- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-174-730/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- V. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. patikslintą ir papildytą ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos, kompensacijos priteisimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu, jį patikslinusi ir papildžiusi, prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio V. K. kaltės; po santuokos nutraukimo nepriteisti atsakovui ir ieškovei išlaikymo vienam iš kito; priteisti iš atsakovo V. K. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei; po santuokos nutraukimo kilnojamąjį turtą padalyti taip – priteisti ieškovei priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „VW SHARAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą – 676,41 Eur.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Tarp šalių vis dažniau kildavo nesutarimai, barniai šeimoje darėsi vis dažnesni, sutuoktinis prieš ieškovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Gyvenant santuokoje išryškėjo charakterių neatitikimas, skirtingas požiūris į sutuoktinių pareigas vienas kitam, abipusę pagarbą. Kadangi atsakovas bendro gyvenimo metu buvo neištikimas, o 2022 m. lapkričio 26 d. konflikto metu dar ir sužalojo ieškovę, už tai buvo nuteistas, ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Kadangi daug metų ieškovė atsakovui daug kartų atleido neištikimybę, be to, ir bandant susitaikyti po sužalojimo, tačiau niekas nepasikeitė, tai rodo, kad bendras šalių gyvenimas nebegalimas, todėl ieškovė kategoriškai apsisprendusi išsituokti. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, prašė iš jo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl jo neištikimybės jautė pažeminimą, dėl to kildavo daug konfliktų, jų metu patirdavo psichologinį smurtą. Prašė jai priteisti automobilį „VW Sharan“ ir priekabą (duomenys neskelbtini) bei sutiko su atsakovo priešieškinio prašymu atsakovui priteisti automobilį „Skoda Oktavia“. Ieškovė sutiko su priešieškinio reikalavimu priteisti iš jos atsakovui 6 016,11 Eur už jai priklausančio namo pagerinimą, nes namo būklė buvo prasta, o atsakovas prisidėjo prie jo pagerinimo, tačiau prašė šios sumos mokėjimą išdėstyti per tam tikrą laiką (dešimt metų), nes pragyvena tik iš gaunamos 300 Eur dydžio pensijos. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 676,41 Eur už atsakovo buto pagerinimą, nes jo bute po santuokos sudarymo gyveno apie 10 metų, per tą laiką jame du kartus buvo atliekamas remontas, prie jo prisidėjo ir ieškovė. Negali įrodyti visų išlaidų, nes kai kurių kvitų neišsaugojo, pagal išsaugotus kvitus, išleido 1 352,81 Eur. Kadangi atsakovo turto pagerinimas buvo atliktas šalims gyvenant santuokoje, ieškovei priteistina 1/2 dalis jos išleistų lėšų, tai sudaro 676,41 Eur.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilio priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „VW SHARAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); nutraukus santuoką atsakovo pavardės nekeisti; priteisti iš ieškovės atsakovui 6 016,11 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teismo posėdžio metu nebepalaikė priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės procesines palūkanas.
4. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko, kad šalių santuoka yra iširusi, tačiau nesutiko, jog dėl jos iširimo yra kaltas tik jis vienas. Nors ir buvo ieškovei neištikimas, tačiau jos pavydas paskutiniuoju metu buvo perdėtas, o 2022 m. lapkričio mėnesį tarp jų įvykusį konfliktą išprovokavo pati ieškovė. Nurodė, kad supranta, jog jis pats daug kartų buvo nepagarbus ieškovei, tinkamai jos neįvertino, tačiau ieškovė irgi nebuvo tolerantiška nei jo, nei jo artimųjų atžvilgiu, todėl prašė nutraukti santuoką dėl jų abiejų kaltės, dėl to neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas. Be to, neturtinės žalos atlyginimas už ieškovės sužalojimą jau buvo priteistas ir tą sumą jis ieškovei jau yra sumokėjęs. Sutiko, kad ieškovei būtų priteistas ieškinyje nurodytas automobilis ir priekaba, o atsakovui priteistas automobilis, kurio ieškovė ieškinyje nebuvo nurodžiusi – „Skoda Oktavia“. Atsakovas nesutiko ieškovei sumokėti kompensaciją už buto pagerinimą, nes jam priklausančiame bute ieškovė gyveno kartu su savo sūnumi apie 8 metus ir atsakovas nepamena, kad ji būtų mokėjusi už kokias nors bute padaryto remonto medžiagas, kiek prisimena, viską pirko atsakovas. Neneigė, kad ieškovė prisidėjo prie buto einamojo remonto savo darbu. Palaikė priešieškinio reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 6 016,11 Eur kompensaciją už jai priklausančio namo pagerinimą, kadangi namas buvo pagerintas iš esmės, įvedant vandentiekį, atnaujinant namo šildymo sistemą, pakeičiant stogą, atnaujinant langus, dėl to jis išleido iš viso 12 032,22 Eur, todėl 1/2 dalį šios sumos prašė priteisti iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies: santuoką tarp V. K. ir T. K., įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; padalyti santuokoje įgytą turtą taip: ieškovui V. K. priteisti automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės, o atsakovei T. K. priteisti automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš V. K. T. K. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš T. K. V. K. 6 016,11 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą; atlikus galutinius įskaitymus, priteisti iš T. K. V. K. 4 516,11 Eur, šios sumos mokėjimą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 188,17 Eur; ieškovės reikalavimą dėl 676,41 Eur kompensacijos priteisimo atmesti; priimti atsakovo atsisakymą nuo 5 procentų palūkanų priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti; priteisti iš V. K. 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei ir 160 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas.
6. Teismo sprendimo motyvai:
6.1. Teismas nustatė, kad šalių santuoka yra iširusi ir jos išsaugoti nebėra jokios galimybės, dėl to ji nutrauktina. Nustatyta, kad ieškovės paaiškinimus apie tai, jog atsakovas jai buvo neištikimas, teismo posėdyje pripažino ir pats atsakovas, o kad jis pavartojo fizinį smurtą prieš ją ir dėl to buvo pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, patvirtina ir pateiktas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendis. Teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes įstatyme nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalis).
6.2. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad nustatant patirtos dėl santuokos nutraukimo neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgiama į tai, jog dėl santuokoje patirto fizinio smurto ieškovei neturtinės žalos atlyginimas jau buvo priteistas ir ji yra atlyginta, taip pat atsižvelgiama ir į atsakovo nurodytą ieškovės elgesį dėl nepagrįsto pavyduliavimo, nes tokias jo nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir apklausti liudytojais N. P., N. B., K. ir A. K.. Teismas padarė išvadą, kad ši ieškovės patikslinto ieškinio dalis tenkinama iš dalies, nustatant 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį.
6.3. Kadangi dėl santuokoje įgyto jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruoto kilnojamojo turto – dviejų automobilių ir priekabos, ginčo tarp šalių nekilo, šalių prašymas dėl šio turto padalijimo tenkintas visiškai CK 3.117 straipsnio pagrindu. Kito dalytino turto šalys neturi.
6.4. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 676,41 Eur už jo turto pagerinimą, nes po santuokos sudarymo gyveno atsakovui priklausančiame bute ir jame atliko remontą, nustatė, kad iš abiejų šalių paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog 2008–2009 m. buvo atliktas einamasis atsakovui priklausančio buto remontas, jam buvo išleistos nurodytos lėšos. Tačiau ieškovė jokių įrodymų apie tai, kokia buvo buto vertė iki remonto atlikimo, ir apie buto vertės pokytį po jo teismui nepateikė. Remonto priemonių įsigijimo kaina nėra tapati turto vertės pokyčio sąvokai po remonto atlikimo, nes ši kaina neatspindi turto vertės pokyčių, kurie būtų nulemti atliktų pagerinimų. Teismas sutiko ir su atsakovo argumentu, kad tuo metu visa šeima, taip pat ir pati ieškovė su sūnumi gyveno bute ir juo naudojosi pakankamai ilgą laiko tarpą. Teismas šią ieškovės ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
6.5. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 6 016,11 Eur už jai priklausančio turto, t. y. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, grindžiamo tuo, jog jame reikėjo įvesti vandentiekį, atnaujinti namo šildymo sistemą, buvo pakeistas stogas, langai, nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl šio atsakovo reikalavimo nekyla, nes ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog name sąlygos gyventi iš pradžių buvo prastos, dėl to namas buvo remontuojamas, todėl ji sutinka atlyginti atsakovui už jo prisidėtas lėšas šio namo pagerinimui, tik prašo šių lėšų išmokėjimą išdėstyti tam tikram laikotarpiui, nes ji gauna mažą pensiją, jos dydis yra tik 300 Eur.
