Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Ugniaus Trumpulio ir Arūno Bartkaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo bei nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato Arūno Abraičio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu:

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nukentėjusiajam neatlygintą 950 Eur žalą; nuo 23 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymu ar mokslu; dirbti arba ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), arba mokytis; uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju A. B.;

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nukentėjusiajam neatlygintą 950 Eur žalą; nuo 23 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymu ar mokslu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju A. B..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nukentėjusiajam neatlygintą 950 Eur žalą; nuo 23 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymu ar mokslu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju A. B..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams sumažinta vienu trečdaliu ir G. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nukentėjusiajam neatlygintą 950 Eur žalą; nuo 23 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymu ar mokslu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju A. B..

Galutinės subendrintos bausmės vykdymo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

iš dalies patenkintas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš G. S. priteista šiam civiliniam ieškovui 2 523,09 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;

iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys ir iš G. S. priteista nukentėjusiajam 950 Eur turtinei žalai ir 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pastaba – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 20 d. nutartimi ištaisyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida, t. y. nurodyta, kad 8 000 Eur suma priteista ne turtinei, o neturtinei žalai atlyginti).

Taip pat nuosprendžiu iš G. S. priteista nukentėjusiajam A. B. 1 000 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo bei nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato Arūno Abraičio apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu ginčija nuteistojo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atstovas prašo nuteistojo G. S. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir atitinkamai paskirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat ginčija nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo G. S. veiksmų kvalifikavimo

8. Pabrėžtina, kad teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018).

10. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nukentėjusiajam A. B. padaryto sveikatos sutrikdymo aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas iš esmės dėl asmeninio pobūdžio priežasčių. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad nuteistąjį G. S. pažįsta iš matymo, teigė, kad šis yra jo draugės J. S., su kuria susipažino reabilitacijos centre, buvęs sutuoktinis. Nukentėjusyss teigė iš nuteistojo gaudavęs įžeidžiančias žinutes, pastarasis reiškė pasipiktinimą dėl jo (A. B.) bendravimo su J. S.. Kai buvo mušamas, suprato, kad prieš jį smurtaujama būtent dėl santykių su J. S. (1 t., b. l. 56-60). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat teigė, kad buvo mušamas dėl pykčio, pavydo, kadangi nuteistojo žmona bendravo su juo. Nukentėjusysis, išėjęs iš reabilitacijos centro, gyveno kartu su J. S., dėl to nuteistasis pyko ant jo (3 t., b. l. 6-8). Pats nuteistasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė sužinojęs, kad nukentėjusysis jo žmonai galimai tiekia narkotines medžiagas, dėl ko norėjo su pastaruoju pasikalbėti apie J. S., po ko jiems susitikus kilo konfliktas, kuris peraugo į smurtinius veiksmus (3 t., b. l. 27-29, 37-39). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis taip pat teigė norėjęs pasikalbėti su nukentėjusiuoju apie galimą narkotikų tiekimą jo žmonai, bet apėmus pykčiui pradėjo smurtauti prieš A. B.. Nuteistasis patvirtino žinojęs, kad nukentėjusysis gyveno su jo žmona, palaikė artimus santykius (4 t., b. l. 4-5). Be to, įvykio vietoje buvusi liudytoja M. B. parodė, kad nuteistasis, mušdamas nukentėjusįjį, kažką klausė pastarojo apie žmoną. Kitas vyras jai aiškino, kad nukentėjusysis permiegojo su G. S. žmona, todėl yra mušamas (1 t., b. l. 81, 126-127). Kita liudytoja L. Č. teigė, kad jai paklausus, kodėl yra smurtaujama prieš A. B., plikas vyras atsakė, kad nukentėjusysis išprievartavo nuteistojo žmoną (1 t., b. l. 158-160). Kartu su G. S. buvę M. P. (P.), J. R. (J. R.), V. G. taip pat teigė, kad nuteistasis norėjo susitikti su nukentėjusiuoju ir išsiaiškinti kažkokius asmeninius santykius, po kurių susitikimas peraugo į smurtinius veiksmus (2 t., b. l. 98-99, 136-138, 173-174).

