- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-761-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01056-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- uždaroji akcinė bendrovė „Butų ūkio valdos“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždaroji akcinė bendrovė „Butų ūkio valdos“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4364-1037/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Butų ūkio valdos“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2021 m. rugpjūčio 4 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą (toliau – Įsakymas) dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. A1-1182 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ pripažinimo netekusiu galios. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2021 m. rugpjūčio 4 d. priimtą Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. A1-1182 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ pripažinimo netekusiu galios galiojimą. Nurodo, kad atsakovo įsakymas yra neteisėtas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui pripažinus, jog įsakymas yra negaliojantis, visos iš įsakymo kilusios pasekmės būtų iš esmės neteisėtos. Pažymi, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų šiurkščiai pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai bei namo butų bei kitų patalpų savininkų interesai. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, susiklostytų situacija, jog teisminio proceso metu namas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), būtų administruojamas be pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Butų ūkio valdos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Esminiai teismo argumentai:
2.1. Ieškovė apsiribojo abstrakčia formuluote, jog pripažinus įsakymą negaliojantį visos iš ginčijamo įsakymo kilusios pasekmės būtų neteisėtos, tačiau nepagrindė ir nenurodė kaip pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas procesinio sprendimo įvykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat nenurodė, kokios neigiamos pasekmės kiltų įgyvendinant ginčijamą įsakymą.
2.2. Teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovės argumentą, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, susiklostytų situacija, jog teisminio proceso metu namas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), būtų administruojamas be pagrindo. Akcentuotina tai, kad iki, kol teismas nepriėmė procesinio sprendimo dėl ginčijamo įsakymo, jis yra teisėtas ir pagrįstas ir tik tuo atveju, jeigu teismas pripažins neteisėtu ginčijamą įsakymą, jis nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo bus neteisėtas. Dėl to ieškovės argumentas, kad šiuo metu namas administruojamas be pagrindo ir dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra taip pat nepagrįstas.
2.3. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose pagrįstumo ir įstatymo leidėjo nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ne su pažeistų teisių poreikiu atkurti pažeistas teises, o su poreikiu neatidėliotinai imtis priemonių, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Butų ūkio valdos“ prašo panaikinti 2021 m. spalio 15 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartį ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti ginčijamą 2021 m. rugpjūčio 4 d. priimtą Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. A1-1182 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ pripažinimo netekusiu galios galiojimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
3.1. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nepagrindė kokios neigiamos pasekmės kils įgyvendinant ginčijamą įsakymą, nes ginčijamas įsakymas sąlygoja, kad yra paneigiama butų savininkų valia, ir nepagrįstai naikinamas 2021 m. liepos 22 d. įsakymas, t. y. ginčijamas įsakymas turi atgalinį neigiamą poveikį butų savininkų teisėms ir pareigoms. Atsakovės įsakymas yra neteisėtas, todėl akivaizdu, jog nepritaikius aukščiau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, o teismui priėmus sprendimą palankų ieškovei, t. y. pripažinus, jog įsakymas yra negaliojantis, visos iš ginčijamų įsakymo kilusios pasekmės būtų iš esmės neteisėtos.
3.2. Netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet tenkinus ieškovės ieškinį, iškiltų grėsmė tinkamam būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui. Nesustabdžius ginčijamo įsakymo vykdymo, kiltų grėsmė bendraturčių sukauptų lėšų išsaugojimui. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, susiklostytų situacija, jog daugiabutis gyvenamas namas būtų administruojamas be pagrindo, o gyventojai mokės administratoriui, kuris iš esmės neturėjo teisės administruoti daugiabučių namų, todėl administratorius privalės grąžinti viską ką bus gavęs neteisėtai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliantės UAB „Butų ūkio valdos“ atskirąjį skundą, atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašo palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Ieškovė vykdanti bendrojo naudojimo objektų administravimą turėtų išmanyti jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir turėjo suprasti, kad įsakymas Nr. A1-1182 yra neteisėtas arba jo teisėtumas yra abejotinas, kadangi išskirtinai dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, susirinkimus ar balsavimus raštu rengia savivaldybės vykdomoji institucija - Telšių rajono savivaldybės administracija, gavusi ne mažiau kaip ½ butų ir kitų patalpų savininkų prašymą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (tuo tarpu priimant Įsakymą Nr. Al-1182 šių procedūrų nebuvo laikomasi, kas ir buvo pagrindas priimti skundžiamą įsakymą). Atsakovė priėmusi skundžiamą įsakymą neužkirto kelio daugiabučio gyvenamojo namo (adresu: duomenys neskelbtini), gyventojams įgyvendinti savo valią, o kaip tik užkirto kelią galimam neteisėtam bendrojo naudojimo objektų administravimui.