6.6. Teismas konstatavo, kad byloje atlikus priteistų sumų įskaitymus, iš ieškovės likusi priteistina 4 516,11 Eur suma išdėstytina 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 188,17 Eur. Teismas įvertino tai, kad ieškovė yra pensininkė, jokio kito nekilnojamo turto, be to, kuriame gyvena, neturi, gauna per mėnesį tik nedidelę pensiją, o byloje surinkti duomenys duoda pagrindo išvadai, kad priimto teismo sprendimo iš karto ji negali įvykdyti dėl tokios sunkios jos turtinės padėties, todėl priteistos sumos išdėstymas tam tikram laikotarpiui užtikrins tinkamą teismo sprendimo įvykdymą. Teismo vertinimu negalima padaryti išvados, kad šiuo konkrečiu atveju bus pažeista šalių interesų pusiausvyra ir atsakovo teisėti interesai.
6.7. Kadangi byloje nustatyta, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o visi kiti šalių iš dalies patenkinti reikalavimai yra privalomi išspręsti būtent dėl šalių santuokos nutraukimo, todėl iš atsakovo į valstybės pajamas priteistos teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė T. K. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priteisti iš V. K. T. K. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš V. K. T. K. 676,41 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą; priėmus sprendimą pagal šio apeliacinio skundo pateiktus prašymus atlikti galutinius įskaitymus priklausomai nuo sprendimų rezultatų; pašalinti iš sprendimo šią pastraipos pabaigą – „šios sumos mokėjimą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiu, kas mėnesį sumokant po 188,17 Eur“. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu ieškovei priteistinu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir kad tai preziumuoja atsakovo santuokinė neištikimybė ir prieš ieškovę pavartotas smurtas. Tačiau sumažindamas ieškovės prašytos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį (5 000 Eur) iki 1 500 Eur teismas motyvuoja tuo, kad dėl fizinio smurto neturtinės žalos atlyginimas ieškovei buvo priteistas ir ji yra atlyginta, be to, įžvelgia lyg ir ieškovės kaltę dėl nepagrįsto pavyduliavimo, tai, teismo nuomone, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Apeliantė dėl smurtu padarytos žalos atlyginimo nurodo, kad buvo priteista nedidelė suma, ieškovei buvo (duomenys neskelbtini), kaulai sugijo nelabai gerai ir dar dabar (duomenys neskelbtini) nėra iki galo atsistačiusi, todėl apeliantė nemano, kad galima tvirtinti, jog dėl patirtų nuo sutuoktinio smurtinių sužalojimų ieškovei yra visiškai atlyginta. Įvertindamas neištikimybės ir smurto kontekste ieškovės tariamą pavyduliavimą teismas turėjo būti kritiškesnis atsakovo, siekusio įtikinti teismą ir ieškovės kalte dėl santuokos iširimo, iškviestų liudytojų parodymams, nes tai buvo jo artimi giminaičiai (broliai, seserys). Apeliantės nuomone, teismas galėjo, netenkindamas visiškai ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisti bent jau 4 000 Eur.
7.2. Teismas tenkino atsakovo priešieškinį dėl atsakovo išlaidų ieškovės gyvenamojo namo pagerinimui, tačiau atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 676,41 Eur kompensaciją už jo buto pagerinimą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokia buvo atsakovo buto vertė iki remonto ir kokia po remonto, be to, ieškovė su sūnumi ilgą laiką gyveno tame bute. Tačiau priteisdamas atsakovui kompensaciją už jo turtines išlaidas, į tai, kad jis irgi ilgai gyveno ieškovei priklausančiame name, teismas neatsižvelgė.