11. Iš aptartų parodymų darytina išvada, kad G. S. smurtinis elgesys prieš nukentėjusįjį A. B. buvo neteisėtas asmeninių santykių sprendimo būdas, tačiau juo nebuvo siekiama pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, dėl mažareikšmės dingsties ar esant kitoms chuliganiškoms paskatoms. Būtent nukentėjusiojo, nuteistojo, kitų buvusių asmenų nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad G. S. viešoje vietoje padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pavydas, pyktis, kitos asmeninio pobūdžio paskatos, nukreiptos būtent prieš A. B. dėl to, kad pastarasis palaikė artimus santykius su nuteistojo žmona, kas akivaizdžiai paneigia chuliganiškų paskatų buvimą nuteistojo veiksmuose. G. S. siekė išsiaiškinti jo sutuoktinę ir nukentėjusįjį siejusius santykius, nuteistasis pabrėžė, kad jis su J. S. turėjo bendrą mažametį vaiką, įvykio metu santuoka dar nebuvo nutraukta, jam kilo pavydas, pyktis, dėl ko jis iniciavo smurtinį konfliktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nuteistojo elgesio priežastys niekaip negali būti pripažintos kilusiomis iš chuliganiškų paskatų.

12. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta šios nutarties 11–12 pastraipose, darytina išvada, kad G. S. veiksmai, sukėlę nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padaryti ne dėl chuliganiškų paskatų, todėl atitinkamai kaip nepasitvirtinę atmestini nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo veiksmų perkvalifikavimo iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

13. Kiti nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma skirti nuteistajam griežtesnę bausmę, iš esmės grindžiami tuo, kad perkvalifikavus nuteistojo veiksmus pagal griežtesnę atsakomybę numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį, atitinkamai turėtų būti paskirta ir griežtesnė (laisvės atėmimo) bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo atstovo argumentus dėl veikos perkvalifikavimo ir nenustatęs esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, kad G. S. už pastarojo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta laisvės apribojimo aštuoniems mėnesiams bausmė su nustatytais įpareigojimais ir draudimu yra tinkama, pagrindų ją keisti nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

14. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

15. Pirmosios instancijos teismas netenkino nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį brolio K. S. atsakomybei. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamų veikų pobūdį, nesudaro pagrindo manyti, jog G. S. ateityje laikysis įstatymų, todėl nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, atitinkamai nenustatytas ir pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

16. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų grindė tik nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, tuo, kad nuteistasis intensyviai žalojo nukentėjusįjį, tačiau neatsižvelgė į tai, kad G. S. per 5 metų laikotarpį nė karto nebaustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė manydamas, jog nukentėjusysis jo buvusiai žmonai tiekė narkotines medžiagas, dėl smurtinių veiksmų iš karto nuoširdžiai gailėjosi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Apeliantų įsitikinimu, būtent šie kriterijai, apibūdinantys G. S. asmenybę, turėjo būti lemiantys, sprendžiant, ar jis yra vertas pasitikėjimo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau į tai apylinkės teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai atsisakė atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

17. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl kitų BK 40 straipsnyje įtvirtintų privalomų sąlygų laidavimo instituto taikymui, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrįsto manymo, kad G. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pabrėžtina, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Be to, teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-895/2021).

19. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimą neatleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas ir grindė pakankamai lakoniškais argumentais, tačiau iš išdėstytų motyvų yra aišku, jog atitinkamas teismo išvadas nulėmė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Jeigu atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Būtent tokių pagrįstų abejonių lieka šioje baudžiamojoje byloje.

