Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. M. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. E. ir B. L. L. , kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį, išteisinti, kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 25 d. nutartis, kuria Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N. E. pagal BK 229 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas AB „Mažeikių nafta“ (toliau – bendrovė) generaliniu direktoriumi, Mažeikių r. Juodeikių k., ir pagal bendrovės 2004 m. gegužės 19 d. įstatų 2.1, 11.1-11.22 straipsnius būdamas atsakingas už visos veiklos organizavimą, Naftos perdirbimo gamyklos bei jos įrenginių produktyvų ir efektyvų funkcionavimą, racionalų jos turto naudojimą; už bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus nustatymą; už turto apsaugos ir gausinimo užtikrinimą; už visų įmanomų veiksmų, iškilus nepaprastai situacijai, vykdymą, nepaisant to, ar tam turi įgaliojimus, ar ne, kad apsaugotų turtą; už rizikos valdymo programos sukūrimą, už visų kitų teisių, kurių įstatymai ir pirmiau paminėti įstatai nepriskiria kitų bendrovės organų kompetencijai, įgyvendinimą; už savarankišką bendrovės valdybos pavestų funkcijų, įgaliojimų ir įgalinimų vykdymą; už paruošimą ir pateikimą valdybai patvirtinti bei už valdybos patvirtintų bendrovės valdymo planų įgyvendinimą; be to, turėdamas visus administracinius įgalinimus ir praktiškai neribotą teisę disponuoti bendrovės lėšomis bei neribotai veikti bendrovės vardu, turėdamas, visus bendrovės valdybos valdymo planų įgyvendinimui reikalingus įgalinimus ir kompetenciją, nesiėmė reikiamų ir pakankamai veiksmingų priemonių organizuoti bendrovėje kapitalinį remontą, t. y. dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, nepasinaudojo savo teisėmis, įgaliojimais ir įgalinimais kad būtų išvengta didelės žalos, kurią patyrė bendrovė dėl gaisro, įvykusio 2006 m. spalio 12 d., apie 14.34 val., bendrovės gamybos padalinyje Nr. 2 mazuto giluminio perdirbimo komplekso mazuto vakuuminiame rektifikacijos ir gudrono visbrekingo įrenginyje vakuuminėje kolonoje K 601. Taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo jis, nors ir nenumatė, kad dėl kapitalinio remonto nesuorganizavimo, t. y. dėl jo neveikimo, gali atsirasti bendrovei didelės žalos, nors pagal jo veikos aplinkybes, jo teises, įgaliojimus ir įgalinimus bei asmenines savybes (ilgametė patirtis, praktika vadovaujančiame darbe naftos perdirbimo pramonės srityje) galėjo tai numatyti. Būdamas atsakingas už visos veiklos organizavimą, produktyvų, efektyvų įrenginių funkcionavimą, taip pat ir vakuuminės kolonos K 601 funkcionavimą, žinodamas, kad ji intensyviai eksploatuojama ilgą laiką, nuo 1988 m., nesiėmė reikiamų organizacinių priemonių tinkamai ir laiku organizuoti pasiruošimo kapitaliniam remontui. Dėl tokio pareigų neatlikimo, t. y. kapitalinio remonto neorganizavimo, intensyviai eksploatuojant, neleistinai susidėvėjo minėto įrengimo mazgai ir sudedamosios dalys, tarp jų neleistinai susidėvėjo, suplonėjo nuo ilgos eksploatacijos be kapitalinio remonto vakuuminės kolonos K 601 išeinančio atvamzdžio sienelės. Vamzdžių sienelės vietomis dėl korozijos neleistinai susidėvėjo net iki 0,15 mm storio. Jos neatlaikė įkaitusio gudrono slėgio ir plyšo. Pro plyšį išsiveržė karstas gudronas, kuris dėl sąlyčio su oro deguonimi užsidegė ir, verždamasis pro plyšį, sukėlė gaisrą - užsidegė visa vakuuminė kolona K 601 ir gaisro metu nuvirto. Dėl to AB ,,Mažeikių Naftai“ buvo padaryta didelė - 355 006 828 Lt žala.