7.3. Teismas iš ieškovės atsakovui priteistos 4 516,11 Eur kompensacijos sumokėjimą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigodamas ieškovę kas mėnesį sumokėti po 188,17 Eur. Apeliantė nurodo, kad vienintelės jos pajamos yra 323,11 Eur gaunama senatvės pensija ir iš užsienio gaunama 2,73 Eur išmoka – iš viso 325,84 Eur. Sumokėjus teismo paskirtą sumą kas mėnesį ieškovei pragyvenimui liktų 137,11 Eur. Apeliantė neįsivaizduoja, ar už tokią sumą žmogus gali išgyventi dvejus metus ir ar tikrai nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra. Apeliantės nuomone, terminas turėtų būti ilgesnis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo bylą nagrinėti iš naujo ir atkreipti dėmesį į visas detales. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Nurodo, kad priešieškinyje konstatuota, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, tačiau sprendime mažai užsiminta apie ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo. Neatsižvelgta į atsakovo liudininkų parodymus. Teisme daugiausia kalbėta apie pinigus. Ieškovės tikslas – kuo daugiau prisiteisti iš atsakovo, kad jai nereikėtų padengti jo įdėtų lėšų į (duomenys neskelbtini), esančios sodybos, o daugiausia į gyvenamojo namo, turto pagerinimą.
8.2. Atsakovo vertinimu, iš ieškovės pusės teisme buvo meluojama, nes jos gaunamos socialinio draudimo, t. y. pensijos, pajamos yra ne vienintelės. Atsakovas nurodo, kad gyvenant kartu jis padėjo ieškovei prekiauti rūbais ir gėlėmis. Ieškovė dirbo ir dirba pagal patentą arba verslo liudijimą, tačiau byloje apie tai nutylėta.
8.3. Atsakovui nesuprantamas teismo sprendimas jam priteistos 6 016,11 Eur sumos sumokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui. Mokant baudas atsakovui tokios privilegijos teismas nesuteikė.
Atsiliepimas
8.4. Nurodo, kad 2024 m. gruodžio 16 d. sulaukė skambučio iš ieškovės ir mestų kaltinimų kyšio davimu advokatams. Nurodo, kad tai ieškovės melas, šantažas, psichologinis smurtas, besitęsiantis nuo teisminių procesų pradžios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme abi šalys dalyvavo ir pateikė paaiškinimus teismo posėdyje, nenustatė būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
11. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ieškovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu ieškovei iš atsakovo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 676,41 Eur kompensacijos už atsakovo asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo, ir, atlikus įskaitymą, sprendimu nustatytos iš ieškovės atsakovui priteistinos sumos išdėstymu. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta.
12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsikirsdamas į ieškovės apeliacinį skundą, nurodė prašymą bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau pažymėtina tai, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka savarankiško apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė (CPK 301 straipsnis, 306 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ši byla turi būti nagrinėjama peržengiant apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai vertintini nagrinėjant ir pasisakant dėl ieškovės pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
13. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus 2024 m. lapkričio 6 d. pažymą apie asmenines išmokas, 2022 m. lapkričio 26 d., 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2023 m. kovo 31 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymus, 2023 m. sausio 20 d. diagnostinio tyrimo aprašymą, 2023 m. vasario 15 d. atsakymą į siuntimą.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
15. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, ją įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas(-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019, 16 punktas).
16. Ieškovės teikiami nauji įrodymai yra siejami su jos įrodinėjamomis aplinkybėmis ir apeliacinio skundo argumentais dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo. Kadangi ieškovės teikiami papildomi įrodymai pateikti kartu su apeliaciniu skundu, atsakovas su jais turėjo galimybę susipažinti ir vertintina, kad pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį (ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių), į tai, kad atsakovas nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ieškovės papildomai teikiamų įrodymų priėmimo, įvertinęs, kad papildomų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekdamas teisingai nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo pritesimo
17. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo šią skundžiamo teismo sprendimo dalį pakeisti ir nustatyti didesnį – 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį.
18. Nagrinėjamoje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės paaiškinimus apie tai, jog atsakovas jai buvo neištikimas, atsakovas pripažino teismo posėdyje, o byloje pateiktas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendis patvirtina aplinkybę, kad atsakovas pavartojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir dėl to buvo pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsikirsdamas į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nurodo teiginius, kad sprendime mažai užsiminta apie ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo ir neatsižvelgta į atsakovo liudininkų parodymus, tačiau atsakovas apeliacinio skundo su konkrečiu savarankišku reikalavimu dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies byloje neteikė. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta, jog šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, apeliacine tvarka neapskųsta ir nesudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objekto.
20. Vadovaujantis santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisines pasekmes reglamentuojančio CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatytu reglamentavimu, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Taigi pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, buvo teisinis pagrindas teismui taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatą, reglamentuojančią sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.
21. Pažymėtina, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl tokios žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑113/2011). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. atsižvelgtina į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.
22. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 86 straipsnis).
23. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo grindė argumentais, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ji patyrė tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, neigiamus išgyvenimus dėl atsakovo neištikimybės. Byloje nustatyta, kad atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jis buvo ieškovei neištikimas. Byloje taip pat pateiktas įsiteisėjęs Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-394-857/2023, juo atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Minėto teismo nuosprendžio duomenimis, atsakovas 2022 m. lapkričio 26 d. konflikto su sutuoktine T. K. metu, tyčia suimdamas T. K. už kojos ir taip ją pargriaudamas ant grindų, ją sužalojo, padarydamas (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei – sutuoktinei, nesunkiai sutrikdė sveikatą. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra kaltinamojo tyčinio veiksmo – griebimo už nukentėjusiosios kojos pasekmė, nes šio veiksmo pasėkoje jai pargriuvus patyrė sužalojimus; nurodyta, kad kaltinamojo veiksmai yra netiesioginė tyčia.
24. Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino aplinkybes dėl ieškovės santuokos metu patirto fizinio smurto, atsižvelgė į tai, kad dėl santuokoje patirto fizinio smurto ieškovei neturtinė žala jau buvo priteista ir yra atlyginta. Apeliantė, apeliaciniame skunde pasisakydama dėl smurtu padarytos žalos atlyginimo, nurodo, kad buvo priteista nedidelė suma, smurtaujant jai buvo (duomenys neskelbtini), kaulai sugijo nelabai gerai ir (duomenys neskelbtini) nėra iki galo atsistačiusi. Apeliantės nuomone, nėra galima tvirtinti, jog dėl patirtų nuo sutuoktinio smurtinių sužalojimų jai visiškai atlyginta.
25. Remiantis Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-394-857/2023 duomenimis, nukentėjusioji T. K. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė. Nustatyta, kad 2024 m. spalio 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas bylai pateikė 2024 m. rugpjūčio 8 d. pinigų perlaidos priėmimo dokumento ir kvito kopijas, atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas ieškovei yra sumokėjęs neturtinės žalos atlyginimą civilinėje byloje, kurioje iš atsakovo ieškovei buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Nurodyto teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas patvirtino, kad nurodytą neturtinės žalos atlyginimą ieškovė yra gavusi ir šios aplinkybės neginčijo.
26. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina tai, kad Panevėžio apylinkės teisme pagal 2023 m. gruodžio 20 d. ieškovės T. K. pateiktą ieškinį atsakovui V. K. buvo iškelta civilinė byla dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl 2022 m. lapkričio 26 d. įvykio metu patirto sužalojimo, atlyginti ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑718‑434/2024 ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo V. K. ieškovei T. K. priteista 1 800 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktos 2024 m. rugpjūčio 8 d. pinigų perlaidos priėmimo dokumento ir kvito kopijos patvirtina, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
27. Iš Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1‑394-857/2023 duomenų, jame pasisakant dėl baudžiamojoje byloje pareikšto Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio kaltinamajam už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, matyti, kad kaltinamajam nesutinkant su pareikštu ieškiniu, remiantis tuo, jog gydymas atliktas nekokybiškai, pažymėta, kad iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, jog jai lūžę kaulai sunkiai gijo dėl jos turimų kitų ligų; šiuo metu reikalinga fizioterapija, kitokios sveikatinimo procedūros.
28. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės kreipėsi į teismą 2023 m. gruodžio 13 d., o 2023 m. gruodžio 20 d. ieškovė kreipėsi su ieškiniu kitoje civilinėje byloje Nr. e2‑718‑434/2024 dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo dėl sveikatos sutrikdymo 2022 m. lapkričio 26 d. įvykio metu. Iš Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-718-434/2024 turinio matyti, kad teismas nurodytoje byloje, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino duomenis apie atsakovo veiksmus nurodyto įvykio metu, jo kaltę, ieškovei kilusias pasekmes ir atsižvelgė į kitus klausimui išspręsti reikšmingus kriterijus, taip pat įvertino tai, kad duomenų, jog šis sveikatos sutrikdymas ieškovei būtų sukėlęs ilgalaikius negrįžtamus padarinius ar kad dėl jo ji dar ir dabar turėtų tęsti gydymą, byloje nebuvo pateikta.
