- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-729-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39948-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Antakalnio būstas“, UAB „Žirmūnų būstas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Antakalnio būstas“ ir UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Antakalnio būstas“ ir UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-20 įsakymą „Dėl UAB „EKO BALT“ skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“.
2. Ieškovės taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-20 įsakymo „Dėl UAB „EKO BALT“ skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ vykdymą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodė, jog nesustabdžius įsakymo vykdymo bus šiurkščiai pažeidžiami daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių, taip ir namų butų ir kitų patalpų savininkų interesai. Dėl atsakovės priimto įsakymo patalpų savininkų mokamos už paslaugas lėšos galimai yra naudojamos neefektyviai ir kyla grėsmė sukauptų lėšų išsaugojimui. Vykdant ginčijamą įsakymą gyventojai turi mokėti administratoriui, kuris iš esmės neturi teisės administruoti, dėl ko vėliau neteisėtas administratorius turėtų pareigą grąžinti nepagrįstai iš gyventojų gautas lėšas. Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra didelė grėsmė tinkamam būsimo sprendimo įvykdymui ir gali įvykti negrįžtami neigiami padariniai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-21 nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškovės neįrodo, jog egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ieškovės nurodytoms laikinosioms apsaugos priemonėms šioje byloje taikyti. Ieškovės turi subjektinę teisę kreiptis į teismą, tačiau kreipimasis į teismą su ieškinio reikalavimais savaime nereiškia, jog tokie reikalavimai bus patenkinti. Ieškovių teiginys, kad ieškinio patenkinimo atveju bus pažeistos ne tik ieškovių, bet ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir interesai, yra deklaratyvus. Ieškovės neturi įgaliojimų ginti butų ir kitų patalpų savininkų interesų, taip pat ir viešo intereso. Teigiamo sprendimo panaikinti ginčijamą įsakymą atveju toks sprendimas savaime nereikalaus įvykdymo, todėl ieškinio patenkinimas nesudarys tokių, kokias nurodė ieškovė, sunkumų perimant daugiabučių namų administravimą po įsakymo panaikinimo, ir to teismas nelaikė reikšminga grėsme savaime realizuojamo teismo sprendimo vykdymui.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pareikšta eilė iš esmės analogiškų ieškinių ir sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio pobūdžio bylose būtų neproporcinga, neigiamas pasekmes sukelianti priemonė tiek atsakovei, tiek visiems Vilniaus miesto gyventojams. Yra tam tikra tikimybė, jog gali susidaryti situacija, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas toliau teiks ieškovės, tačiau nesant tokios valios išraiškai šiuo metu, ieškovių galimybė vėl būti ginčijamame įsakyme nurodytų namų administratorėmis gali būti vertinamos tik kaip prielaida, kurio neturi tokio faktinio pagrindo, kuris apspręstų būtinumą šiuo metu sustabdyti ginčijamo Įsakymo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Ieškovės pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, kad ieškovės ginčijamu įsakymu buvo išbrauktos iš daugiabučio namo administratoriaus sąrašų, o pats ginčijamas įsakymas numato šio įsakymo skundimo galimybę, todėl ieškovės turi teisę skųsti ir ginčyti įsakymą, kuriame buvo pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų. Ieškovės turi teisę reikšti ieškinius susijusius su bendrojo naudojimo objektų administravimu bei siekti apginti savo pažeistas teises. Laikinosios apsaugos priemonės apgintų ieškovių teises ir teisėtus interesus, o namo sustabdymo perdavimas užtikrintų status quo, kol bus sprendžiamas klausimas dėl atsakovo priimto įsakymo teisėtumo. Atsakovo atranka buvo organizuota neteisėtai, o ieškovių įgaliojimai administruoti namą buvo pratęsti iki 2022-12-31.