B. L. L. pagal BK 229 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad, dirbdamas AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai, žinodamas naftos perdirbimo gamyklos gamybos pajėgumus ir gerai išmanydamas įrenginių mechaniką techninio aptarnavimo ir remonto srityse, turėdamas patirtį stabdant įrenginių darbą ir atliekant kapitalinį įrenginių remontą, turėdamas sau pavaldžius bendrovės priskirtus inžinerinius, kontrolinius, profilaktinius, remonto padalinius ir pagal AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus pavaduotojo inžinerijai 2004 m. pareigybinius nuostatus būdamas įpareigotas vadovauti ir vystyti bendrovės profilaktinio ir eksploatacinio patikimumo kapitalinio remonto procedūrų vykdymo veiklą, remonto projektų vykdymo bei su tuo susijusio centralizuoto planavimo ir biudžetų sudarymo veiklą, būdamas atsakingas bendrovėje už tinkamą techninio parengimo lygio užtikrinimą; už priežiūros ir kontrolės sistemų gerinimą; už jo žinioje esamų padalinių funkcijų, atsakomybės nustatymą; už veiklos valdymą, gamybos įrenginių priežiūros sistemos gerinimą ir jų eksploatacinio patikimumo užtikrinimą vykdant profilaktinį ir kapitalinį remontą; už profilaktinio ir kapitalinio įrenginių ir įrengimų remonto projektų centralizuotą planavimą, biudžeto sudarymą, darbo grafikų ruošimą, vykdymą ir kontrolę; už medžiagų ir sutarčių dėl profilaktinio ir kapitalinio remonto valdymą bei administravimą, įskaitant pirkimus ir dalyvavimą sutarčių sudaryme ir derinime, krovinių pristatymą ir atsargų kontrolę; už atliktų darbų kritinę analizę, įvertinimą bei valdymą, kad darbai kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu būtų atliekami pagal standartų reikalavimus; už leidimų darbams stabdymo kapitaliniam remontui, projektų vykdymo valdymą; už bendrųjų priežiūros reikalavimų, siekiant efektyviam darbui užtikrinti, valdymą; už veiklos valdymą optimizuojant darbo jėgą ir efektyvų inžinierių - technologų, mechanikų - inžinierių pajėgumų panaudojimą ir veiksmingą visų sričių inžinerinės veiklos koordinavimą; už pavaldžių padalinių, pavaldinių darbo efektyvumo analizę ir vertinimą; už priemonių veikai gerinti, planavimą ir planų įgyvendinimą, už perspektyvos formavimą; už tinkamą pavaldžių padalinių, pavaldinių veiklą; be to, turėdamas AB „Mažeikių nafta“ administracinius įgalinimus savo srityje leisti organizacinius tvarkomuosius dokumentus, derinti, tvirtinti planus bei kitus dokumentus ir atstovauti bendrovei valstybinėse institucijose bei santykiuose su kitomis organizacijomis ir asmenimis, dėl nusikalstamo nerūpestingumo 2003-2006 metų laikotarpiu nesiėmė reikiamų priemonių išanalizuoti įrengimų ir įrenginių, tarp jų bendrovės gamybos padalinio Nr. 2 mazuto giluminio perdirbimo komplekso mazuto vakuuminiame rektifikacijos ir gudrono visbrekingo įrenginyje vakuuminės kolonos K-601 techninį stovį. Neužtikrino jos eksploatacinio patikimumo, neorganizavo vadovavimo profilaktiniam remontui, nesiėmė priemonių kapitaliniam remontui atlikti, jo investiciniam projektui sudaryti, neorganizavo projektinės dokumentacijos kapitaliniam remontui paruošimo, neužtikrino tinkamo techninio parengimo lygio priežiūros ir kontrolės sistemų srityse, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą techninio parengimo lygį aptarnaujant, kontroliuojant