- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- 1-307-926/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Vingilė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)199 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 16 val. 45 min., vykdama iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų kanalu, gabendama ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą, t. y. 20 500 (dvidešimt tūkstančių penkis šimtus) eurų ir privalėdama ją deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, neužpildė ir nepateikė Grynųjų pinigų deklaravimo formos ir muitinei žodžiu deklaravusi, kad privalomų deklaruoti daiktų neneša, laikydama savo moteriškoje rankinėje, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 20 500 (dvidešimt tūkstančių penkis šimtus) eurų 50, 100, 200, nominalo banknotais, kurių bendra vertė viršija 10 000 eurų sumą, šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei bei tokiu būdu šios kontrolės išvengė.
Kaltinamoji V. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji turi Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Gyvena Rusijoje, tačiau kartais apsistoja ir Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Rusijoje gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 16.45 val. ji pėsčiomis ėjo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) kelio postą. Ji pasirinko pėsčiųjų kanalą ir praėjusi Rusijos Federacijos sieną, atėjo į Lietuvos teritoriją. Pasienio pareigūnui ji pateikė pasą, kurį pareigūnas patikrino ir pasiliko pas save. Tuomet pareigūnas pakvietė užeiti į kabinetą ir paprašė padėti jos turimus daiktus, t. y. moterišką rankinę ir lagaminą ant stalo. Pareigūnas paklausė, ką ji gabena. Ji atsakė, kad lagamine turi 1 litrą degtinės. Tuomet jis paklausė, ar turi cigarečių, ji atsakė, kad ne. Tuomet pareigūnas paprašė atidaryti lagaminą. Jį patikrino. Lagamine rado 1 litrą degtinės. Toliau jis paprašė atidaryti jos rankinę. Ten jis pamatė žalią paketą. Paprašė jį ištraukti ir paklausė, kas jame. Ji atsakė, kad tai pinigai. Parodė įgaliojimą, kad už šiuos pinigus pirks butą dukrai. Paklausus pareigūnui, kiek čia pinigų, ji atsakė, kad 20500 eurų. 18000 eurų, kurie buvo žaliame plastikiniame maišelyje, buvo padalinti į keturis paketėlius. 18000 eurų buvo sudėti į žalios spalvos paketą, o 2500 eurų buvo rankinės vidinėje kišenėlėje. Pinigai oficialiai priklauso jos dukrai S. A.. Ji turi pinigų kilmę patvirtinančius dokumentus. Lietuvoje planavo už šiuos pinigus įsigyti butą (duomenys neskelbtini). Nešėsi grynus pinigus, kadangi Rusijoje pervedant pinigus į Lietuvos sąskaitas yra labai dideli mokesčiai. Įspėjamųjų ženklų muitinės poste apie pinigų deklaravimą nematė, žinojo, kad reikia deklaruoti pinigus, kurių suma viršija 10000 eurų, tačiau per išsiblaškymą ir nuovargį pamiršo pareigūnui pasakyti apie tai, kad su savimi nešasi 20500 eurų (b. l. 87-88).
Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką be jos pačios prisipažinimo pagrįsta ir šiais įrodymais:
liudytojo R. K. apklausa, kurioje jis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorius. Jo darbas yra pamaininis. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) kelio poste, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 3 d. darbą pradėjo 9 val. ir baigti turi 2019 m. rugpjūčio 4 d. 9 val. 2019 m. rugpjūčio 3 d. nuo 13 val. iki 17 val. pagal pareigūnų paskirstymą į darbo vietas poste, buvo paskirtas dirbti į darbo vietą Nr. 10/18/23 ,,Pėsčiųjų kanale". Jam dirbant šiame kanale, apie 16 val. 40 min. iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pėsčiųjų kanalu atvyko Lietuvos Respublikos pilietė V. K., ketinanti vykti į Lietuvos Respubliką. Jis jos pirmiausia paklausė ar neturi deklaruojamų prekių. V. K. deklaravo 1 litrą stipriųjų alkoholinių gėrimų. Pati taip pat pasakė, kad cigarečių neturi, prie savęs turi tik savo asmeninius daiktus. Šiuos duomenis jis suvedė į duomenų bazę, tai yra ,,Keleivio žodinę deklaraciją" (KŽD). Įvertinęs lokalią riziką, buvo surašytas RIKS patikrinimo aktas Nr. 19LTKM00000090757. V. K. jis pasikvietė į tikrinimo vietą, detaliam jos daiktų patikrinimui. Ji neprieštaravo, nuėjo kartu su juo į detalaus tikrinimo vietą. Pirmiausia ji atidarė lagaminą ir ištraukė deklaruotas prekes, t. y. alkoholį. Tuomet jis apžiūrėjo jos krepšį ir lagaminą, draudžiamų daiktų nerado. Tada pastebėjo, kad ant savęs ji turi užsidėjusi nedidelę moterišką rankinę. Paprašė, kad ją atsegtų ir parodytų rankinės turinį. Ji atsegė rankinę ir pasakė: ,,čia nieko draudžiamo neturiu". Jis pradėjo apžiūrinėti rankomis rankinę ir apčiuopė rankinės vidinėje dalyje, viename iš skyrių kietą paketą. V. K. paprašė atidaryti tą rankinės skyrių ir išvydo žalios spalvos paketą. Paklausęs, kas tai yra, ji atsakė, kad pinigai. Paklausęs, kiek jų, ji atsakė, kad 18 000 eurų. Nuodugniau patikrinęs rankinę, dar rado pinigų ryšulėlį, kuriame buvo, V. K. žodžiais, 2500 eurų. Nustatęs pinigų gabenimo faktą, telefonu išsikvietė pamainos viršininką A. D.. Šiam atvykus, jie pinigus suskaičiavo. Pinigai buvo sudėti į žalios spalvos plastikinį paketą, surišti į penkis ryšulėlius, 200, 50, 100 nominalo eurų banknotais. Viso buvo 20 500 eurų. Kadangi Lietuvos Respublikos sieną prieš keletą minučių kirto jos sūnus V. K., ji pasakė, kad gali paskambinti ir pasakyti sūnui grįžti į tikrinimo vietą, kad galėtų jam atiduoti dalį pinigų, kurių nereikėtų deklaruoti raštu. Jai buvo pasakyta, kad tokie veiksmai jau negalimi. Ji pasakė, kad pinigai tai jos viso gyvenimo santaupos ir už juos Lietuvoje ruošiasi pirkti butą, bandė priekaištauti, kad jai deklaruojant savo prekes, pareigūnas nepasakė jai, kad reikia deklaruoti pinigus, nors jis tokios pareigos neturi. Keleiviai patys turi pareigą deklaruoti savo gabenamas prekes žodžiu ar raštu (b. l. 19-20).
Liudytojos S. A. apklausa, kurioje ji nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Turi dvigubą pilietybę, t. y. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacinės Respublikos. Jos mama V. K. taip pat turi dvigubą pilietybę. Jos mama turi gyvenamąją vietą Rusijoje, (duomenys neskelbtini) bei Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). 2019 metais rugpjūčio 2 dieną ji parašė įgaliojimą savo mamai V. K., kad ši atstovautų ją buto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkime. Sutartis dėl buto Lietuvoje turėjo būti pasirašyta 2019 rugpjūčio 5 dieną. Buto paieška užsiėmė jos mama. Buto savininke būtų ji, tačiau jame gyventų jos mama V. K.. Už butą jos mama būtų sumokėjusi 15 500 eurų. 5 000 eurų buvo skirta buto remontui ir baldams. 2019 metais birželio pirmą dieną buvo pasirašyta beprocentės paskolos sutartis tarp bendrovės „M." ir jos, kaip fizinio asmens. Pagal šią sutartį paskolos vertė yra apie 20 833 eurų. Pinigai jai išduoti iš įmonės pagal du kasos išlaidų orderius, t. y. 2019-06-21 ir 2019-07-11. 2019-06-21 buvo išduota 700 000 rublių, o 2019-07-11 buvo išduota 800 000 rublių. 2019 metų birželio ir liepos mėnesiais, per galimai 7 kartus, rublius išsikeitė į eurus Rusijos valiutų keitimo punktuose, nes juose palankesnis kursas negu bankuose. Į punktus per kelis kartus atnešdavo rublius, pateikdavo tik savo asmens dokumentą ir iškart gaudavo eurus. Jokių kvitų apie pinigų keitimo operacijas jai neduodavo. Keitimo procedūra iki 10 000 eurų Rusijoje yra gana supaprastinta. Keičiant pinigus iki 10 000 eurų net nereikalaujama asmens dokumento. Nupirkdama butą Lietuvoje, norėjo padėti mamai. Mama šiuo metu dažniausiai gyvena Rusijoje, tačiau ateitį nori sieti su Lietuva ir pensiją praleisti gyvenant Lietuvoje. 20 500 eurų mamai perdavė 2019 metais liepos mėnesio pabaigoje. Kur pinigus mama laikė iki rugpjūčio 3 dienos, kai buvo sulaikyta muitinės pareigūnų, ji nežino. Pinigus davė grynais, nes pervedimo operacijos iš Rusijos į Lietuvos bankus yra su dideliais bankų įkainiais. Apie reikalingą pinigų deklaravimą Lietuvos muitinės poste ji mamai nieko nesakė, nors pati žino, kad reikia deklaruoti pinigus, jeigu suma viršija 10 000 eurų. Mama pirmą kartą nešėsi tokią didelę sumą iš Rusijos į Lietuvą, kodėl ši pinigų nedeklaravo, ji nežino (b. l. 23-25).
