant apygardos teisme nebuvo peržiūrėti Medininkų pasienio kontrolės punkto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai ir perklausyti operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių garso įrašai, tačiau teisiamojo posėdžio metu (proceso dalyviams nepageidaujant, kad byloje esantys dokumentai būtų skelbiami) buvo išvardinti byloje esantys dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, taip pat ir minėtų vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas ir šių operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių suvestinė Nr. (21-20)-4(RN), kuriais vėliau, priimdamas nuosprendį, rėmėsi apygardos teismas. Teismui išvardinus šiuos dokumentus nei nuteistieji L. T. , A. A. ar D. K. , nei jų gynėjai prašymų peržiūrėti byloje esančius vaizdo įrašus ar perklausyti garso įrašus nepareiškė (t. 5, b.l. 205-209, 211-214, 226). Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, jog paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, L. T. , A. A. ir D. K. , dalyvaujant jų gynėjams, buvo pateikta susipažinimui visa baudžiamosios bylos medžiaga, įskaitant minėtus vaizdo įrašų apžiūros protokolus bei techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolą ir suvestinę Nr. (21-20)-4(RN), bei buvo užtikrinta galimybė peržiūrėti ir perklausyti prie bylos esančius vaizdo ir garso įrašus (t. 5, b.l. 14, 18, 24), be to, L. T. ir A. A. byloje esančius operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių garso įrašus perklausė, o D. K. dalį Medininkų pasienio kontrolės punkto vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų peržiūrėjo ir juos komentavo įtariamųjų apklausos metu (t. 3, b. l. 15-17, 88-89, 113-114), dėl jų taip pat pasisakė teisiamojo posėdžio metu. Duomenų, kad minėtų vaizdo įrašų apžiūros protokoluose ar telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuoti duomenys neatitinka prie bylos pridėtų vaizdo ar garso įrašų, nėra, to neteigia ir patys apeliantai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje be kitų duomenų remdamasis ir vaizdo įrašų apžiūros protokole bei telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuotais duomenimis, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. A. ir D. K. teigia, jog apygardos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad 2010-02-10 prokuroras buvo priėmęs nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, vadovaudamasis BPK 217 straipsniu, 2010-04-20 nutarimu ikiteisminį tyrimą atnaujino, nustatęs, jog procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą tiek A. A. ir D. K. , tiek ir kitų nuteistųjų šioje byloje atžvilgiu, buvo priimti nepagrįstai, neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių (t. 1, b.l. 41-43), todėl atsižvelgti į apeliaciniuose skunduose minimus Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroro 2010-02-10 nutarimus apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir remdamasis jais padarė pagrįstą išvadą, kad L. T. , bendrininkaudamas su A. A. ir D. K. , per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Medininkų pasienio kontrolės punktą, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei šias akcizais apmokestinamas prekes, pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi, veikė kaip vykdytojas, o A. A. ir D. K. , bendrininkaudami su L. T. , saugodami ir pridengdami L. T. , padėjo pastarajam gabenti kontrabandą bei neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Vilniaus teritorinės muitinės 2009-10-16 specialisto išvada Nr. 47 patvirtina, kad L. T. vairuojamame automobilyje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , rastų 26490 pakelių cigarečių „Winston SUPER LIGHTS“, „Winston LIGHTS“, „???????“, „PALL MALL BLUE“, „??????? ??????“ bendra muitinė vertė 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarė 163425,09 Lt (t. 1, b.l. 133), o tai viršija 250 MGL sumą, taigi, nustatyti L. T. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, o nustatyti A. A. ir D. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog asmens, bendrininkavusio nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo, veiksmai yra kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 straipsnio 3 dalį, kurioje yra nustatyta vykdytojo atsakomybė, taigi nepagrįstas L. T. apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismo nuosprendyje nėra jo veikos teisinio įvertinimo.

Nuteistieji L. T. , A. A. ir D. K. savo apeliaciniuose skunduose taip pat prašo bylą perduoti prokurorui tinkamo kaltinamojo akto surašymui, tačiau iš esmės tokį savo prašymą grindžia, jų nuomone, teisminio bylos nagrinėjimo metu padarytais įrodymų tyrimo atnaujinimą bei kaltinimo pakeitimą teisme reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimais. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apygardos teismas įrodymų tyrimą šioje byloje atnaujino gavęs valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą, kuris buvo grindžiamas tuo, kad baigiamųjų kalbų metu kaltinamųjų L. T. , A. A. ir D. K. gynėjai pranešė apie naujas, turinčias esminės reikšmės bylai, su L. T. surašytu kaltinimu susijusias, aplinkybes (t. 6, b.l. 1, 2). Taigi, šiuo konkrečiu atveju BPK 295 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojanti, kad tais atvejais, kai baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą, nebuvo pažeista. Atnaujinus įrodymų tyrimą prokuroras pateikė rašytinius prašymus dėl kaltinimų L. T. , A. A. ir D. K. pakeitimo, šio prašymo nuorašai buvo įteikti nagrinėjimo teisme dalyviams ir padaryta pertrauka pasirengti gynybai, po kurios visiems trims kaltinamiesiems buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl naujai pareikšto kaltinimo, taigi, BPK 256 straipsnio nuostatos bei kaltinamųjų teisė į gynybą taip pat nebuvo pažeistos. Nuteistojo L. T. skundo argumentas, kad teismas, gavęs prokuroro prašymą, privalėjo iš naujo spręsti bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, yra nepagrįstas, jis prieštarauja tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms, kad bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas sprendžiamas bylos parengimo nagrinėti etape (BPK 240 straipsnio 1 dalis), taip pat, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą po kaltinimo pakeitimo nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės (BPK 256 straipsnio 1 dalis), tiek ir susiformavusiai teismų praktikai dėl kaltinimo pakeitimo bylas nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

Dėl nuteistųjų I. Š. ir Š. Š. apeliacinių skundų.

Nuteistieji I. Š. ir Š. Š. savo apeliaciniuose skunduose, teigdami, jog pagal BK 229 straipsnį yra nuteisti nepagrįstai, visų pirma, ginčija apygardos teismo nustatytas aplinkybes, kad L. T. vairuojamu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-09-30 01.45 val., t.y. jų darbo metu, per Medininkų pasienio kontrolės punktą gabeno didelį kiekį cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Dėl šių aplinkybių, kaip pasitvirtinusių faktiniais bylos duomenimis, teisėjų kolegija jau pirmiau pasisakė šiame nuosprendyje, todėl su jomis susijusių argumentų nekartoja. Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistųjų I. Š. ir Š. Š. apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, kad jie nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, nepadarė, nes įvykio metu savo pareigas atliko tinkamai ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas; 2) pavojingi padariniai – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimas; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų ar jas atlikdamas netinkamai, pažeidžia atitinkamus teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Didelė žala valstybei teismų praktikoje paprastai konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, t. y. nusikalstamam pasitikėjimui arba nusikalstamam nerūpestingumui. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-262/2011, 2K-419/2012, 2K-20/2013 ir kt.).

Nuteistiesiems I. Š. bei Š. Š. inkriminuotų teisės aktų nuostatos įpareigoja pasienio pareigūną saugant valstybės sieną bei pasienio kontrolės punktų teisinį režimą, atlikti valstybės sieną kertančių asmenų ir transporto priemonių kontrolę (tikrinti asmenų ir transporto priemonių dokumentus, taip pat, ar valstybės sieną kertančiose transporto priemonėse nėra pasislėpusių asmenų, kartu su muitinės pareigūnu apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamą krovinį, mokėti pagal asmenų elgesį, išorinius asmens ir transporto priemonės požymius nustatyti valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimus ir t.t.), taip pat tapus įvykio liudininku imtis neatidėliotinų priemonių užkristi kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam tesės pažeidimui, o muitinės pareigūną – pasirinktinai atlikti į Europos sąjungą atvykstančių transporto priemonių, asmenų ir jų gabenamų daiktų, prekių kontrolę ir mutinį tikrinimą, įvertinant riziką, taip pat vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją ir t.t.