29. Apeliaciniu skundu ieškovė laikosi pozicijos, kad jai buvo priteista nedidelė padarytos žalos atlyginimo suma ir nemano, kad jai visiškai atlyginta, tačiau pastebėtina tai, kad nors nurodytoje kitoje civilinėje byloje ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas nebuvo šalių apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2024 m. gegužės 18 d. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė 2024 m. rugpjūčio 22 d. patikslintu priešieškiniu pradinį ieškinio reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo padidinto ir prašė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad po teismo nuosprendžio, kuriuo atsakovas buvo nuteistas, šalys kartu gyveno, nors ir ne nuolat, buvo susitaikę; ieškovė neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo padidinimo nesiejo konkrečiai su patirtu fiziniu smurtu nurodyto įvykio metu (2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 25 min. 00 sek. iki 33 min. 10 sek.).
30. Apeliantė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo (duomenys neskelbtini) kaulai sugijo nelabai gerai ir (duomenys neskelbtini) nėra iki galo atsistačiusi. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – 2022 m. lapkričio 26 d., 2022 m. gruodžio 2 d., 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. sausio 20 d., 2023 m. vasario 15 d. medicinos dokumentų išrašus. Iš apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad vėliausio medicinos dokumento – 2023 m. vasario 15 d. atsakymo į siuntimą duomenimis, ieškovei rekomenduotas pradinės reabilitacijos kursas. Apeliantė nesiremia po minėto Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑718‑434/2024 atsiradusiomis naujomis aplinkybėmis, nepateikė konkrečių įrodymų ir nesiremia tokiais duomenimis, kad ir po to ieškovė dėl sveiktos sutrikdymo turėtų tęsti gydymą. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje spręsdamas klausimą dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl santuokoje patirto fizinio smurto, kurį akcentuoja apeliantė, neturtinės žalos atlyginimas ieškovei buvo priteistas ir priteista suma yra atlyginta.
31. Apeliantė, pažymėdama, kad priimant skundžiamą sprendimą atsižvelgta į ieškovės elgesį – tariamą pavyduliavimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, turėjo kritiškiau įvertinti atsakovo iškviestų liudytojų, kurie buvo atsakovo artimi giminaičiai (broliai, seserys), parodymus. Pažymėtina, kad CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, be kitų įrodinėjimo priemonių, faktiniai duomenys gali būti nustatomi ir liudytojų parodymais.
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022).
33. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad byloje kaip liudytojų apklaustų N. P. (atsakovo sesers), N. B. (atsakovo vadovaujamo (duomenys neskelbtini) narės), K. K. (atsakovo pusbrolio) ir A. K. (atsakovo brolio) parodymai patvirtina atsakovo nurodytą ieškovės elgesį dėl nepagrįsto pavyduliavimo. Vertinant apeliantės argumentus dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė taip pat nurodė tokias aplinkybes, jog šeimoje kildavo ginčų ir pykčių dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) narių, ieškovė paaiškino, kad įsitraukė į (duomenys neskelbtini) veiklą, taip pat nurodė ir tokias aplinkybes, jog kildavo ginčų su atsakovo giminėmis, jo seserimi. Taigi pirmosios instancijos teismo įvertintus liudytojų parodymus dėl ieškovės ūmių emocinių reakcijų iš dalies pagrindžia ir pačios ieškovės paaiškinimai bei nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais.