Liudytojo V. S. apklausa, kurioje jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Turi taip pat paveldėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą pardavinėja nuo 2018 m. pabaigos. Dėl buto jam paskambino vyriškis, šnekėjo lietuviškai. Jis pardavinėjo butą už 21 000 Eur, po derybų nuleido kainą iki 18 000 Eur, ši kaina buvo galutinė. 2019-08-05 turėjo įvykti buto pardavimo sandoris pas notarą. Tas pats vyriškis jam paskambino 2019-08-03 ir pasakė, kad skambins iš muitinės, nes V. K. sulaikė kertant sieną. Jis V. K. matė tik kartą, 2019 m. liepos viduryje, ji buvo su vyriškiu, su kuriuo buvo derinti reikalai dėl buto pardavimo (b. l. 34-36).
2019-08-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) kelio poste esantys administraciniai pastatai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT), muitinės patalpos. Muitinės pareigūno darbo vietoje iš išorės yra langelis, virš kurio lietuvių, anglų ir rusų kalbomis užrašyta ,,Muitinė", apačioje dokumentų pateikimo stalčius. Virš stalčiaus prie stiklo pritvirtintas A4 formato lapas, kuriame lietuvių, rusų, anglų ir lenkų kalbomis atspausdinta informacija į Lietuvos Respubliką atvykstantiems asmenims. Muitinės pareigūno darbo vietoje įrengta darbo vieta darbui su dokumentais ir kompiuteriu. Už šių patalpų, prie tako yra informacinis stendas, keleiviams atvykstantiems iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką. Stende iškabinta aktuali informacija keleiviams. Viršutiniame dešiniame kampe ant A4 formato balto lapo yra atspausdinta informacija lietuvių ir rusų kalba, kurios antraštė išskirta spausdintomis raidėmis, padidintu šriftu ,,Gabenate 10 000 eurų arba daugiau grynaisiais? Nepamirškite jų deklaruoti". Žemiau atspausdinta informacija, kas turi deklaruoti, kur reikia užpildyti deklaraciją, dėl kokių priežasčių reikalinga deklaruoti pinigus, po to parašyta rizika, jei nebus pateikta deklaracija, arba pateikta melaginga deklaracija. Šioje informacijoje taip pat nurodyta, jog deklaruoti būtina 10 000 eurų sumą arba jos ekvivalentą kita valiuta. Administraciniame pastate esančioje ,,protokolinėje", ant stalo yra sudėtas žalios spalvos paketas su jame esančiais pinigais (eurų banknotais) bei paketas, perjuostas raudonos spalvos gumyte ir baltos spalvos popierine juosta, su užrašais rusų kalba, su jame esančiais pinigais (eurų banknotais). Šiame pakete, kuris yra perjuostas raudonos spalvos gumyte ir baltos spalvos popierine juosta, su užrašais rusų kalba, yra 2500 eurų, 100 eurų ir 50 eurų nominalo banknotais. Viso 20 vienetų banknotų po 50 eurų ir 15 vienetų banknotų po 100 eurų. Iš žalio plastikinio paketo, kurio išmatavimai 20 cm x 22 cm, išimti keturi paketai. Pakete, kuris perjuostas popierine juosta, su ranka rašytu užrašu ,,5000/5T/R. M./parašas", yra 5000 eurų, 50 eurų nominalo banknotais. Viso 100 vienetų banknotų po 50 eurų. Pakete, kuris perjuostas raudonos spalvos gumyte, yra 5000 eurų, 50 eurų nominalo banknotais. Viso 100 vienetų banknotų po 50 eurų. Pakete, kuris perjuostas popierine juosta, kompiuteriu spausdintu užrašu ,,100 x 50 EUR/5000 €", yra 5000 eurų, 50 eurų nominalo banknotais. Viso 100 vienetų banknotų po 50 eurų. Pakete, kuris neperjuostas, yra 3000 eurų, 100 eurų ir 200 eurų nominalo banknotais. Viso 18 vienetų banknotų po 100 eurų ir 6 vienetai banknotų po 200 eurų. Viso penkiuose paketuose yra 20 500 eurų (dvidešimt tūkstančių penki šimtai eurų) (b. l. 8-10).