ir tikrinant vakuuminę koloną K-601, nesukūrė ir negerino priežiūros ir kontrolės sistemos tikrinant koloną K-601 ir neužtikrino šios kolonos eksploatacinio patikimumo. Be to, žinodamas, kad kolona K-601 pradėta eksploatuoti 1988 m. ir jau ilgą laiką - nuo 2003 m. dirba be kapitalinio remonto, kad jos vamzdžiai galėjo neleistinai susidėvėti, neatliko jos patikrinimo rezultatų kritinės analizės bei vertinimo ir negerino, netobulino patikrinimo metodikos tam, kad visos vamzdžių atkarpos ir visi kolonos K-601 mazgai būtų apimti ir kontroliuojami patikrinimo metu. Dėl to intensyviai eksploatuojant vakuuminę koloną K-601 ir faktiškai nekokybiškai (nepakankamai) kontroliuojant, neleistinai susidėvėjo jos mazgai ir sudedamosios dalys, iki 0,15 mm storio suplonėjo išeinančio atvamzdžio sienelės, kurios neatlaikė įkaitusio gudrono slėgio ir plyšo. Pro plyšį išsiveržė karštas gudronas, kuris dėl sąlyčio su oro deguonimi užsidegė ir degantis, verždamasis pro plyšį, sukėlė didelį gaisrą, kurio metu užsidegė visa vakuuminė kolona K-601 ir gaisro metu nuvirto. Dėl to AB „Mažeikių nafta“ buvo padaryta didelė - 355 006 828 Lt žala.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo ir BK 229 straipsnio taikymo

Kasatoriaus prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka iš esmės argumentuojamas tuo, kad šis teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo P. N. E. ir B. L. L. išteisinti jiems nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, neišsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo argumentus, neteisingai vertino įrodymus, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei netinkamai taikė BK 16 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl ir nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis vertintina tuo aspektu, ar šis teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas atsakant į klausimą, ar P. N. E. ir B. L. L. padarė veikas, atitinkančias BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Pagal BK 229 straipsnį (įstatymo redakciją, galiojusią išteisintiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Tarnybos pareigų neatlikimo, numatyto BK 229 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – neatlikimu savo pareigų ar jų netinkamu atlikimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Savo pareigų neatlikimas teismų praktikoje aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008 ir kt.). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

P. N. E. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas AB ,,Mažeikių nafta“ generaliniu direktoriumi ir būdamas atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą, produktyvų ir efektyvų įrenginių funkcionavimą, įskaitant ir vakuuminės kolonos K 601 funkcionavimą, žinodamas, kad ji intensyviai eksploatuojama ilgą laiką, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, neatliko savo pareigų – nesiėmė reikiamų organizacinių priemonių tinkamai ir laiku organizuoti pasiruošimą kapitaliniam remontui. Dėl jo pareigų neatlikimo, t. y. kapitalinio remonto neorganizavimo, nuo ilgos eksploatacijos be kapitalinio remonto neleistinai susidėvėjo, suplonėjo vakuuminės kolonos K-601 išeinančio atvamzdžio sienelės, joms plyšus bendrovėje kilo gaisras, kuriuo AB ,,Mažeikių nafta“ buvo padaryta didelė – 355 006 828 Lt žala.

B. L. L. buvo kaltinamas tuo, kad, dirbdamas AB ,,Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai, pagal savo pareigas ir administracinius įgalinimus savo srityje 2003-2006 metų laikotarpiu dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko savo pareigų – nesiėmė reikiamų ir pakankamai veiksmingų priemonių išanalizuoti įrengimų ir įrenginių, tarp jų vakuuminės kolonos K-601 techninės būklės, neužtikrino jos eksploatacinio patikimumo, neorganizavo vadovavimo profilaktiniam remontui, nesiėmė priemonių kapitaliniam remontui atlikti, taip pat kapitalinio remonto investiciniam projektui sudaryti, neorganizavo projektinės dokumentacijos kapitaliniam remontui paruošimo, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą techninio parengimo lygį aptarnaujant, kontroliuojant ir tikrinant vakuuminę koloną K-601, nesukūrė ir negerino priežiūros ir kontrolės sistemos tikrinat koloną K-601, tuo pačiu laiku neužtikrindamas vakuuminės kolonos K-601 eksploatacinio patikimumo, neatliko kitų pareigų, dėl kurių nebuvo laiku pasiruošta kapitaliniam remontui ir jis nebuvo atliktas, dėl to, dėl korozijos neleistinai nusidėvėjus ir plyšus vamzdžių sienelėms, pro plyšį išsiveržęs karštas gudronas užsidegė ir degdamas sukėlė didelį gaisrą, kuriuo AB ,,Mažeikių nafta“ buvo padaryta didelė – 355 006 828 Lt žala.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 12 d. gaisras AB ,,Mažeikių nafta“ kilo mazuto giluminio perdirbimo komplekso postamente Nr. 6, kolonoje K-601. Byloje nustatyta, kaip nurodoma ir kaltinime ir neginčijama kasaciniame skunde, kolonos K-601 išeinančio atvamzdžio sienelės dėl korozijos buvo susidėvėjusios, jos, neatlaikiusios įkaitusio gudrono slėgio, plyšo, dėl sąlyčio su deguonimi užsidegė ir sukėlė gaisrą, kurio pasekmė – bendrovė patyrė didelės žalos.

Pagal tai, kaip suformuluoti kaltinimai bei kuo grindžiamas kasacinis skundas, galima spręsti, jog, prokuroro nuomone, tokių padarinių nebūtų kilę, jeigu kapitalinis remontas nebūtų nukeltas iš 2006 m. rugsėjo mėn. į 2007 m. balandžio mėnesio vidurį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo nukelti gamyklos kapitalinį remontą vėlesniam laikui priėmimas pats savaime negali būti laikomas neteisėtu neveikimu. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad byloje duomenų, kurie būtų pagrindas teigti, jog, nuspręsdami nukelti kapitalinį remontą vėlesniam laikui, P. N. E. ir B. L. L. pažeidė kokių nors šį klausimą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus, nėra. Byloje nustatyta, kad bendrovėje buvo imtasi priemonių įvertinti kapitalinio remonto nukėlimo į vėlesnį laiką gamybinės rizikos faktorius, svarstyti galimos rizikos sumažinimo variantai, rengiamos diskusijos dalyvaujant bendrovės vedantiesiems specialistams, buvo surinkta ir patikrinta informacija apie krosnių ir vamzdynų būklę, sudarytas ir pateiktas kritinių vamzdynų sąrašas, suplanuoti minimalios trukmės tarpiniai sustojimai remontui, numatytos esamos apžiūros ir remonto procedūros sąlygos, svarstyti galimi pavojai – reikšmingi faktai, lemiantys adekvačių ir realių priemonių pasirinkimą gamybos saugumui užtikrinti. Būtent prognozuojamu rizikos sumažinimo veiksmų efektyvumo pagrindu 2006 m. birželio 22 d. buvo pasirašytas Sprendimo protokolas dėl kapitalinio remonto nukėlimo iki 2007 m. balandžio mėnesio vidurio, o šio sprendimo pagrindu ir generalinio direktoriaus 2006 m. liepos 25 d. įsakymas dėl kapitalinio remonto vykdymo termino nustatymo. Prokuroro argumentus, kad jeigu kapitalinis remontas būtų buvęs atliekamas 2006 m. rudenį, jo metu būtų atliekamas hidraulinis bandymas vakuuminėje kolonoje K-601, vamzdyne 619/1 būtų atskleistas neleistinas trūkusio atvamzdžio dalies sienelių suplonėjimas ir gaisras kolonoje Nr. 601 nebūtų kilęs, abiejų instancijų teismai pripažino nepagrįstais. Teismų sprendimuose konstatuota, kad byloje duomenų, jog hidrauliniai bandymai slėginiuose induose ir vamzdynuose besąlygiškai naudojami kiekvieno kapitalinio remonto metu, nėra, be to, su vamzdynu 619/1 ir atvamzdžiu jokių remonto darbų 2006 metų kapitalinio remonto metu nebuvo planuojama atlikti. Paskutinė vakuuminės kolonos K-601 vidaus ir išorės apžiūra buvo atlikta 2006 m. sausio 9 d., kita apžiūra numatyta 2010 m. sausio 9 d.