Šalies argumentai
4.2. Ieškinyje ieškovė klaidingai nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, iš esmės būtų suvaržytos daugiabučio namo gyventojų teisės ir teisėti lūkesčiai dėl jiems priklausančių bendrojo naudojimo objektų administravimo. Kaip tik sustabdžius skundžiamą įsakymą, būtų susidurta su situacija, kai daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams bendrojo naudojimo objektų administravimą vykdytų nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų (padarytų procedūrinių pažeidimų), paskirtas administratorius. Taigi, atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti jokiais dokumentais, o tik pateiktos prielaidos, kurios akivaizdžiai klaidingos. Todėl nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymą taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę, laikinai sustabdant skundžiamą įsakymą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo įsakymo vykdymą iki bus priimtas sprendimas byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Iš pateikto ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad jame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tuo, kad ieškovė yra pradėjusi namo renovacijos procesą, kuriame yra didelių valstybės finansuojamų išlaidų, taigi, ieškovė mano, kad šiuo atveju byloje yra viešas interesas, nes dalyvauja renovacijos procese viešieji finansai, ir šis turtinis aspektas gali sąlygoti labai didelius gyvenamojo namo bendraturčių, butų savininkų turtinius praradimus, papildomos finansinės naštos atsiradimą, kitas neigiamas turtines pasekmes, kam pašalinti gali reikėti papildomų teisminių procesų, papildomų procedūrų, ir išteklių. Ieškovė taip pat nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai sutiko, jog ieškovė vykdytų renovaciją, tai vien jau tai patvirtina, kad ieškovė atliktų bendros dalinės nuosavybės administratoriaus funkcijas. Kita vertus, ieškovės nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių administravimas vyktų be teisinio pagrindo, ir prieš butų ir kitų patalpų savininkų valią. Su šiais ieškovės argumentais nesutiktina.
10. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kad ieškovė apsiribojo abstrakčia formuluote, jog pripažinus įsakymą negaliojantį visos iš ginčijamo įsakymo kilusios pasekmės būtų neteisėtos, tačiau nepagrindė ir nenurodė kaip pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas procesinio sprendimo įvykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat ieškovė nenurodė, kokios neigiamos pasekmės kiltų įgyvendinant ginčijamą įsakymą. Pažymėtina, kad kiti teismai kiti teismai jau yra pasisakę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose pagrįstumo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-854-614/2019; Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-92-881/2019). Taigi, ir šioje byloje, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, nes jomis būtų sudaromos sąlygos daugiabučiams gyvenamiesiems namams turėti administratorių, kuris galimai paskirtas nesilaikant jo skyrimo tvarkos, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Iš esmės analogiškas išvadas Vilniaus apygardos teismas padarė ir 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-93-577/2019, 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-289-430/2019 ir 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-729-560/2019.
11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų, nei padarė apeliacinės instancijos teismai anksčiau, spręsdami kitose bylose analogiško pobūdžio prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar prašoma stabdyti administratoriaus skyrimo procedūrą (kas buvo prašoma minėtose bylose), ar konkretaus įsakymo, kuriuo administratorių atrankos ir skyrimo procedūra jau yra baigta, vykdymą, ar pripažinti negaliojančiu įsakymą, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios kitas įsakymas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo, nes visais atvejais prašoma stabdyti klausimo dėl esamo administratoriaus atšaukimo, esant procedūriniams pažeidimams, ar naujo administratoriaus paskyrimo svarstymą, ar jo skyrimo procedūrą.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog ieškovės neįrodė sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovės savo prašymą grindė deklaratyviais teiginiais apie būsimą grėsmę teismo sprendimui, kuris būtų palankus ieškovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui. Apeliantės išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškovė, vykdanti bendrojo naudojimo objektų administravimą, turėjo suprasti, kad įsakymas Nr. A1 -1182 yra neteisėtas arba jo teisėtumas yra abejotinas, ir priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė, priėmusi skundžiamą įsakymą neužkirto kelio daugiabučio gyvenamojo namo (adresu: duomenys neskelbtini), gyventojams įgyvendinti savo valią, o kaip tik užkirto kelią galimam neteisėtam bendrojo naudojimo objektų administravimui. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės vykdomo bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo procedūros svarstymo sustabdymas būtų neproporcinga priemonė, galinti sukelti neigiamas pasekmes atsakovei bei (adresu: duomenys neskelbtini) gyventojams, nepagrįstai suvaržanti jų teisę pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, o taip pat toks ieškovės prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netenkino.
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą.