Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svajūno Knizlerio ir Aloyzo Kruopio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalies, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Daiktiniai įrodymai: 12 110 Eur ir 368 100 Baltarusijos rublių, juodos spalvos vyriška rankinė, baltos spalvos maišelis su užrašu „Bershka“, lapelis su rankraštiniu užrašu „660“, rudos spalvos piniginė su vizitinėmis kortelėmis, lapelis su rankraštiniais užrašais: „7 500“, „4 500“ saugomus VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Štabo Finansų ir Logistikos skyriuose (Alytaus g. 1, Varėna) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini išteisintajam A. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. kovo 18 d., apie 20 val., lengvuoju automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. 2710 KE-4, vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Druskininkų sav., Švendubrės k., rankinėje gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 12 125,25 Eur bendrą vertę sudarančius grynuosius pinigus: 200 vnt. 50 Eur nominalo banknotų, 85 vnt. 20 Eur nominalo banknotų, 41 vnt. 10 Eur nominalo banknotų, 200 000 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, 100 000 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, 50 000 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, 10 000 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, 5 000 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, 2 vnt. 1 000 Baltarusijos rublių nominalo banknotų, 2 vnt. 500 Baltarusijos rublių nominalo banknotų, 100 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, t. y. iš viso 12 110 Eur ir 368 100 Baltarusijos rublių, šių grynųjų pinigų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei ir tokiu būdu šios kontrolės išvengė.Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendyje nurodė, kad liko nepaneigta kaltinamojo A. R. ir liudytojo S. P. versija, jog pas A. R. rasti pinigai priklausė jiems abiems (A. R. ir S. P.) ir jie pinigus gabeno per sieną turėdami teisėtą tikslą – įsigyti automobilius. Tokius jų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojai I. G., R. Ž., R. L., E. M., jog minėti asmenys nuo pat pradžių tvirtino apie jiems abiems priklausančius pinigus. Taip pat nėra duomenų, kad šie pinigai yra gauti iš nusikalstamų veikų ar skirti daryti tokias veikas. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, konstatavo, jog kaltinamasis neturėjo jokios tyčios padaryti sunkų nusikaltimą ir tokie A. R. veiksmai, t. y. pinigų nedeklaravimas, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes nepadaryta veika, turinti BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl jis išteisinamas.Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendį, kuriuo A. R. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymo, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti bausmę – 150 MGL ( 5 649 Eur) baudą. Daiktinius įrodymus: 12 110 Eur ir 368 100 Baltarusijos rublių, juodos spalvos vyrišką rankinę, baltos spalvos maišelį su užrašu „Bershka“, lapelį su rankraštiniu užrašu „660“, rudos spalvos piniginę su vizitinėmis kortelėmis, lapelį su rankraštiniais užrašais „7 500“, „4 500“ saugomus VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės štabo Finansų ir Logistikos skyriuje (Alytaus g. 1, Varėna) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. R..Prokuroras teigia, kad nuosprendis nepagrįstas, kadangi teismas padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai aiškino BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir nepagrįstai netaikė baudžiamosios atsakomybės už padarytą pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, todėl nuosprendis turi būti panaikintas, o A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas. Teismas prieštaringai ir nepagrįstai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-772 (toliau – Įsakymas) numatytas nuostatas vertino tik kaip formalias. Taip pat padarė nepagrįstas ir neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas, kad A. R. savo rankinėje gabeno ir liudytojo S. P. pinigus bei nepagrįstai iškėlė reikalavimą kaltinimui paneigti aplinkybę, jog jie nežinojo, kad negalima bendrai laikyti kelių asmenų pinigų arba reikia deklaruoti bendrą sumą. Prokuroro nuomone, motyvas ir tikslas yra fakultatyvus BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai ir jų nenustatymas negali būti laikomas asmens psichinį santykį su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais bei pavojingais padariniais savaime eliminuojančiai aplinkybę. Pažymi, kad šių aplinkybių (motyvo ir tikslo) neįrodinėjimas, nepagrįstai paverstas esminiu trūkumu, šalinančiu baudžiamąją atsakomybę. Tokia aplinkybių vertinimo seka prieštaringa ir negali būti pripažinta pagrįsta. Jie būtų svarbūs tik tuo atveju, jeigu būtų numatyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Be to, su šios nusikalstamos veikos sudėtimi nieko bendra neturi ir turtinės žalos požymis. Tokios aplinkybės reikšmė gali būti siejama ne su veikos kvalifikavimu, o su bausmės skyrimu. Teismas nepagrįstai prie nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindimui turinčių aplinkybių priskyrė A. R. ir S. P. parodymus apie pinigų panaudojimo tikslą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pinigai buvo gabenami turint teisėtą tikslą ir jie nebuvo skirti daryti nusikalstamas veikas. Be to, teismas nepagrįstai interpretuoja išgalvotu pasisakymu apie pinigų nedeklaravimą kaip rodantį tikslą plauti pinigus, kuomet nebuvo kalbos apie pastarosios aplinkybės įrodinėjimą ar interpretavimą. Be to, nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo ribas, pasisakydamas, jog vienintelė galima A. R. padaryta neteisėta veika – tai deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams bei eliminavo sąlygas, kuriomis būtų vertinama nusikalstamos veikos visuma, todėl neišsamiai įvertino įrodymų visumą, supainiojo kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes su reikšmingomis, neatsižvelgė į visas aplinkybes, susijusias su pinigų nedeklaravimu, į šių aplinkybių ryšį, loginę seką. Apeliantas nesutinka ir su teismo išdėstyta nuomone dėl lėšų gabenimo vietos detalizavimo trūkumo bei pareigūnų prievolės teirautis apie gabenamus pinigus. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam patikrinimui, t. y. deklaruotini (LAT nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015). Pagal Įsakymą pareiga deklaruoti grynuosius pinigus vienareikšmiškai nustatyta juos gabenančiam asmeniui, o ne Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ar muitinės pareigūnams pareiga pasiteirauti apie gabenamus pinigus. Taigi teismo nuomonė prieštarauja cituotiems teisės aktams dėl prievolės deklaruoti daiktus subjekto ir sąlygų. Iš bylos matyti, kad sulaikymo momentas, su kuriuo siejamas tiek deklaravimo prievolės, tiek nusikaltimo baigtumo, jau buvo praėję. Demonstruodamas muitinės ir VSAT pareigūnams, kad nieko deklaruotino negabena, A. R. per muitinės postą vyko pasirinktu žaliuoju kanalu ir faktiškai nieko nedeklaravo. A. R. teigė žinojęs apie pareigą deklaruoti didesnę nei 10 000 Eur sumą, todėl svarstytinu klausimu lieka jo išdėstyta versija, jog gabenami pinigai priklausė dviem asmenims. Prokuroro nuomone vieno asmens gabenama pinigų suma nors ir galimai priklausanti dviem asmenims negali būti sąlyga, kuri pašalina baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris faktiškai gabeno visą pinigų sumą. Pažymi, kad teismas iš esmės rėmėsi vėlesniais A. R. ir S. P. iškelta versija, jog pinigai jiems priklausė abiems, ir tai, jog tarp šių asmenų ir pareigūnų įvyko galimas nesusikalbėjimas dėl užsienio kalbos. Atkreipia dėmesį, kad liudytojai R. Ž. ir R. L. atliko tik A. R. konvojavimo funkciją ir asmens kratą, o pasienio kontrolės punkte su jais bendravo kiti pareigūnai – E. M., A. M., S. S.. Teisme apklausiant šiuos liudytojus nekilo abejonių dėl jų kalbų žinojimo ir susikalbėjimo. Iš liudytojų E. M., A. M., S. S. ir A. R. parodymų matyti, kad visi pinigai tuo metu, kai pareigūnai sprendė klausimą dėl A. R. daiktų paėmimo iš automobilio, buvo pastarojo rankinėje, kurią padavė S. P.. Tuo metu S. P. nesiejo savęs su A. R. rankinėje buvusiais pinigais ir apie tai nieko nenurodė pareigūnams. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu A. R. ir S. P. dėstė tą pačią versiją dėl neva abiems priklausančių pinigų sumų gabenimo vienoje rankinėje, bet teisme pateikė visiškai skirtingas detales apie pokalbį dėl pinigų patalpinimo į vieną rankinę. Pinigų padėjimas į vieną rankinę neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau net ir tai įvertinus, neseka joks logiškas paaiškinimas kodėl S. P. dėjo pinigus į A. R. rankinę ir kodėl nieko nesakė apie tokią didelę pinigų sumą ir neatsiėmė, kai jam suteikė tokią galimybę pareigūnai. Nesutinka ir su teismo išvada, kad šių asmenų parodymus patvirtino tai, jog rankinėje pinigai buvo supakuoti į du atskirus paketus, ir nepagrįstai susiejo akivaizdžiai po deklaravimo pareigos sekusius pareigūnų veiksmus kaip reikšmingus pinigų deklaravimo pareigos realizavimui, kuomet nieko bendro su muitinės kontrolės rėžimu neturinčiais pareigūnų veiksmais, jog A. R. rankinėje buvo rasti pinigai, kuriuos pareigūnai ir suskaičiavo. Ši faktinė aplinkybė nebuvo nei paneigta, nei ginčijama. Iš išdėstytų aplinkybių seka, kad teismas nepagrįstai sumenkino žalą baudžiamojo įstatymo saugomam objektui, nes neįvertino, jog byloje yra pakankamai duomenų baudžiamajai atsakomybei kilti kuomet pažeidžiama nustatyta tvarka, nepateikiami muitinės kontrolei asmens gabenama pinigų suma viršijanti 10 000 Eur ribą. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas nors ir nesusiejo kaltinamojo veiksmų su baudžiamojo įstatymo nustatytais nusikaltimo mažareikšmiškumo pagrindais, tačiau nepagrįstai sumenkino baudžiamuoju įstatymu užtikrinamą ekonomikos ir verslo tvarkos apsaugos svarbą. A. R. veika realiai pasikėsinta į valstybės sureguliuotą tvarką, kuria, nors ir nesant gabenamų pinigų apmokestinimo, užtikrinamas valstybės institucijų poreikis žinoti ir vertinti grynųjų pinigų judėjimą, apyvartą bei pagal tai reguliuoti valstybės ekonominius poreikius atitinkančius procesus, spręsti dėl rizikos profilių formavimo (LR muitinė), per valstybės sieną vykstančių asmenų kontrolės režimo papildomų priemonių ir kt. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgus į įrodymų visumą matyti, jog A. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje tiesiogine tyčia, o teismo išdėstyti motyvai dėl nepaneigtos pinigų teisėtos kilmės, disponavimo, motyvo, tikslo ir nepadarymo turtinės žalos valstybei, vertintini kaip sąlygos dėl kurių netaikomas BK 72 straipsnis, t. y. pinigų konfiskavimas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintasis ir jo gynėja – atmesti.Kauno apygardos prokuratūros prokuroro D. S. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Nustatant ar asmuo padarė šiame straipsnyje nurodytą veiką, būtina įvertinti tiek objektyvius, tiek ir subjektyvius nusikalstamos veikos požymius.Grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarka numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. spalio 26 d. reglamente (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakyme Nr. 1B-373, kuriuo patvirtintos „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklės“, ir 2012 m. spalio 9 d. įsakyme Nr. 1B-772, kuriuo patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija, todėl šiais teisės aktais taip pat būtina vadovautis. Apygardos teismas išsamiai išanalizavo šiuos teisės aktus ir nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) 3 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones (4 straipsnio 1 dalis). Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (9 straipsnio 1 dalis). Šio Reglamento nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad Muitinės įstaigos atlieka į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis (2 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai per Lietuvos Respublikos sieną gabenamos grynųjų pinigų sumos privalo būti deklaruojamos: 1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje; 2) Muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintos į Europos Bendriją per Lietuvos Respublikos iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklės, reglamentuojančios įvežamų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išvežamų iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar vežamų per ją tranzitu, kai vykstama iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumų, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, privalomo deklaravimo ir gabenimo kontrolės tvarką, vadovaujantis 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1889/2005. Grynųjų pinigų deklaracija pildoma ir įforminama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-891 (su vėlesniais pakeitimais, padarytais Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 8 d., 2007 m. liepos 9 d., 2011 m. liepos 4 d., 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. spalio 9 d. įsakymais) patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos forma, Reikalavimais grynųjų pinigų deklaracijos blanko formai bei Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad A. R. neturėjo tyčios padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, o taip pat gabeno pinigų sumą, neviršijančią 250 MGL dydžio, todėl pagrįstai išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių. Išteisintasis A. R. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose nurodė, kad asmeniškai jis vežėsi 7 500 Eur banknotais po 50 Eur, smulkių Eur ir 368 100 Baltarusijos rublių, kas pagal bylos duomenis atitinka 15,25 Eur. Likusi pinigų suma 4 500 Eur priklausė liudytojui S. P.. Jis išsamiai paaiškino, kaip kiekvieno iš jų vežama pinigų suma atsirado jo rankinėje. A. R. parodymai liko nepaneigti. Priešingai nė teigia prokuroras išteisintojo nurodomos aplinkybės patvirtinamos kitais bylos įrodymais.Liudytojas S. P. parodė, kad jo automobiliu su A. R. 2016 m. kovo mėnesį vyko į Vilnių pirkti automobilių. Su savimi liudytojas turėjo piniginę ir atskirai 4 500 Eur kupiūromis po 10, 20, 50 Eur, skirtų automobiliui pirkti, o A. R. – 7 500 Eur. Pravažiuojant sieną į Lietuvos Respubliką jų pinigai buvo atskirai, t. y. jo 4 500 Eur buvo surišti gumyte, gulėjo atskirai, padėti atvirai mašinoje, nišoje. Pervažiavus sieną, kokius 400 metrų už užtvaro, jis nusprendė padėti pinigus kartu į rankinę, kad būtų saugiau, kadangi svetima šalis. Pinigus jis padėjo į A. R. rankinę, kuri gulėjo prie pastarojo kojų. Būnant Druskininkų degalinėje, paskambino A. R. žmona ir pranešė, kad susirgo jų vaikas, todėl jie nusprendė grįžti namo. Kertant sieną Lietuvos teritorijoje pasieniečiai jų paprašė eiti kartu su jais. Į jo klausimą, kodėl juos veda, pasieniečiai atsakė, kad nežino, sakė, jog atvyks tuoj pareigūnai ir pasikalbės. Vėliau jam pasakė, jog jis nereikalingas ir gali važiuoti toliau, tačiau jis nusprendė palaukti. Atvykus pareigūnams, jie sulaikė A. R. ir paėmė daiktus iš automobilio, tame tarpe ir rankinę, kurioje buvo sudėti jų abiejų pinigai ir jo telefonas. Jis dar klausė, ar gali paimti savo telefoną ir pinigus, bet jam atsakė, kad atsiimt galės rytoj. Pareigūnams nuo pat pradžių sakė, kad rankinėje yra ir jo telefonas bei pinigai, kalbėjo su tuo pareigūnu, kuris mokėjo rusiškai, mano, jog pareigūnas, su kuriuo jis šnekėjo, suprato ką jis kalba. Vėliau nusprendė važiuoti namo, pranešė A. R. žmonai, kas įvyko. Iš kur atsirado lapelis su skaičiais 4 500 ir 7 500 jis nežino, jo nematė, pats nerašė, o A. R. rašančio irgi nematė (t. 3, b. l. 44-46). Šias aplinkybes liudytojas S. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 2-5).Negalima teigti, kad išteisintasis A. R. ir liudytojas S. P. buvo susitarę duoti tapačius parodymus, nes jie tam neturėjo galimybių. Liudytojas apie įvykio aplinkybes buvo apklausiamas 2016 m. kovo 23 d., o išteisintasis A. R. buvo sulaikytas 2016-03-18. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog A. R. kaltę patvirtina apelianto manymu esantys prieštaravimai jo ir liudytojo S. P. parodymuose dėl konkrečių pinigų padėjimo į A. R. rankinę aplinkybių. Tiek išteisintojo, tiek liudytojo S. P. parodymuose dėl šių aplinkybių esminių prieštaravimų nėra. Abu nurodo, kad pinigus perrištus gumele į A. R. rankinę įdėjo S. P. jiems būnant Lietuvoje.Išteisintojo A. R. bei liudytojo S. P. parodymus patvirtino ir liudytojai T. R., A. V. (A. V.), S. Z.. Iš jų parodymų seka, jog išvažiuojant iš Baltarusijos Respublikos A. R. turėjo 7 500 Eur, o S. P. – 4 500 Eur (t. 3, b. l. 43-44). Nors liudytojai T. R., A. V., S. Z. buvo apklausti tik teisme, tačiau netikėti jų parodymais nėra pagrindo, nes jie sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo. Be to, juos buvo prašoma apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 66), tačiau šis prašymas 2016 m. spalio 26 d. prokuroro nutarimu buvo atmestas. Prokuroras nutarime nurodė, jog ikiteisminiame tyrime nebus paneiginėjamos A. R. nurodytos aplinkybės – kam ir kada, kokių sandorių ar susitarimų pagrindu priklausė ar buvo patikėti pinigai, kurie ikiteisminiame tyrime yra nusikaltimo dalykas, nebus analizuojami asmenų tarpusavio įsipareigojimai, susiję su šiais pinigais, esami ar tariami jų panaudojimo tikslai, kadangi tokios aplinkybės išeina už įrodymų liečiamumo kriterijus atitinkančių aplinkybių nustatinėjimo ribų ir negali būti reikšmingomis vertinant objektyviais duomenimis nustatytas faktines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes (t. 2, b. l. 70-71). Tačiau šių liudytojų parodymais patvirtinama išteisintojo nurodytos aplinkybės apie jo asmeniškai turėtą pinigų sumą, todėl negalima teigti, jog tokių aplinkybių nustatinėjimas išeina už įrodymų liečiamumo kriterijaus ribų.Išteisintojo A. R. parodymus apie asmeniškai jo vežamą pinigų sumą, neviršijančią 250 MGL dydžio, iš dalies patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai liudytojai E. M., A. M., S. S..Iš liudytojo E. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje ir sutampančių su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, seka, kad jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT), Varėnos rinktinės Sargybų skyriuje Druskininkų užkardoje jaunesniojo specialisto pareigose. 2016 m. kovo 18 d. jo budėjimo, prasidėjusio 20 val., ir jam atėjus į darbą pamainos vyresnysis nurodė, kad jei važiuos tam tikru nurodytu numeriu automobilis, apie tai informuoti kriminalinės žvalgybos darbuotoją. Nebuvo nurodyta, koks tuo automobiliu važiuojančių asmenų sulaikymo tikslas, kas galėtų būti neteisėto ir kad reikia tuos asmenis sulaikyti. Atvykus nurodytam automobiliui, paėmė juo važiavusių asmenų pasus, paskambino žvalgybos darbuotojui, kuris nurodė asmenis sulaikyti, o kitus nurodymus duos vėliau. Vėliau pasakė kokį konkretų asmenų sulaikyti. Už geros valandos atvyko pareigūnai, kurie vėliau viską aiškinosi su sulaikytu asmeniu. Dokumentus tikrino jaunesnysis specialistas A. M.. Pirmiausia pas save į patalpas atsivedė vairuotoją, pareigūnas S. S. automobilį pastatė į aikštelę ir atvedė automobilyje sėdėjusį keleivį. Tiek A. M., tiek S. S. rusiškai mokėjo, problemų susikalbėti jiems nebuvo. Buvo nurodymas gautas paimti iš to asmens visus daiktus, kokius jis turi su savimi. Asmenis sulaikė važiuojančius iš Lietuvos. Paėmęs vairuotojo daiktus paklausė, ar yra vertingų daiktų, turėjo rankose juodą rankinę, vairuotojas pasakė, kad nėra vertingų daiktų, todėl padėjo rankinę ant stalo, jokių pinigų ar maišiuko nematė, matė tik juodos spalvos rankinuką, kurį pats vairuotojas išėmė iš automobilio ir jam padavė. Kalbėjo su asmenimis rusiškai, laisvai susikalbėjo, suprato ką jie kalba, o jie suprato ką kalba jis. S. S. apžiūrėjo automobilį, o jis pats automobilyje jokių daiktų neieškojo. Apie tai, kad surasti pinigai pas tuos du asmenis, kurie važiavo automobiliu, sužinojo tik po trijų parų. S. P. kažką pasakė, kad „ten pinigai ir telefonas“, ir pokalbis jų buvo baigtas, kažką sakė, kad mygtukinis telefonas jo, tada jis atsisėdo į mašiną ir išvyko. Toks vaizdas susidarė, kad S. P. sau garsiai pagalvojo apie tai, kad jo telefonas ir pinigai, nes A. R. sėdėjo mašinoje už kelių šimtų metrų, o jo paklausus apie tai, kokie pinigai, jis atsakė, kad „ne, nieko“. S. P. paleistas nieko nesakė, kad atiduotų pinigus, kad jie jo. Pats jokių pinigų pas juo nematė, netikrino, asmens kratų ar daiktų kratų nedarė, rankinuko nežiūrėjo, ne jis rašė sulaikymo protokolą. Abu piliečiai jau buvo perėję muitinės patikrinimą, tačiau turėtų pinigų nebuvo deklaravę, nes jie važiavo vadinamu „žaliuoju kanalu“, kur vykstama be deklaruoti privalomų daiktų (t. 3, b. l. 61-63; t. 2, b. l. 14-15).Liudytojas A. M. nurodė analogiškas A. R. ir S. P. sulaikymo aplinkybes. Jis parodė, kad nurodyta transporto priemonė turėjo vykti iš Lietuvos. Asmenų sulaikymo tikslo ar pagrindo nežinojo. Būdamas darbo vietoje pastebėjo, kad atvyko nurodytas automobilis, iš karto paėmė patikrinimui dokumentus ir informavo laisvą pareigūną, kad šis informuotų pamainos vyresnįjį. Prie automobilio priėjo vienas, abiejų – keleivio ir vairuotojo paėmė asmens dokumentus, pasą ir automobilio dokumentą. Informavo pamainos vyresnįjį E. M., kuris atėjo į darbo vietą ir jam atidavė dokumentus. Pats nei automobilio, nei asmenų neapžiūrėjo, su pačiais asmenimis apie nieką nekalbėjo. Asmenys važiavo Žaliuoju kanalu, kuriuo gali važiuoti tie, kurie nesiveža didelės pinigų sumos ir daiktų (t. 3, b. l. 63). Liudytojas S. S. parodė, kad dirba VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriuje, Druskininkų užkardoje vyresniuoju pasieniečiu. 2016 m. kovo 18 d., 20 val., pradėjo pamainą, tikrino iš Lietuvos išvažiuojančias mašinas. Pamainos vyresnysis buvo E. M.. Tiksliai nepamena, bet lyg buvo nurodytas automobilio numeris ir asmenų pavardės ir duotas nurodymas, kad jei jie vyks – informuoti vyresnįjį E. M. ir automobilio neišleisti. Tuo metu dirbo krovininių automobilių išvažiavime ir jam paskambino kolega A. M., kuris pasakė, jog atvyko minėtas automobilis ir paprašė informuoti pamainos vyresnįjį, tuomet kartu nuėjo prie automobilio. Pamainos vyresnysis E. M. išsilaipino vairuotoją ir nusivedė pas save į patalpas. Pats sėdo į vairuotojo vietą ir patraukė mašiną į stovėjimo aikštelę, išlaipino keleivį ir nusivedė pas vyresnįjį E. M. į patalpas. Antrą kartą prie automobilio grįžo su vairuotoju, nes pamainos vyresnysis liepė paimti keleivio daiktus iš mašinos. Vairuotojas paėmė juodą rankinę, kuri buvo prie priekinės keleivio pusės sėdynės ant kilimėlio, kitus keleivio daiktus ir padavė jam. Jis leido vairuotojui pačiam paimti, kad atsirinktų kurie jo daiktai, o kurie keleivio. Apžiūrėjo, ar neliko daugiau daiktų ir dar rado telefoną, kurį atnešė. Kieno telefonas nenustatinėjo, telefono modelio neatsimena, tai buvo neišmanus senas telefonas. Telefoną padavė pamainos vyresniajam. Pačių daiktų ir kas jų viduje neapžiūrinėjo. Vairuotojas padavė keleivio rankinę pamainos vyresniajam, bet šis liepė pasižiūrėti vairuotojui, ar nėra vertingų daiktų, jis apžiūrėjo ir pasakė, kad nieko vertingo joje nėra. Pats nekreipė dėmesio ar vairuotojas tikrai