3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeidžiamos ne tik ieškovių teisės bei teisėti interesai, bet ir viso daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų interesai. Teismui tenkinus ieškovių ieškinį susidarytų situacija, kai ką tik namo priežiūrą perėmusi bendrovė privalo grąžinti namą ir jo visus dokumentus paskirtam administratoriui. Naujas administratorius privalėtų iš naujo atlikti dokumentų apskaitą, susipažinti su name kitos bendrovės administravimo metu įvykusiais pokyčiais. Minėtos procedūros užtruktų, savininkų mokamos lėšos nebūtų naudojamos efektyviai, o bendrovė tuo metu negalėtų tinkamai ir kokybiškai vykdyti savo, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, funkcijų. Namas bus perduotas su visa dokumentacija ir lėšomis. Tokia situacija leistų tretiesiems asmenims dar bylos nagrinėjimo metu išvaistyti iš administruojamo namo patalpų savininkų surinktas lėšas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nenustatyta išimtinių priežasčių, kodėl ieškovės galimai pažeistoms materialiosioms teisėms teisinė apsauga procesinio teisinio pobūdžio priemonėmis turėtų būti suteikta anksčiau, nei ieškinio tenkinimo atveju. Byloje nėra objektyvių duomenų, įrodymų, leidžiančių teigti, kad priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas apskritai kaip nors pažeidė ieškovių teises. Pareikšto ieškinio turinys akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad nesant kitų įsakymo ginčijamų pagrindų, ieškinys jau šiuo metu prima facie yra nepagrįstas. Ieškovės nenurodė jokių faktinių aplinkybių, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjime, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovių teisių pažeidimų tikimybė bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo procese. Ieškovės nepagrindė, kaip taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto reikalavimo įvykdymu. Vien galimai ateityje atsirandančios finansinės pasekmės nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien tuo aspektu, kad atsakovė ne be reikalo paskyrė UAB „Eko Balt“, tačiau todėl, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai akivaizdžiai išreiškė norą pakeisti juos administruojantį juridinį asmenį. Apeliacinės instancijos teismai analogiškose bylose laikosi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas, sukeltų neigiamas pasekmes.
5. Stabdyti procedūras šioje stadijoje, remiantis tik ieškovių atskiruoju skundu yra neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta gyventojų atžvilgiu. Ieškovės nėra įgaliotos reikšti minėto daugiabučio namo savininkų vardu reikalavimus, kuriuos įgyvendina patys savininkai, bet ne daugiabučių namų administratorius. Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai laisva valia nusprendė dėl administratoriaus paskyrimo. Ši situacija akivaizdžiai prieštarauja viešajam interesui, kadangi tokiais atvejais daugiabučiai gyvenamieji namai apskritai gali likti be bendrojo naudojimo administratorių, arba gyventojai, norintys dėl vienokių ar kitokių priežasčių pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, neturės tokios galimybės. Visi gyventojai, kurie dalyvavo administratorių pasirinkimo procese, jau išreiškė savo valią dėl administratoriaus išrinkimo ir jos neginčija. Ieškovės, piktnaudžiaudamos procesu, taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekia sustabdyti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorių rinkimo paskyrimo įgyvendinimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui.
10. Iš pateikto ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad jame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus šiurkščiai pažeisti ieškovių, o taip pat ir namų butų ir kitų patalpų savininkų interesai, nes daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) administravimas būtų perduotas UAB „EKO BALT“ kartu su visa dokumentacija bei sukauptomis lėšomis.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismai, formuodami horizontalią teisminę praktiką, jau yra pasisakę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-92-881/2019 sprendė vienos iš apeliančių UAB „Žirmūnų būstas“ (ir kitų daugiabučių administratorių) atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomas bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus atrankos procedūras, t. y. tas pačias procedūras, kurių pagrindu buvo išrinktas naujas administratorius ir šioje byloje ginčijamas įsakymas dėl jo paskyrimo). Apeliacinės instancijos teismas atmetė atskirąjį skundą ir nurodė, kad 2018-10-15 teismo sprendimas neįsiteisėjęs, dėl to laikoma, kad apeliantėms nustatytas administravimo terminas baigėsi 2018-12-31 ir teisinis pagrindas apeliantėms toliau vykdyti konkrečių daugiabučių namų administravimą yra pasibaigęs. Dėl šių priežasčių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, nes jomis būtų sudaromos sąlygos daugiabučiams gyvenamiesiems namams likti be bendro naudojimo objektų administratorių, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Iš esmės analogiškas išvadas Vilniaus apygardos teismas padarė ir 2019-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-93-577/2019 ir 2019-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-289-430/2019.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės 2018-10-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas apeliaciniu skundu, kuris yra priimtas ir išsiųstas nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą (civilinės bylos Nr. e2A-1133-XX/2019). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų, nei padarė apeliacinės instancijos teismai anksčiau, spręsdami kitose bylose analogiško pobūdžio prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar prašoma stabdyti administratoriaus skyrimo procedūrą (kas buvo prašoma minėtose bylose), ar konkretaus įsakymo, kuriuo administratorių atrankos ir skyrimo procedūra jau yra baigta, vykdymą, nes abiem atvejais prašoma stabdyti naujo administratoriaus paskyrimo procesą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog ieškovės neįrodė sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovės savo prašymą grindė deklaratyviais teiginiais apie būsimą grėsmę teismo sprendimui, kuris būtų palankus ieškovėms, įvykdymui ar jo apsunkinimui. Apeliančių išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertina, jog atsakovės vykdomo bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūros sustabdymas būtų neproporcinga priemonė, galinti sukelti neigiamas pasekmes atsakovei bei Vilniaus miesto gyventojams, nepagrįstai suvaržanti jų teisę pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovų UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Antakalnio būstas“ ir UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.