Byloje esantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės ir Vilniaus teritorinės muitinės pateiktų Medininkų pasienio kontrolės punkto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokolai patvirtina, kad 2009-09-30 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vyresniajai pasienietei I. Š. atliekant savo pareigas Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte bei Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektoriui Š. Š. atliekant pareigas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, į šį punktą antra kelio juosta, vadinamu „žaliuoju kanalu“, 00.45.47 val. atvykus automobiliui Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. Š. patikrino vairuotojo ir automobilio dokumentus, vairuotojui atidarius automobilio dureles, apžiūrėjo saloną ir bagažinę, pasižiūrėjo po variklio dangčiu. Ta pačia kelio juosta 00.50.03 val. atvykusį automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (stiklai netamsinti) patikrino Š. Š. , kuris, vairuotojui atidarius dureles, taip pat apžiūrėjo tiek automobilio saloną, tiek jo bagažinę, po ko priėjusi I. Š. išoriškai apžiūrėjo automobilį ir patikrino vairuotojo dokumentus. 00.53.33 val. atvykusį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (stiklai netamsinti) patikrino Š. Š. – apžiūrėjo bagažinę, apeidamas pro šoninių durelių langus pasižiūrėjo į automobilio saloną, po to prie šio automobilio priėjo I. Š. ir patikrino vairuotojo pateiktus dokumentus. Prie 01.09.19 val. atvykusio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo I. Š. ir paėmė iš automobilio vairuotojo dokumentus, netrukus priėjo Š. Š. ir apžiūrėjo vairuotojo atidarytą automobilio bagažinę, po to – ir saloną, po ko priėjusi I. Š. pažiūrėjo po variklio dangčiu ir grąžino dokumentus vairuotojui. Po to I. Š. priėjo prie už šio automobilio stovinčio kito Audi markės automobilio, pasižiūrėjo po variklio dangčiu, išoriškai apžiūrėjo automobilio saloną. 01.16.39 val. atvykus automobiliui Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. Š. patikrino dokumentus, apžiūrėjo automobilio bagažinę, taip pat po variklio dangčiu. Iš šių vaizdo įrašų taip pat matyti, kad 01.44.26 val. antra juosta į Medininkų pasienio kontrolės punktą atvažiavo ir sustojo automobilis “Chrysler 300M”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskui jį privažiavo ir 01.45.00 val. už jo sustojo baltos spalvos automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį, kaip nustatyta, vairavo L. T. , o už jo sustojo dar vienas automobilis – Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Prie “Chrysler” automobilio vairuotojo priėjo I. Š. , kuriai 01.45.05 val. vairuotojas pateikė dokumentą. Pareigūnė I. Š. , stovėdama priešais vairuotojo pusės dureles, patikrino dokumentą, nepajudėjusi iš vietos pasuko galvą į dešinę, pasižiūrėdama, kas yra už priekinių automobilio sėdynių, ir 01.45.20 val. grąžino dokumentą vairuotojui, žiūrėdama į už “Chrysler” stovintį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , už kurio sustojo dar vienas jau minėtas automobilis su įjungtomis šviesomis. Po to I. Š. žengė kelis žingsnius link tarnybinių patalpų, apsisuko ir laukė. 01.45.30 val. “Chrysler” automobilis nuvažiavo toliau, o jo vietoje sustojo baltos spalvos automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Prie šio automobilio 01.45.36 val. priėjo I. Š. , kuriai vairuotojas pro langą padavė dokumentus. 01.45.48 val. I. Š. pasižiūrėjo į perduotus dokumentus ir nežiūrėdama į vairuotoją, o į už automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , stovintį automobilį su įjungtomis šviesomis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojui grąžino dokumentą, šio automobilio salono, bagažo skyriaus, WIN (kėbulo numerio) netikrino, patikrinimas užtruko 12 sekundžių. Muitinės pareigūnas Š. Š. prie šio automobilio nebuvo priėjęs, tuo metu, kai paskui automobilį “Chrysler 300M”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo ir sustojo automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , jis stovėjo prie tarnybinio pastato durų, po to, pažiūrėjęs į kelią, kuriuo į pasienio kontrolės punktą atvyksta automobiliai iš Baltarusijos Respublikos, 01.45.18 val., t.y. tuo metu, kai I. Š. tikrino automobilio “Chrysler 300M” dokumentus, įėjo į tarnybinį pastatą ir iš jo išėjo tik 02:06:10 val., t.y. gerokai vėliau, nei iš Medininkų punkto išvyko L. T. vairuojamas automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 150-151, 154-157).