žiūrėjo, ar tik imitavo, kadangi jis pats tik stebėjo, kad asmeniui nekiltų noras pabėgti. Vairuotojas neminėjo, kad pas keleivį gali būti jo daiktų. Su vairuotoju iš viso nekalbėjo, nieko neklausinėjo. Apie pinigus jokios kalbos nebuvo. Bendravo minimaliai rusų kalba, šią kalba moka, būtų supratęs jei būtų kažkokių pasakymų apie pinigus. Atliekant asmenų asmens kratas nedalyvavo. Nematė, kad pas juos buvo aptikti pinigai. Apie tai, kad aptikta didesnė suma pinigų nei galima vežtis, nežinojo (t. 3, b. l. 64). Taigi, iš minėtų pareigūnų parodymų darytina išvada, jog jie nesiaiškino su vairuotoju S. P. dėl vežamų pinigų, nes jiems buvo duotas konkretus nurodymas sulaikyti A. R.. Sulaikymo priežastys jiems nebuvo žinomos. Jie šių asmenų neapklausinėjo, neėmė paaiškinimų. Be to, liudytojas E. M. nurodė, jog vairuotojas S. P. sakė, jog „ten pinigai ir telefonas“, iš ko jam susidairė įspūdis, kad pastarasis kalba apie jam priklausančius pinigus ir telefoną. Šių jo žodžių sulaikytasis A. R. negalėjo girdėti.Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai liudytojai I. G., R. L., R. Ž., o taip pat tyrėja liudytoja V. S., vėliau bendravę su išteisintuoju A. R., taip pat nepaneigė pastarojo nurodomų aplinkybių. Iš liudytojo I. G. parodymų duotų pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, perskaitytų teismo posėdyje seka, kad jis dirba VSAT Lazdijų rinktinėje Sargybų skyriuje, kuris dabar priklauso Varėnos rinktinei. 2016 m. kovo 18 d. vakare iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus gavo nurodymą vykti į Raigardo punktą ir atlikti veiksmus – paimti asmenį ir atgabenti į jų skyrių. Į Raigardo punktą vyko trise – jis, R. L. ir R. Ž.. Jis buvo sargybos vyresnysis. Jiems atvykus į Raigardo punktą, buvo sulaikyti du asmenys. Ten matė kaltinamąjį. Kuo asmuo įtariamas – tokios informacijos neturėjo, žinojo, kad asmuo susijęs su kontrabanda, tačiau konkrečiai nieko nežinojo, jam nebuvo sakyta, kad neprasitartų ir, kad asmuo nesugalvotų, nepasiteisintų, negalvotų paaiškinimo, o spontaniškai atsakytų į klausimus. Nei su vienu asmeniui iš sulaikytų tuo metu nekalbėjo, neatliko jų apžiūros, galvojo, kad jie buvo pas pareigūnus, todėl kratą jau padarė. Čia pirmas toks atvejis, kuris jam pasitaikė, kad pirma žmogus sulaikomas, o tik paskui randami daiktai, kurių negalima vežtis per sieną. Jis dalyvavo atliekant kratą, kolegos darė kratą, o jis toje patalpoje rašė sulaikymo protokolą. Kai buvo surasti pinigai, A. R. pasakė, kad ne visi pinigai yra jo. Gali būti, kad kai buvo pradėti skaičiuoti pinigai, A. R. parašė kokia suma jo, o kokia draugo, tiksliai neatsimena, kategoriškai paneigti negali. Sulaikymo protokolą rašė jis, viską teisingai užpildė, tik negali atsakyti, ar nurodytas tikslus laikas, gali būti, kad suklysta valanda, kadangi 20 val. asmens dar nebuvo parsivežęs, tai netyčinė klaida. Visus asmens kratos protokole nurodytus daiktus paėmė iš rankinuko, kurį Raigardo poste jam perdavė pareigūnai, kas perdavė telefonus neatsimena, gali būti, kad pareigūnai. Protokole nurodė, kad visi daiktai rasti pas A. R. dėl to, kad viską rado rankinėje, o joje negalėjo būti kažkieno kito daiktai. Viską surašė protokole, davė pasirašyti A. R. ir jis pasirašė. Rankinėje buvo piniginė, kurioje buvo A. R. leidimas gyventi Lenkijoje, vizitinės kortelės. Negali taip būti, kad buvo duotas lapelis asmeniui, ant kurio jis kažką užrašė, o vėliau buvo įformintas, kaip rastas kratos ar apžiūros metu. Darant asmens kratą, toks lapas su skaičiais nebuvo įrašytas, jei parašyta, kad rastas piniginėje – taip ir buvo. Iš kur buvo išimti pinigai – nematė, popieriaus lapelis, skiautė – negali atsakyti. Su kokiu tušinuku rašė A. R. pasiaiškinimą negali atsakyti. Jei lapelis būtų rastas asmens kratos metu – būtų jį įrašęs į asmens kratos protokolą, kodėl jis neįrašytas – atsakyti negali, nežino, iš kur tie lapeliai atsirado, gal galėjo praleisti. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, jog matė, kad R. L. vienoje rankoje laiko rankinę, o kitoje pinigus, atrodo, du paketėlius („pundelius“), kurie perrišti gumelėmis. Prie vieno paketėlio, negali pasakyti prie kurio, buvo pridėtas nedidelis lapelis su užrašytais kažkokiais skaičiais, tiksliai nepamena kokiais, buvo kažkiek nulių, lapelis visai nedidelis, tikrai mažesnis nei A4, ar A5 formato lapas. Tada jis pasakė kolegoms, kad suskaičiuotų pinigus. Suskaičiavus paaiškėjo, kad tuose dviejuose paketėliuose yra 12 000 Eur, t. y. lygiai tiek, kiek sakė pats A. R.. Nepamena kiek kuriam pundely. Pas A. R. piniginėje kolegos rado dar 110 Eur ir 368 100 Baltarusijos rublių. Jis neprisimena, ar klausė A. R., kodėl jis nedeklaravo pinigų vykdamas per valstybės sieną. Jis pabaigė rašyti asmens kratos protokolą, į kurį įrašė ir pinigus, kurie buvo rasti pas A. R. asmens kratos metu jo rankinėje. A. R. pasakojo, kad jis buvo atvažiavęs į Lietuvą pirkti automobilio ir kad buvo kažkokia kalba apie tai, kad dalis iš A. R. paimtų pinigų yra ne jo. Nepamena, ar tai jis sužinojo iš R. L. ar R. Ž., ar sakė pats A. R.. Tai tiksliau galėtų pasakyti R. L. arba R. Ž., kadangi jie daugiau bendravo su A. R., nes jis rašė protokolą (t. 3, b. l. 64-67; t. 2, b. l. 29-31). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino.Analogiškus parodymus davė ir liudytojas R. L.. Jis parodė, kad dirba VSAT Lazdijų rinktinėje Sargybų skyriuje. 