2019-08-09 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad pakete, kuris yra perjuostas raudonos spalvos gumyte ir baltos spalvos, perplėšta pusiau pažyma su užrašais rusų kalba, yra 2500 eurų, 100 eurų ir 50 eurų nominalo banknotais. Viso 20 vienetų banknotų po 50 eurų ir 15 vienetų banknotų po 100 eurų. 100 eurų banknotai yra žalios spalvos. Banknotų averse pavaizduota baroko ir rokoko stiliaus architektūra. Banknotų reverse pavaizduotas tiltas. 50 eurų banknotai yra oranžinės spalvos. Banknotų averse pavaizduota romaninio stiliaus architektūra. Banknotų reverse pavaizduotas tiltas. Apžiūrint perplėštą pusiau pažymą, su užrašais rusų kalba, jos viršuje matoma banko rekvizitai: „Komercinis bankas „E.", (duomenys neskelbtini). Pažyma - patvirtinimas, išduota V. K.. Operacijos atlikimo data ir laikas – 2019-07-01 10:22:43. Grynaisiais pateikta 359250 Rusijos rublių. Išduota 5000 eurų. Rusijos Federacijos piliečio pasas, 27 05/ 034798“. Toliau dešinėje pažymos pusėje matoma pusė banko „E.", (duomenys neskelbtini) antspaudo, kuriame pažymėta „Kasa Nr. 2". Nustatyta, kad šiame pakete 100 eurų nominalo banknotai. Pakete, kuris perjuostas popierine juosta su ranka rašytu užrašu „5000/5T/R. M./parašas“ yra 5000 eurų, 50 eurų nominalo banknotais. Viso 100 vienetų banknotų po 50 eurų. 50 eurų banknotai yra oranžinės spalvos. Banknotų averse pavaizduota romaninio stiliaus architektūra. Banknotų reverse pavaizduotas tiltas. Pakete, kuris perjuostas popierine juosta su kompiuteriu spausdintu užrašu „100 x 50 EUR/ 5000 €“ yra 5000 eurų, 50 eurų nominalo banknotais. Viso 100 vienetų banknotų po 50 eurų. 50 eurų banknotai yra oranžinės spalvos. Banknotų averse pavaizduota romaninio stiliaus architektūra. Banknotų reverse pavaizduotas tiltas. Pakete, kuris neperjuostas jokia juosta, yra 3000 eurų, 100 eurų ir 200 eurų nominalo banknotais. Viso 18 vienetų banknotų po 100 eurų ir 6 vienetai banknotų po 200 eurų. 100 eurų banknotai yra žalios spalvos. Banknotų averse pavaizduota baroko ir rokoko stiliaus architektūra. Banknotų reverse pavaizduotas tiltas. 200 eurų banknotai yra gelsvai rudos spalvos. Banknotų averse pavaizduota plieno ir stiklo amžiaus architektūra. Banknotų reverse pavaizduotas tiltas. Viso penkiuose paketuose yra 20 500 eurų (b. l. 48-66).
2019-05-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad laikinai einantis pamainos viršininko pareigas A. D. pateikė V. K. pasus; tarnybinį pranešimą su fotonuotraukomis; žodinės deklaracijos pranešimą; pakuotę su 5000 eurų; pakuotę su 5000 eurų; pakuotę su 5000 eurų; pakuotę su 2500 eurų; pakuotę su 3000 eurų; patikrinimo aktą (b. l. 37-38).
2019-06-01 beprocentinės paskolos sutartimi, kurioje nurodyta, kad RAB ,,M." paskolina S. A. V. 1500000 rublių (b. l. 27).
2019-07-11 kasos išlaidų orderiu, kuriame nurodyta, kad RAB ,,M." S. A. V. išdavė 800000 rublių (b. l. 29).
2019-06-21 kasos išlaidų orderiu, kuriame nurodyta, kad RAB ,,M." S. A. V. išdavė 700000 rublių (b. l. 31).
2019-08-02 įgaliojimu, kuriame nurodyta, kad S. A. įgaliojo savo motiną V. K. būti atstovu notaro biure bei kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, perkant jai nuosavybės teise butą; jos vardu tvarkyti ir valdyti jai nuosavybės teise priklausantį butą (b. l. 90-92).
Pranešimu Nr. 19LTKK2000ZD169305, kuriame nurodyta, kad V. K. deklaravo 1 litrą alkoholinių gėrimų (b. l. 42).
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K., vykdama iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno 20 500 (dvidešimt tūkstančių penkis šimtus) eurų ir, privalėdama ją deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, neužpildė ir nepateikė Grynųjų pinigų deklaravimo formos ir muitinei žodžiu deklaravusi, kad privalomų deklaruoti daiktų neneša, šios kontrolės išvengė, todėl jos veika pagal BK 199 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.
BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys, viena jų – bauda, todėl prokuroras pagrįstai pasiūlė baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis).
Iš paskelbimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo, matyti, kad V. K. suprato apie galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašė mažinti jos dydį, taip pat prašė grąžinti iš jos paimtus 20 500 eurų, kurie buvo skirti būsto įsigijimui (b. l. 98-100).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus ir padėjo išsiaiškinti veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nėra.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, o būtent: kaltinamoji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, ji neteista (b. l. 80), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 79), psichiatrijos ligoninių įskaitose ir priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 75, 78), pensininkė. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, nusikaltimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinčių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamosios pozityvų vaidmenį išaiškinant nusikalstamą veiką, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai yra pagrindas skirti baudą. Baudos dydis nustatytinas atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, turtinę padėtį bei teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose byloje, todėl skirtinas minimalus BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas baudos dydis (150 MGL), kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (BK 72 straipsnis) taikymo
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu savo pozicijos dėl paimtų 20 5000 eurų neišsakė.
Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl jų aiškinimo.
Demokratinės teisinės visuomenės vertybės ir principai, įtvirtinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kelia tam tikrus reikalavimus nusikaltimų kontrolės mechanizmams, taip pat ir tokiems, kuriuos taikant gali būti paimamas turtas iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Efektyvios žmogaus teisių apsaugos kriterijumi ne kartą buvo remtasi EŽTT praktikoje vertinant turto konfiskavimo teisinių mechanizmų suderinamumą su Konvencija. Vertinant buvo atsižvelgiama į nusikaltimų, su kuriais kovojama, mastus, pavojingumą, išaiškinimo sunkumus ir iš jų gaunamo pelno kilmės nustatymo problemas. Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojant nuosavybės teisių ribojimus nustatyta, kad iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Pagal šio straipsnio 2 dalį ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas EŽTT vertina teisinius mechanizmus, kuriuos pasitelkus siekiama paimti turtą iš nusikaltimus darančių asmenų ir kitų neteisėtai praturtėjusių asmenų, ir ieško tinkamo balanso (pusiausvyros) tarp tokių mechanizmų efektyvumo ir jų sukeliamų nuosavybės teisės ribojimų, kitaip tariant, sprendžia tokių mechanizmų sukeliamų ribojimų proporcingumo jais siekiamiems tikslams klausimą. Proporcingumo principas EŽTT bylose iš esmės yra aiškinamas kaip sąžiningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.
Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu.
Kasacinės instancijos teismas nutartyse Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-53-1073/2019 pažymėjo, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiškinimo.
Byloje nėra nustatyta (ir byloje tokių duomenų nėra), kad V. K. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar gautos neteisėtai. Pagal bylos duomenis, V. K. gabenti pinigai – 20 500 eurų priklausė jos dukrai S. A., kuri pateikė pinigų kilmę patvirtinančius dokumentus. Byloje nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pinigai, jų nedeklaruojant, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti pagal neteisėtą jų panaudojimo paskirtį ar siekiant juos nuslėpti. Taip pat pažymėtina, kad pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Tai reiškia, kad valstybė dėl V. K. padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. Taigi vienintelė V. K. padaryta neteisėta veika – per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams, t. y. jų nedeklaravimas. Kaip minėta, EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą, todėl konstatuotina, kad V. K. skirtina bausmė (150 MGL bauda) yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir sukeltų jai pernelyg didelę finansinę naštą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kalta pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai 150 MGL, t. y. 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, jog paskirta 100 MGL, t. y. 5000 (penkių tūkstančių) eurų bauda.
Išaiškinti kaltinamajai, jog ji teismo paskirtą baudą per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, įsiteisėjus – panaikinti ir V. K. grąžinti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pasus, esančius byloje (paketas Nr.1).
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, grąžinti V. K. 20 500 eurų, esančius Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).
Išaiškinti V. K., jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento jam įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.