Iš byloje esančio įvykio vietos 2009-09-30 apžiūros protokolo bei automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-10-05 apžiūros protokolo matyti, kad tai yra mikroautobusiuko tipo lengvasis automobilis, jo šoniniai ir galiniai stiklai yra užtamsinti, automobilio viduje yra vientisa erdvė, kurioje yra tik priekinės vairuotojo ir keleivio sėdynės, likusi niekuo nuo priekinių sėdynių neatskirta erdvė užpildyta kartoninėmis dėžėmis (51 vnt.), kurios gerai matomos pro priekinį automobilio langą, taip pat sudėti ir atskiri cigarečių blokai (99 vnt.) (t. 1, b.l. 57-64, 102-106). Kaip jau minėta, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog šį krovinį L. T. gabeno iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Medininkų pasienio kontrolės punktą.

Taigi, pirmiau aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad nakties metu į Medininkų pasienio kontrolės punktą atvykusi L. T. vairuojama transporto priemonė atitiko padidintos rizikos faktorius – buvo mikroautobusiuko tipo, užtamsintais stiklais, vyko iš trečiosios šalies – Baltarusijos Respublikos, iš kurios dažnai kontrabanda gabenamos cigaretės ir kitos prekės. Nepaisant šių aplinkybių, nei Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vyresnioji pasienietė I. Š. , nei Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektorius Š. Š. L. T. vairuojamo automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei juo vežamų daiktų nepatikrino, nors iki to laiko ta pačia kelio juosta atvykusius ir taip pat kaip L. T. tuo deklaravusius, jog negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai arba kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai, beje ir paprastus, ne mikroautobusiuko tipo, lengvuosius automobilius, netamsintais langais, abu kartu tikrino pakankamai detaliai, kas paneigia I. Š. apeliacinio skundo argumentą, kad pagal susiklosčiusią praktiką pasienietis ir muitininkas į Lietuvos Respubliką atvykstančių transporto priemonių kartu niekuomet netikrina. Nepatikrinę L. T. vairuojamo automobilio, I. Š. ir Š. Š. nenustatė, kad šiuo automobiliu buvo gabenamos kontrabandinės prekės – cigaretės, kurios faktiškai net nebuvo slepiamos: automobilyje buvo tik priekinės vairuotojo ir keleivio sėdynės, o visa likusi, niekuo nuo priekinių sėdynių neatskirta šio automobilio erdvė buvo užpildyta kartoninėmis dėžėmis, ant kurių buvo užrašyti cigarečių pavadinimai, jų pagaminimo vieta, kiekis ir t.t., taigi, jų aptikimas buvo įmanomas net neatliekant kokio nors detalesnio automobilio patikrinimo, o tik atidžiau žvilgtelėjus į automobilio saloną. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad I. Š. ir Š. Š. įvykio metu savo pareigas atliko pažeisdami jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tokiu netinkamu, aplaidžiu savo pareigų vykdymu I. Š. ir Š. Š. sudarė sąlygas L. T. netrukdomai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti kontrabandines prekes ir neužkirto kelio šiai daromai nusikalstamai veikai, dėl kurios nebuvo sumokėti mokesčiai, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad buvo padaryta didelė žala valstybei, sumenkintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Lietuvos muitinės autoritetas, diskredituotas šių institucijų pareigūnų vardas. Nors apygardos teismas nuosprendyje konstatavęs, jog I. Š. ir Š. Š. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami dėl neatsargumo, nekonkretizavo šios kaltės rūšies, tačiau kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio turinio bei byloje nustatytų aplinkybių, I. Š. ir Š. Š. veikė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nes be jokio patikrinimo praleisdami nakties metu iš Baltarusijos Respublikos vykstantį mikroautobusiuką užtamsintais stiklais, pastarieji neabejotinai suvokė, kad veikia rizikingai ir numatė, kad dėl to į Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti atgabentos kontrabandinės prekės ar padaryti kiti valstybės sienos kirtimo, daiktų gabenimo per valstybės sieną ar kt. taisyklių pažeidimai, o valstybė gali patirti žalos, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, jog tokie padariniai neatsiras. Š. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nevertino tų aplinkybių, ar jis įvykio metu turėjo galimybę veikti pagal jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos kaip trukdančios šiam nuteistajam ar pasienio pareigūnei I. Š. įvykio metu tinkamai atlikti savo pareigas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats Š. Š. .