2016 m. kovo 18 d. teko važiuoti į Raigardo PKP paimti sulaikytą asmenį. Sulaikyti buvo du asmenys, o atsivežė vieną asmenį. Pamainos vyresnysis jo daiktus paėmė iš Raigardo PKP. Grįžus ir darant kratą, rankinuke buvo rasti pinigai, bet sumos neatsimena. Jis su kolega R. Ž. atliko asmens kratą, o protokolą rašė sargybos vyresnysis I. G.. Gali būti, kad kolega R. Ž. buvo įformintas kaip vertėjas, nes jis pats tik minimaliai rusų kalbą suprato. Baltarusijos rubliai ir keli eurai buvo rasti piniginėje, o kiti pinigai buvo rasti plastikiniame maišelyje. Nepamena, kad šalia pinigų kad būtų kažkoks lapukas su skaičiais. Be to, jis nesuprato, ką jam sakė A. R., nes rusų kalbą moka minimaliai. Jis taip pat nurodė, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Iš jų seka, kad kratos metu, liudytojas išėmė iš rankinės maišelį ir pamatė, kad jame yra du paketėliai („pundeliai“) pinigų, kurie perrišti gumelėmis. I. G. liepė suskaičiuoti pinigus. Viename paketėlyje pinigai buvo kupiūromis po 50 Eur, o kitoje – eurai įvairiomis kupiūromis. Iki to momento, kol nebuvo pradėta daryti asmens krata, A. R. nesakė, kad jis su savimi turi didelę sumą pinigų. Kai buvo surasti pinigai, tada A. R. pasakė, kad ne visi pinigai yra jo: dalis yra jo, o dalis draugo, su kuriuo važiavo. Suskaičiavo tame maišelyje rastus pinigus. Viso rado 12 000 Eur, kiek kuriame paketėlyje, nepamena, bet ne po lygiai. Perskaičiavęs pinigus, juos surišo tomis pačiomis gumelėmis, kuriomis jie ir buvo surišti ir įdėjo į tą patį maišelį, kurį įdėjo į juodą A. R. rankinę. Nepamena, ar buvo tame maišelyje koks lapelis su užrašais. Patikrinus A. R. piniginę, joje rado dar 110 Eur ir virš 300 000 Baltarusijos rublių, sumos tiksliai nepamena.Liudytojas R. Ž. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikriausiai 2016 m. kovo 18 d., kai dirbo VSAT Lazdijų rinktinėje sargybų skyriuje specialistu, kartu su I. G. ir R. L. konvojavo A. R.. Sargybos vyresnysis I. G. davė nurodymą nuvykti į Raigardo punktą parsivežti asmenį. Už ką tas asmuo sulaikytas – nepasakė. Raigardo poste asmeniškai nieko neapžiūrėjo, asmens kratos neatliko. Vienas asmuo buvo poste patalpose, o kitas asmuo buvo automobilyje. Tas asmuo, kuris sėdėjo automobilyje, kiek suprato, nebuvo sulaikytas, jis laukė sulaikyto draugo. Lazdijų rinktinės tarnybinėse patalpose asmens kratos protokolą pasirašė R. L.. Rankinę apžiūrėjo R. L.. Buvo rasta nemaža suma pinigų, todėl ją perskaičiavo. A. R. lyg sakė, kad rasti pinigai yra jo ir jo draugo. Kiek pamena, pinigai buvo perrišti. Buvo sąsiuvinio lapelis ir ant jo surašyti skaičiai, tą lapelį rado prie pinigų, buvo užkištas prie pinigų. Perskaičiavus pinigus jie atitiko nurodytas sumas lapelyje. Pinigus asmenys vežėsi per pusę, todėl nereikėjo deklaruoti. Nepamena fakto, kad A. R. rašytų kokias nors sumas savo ranka. Jie vertėjavo visi bendromis pajėgomis, pagrinde kalbėjo I. G., nes jis pats nelabai viską suprato ką kalbėjo A. R.. Nepamena ar radę pinigus pas A. R. paklausė kiek jų ten yra, jis tik pasakė, kad dalis jo, kita dalis jo draugo. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, teisme patvirtinęs, jog jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, nurodė, kad A. R. pasakė, kad šie pinigai skirti automobilių pirkimui ir kad dalis pinigų - 7 500 Eur priklauso jam, o kita dalis - 4 500 Eur jo draugui. Rasto popieriuko niekur nedėjo, visus daiktus sudėjo atgal į rankinę. Kiek pamena, Raigardo punkte S. P. prašė grąžinti jam telefoną, o apie pinigus negali pasakyti, nes galėjo nesuprasti ką jam sakė S. P.. Jei S. P. būtų kalbėjęs apie pinigus ir reikalavęs juos grąžinti – būtų supratęs, tačiau negali pasakyti, ar jis pinigų reikalavo, kas atsakė į jo prašymą atiduoti pinigus ir telefoną – nepamena. Matė, kad pinigai buvo dviejuose ar trijuose pakeliuose („punduose“), kurie buvo perrišti gumutėmis. Taip pat buvo sąsiuvinio lapelis ant kurio buvo ranka užrašyti skaičiai 660. Negali atsakyti, ar buvo antras lapelis. Gal ir galėjo būti, kad A. R. užrašė pinigų sumas, kurios priklauso jam ir draugui. Lapelis buvo nedidelis, iš sąsiuvinio, kokie skaičiai buvo užrašyti – nepamena. Matė tokį lapelį, kaip ir byloje yra užfiksuotas su skaičiais 660, gali būti, kad tas kitas dvi sumas užrašė kaltinamasis. Nepamena konkrečių sumų, tik užsifiksavo, kad ta suma atitiko. Ar lapeliai su nurodytomis sumomis buvo įrašyti į kratos protokolą negali atsakyti. Pas A. R. piniginėje buvo rasta 110 Eur ir apie 300 000 Baltarusijos rublių. Taip pat A. R. pasakė, kad pinigų nedeklaravo todėl, kad dalis šių pinigų yra ne jo, o kaip jau minėjo, kartu vykusio draugo ir, kad suma, kurią kiekvienas turėjo atskirai neviršija leistinos pinigų sumos, kurią galima vežti nedeklaravus muitinės pareigūnams. Įsakymo dėl vertėjavimo jam paskyrimo nebuvo, jis tik uždėjo parašą prie vertėjo, tačiau vertėjavo visi (t. 3, b. l. 80-82, t. 2, b. l. 22-25).Liudytoja V. S., atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, parodė, kad iš A. R. asmens kratos metu išimti daiktai – pinigai, telefonai, piniginė su pinigais, kiti kai kurie daiktai buvo perduoti jai. Asmens kratos protokole parašyta, kad pinigai paimti iš A. R.. Ji neturėjo pagrindo netikėti tuo dokumentu. Atliko daiktų apžiūrą ir surašė protokolą pagal asmens kratos protokolą ir vadovavosi tuo, kas buvo parašyta pareigūnų asmens apžiūros protokole. Daiktus surašė remiantis asmens kratos protokolu, surašė ne visus daiktus, o tik tuos, kurie galėjo turėti reikšmę bylai, kita dalis daiktų buvo grąžinti A. R. (vizitinės kortelės ir pan.), be to, surašė ir tuos daiktus, kurių nebuvo protokole nurodyta, pavyzdžiui, nebuvo parašyta, o ji parašė, kad pinigai surišti gumele. Jai buvo pateiktas lapelis maišelyje, kuriame buvo sudėti pinigai. Maišelis buvo nedidelis, plastikinis, baltas su kažkokiu užrašu. Maišelyje buvo supakuoti 3 pakeliai pinigų, du pakai buvo surišti gumelėmis, o trečio neatsimena. Pinigai nebuvo atskirai į maišelius sudėti. Viename paketėlyje buvo 7 500 Eur, kitame 4 500 Eur ir trečiame buvo Baltarusijos rubliai. Lapelis buvo su užrašu 660, nepamena, ką ta suma reiškė. Lapelį su sumomis rado piniginėje, ją apžiūrinėdama. Po savaitės apklaustas liudytojas S. P. sakė, jog tai yra A4 formato lapas ir jame buvo įdėti pinigai, tačiau maišelyje buvo ne A4 formato lapas, o išplėštas lapukas. Aiškino, kad jie atsivežė į Lietuvą tuos pinigus, o kelionės tikslas buvo automobilių pirkimas. S. P. sakė, kokia jo suma buvo, kiek pamena, jo buvo mažesnė suma. Nepamena, kodėl S. P. sakė, jog laikė savo pinigus draugo rankinėje. Išteisintojo A. R. parodymus patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai. Iš 2016-03-19 įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. R. buvo faktiškai sulaikytas 2016 m. kovo 18 d., apie 20 val., sulaikymo protokolas surašytas 2016 m. kovo 19 d., 00.10 val. (t. 1, b. l. 40-41). Be to byloje yra liudytojo I. G. surašytas 2016 m. kovo 19 d. nutarimas sulaikyti asmenį (t. 1, b. l. 37-38). Jame užfiksuoti duomenys paneigia šio liudytojo parodymus, kad jis nežinojo, kodėl reikia sulaikyti būtent A. R.. Šiame nutarime nurodyta nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo įtariamas: „2015 m. rugpjūčio 27 d., 05.31 val., BY pilietis A. R., gim. 1988 m. veikdamas bendrininkų grupe kartus su LT piliečiu G. V., gim. 1977 m. ir kitais asmenimis, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės gabeno 15 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos respublikos akcizo ženklais“. Minėtame nutarime nieko neminima apie A. R. galimai padarytą nusikalstamą veiką 2016 m. kovo 18 d., nors visos aplinkybės jau buvo žinomos. Prokuroras 2016 m. liepos 12 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl 2016 m. kovo 19 d. nutarime sulaikyti asmenį nurodytos nusikalstamos veikos, lakoniškai konstatuojant, „kad nepakanka duomenų, kuriais būtų galima patikimai pagrįsti įtariamojo A. R. kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką ar prisidėjus prie jos padarymo“ (t. 2, b. l. 57-58). Darytina išvada, jog A. R. sulaikius dėl kitos nusikalstamos veikos nepilnai buvo aiškinamasi dėl galimai jo 2019 m. kovo 18 d. padarytos nusikalstamos veikos. Nei jis, nei S. P. nė vienų pareigūnų iš karto nebuvo apklausti, o pastarajam netgi buvo leista išvykti iš Lietuvos Respublikos nepaėmus jokio paaiškinimo.Sulaikius asmenį buvo atlikta jo asmens krata, iš 2016 m. kovo 19 d. asmens kratos protokolo matyti, jog iš A. R. paimta 12 110 Eur ir 368 100 Baltarusijos rublių įvairiomis kupiūromis, rudos spalvos odinė piniginė su vizitinėmis kortelėmis, juodos spalvos krepšys (t. 1, b. l. 43). Byloje surašytas 2016 m. kovo 28 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti asmens kratos protokolu iš įtariamojo A. R. paimti daiktai: pinigai – 12 110 Eur ir 368 100 Baltarusijos rublių, kurie yra baltos spalvos polietileniniame maišelyje su užrašu „Bershka“. Maišelyje yra trys paketėliai pinigų ir lapelis su užrašu „660“. Viename paketėlyje, kuris perrištas žalios spalvos gumine juostele yra 7 500 Eur, kupiūromis po 50 Eur, antrame paketėlyje, kuris perrištas raudonos spalvos gumine juostele, yra 4 500 Eur kupiūromis po 10, 20 ir 50 Eur. Trečiame paketėlyje yra 110 Eur, kupiūromis po 20 ir 10 Eur bei 368 100 Baltarusijos rublių įvairiomis kupiūromis. Taip pat rudos spalvos piniginėje, paimtoje asmens kratos metu iš įtariamojo A. R., rastas lapelis su rankraštiniais įrašais „7 500“ ir „4 500“ (t. 1, b. l. 52-168). Šiame protokole užfiksuoti faktai patvirtina išteisintojo bei liudytojo S. P. nurodomas aplinkybes apie atskirai supakuotas 7 500 Eur ir 4 500 Eur sumas.Taigi apygardos teismo išvada, jog visi pirmiau aptarti duomenys nepaneigia A. R. nurodytų aplinkybių, kad jo ir S. P. turėta bendra pinigų suma neviršijo dviem asmenims leistinos į Lietuvos Respubliką ar iš jos gabenti pinigų sumos. Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės teisingai teigia, kad negalima vieno asmens gabenamą pinigų sumą formaliai dalinti iš kartu vykstančių asmenų skaičiaus, tačiau ši aplinkybė turėjo būti pilnai išsiaiškinta nagrinėjamos bylos kontekste, A. R. nuo pat pradžių teigiant, kad tai yra dviejų asmenų pinigai. Tuo labiau, kad pareigūnų E. M., A. M., S. S. tikslas, priešingai nė teigia prokuroras apeliaciniame skunde, buvo, vykdant gautą nurodymą, tik sulaikyti A. R., o ne aiškintis galimos kontrabandos aplinkybes. Be to, kad šie pareigūnai tiek su A. R., tiek su S. P. bendravo be vertėjo, neėmė jokių paaiškinimų, o tik laukė atvykstant kitų pareigūnų. Nors jie teigia, kad pakankamai gerai moka rusų kalbą, tačiau tai nešalina būtinumo užtikrinti sulaikytų asmenų teises. Tik atvykus pareigūnams I. G., R. Ž. ir R. L., jau buvo pradėti atlikti priklausantys proceso veiksmai. Buvo prarasta galimybė pilnai išsiaiškinti pinigų vežimo per valstybės sieną aplinkybes, nes kitas asmuo liudytojas S. P., važiavęs kartu, jau buvo paleistas, jam buvo leista išvykti iš Lietuvos Respublikos. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699-2015). Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas. Nėra pagrindo pripažinti, kad A. R. nežinojo apie jam tenkančią prievolę deklaruoti gabenamus pinigus, nes jis dažnai vykdavo į Lietuvos Respubliką ir, kaip ir pats pripažįsta, žinojo deklaruotiną pinigų sumą. Tačiau darytina išvada, jog A. R. nustatytą būtinumą deklaruoti gabenamus pinigus bei jų deklaravimo tvarką pažeidė ne dėl nežinojimo ar suklydimo, bet būdamas įsitikinęs, kad asmeniškai jo gabenama pinigų suma neviršija 10 000 Eur, todėl ir pasirinko vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vadinamu „žaliuoju kanalu“. Tokiam jo įsitikinimui susiformuoti buvo pirmiau aptartų įrodymų visuma. Šiuo konkrečiu atveju pinigus padalijus į dvi atskiras dalis – išteisintajam 7 500 Eur, o S. P. – 4 500 Eur ir gabenant juos per sieną, pinigų deklaruoti iš viso nereikėtų. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad A. R. neturėjo jokios tyčios, tuo labiau tiesioginės, padaryti sunkų nusikaltimą. Tuo pačiu, įvertinant visų įrodymų visumą, išteisintojo veiksmuose tiesioginės tyčios nebuvimą, pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atmestini apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad vieno asmens gabenama suma, nors ir priklausanti dviem asmenims, negali būti sąlyga, kuri pašalina baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris faktiškai gabeno visą pinigų sumą. Tuo labiau, kad jokio tiesioginio draudimo bendrai laikyti kelių asmenų pinigus nėra. Duomenų apie tai, kokia tvarka ir kaip yra paskaičiuojama kelių asmenų turimos lėšos (ar gali turėti vienoje vietoje, ar privalo turėti kiekvienas prie savęs), nėra detalizuota, be to, sulaikant A. R. nebuvo pasiteirauta nei pas jį, nei pas kartu važiavusį ir automobilį vairavusį S. P., kokią pinigų sumą vežasi kiekvienas iš jų, nors iš liudytojo E. M. parodymų seka, kad kartu važiavęs S. P. sakė apie jo turimus pinigus. Todėl esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė teisingą išvadą, kad A. R. ir S. P. kertant sieną, jokiais objektyviais jiems prieinamais įrodymais nėra paneigta aplinkybė, jog jie nežinojo, jog bendrai laikyti kelių asmenų pinigų negalima, arba reikia deklaruoti bendrą sumą. A. R. ir S. P. tvirtino, jog jie buvo įsitikinę, kad jokių galiojančių įstatymų nepažeidžia, nes jų abiejų turėti pinigai neviršijo dviem asmenims leistinos vežtis sumos.Apeliantas taip pat teisus teigdamas, kad motyvas ir tikslas yra fakultatyvūs BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, tačiau jų nustatymas šioje konkrečioje byloje, priešingai nė teigia prokuroras, padeda atskleisti A. R. kaltės formos turinį bei psichinį santykį su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais bei pavojingais padariniais. Be to, nors tokie subjektyvieji požymiai kaip motyvas ir tikslas nėra būtini kontrabandoje, tačiau jie dažniausiai yra savanaudiški, nes kaltininkas nori gauti materialinės naudos, pasipelnyti vienu ar kitu būdu. Tad jų nustatymas irgi gali būti svarbus. Apygardos teismas nepripažino, kad motyvo ir tikslo neįrodinėjimas, yra esminis trūkumas, šalinantis kaltininko baudžiamąją atsakomybę, o tik per šiuos požymius atskleidė A. R. kaltės turinį. Teismas pažymėjo, kad kontrabandos dalyku gali būti ir pinigai, nes jų gabenimas per sieną taip pat yra reglamentuotas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, t. y. kalbant apie baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, būtina nustatyti ne tik vežamų pinigų kilmę, bet ir pinigų panaudojimo galimybes, nes daiktų/pinigų pateikimas muitinės kontrolei nėra savitikslis. Priešingai – išvežamų/įvežamų daiktų muitinės kontrolės tvarka siekiama, kad nebūtų pažeista ūkininkavimo ir verslo tvarka, reguliuojanti vidaus rinkos plėtrą, užsienio prekybos interesus, muitinės politikos įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje nėra jokių įrodymų kurie patvirtintų, kad A. R. per sieną gabenti pinigai buvo įgyti neteisėtu būdu. Iš jo ir liudytojų parodymų matyti, jog jie per sieną buvo gabenami turint teisėtą tikslą – A. R. ir S. P. įsigyti automobilius. Jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes – byloje nėra, atvirkščiai, liudytojas E. M. parodė, kad jam susidarė vaizdas, jog S. P. kalbėjo ir apie jam priklausančius pinigus. Dar ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas A. R. tvirtino, kad vykęs į Lietuvą pirkti automobilio. Jokių duomenų, kad šie pinigai yra gauti iš nusikalstamų veikų ar skirti daryti tokias veikas, byloje nėra. Poreikis aiškintis ir stebėti grynųjų pinigų judėjimą per sieną baudžiamosios teisės prasme valstybėms kilo dėl asmenų, kurie gabendami pinigus planuoja arba jau yra padarę kitus nusikaltimus, t. y. didelės pinigų sumos buvo arba bus naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui.Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai sumenkino žalą baudžiamojo įstatymo saugomam objektui, nes neįvertino, jog byloje yra pakankamai duomenų baudžiamajai atsakomybei kilti, kuomet pažeidžiama nustatyta tvarka, nepateikiami muitinės kontrolei asmens gabenama pinigų suma viršijanti 10 000 Eur ribą. Pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo, kad nedeklaruojant pinigų, viršijančių 10 000 Eur sumą, muitinėje nebuvo vengiama muitų ar kitų mokesčių, nebuvo sukelta kita turtinė žala valstybei, t. y. nebuvo padaryta žala nei valstybės mokesčių sistemai, nei ekonominei tvarkai. Šiuo atveju žala pasireiškė tik tuo, kad valstybė galėjo prarasti galimybę žinoti apie į jos teritoriją patekusius ar išgabenamus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, jog pirmiau nurodyti reikalavimas ir tvarka negali būti taikoma formaliai, ypač baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą atsiradimo kontekste, ir kad vien tik formalus teisės taikymas reikštų, jog pats nedeklaravimo faktas prilyginamas sunkaus nusikaltimo padarymui, todėl informacija apie nedeklaravimo pasekmes (gresia baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo padarymą) turėtų būti labai aiški ir suprantama, neapsiribojant teiginiu, kad asmuo turėjo imtis visų įmanomų priemonių deklaruoti gabenamus pinigus, o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo padarymą būtų galima tuo atveju, jei asmuo, kuriam buvo pasiūlyta užpildyti deklaraciją, (t. y. asmuo realiai tokią galimybę turėjo) atsisakė tai daryti, tokiu būdu nuslėpė vežamus pinigus. Tačiau, kaip seka iš pirmiau aptartų įrodymų, tokia reali galimybė išteisintajam nebuvo sudaryta. Tokiu būdu, teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą, kad A. R. veiksmai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes nepadaryta veika, turinti BK 199 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo požymių, todėl pagrįstai jį išteisino (3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro D. S. apeliacinį skundą atmesti.