34. Apeliantė nesiremia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kokius nors kitus konkrečius įrodymus dėl apeliantės nurodomo patirtos neturtinės žalos dydžio. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė atsiliepime į priešieškinį ir bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, siejamas su atsakovo neištikimybe iki 2015 m., taip pat 2020 m., tačiau kartu nurodė, kad atsakovui atleisdavo, šalys susitaikydavo ir vėl gyveno kartu. Atsakovas byloje neginčijo tos aplinkybės, kad buvo neištikimas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu, kaip vieną iš santuokos iširimo priežasčių akcentuodama atsakovo neištikimybę ir nurodydama dėl to patyrusi neturtinę žalą, akcentavo atsakovo neapsisprendimą dėl gyvenimo kartu su ieškove, tačiau ieškovė taip pat nurodė, kad per praėjusį laiką ji atsakovui daug atleisdavo, susitaikydavo, šalys toliau gyvendavo kartu.
35. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, taip pat padaręs išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pagrįstai konstatavo, kad, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkindamas iš dalies ir nustatydamas 1 500 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimo dydį, iš esmės tinkamai įvertino bylos duomenis apie konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, šalių tarpusavio santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, tai, kad dėl santuokoje patirto fizinio smurto ieškovei priteista neturtinė žala buvo atlyginta. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Dėl kompensacijos už atsakovo asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą
36. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 676,41 Eur kompensaciją už atsakovo buto pagerinimą.
37. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑30/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, ir kt.).
38. Ieškovė byloje nurodė, kad santuokos metu apie 10 m. gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jame atliko remontą. Ieškovė neprašė minėto turto pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau nurodė, kad ji pirko vonios baldus ir nemažai buto remontui skirtų medžiagų bei įrankių, dėl to prašė priteisti jai iš atsakovo 1/2 dalį jos išleistų lėšų – 676,41 Eur kompensaciją už atsakovo buto pagerinimą. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sutiko, kad ieškovė savo darbu padėjo atlikti remontą bute, tačiau paaiškino, jog jis turėjo lėšų ir jis mokėjo už medžiagas.
39. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už kito sutuoktinio asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo, yra svarbu nustatyti aplinkybę, jog turtas buvo pagerintas santuokos metu kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu ar bendromis sutuoktinių lėšomis. Reikšminga įvertinti ir tai, ar šios panaudotos lėšos iš esmės lėmė turto vertės padidėjimą.
40. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovei, pareiškusiai ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo, tenka procesinė pareiga įrodyti jos reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes.
41. Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančio buto einamasis remontas, kurį atliekant išleistos apeliantės nurodomos lėšos, buvo atliktas 2008–2009 m. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė šios faktinės aplinkybės neginčija. Ieškovė nurodė, kad minėtame bute ji gyveno iki 2015 m. Taigi, remiantis šalių nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo bute buvo atlikti einamojo remonto darbai, po šių darbų šeima, taigi ir pati ieškovė su sūnumi, bute gyveno ir kartu juo naudojosi pakankamai ilgą laiko tarpą.
42. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui kompensaciją už jo turtines išlaidas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas irgi ilgai gyveno ieškovei priklausančiame name. Pirma, reikšminga pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės atsakovui priteista kompensaciją už ieškovės asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą, apeliaciniu skundu nėra skundžiama. Antra, vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus pažymėtina tai, kad iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas byloje tiek ieškovės, tiek ir atsakovo iškeltus klausimus dėl kompensacijos už kito sutuoktinio asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo, įvertino reikšmingas aplinkybes dėl kiekvienos iš šalių pareikštų tokio pobūdžio reikalavimų, dėl kiekvieno reikalavimo konkrečiai įvertino atliktų remonto darbų pobūdį, jų mastą, taip pat ir priešingos šalies poziciją dėl pareikšto reikalavimo.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą kompensacijos už turto pagerinimus turi būti nustatyta ne tik tai, kokie pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, bet ir kokia apimtimi šie pagerinimai padidino ginčo turto vertę. Vien ieškovės nurodoma medžiagų ir priemonių remontui įsigijimo vertė negali būti vertinama kaip nekilnojamojo turto pagerinimo vertė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl buto vertės pokyčio dėl remonto atlikimo. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad ieškovės nurodomos panaudotos lėšos minėto buto pagerinimui iš esmės lėmė turto vertės padidėjimą (CPK 185 straipsnis). Apeliantė nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neįvertino kokių nors konkrečių byloje esančių šiam ieškinio reikalavimui reikšmingų faktinių duomenų ar įrodymų (CPK 176–178 straipsniai).
44. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 676,41 Eur kompensacijos už atsakovo asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą, dėl to tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl teismo sprendimo išdėstymo
45. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, atlikus galutinį šalių mokėtinų sumų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistos galutinės 4 516,11 Eur kompensacijos sumos sumokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovę kas mėnesį sumokėti po 188,17 Eur. Apeliantės vertinimu, skundžiamu teismo sprendimu nustatytas dvejų metų terminas neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir šis terminas turėtų būti ilgesnis.
46. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi įstatyme nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas prašymą, turi individualiai įvertinti faktinę situaciją.
47. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir nustatydamas priteistos sumos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį, įvertino tai, kad ieškovei yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ir tai rodo, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunki, taip pat įvertino duomenis, kad ieškovė yra pensininkė, gauna per mėnesį tik nedidelę pensiją ir neturi jokio kito nekilnojamo turto, be to, kuriame gyvena. Remiantis bylos duomenimis, ieškovei 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba teikiama ir apeliacinės instancijos teisme.
48. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu dėl sunkios savo turtinės padėties. Apeliantė, remdamasi kartu su apeliaciniu skundu pateikta VSDFV Panevėžio skyriaus 2024 m. lapkričio 6 d. pažyma apie ieškovei laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. išmokėtas išmokas, nurodo, kad vienintelės jos pajamos yra 323,11 Eur gaunama senatvės pensija ir iš užsienio gaunama 2,73 Eur išmoka, iš viso 325,84 Eur suma.
49. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pensija yra ieškovės vienintelės pajamos, ir teigia, kad gyvenant kartu jis padėjo ieškovei prekiauti gėlėmis ir rūbais, ieškovė dirbo ir dirba pagal patentą arba verslo liudijimą. Atsakovas nurodomas aplinkybes patvirtinančių konkrečių įrodymų nepateikė. Tačiau pastebėtina tai, kad pati ieškovė, duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodė aplinkybę, jog ji dirbo, prekiavo (2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 28 min. 00 sek. iki 28 min. 30 sek.).
50. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio 1 dalies įtvirtintą institutą, yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymo atidėjimui (išdėstymui), be kita ko, aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑626‑378/2015).
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, jų turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Taigi sprendžiant klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo išdėstymo laikotarpio, turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo, kurio naudai priteista kompensacija, teisėtus lūkesčius ir interesus, siekiant išlaikyti abiejų bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
52. Nagrinėjamu atveju atsakovas, taip pat kaip ir ieškovė, yra pensinio amžiaus. Iš ieškovės atsakovui priteistos 4 516,11 Eur kompensacijos sumos mokėjimas išdėstytas pakankamai ilgam – dvejų metų laikotarpiui. Iš atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės nepritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams dėl ilgesnio teismo sprendimo išdėstymo termino nustatymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė, teigdama, jog jos turtinė padėtis yra sunki ir skundžiamu teismo sprendimu nustatytas dvejų metų terminas turėtų būti ilgesnis, aiškiai nenurodė jokio konkretaus kito termino, kuriam, apeliantės nuomone, turėtų būti išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad, išdėsčius sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui, ji per konkretų terminą bus pajėgi sumokėti priteistos kompensacijos sumą.
53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš ieškovės atsakovui priteistos galutinės kompensacijos sumos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį, įvertino bylos duomenis apie ieškovės sunkią turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumo savybę ir išimtinį teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto pobūdį bei tai, kad juo neturi būti suteikiamas nepagrįstas pranašumas skolininkui, taip pat įvertinęs ir atsakovo teisėtus interesus, daro išvadą, kad vien apeliantės argumentai dėl jos sunkios turtinės padėties nesudaro pakankamo pagrindo išdėstyti teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos sumokėjimo įvykdymą dar ilgesniam laikotarpiui nei skundžiamu sprendimu išdėstė pirmosios instancijos teismas. Vertintina, kad vykdymo išdėstymas dar ilgesniam laikotarpiui pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus, šalių lygiateisiškumą ir neatitiktų protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl apeliantės nurodomų jos pareikštų ieškinio reikalavimų ir dėl jų priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Ieškovei T. K. apeliacinės instancijos teisme buvo teikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jis valstybei iš ieškovės nepriteistinas, taip pat neatlyginamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, teikiant apeliantei antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
56. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.