Byloje nustatyta, kad AB ,,Mažeikių nafta“ 1994 m. buvo kilęs gaisras, kurio priežastis – vamzdyno 619/3 trūkimas dėl korozinio–erozinio susidėvėjimo. Gamybinių nesklandumų akte dėl 1994 m. vasario 17 d. kilusio gaisro buvo nurodyta atlikti vamzdyno nuo K-601 (įskaitant ir 619/1) iki šilumokaičio elementų metalo sudėties reviziją, pakeisti jų elementus, neatitinkančius standarto RU-86 reikalavimų, tačiau tai, kaip nustatyta byloje, nebuvo padaryta. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad nei P. N. E., nei B. L. L. apie Gamybinių nesklandumų aktą dėl 1994 m. vasario 17 d. kilusio gaisro ir apie tai, kad technologiniame vamzdyne 619/1, sujungtame su kolonos K-601 antvamzdžiu, dar 1987 m. dalis antvamzdžio buvo pakeista neatspariu korozijai angliniu plienu ST 20, nebuvo žinoma. Apie 1994 m. įvykusio gaisro priežastis P. N. E. ir B. L. L. sužinojo tik tiriant 2006 m. spalio 12 d. kilusio gaisro aplinkybes, nes minėtas aktas jau 2002 m. buvo perduotas į archyvą, jokios informacijos iš šį aktą pasirašiusių asmenų jie neturėjo, įrenginio techniniame pase buvo nurodyta, kad antvamzdis pagamintas iš anglinio plieno 15x5 M, ir tai lėmė, kad vamzdynas 619/1 nebuvo priskirtas padidintos rizikos vamzdynams. Turint informaciją, kad atvamzdis pagamintas iš plieno, nurodyto techniniuose dokumentuose, o ne naudojant neatsparų korozijai anglinį plieną ST 20, ši vamzdyno dalis ir buvo prižiūrima bei tikrinama kaip pagaminta iš tinkamos rūšies plieno.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadas, kad jokio pagrindo pripažinti, jog P. N. E. ir B. L. L. veikė nusikalstamai nerūpestingai ir taip padarė BK 229 straipsnyje numatytą nusikaltimą, nėra ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs ištirtus įrodymus, pats atlikęs įrodymų tyrimo veiksmus bei įvertinęs jų visumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo priimtame išteisinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra teisingos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės, t. y. padarytos išvados nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje ištirtų įrodymų visumos įvertinimu, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestas netinkamai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą – BK 16 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį, neturi teisinio pagrindo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka esminiai apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas prašymas panaikinti išteisinamąjį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, buvo išnagrinėti, priimtoje nutartyje į juos atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 5 dalis).

Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėdamas nedalyvaujant B. L. L. pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, suvaržė jo procesines teises, numatytas BPK 22 straipsnyje, taip pat atmestini. Iš bylos duomenų matyti, kad B. L. L. apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laiką ir vietą buvo žinoma, jis dalyvauti bylos nagrinėjime nepageidavo, jo interesus gynė advokatė, priimta apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis, todėl kasatoriaus argumentai dėl išteisintojo B. L. L. gynybos teisių suvaržymo yra visiškai nepagrįsti ir nereikalaujantys atskiro BPK 7 bei 22 straipsnių taikymo aiškinimo. Be to, pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ne tik išteisintojo gynėja, bet ir pats prokuroras prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant išteisintajam.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatoriaus nurodytais argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo. Nesant apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti Mažeikų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. M. kasacinį skundą.