Nuteistieji I. Š. ir Š. Š. savo apeliaciniuose skunduose akcentuoja tas aplinkybes, kad L. T. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, naudojosi Bendrijos laisvojo judėjimo teise, vyko „žaliuoju kanalu“ ir iki įvykio nebuvo įtrauktas į padidintos rizikos asmenų sąrašą, o jo vairuojamas automobilis – į Centrinį rizikos profilį, tačiau šios aplinkybės, kaip ir tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 562/2006 bei pasienio kontrolės veiklos taisyklių nuostatas krovinių gabenimo teisėtumą tikrina muitinės pareigūnai, o muitinės pareigūno veiklą reglamentuojantys teisės aktai suteikia teisę muitinės pareigūnui pačiam pasirinkti tikrinti „žaliuoju kanalu“ vykstančią transporto priemonę ir keleivius, ar ne, esant pirmiau nustatytų aplinkybių visumai, neatleidžia I. Š. , kaip pasienio pareigūnės, nuo pareigos saugoti valstybės sieną ir pasienio kontrolės punktų teisinį režimą bei tinkamai atlikti valstybės sieną kertančių transporto priemonių kontrolę, o Š. Š. – nuo pareigos tinkamai atlikti į Europos sąjungą atvykstančių transporto priemonių, asmenų ir jų gabenamų daiktų, prekių kontrolę bei vykdyti kontrabandos prevenciją ir nepaneigia jų veikos nusikalstamo pobūdžio, netinkamai atliekant savo pareigas.

Nuteistoji I. Š. teigia, kad jai nepagrįstai inkriminuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2009-08-13 įsakymu Nr. 4-507 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2009-06-11 įsakymo Nr. 4-411 „Dėl rizikos faktorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimų pažeidimas, nes su šiuo teisės aktu ji nebuvo susipažinusi, jo priėmimo metu buvo komandiruotėje, o grįžusi iš karto buvo paskirta dirbti į Medininkų pasienio kontrolės punktą. Tačiau, minėtu 2009-06-11 įsakymu Nr. 4-411 patvirtintų Rizikos faktorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktas reglamentuoja, kad su Rizikos faktorių sąrašo pakeitimais tikrinimą kertant valstybės sieną ir nelegalios migracijos ir prevencijos kontrolę prie vidinių Europos Sąjungos sienų bei šalies teritorijoje atliekantys pareigūnai supažindinami prieš tarnybą instruktažo metu. Duomenų, kad šios nuostatos buvo pažeistos ir I. Š. nebuvo pravestas toks instruktažas, byloje nėra. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos I. Š. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo metu, pati I. Š. , duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat neneigė, kad prieš tarnybos pradžią 2009-09-29 20.00 val. instruktažas buvo pravestas, tik nurodė, jog neatsimena kas ir apie ką ją instruktavo (t. 3, b.l. 168-169). Esant tokioms aplinkybėms, šalinti iš kaltinimo I. Š. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2009-08-13 įsakymo Nr. 4-507 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM vado 2009 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-411 „Dėl rizikos faktorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ priedo „Rizikos faktorių, kuriais remiantis turi būti taikomas nuodugnus patikrinimas kertant valstybės sieną“ sąrašo 1 punkto 16 ir 24 papunkčių reikalavimų pažeidimą, apygardos teismas neturėjo pagrindo, juolab, kad šie pažeidimai buvo konstatuoti ir jau minėto tarnybinio patikrinimo metu (t. 3, b.l. 184-187).

Nepagrįsti ir nuteistojo Š. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl jam inkriminuotų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-12-19 įsakymu patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių nuostatų pažeidimo. Nors Š. Š. įvykio metu nebuvo paskirtas atsakingu už rizikos valdymą muitinės poste, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėto įsakymo nuostatų, nustatančių rizikos veiksnius ir požymius (taisyklių III dalis), rizikos mažinimo priemones (taisyklių IV dalis), taip pat ir baigiamųjų šių taisyklių nuostatų, reglamentuojančių, kad taisyklėse pateikti rizikos informacijos šaltinių, rizikos veiksnių ir rizikos požymių sąrašai nėra baigtiniai, kad muitinės pareigūnai privalo nuolat ieškoti naujų informacijos šaltinių ir rizikos požymių, iš naujo juos įvertinti ir kūrybingai taikyti savo darbe (taisyklių V dalis), privalo laikytis ne tik posto (pamainos) viršininko paskirti už rizikos valdymą muitinės poste atsakingi pareigūnai, bet ir visi kiti savo pareigas muitinės poste atliekantys muitinės pareigūnai. Atkreiptinas nuteistojo Š. Š. dėmesys ir į tai, kad Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2009-11-19 įsakymo Nr. 1P-464K dalis, kuria Š. Š. tarnybine nuobauda nubaustas už tai, kad jis 2009-09-30 nepatikrinęs VW Transporter, valst Nr. (duomenys neskelbtini) , nevykdė Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007-12-19 įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 19.12 ir 19.13 punktų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-03-05 sprendimu buvo panaikinta nustačius tarnybinės nuobaudos už šių reikalavimų pažeidimus skyrimo procedūrinius pažeidimus, o ne dėl to, kad tokie pažeidimai nebuvo padaryti.