20. Neginčytina, kad byloje yra duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį G. S., tuos duomenis apeliaciniame skunde kaip tik akcentuoja ir apeliantai. Nors G. S. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 55), tačiau teistumas išnykęs, iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos nuteistasis daugiau nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 57), vykdo individualią veiklą bei dirba UAB „V.“ (3 t., b. l. 58), turi mažametį vaiką (3 t., b. l. 54). Vis tik šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantai, savaime nelemia išvados, kad G. S. yra vertas pasitikėjimo, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad G. S. padaryta nusikalstama veika buvo smurtinio pobūdžio. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis intensyviai spardė kojomis, sudavė smūgius į nukentėjusiojo galvą, tą patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Prieš nukentėjusįjį smurtas buvo naudojamas ir tuo metu, kai šis gulėjo ir visiškai nesipriešino, o nuteistasis šaukdamas ir toliau smurtavo. Nukentėjusiajam buvo padaryta gausybė sužalojimų – dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiai, nosikaulių lūžiai, dešinio žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių lūžiai, plėštinė kiaurinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje, apatinio žandikaulio lūžis 42 danties srityje ir žandikaulio kairiojo kampo srityje, viršutinių dešinės pusės 1 ir 2 dantų bei viršutinio kairės pusės 1 danties vainikų lūžiai, apatinių dešinės pusės 2 ir 3 dantų netekimas, galvos smegenų sumušimo židinys kairėje pakaušinėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje, abiejų ausų būgnelių plyšimas (2 t., b. l. 16-22, 48-51). Nusikalstama veika buvo padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala yra pakankamai didelė, nukentėjusysis dėl tokio elgesio patyrė ilgalaikius ir sunkiai išgyvenamus padarinius. Tai rodo G. S. pavojingumą ir paneigia apeliantų vertinimą, jog padarytos nusikalstamos veikos buvo tik atsitiktinės. Tokio pobūdžio smurtiniai veiksmai tik patvirtina šiurkštaus nusikaltimo padarymą, kėlusį realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei ir tik laimingų aplinkybių visumoje nukentėjusiajam pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Be to, nuteistasis naudojo smurtą viešoje vietoje, šviesiu paros metu, matant kitiems žmonėms, kas reiškia, kad vieša vieta jo nė kiek nesustabdė nuo smurto naudojimo. Smurtinius veiksmus naudojo tik nuteistasis, nukentėjusysis jokio pavojaus nekėlė, nuteistojo nepuolė. Akivaizdu, kad susiklosčiusią situaciją G. S. galėjo ir privalėjo spręsti taikiu būdu, nepaisant asmeninio pobūdžio pykčio, pavydo dėl nukentėjusiojo santykių su jo žmona. Po intensyvaus smurto G. S. kartu su juo buvusiais asmenimis ir nukentėjusiuoju automobiliu išvyko prie ežero, vėliau nuteistasis pasišalino, o sužalotą ir vos paeiti galintį nukentėjusįjį paliko gulėti šalia vandens, kur pastarąjį rado atvykę policijos pareigūnai. Tokios aplinkybės parodo visiškai abejingą nuteistojo elgesį ir požiūrį į nukentėjusįjį, kas nesudaro pagrindo tikėti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22. Vertinant galimybę atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės svarbus ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Nors apeliantai teigia, kad nuteistasis iš karto nuoširdžiai gailėjosi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, panaudojęs intensyvų smurtą nuteistasis ne tik nesuteikė pagalbos, bet su kitais asmenimis nuvežė nukentėjusįjį prie ežero ir paliko sužalotą gulėti prie vandens. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nuteistasis laikėsi pozicijos, kad tai esą nukentėjusysis jį pradėjo pulti pirmas, o jis tik gindamasis smurtavo. Tokia apelianto versija buvo neginčijamai paneigta ir tai, nepaisant skundžiamame nuosprendyje konstatuotos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, visgi leidžia spręsti apie nuoširdžios nuteistojo atgailos ir kritiško savo veiksmų įvertinimo aiškią stoką. Teisiamojo posėdžio metu nuteistojo išsakyta frazė „aš atsiprašau tavęs“, „savo veiksmus vertinu blogai, liūdnos pasekmės“, tuo pačiu aiškinant, kad tai jį patį nukentėjusysis pirmas pradėjo pulti ir naudoti smurtą, neleidžia spręsti, kad G. S. išties kritiškai vertina savo veiksmus. Aptartos aplinkybės taip pat paneigia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimą.

23. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, leidžiančius spręsti esant pagrįstų abejonių, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl neturtinės žalos

24. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam A. B. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantai pažymi, jog teismas, nenustatęs išskirtinių aplinkybių nuteistojo padarytai neturtinei žalai įvertinti, privalėjo nenukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir priteisti mažesnę neturtinės žalos sumą nukentėjusiajam nei priteista skundžiamu nuosprendžiu.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardinti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis.

27. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą. Viena vertus, pažymima, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

28. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

29. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteistina suma yra kiek mažesnė ir siekia iki 2 800 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019).

30. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. prašė priteisti iš G. S. 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 8 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija su tokiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pagrindų jį mažinti, kaip to prašo apeliantai, nenustato. Pirmiausia pabrėžtina, kad nors pagal sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisykles nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo įvertintas kaip nesunkus, tačiau G. S. smurtinis elgesys buvo labai intensyvus, sukėlė nukentėjusiajam daug sužalojimų, prieš pastarąjį buvo smurtaujama net ir šiam gulint, nesipriešinant, po ko nukentėjusysis pats savarankiškai nesugebėjo nė paeiti, iki pareigūnų automobilio atėjo tik padedamas pastariesiems. G. S. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti įvairaus pobūdžio sužalojimai, kurie detaliau nurodyti šios nutarties 21 pastraipoje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajam dėl smūgių į galvą išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje, kas dažnu atveju išsivysto į sunkų sveikatos sutrikdymą ar net mirtį. Šiuo atveju tik dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių nukentėjusysis nepatyrė sunkesnių padarinių. Tokios aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui nežymiai nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo atvejais ir priteisti nukentėjusiajam 8 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

31. Teisėjų kolegija neturi abejonių, kad nukentėjusysis veikos darymo metu ir po jos juto skausmą, taip pat patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu detalizavo, kokio pobūdžio neigiamas pasekmes jis juto dėl patirtų sužalojimų – dėl sužaloto žandikaulio reikėjo operacijos, buvo dedami sutvirtinimai (nukentėjusiojo žodžiais, „iki šiol likę geležiai tarp dantų“), negalėjo judinti žandikaulio, 3 mėnesius valgė tik skystą maistą per šiaudelį, prarado daug svorio, kiekvieną dieną juto skausmus, intensyvus gydymas truko iki 2021 m. spalio 7 d., liko liekamieji reiškiniai (nejaučia lūpos, nerišliai kalba). Gydymas neužbaigtas iki šiol, kadangi nukentėjusiajam reikalingas nosies, dantų gydymas, nes negali kramtyti, jam buvo išmušti dantys (4 t., b. l. 2-9).

32. Aptartų aplinkybių visuma nėra būdinga įprastam nesunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl ir priteistina suma nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta didesnė. Priteisiant neturtinės žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama ir į nuteistojo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė uždirbantis virš 1 000 Eur per mėnesį, teigė iškart galintis atlyginti bent 1 000 Eur, daugiau jokių skolų neturi (4 t., b. l. 2-9) (iš pateiktų bankinių pavedimų matyti, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nuteistasis dalimis pervedė 950 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat 100 Eur turtinei žalai padengti) (4 t., b. l. 133-137). Taigi G. S. turtinė padėtis yra stabili, jis turi realias galimybes atlyginti padarytą žalą, o priteistas neturtinės žalos dydis nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, gydymo eigą, pasveikimo perspektyvą, patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas faktines aplinkybes, bei nustatė teisingą ir pagrįstą nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai tokios išvados nepaneigia, juolab, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, kadangi įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams.

Dėl atstovavimo išlaidų

34. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. B. atstovas advokatas prašo priteisti nukentėjusiajam iš nuteistojo 1 600 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (kartu su prašymu teismui pateikti teisinės pagalbos sutartis, išankstinio mokėjimo sąskaitos ir pinigų priėmimo kvitai) (4 t., b. l. 118-121, 129-132). Kaip matyti iš išankstinio mokėjimo sąskaitos, nukentėjusiojo išlaidas sudarė konsultacija, susitikimas su nukentėjusiuoju įkalinimo įstaigoje, prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir paties apeliacinio skundo surašymas, susipažinimas su nuteistojo apeliaciniu skundu, atstovavimas teisme.

35. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016).

36. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

37. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo ir jo gynėjo bei nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus, abu apeliaciniai skundai atmesti kaip nepagrįsti. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas, kuris, atstovaudamas nukentėjusiojo interesams, pateikė argumentus ir dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajam atstovavo kita advokatė, taigi, dabartinis atstovas, pradėdamas teikti paslaugas apeliaciniame procese, turėjo susipažinti su bylos medžiaga, tačiau čia pažymėtina, kad baudžiamosios bylos apimtis nėra didelė, faktinės aplinkybės aiškios, apeliacinių skundų apimtis nedidelė, posėdžiai apeliacinės instancijos teisme neužsitęsė. Dėl aptartų aplinkybių prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos tenkintinos iš dalies ir iš nuteistojo G. S. priteistina nukentėjusiajam A. B. 1 000 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo bei nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato Arūno Abraičio apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo G. S. 1 000 (vieną tūkstantį) eurų nukentėjusiajam A. B. jo turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.