Nuteistieji I. Š. bei Š. Š. apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad nuteisiant juos pagal BK 229 straipsnį, buvo pažeistos Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatos, draudžiančios bausti asmenį už tą patį nusikaltimą du kartus, nes už šiuos pažeidimus jie jau buvo nubausti tarnybinėmis nuobaudomis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje tarnybinės (drausminės) nuobaudos paskyrimas, nustačius, kad pareigūnų veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei, nelaikomas baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe, kadangi šios teisinės atsakomybė rūšys skiriasi ne tik pagal savo griežtumą, bet ir pagal pobūdį bei paskirtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71/2013).

Dėl nuteistiesiems L. T. , A. A. , D. K. , I. Š. ir Š. Š. paskirtų bausmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas nepagrįstai nuteistojo L. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų.

Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Teismų praktikoje BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – savanaudiškos paskatos pripažįstama tada, kai ji nėra nusikalstamos veikos sudėties požymiu arba pati veika savo esme nėra savanaudiška. Tuo tarpu kai nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, skiriant bausmę už tokias veikas savanaudiškos paskatos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012). Šiuo konkrečiu atveju L. T. yra nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, t.y. už privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei ir akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Abi šios nusikalstamos veikos savo esme yra daromos dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti neteisėtą atlygį už padarytą nusikaltimą, pasipelnyti išvengiant mokesčių ir pan., taigi, L. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų, apygardos teismas nustatė nepagrįstai, todėl apygardos teismo nuosprendis L. T. atžvilgiu šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, iš nuosprendžio pašalinant jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pašalinus L. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, švelninti jam pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas nuteistiesiems L. T. , A. A. , D. K. , I. Š. ir Š. Š. paskyrė teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Bylos duomenimis, nuteistieji L. T. , A. A. ir D. K. padarė du nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), abu nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nuteistųjų neteisėtai gabentų cigarečių bendra muitinė vertė penkis kartus viršijo 250 MGL dydžio sumą. L. T. šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas kaip vykdytojas. Jis turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai (t. 3, b.l. 43,44, 46), tačiau praeityje buvo nusikaltęs (t. 3, b.l. 67-68), nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu niekur nedirba. A. A. ir D. K. vaidmuo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo antraeilis, jie veikė kaip padėjėjai. Abu nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, A. A. dirba ir šiuo metu, yra išsituokęs, D. K. gauna pareigūno pensiją, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai (t. 3, b.l.139, 140). Nėra šių nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam L. T. paskirtos BK 199 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos bausmės, kurios savo dydžiu šiek tiek viršija BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-04-21) numatytą šios bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkį, o A. A. ir D. K. paskirtos minėtų baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytos baudos bausmės, kurios savo dydžiu yra mažesnės už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-04-21) numatytą šios bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkį, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, tinkamai individualizuotos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti.

I. Š. ir Š. Š. padarė neatsargų nusikaltimą valstybės tarnybai, numatytą BK 229 straipsnyje. I. Š. turi šeimą, nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirba, tarnyboje charakterizuojama patenkinamai, praeityje neteista (t. 3, b.l. 186, t. 4, b.l. 52). Š. Š. vedęs, turi mažametę dukrą, nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirba, praeityje neteistas (t. 4, b.l. 119, 121-122). Šių nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžiu I. Š. ir Š. Š. paskirtos BK 229 straipsnio sankcijoje numatytos baudos bausmės, kurios savo dydžiu nežymiai viršija BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytą šios bausmės, skiriamos už neatsargų nusikaltimą, vidurkį, nėra aiškiai per griežtos ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendį L. T. atžvilgiu pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio L. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų A. A. , D. K. , I. Š. iš Š. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Albinas BielskisViktoras Kažys