Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-29 · Civilinė byla Nr. e2S-854-614/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
e2S-854-614/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38287-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Žirmūnų būstas“, UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Antakalnio būstas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-854-614/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38287-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Žirmūnų būstas“, UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Antakalnio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Žirmūnų būstas“, UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, UAB „ADMI“, J. Z., V. V., L. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-08 įsakymą „Dėl UAB „ADMI“ skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“.

2. Ieškovės pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto administracijos 2018-11-08 įsakymą „Dėl UAB „ADMI“ skyrimo daugiabučių namų D(duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ dalį, kuria ieškovai yra įpareigoti perduoti daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų peržiūrą trečiajam asmeniui UAB „ADMI“ vykdymą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos siekiant išlaikyti esamą teisių ir pareigų pusiausvyrą sprendžiant klausimą dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo. Ieškovių ieškinys yra pagrįstas, kadangi atsakovės organizuota atranka dėl administratoriaus pasirinkimo buvo neteisėta ir nepagrįsta, o šias aplinkybes nustatė teismas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018. Atsakovei nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo, ieškovėms palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas ir galimai gali kilti nauji ginčai. Atsakovei paskiriant daugiabučiam namui naują bendrojo naudojimo objektų administratorių, ir teismui tenkinus ieškovių ieškinį susidarytų situacija, kai ką tik namo priežiūrą perėmusi bendrovė privalo grąžinti namą ir jo visus dokumentus paskirtam administratoriui. Naujas administratorius privalėtų iš naujo atlikti dokumentų apskaitą, susipažinti su name kitos bendrovės administravimo metu įvykusiais pokyčiais, priimtais sprendimais, nustatytais ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais ir pan. Šios procedūros užtruktų, savininkų mokamos lėšos nebūtų naudojamos efektyviai, o ieškovės tuo metu negalėtų tinkamai ir kokybiškai vykdyti savo kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijų. Ieškovių nuomone, šitaip būtų pažeidžiamas gyvenamojo namo administravimo nepertraukiamumas bei kokybė, taptų neaiškus atskirais laikotarpiais paslaugas teikiančių subjektų atsakomybės atribojimas bei tokiu būdu būtų pažeidžiamos gyventojų bei patalpų savininkų teisės ir interesai. Pažymėjo, jog teismui priėmus ieškovėms palankų sprendimą, susiklostytų situacija, jog teisminio proceso metu perduotas naujam administratoriui daugiabutis gyvenamas namas būtų administruojamas be pagrindo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu yra būtina užtikrinti status quo ir pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, jog ieškovių prašymas yra nepagrįstas, kadangi ieškovės vadovaujasi teismo sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacinei instancijai. Be to, ieškovės nepagrindė kaip prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto reikalavimo įvykdymu. Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų savininkai išreiškė savo valią dėl trečiojo asmens UAB „ADMI“ administratoriaus išrinkimo ir savo sprendimo neginčija, todėl stabdyti daugiabučių namų perdavimo procedūras šioje stadijoje, vadovaujantis tik ieškovių prašymu, atsakovės nuomone yra neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta gyventojų atžvilgiu. Ieškovės nėra įgaliotos reikšti minėtų daugiabučių namų butų savininkų vardu reikalavimus. Atsakovė pažymėjo, jog jeigu teismine tvarka būtų pripažinta, kad įsakymas priimtas be teisėto pagrindo, ieškovės turėtų teisę reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas 2018-10-15 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, kuriuo vadovaujasi ieškovės, yra neįsiteisėjęs, todėl juo vadovautis nėra pagrindo.

6. Teismo sprendė, kad ieškovių nurodytos aplinkybės dėl būtinumo užtikrinti esančios padėties stabilumą, taip pat, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės padėtų išvengti neigiamų padarinių, padėtų apsaugoti asmenų turtinius, neturtinius interesus, užkirstų kelią žalai, yra nepagrįstos ir deklaratyvios. Ieškovių nurodomos grėsmės dėl sunkumų perimant daugiabučių namų administravimą nelaikytinos reikšmingomis, kadangi teismui nėra pateikti įrodymai, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina ir tai, jog, kaip teisingai nurodė atsakovė, ieškovės neturi įgaliojimų atstovauti ir ginti minėtų namų gyventojų interesų. Nepateikus įrodymų, jog trečias asmuo UAB „ADMI“ netinkamai vykdo savo, kaip administratorės pareigas, kelią žalą minėtų namų savininkams ar kad egzistuoja kiti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovių argumentais.

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų savininkų valia yra išreikšta balsavimu, ginčijamu įsakymu atsakovė tik paskyrė namų savininkų išrinktą trečiąjį asmenį UAB „ADMI“ minėtų namų administratoriumi, todėl šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galimai būtų pažeisti minėtų namų butų savininkų interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovės atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovių prašymą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Laikinosios apsaugos priemonės apgintų ieškovių teises ir teisėtus interesus, o namo sustabdymo perdavimas užtikrintų status quo, kol bus sprendžiamas klausimas dėl atsakovės priimto įsakymo teisėtumo. Tik sustabdžius įsakymo vykdymą, kuris yra neteisėtas ir priimtas paneigiant teisės aktų reikalavimus, nes atsakovės atranka buvo organizuota neteisėtai, o ieškovių įgaliojimai administruoti namus buvo pratęsti iki 2022-12-31 d. Tokiu pagrindu, kad atsakovės organizuota atranka buvo neteisėta, o iš to sekantys ir priimti įsakymai dėl administratoriaus paskyrimo negali būti vykdomi, nes yra nepagrįsti, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina.

8.2. Atsakovei nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo ieškovėms palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas ir netgi suponuoti naujus ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo.

8.3. Netenkinus ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet tenkinus ieškovių ieškinį, iškiltų grėsmė tinkamam būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui. Nepanaikinus ginčijamo įsakymo, kiltų grėsmė bendraturčių sukauptų lėšų išsaugojimui. Teismui priėmus ieškovėms palankų sprendimą susiklostytų situacija, jog teisminio proceso metu perduotas naujam administratoriui daugiabutis gyvenamas namas būtų administruojamas be pagrindo.

8.4. Namo administravimo subjekto pasikeitimai tikrai neprisidėtų prie tinkamos namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, neužtikrintų bei neskatintų namų administratoriaus imtis sudėtingų ir ilgalaikių namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ar remonto darbų bei tokiu būdu prisidedant prie namo bendraturčių turto naikinimo bei namo bendraturčių teisėtų lūkesčių gauti tinkamos kokybės namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas pažeidimo.

8.5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius ginčijamo įsakymo vykdymo gyventojai mokės administratoriui, kuris iš esmės neturėjo teisės administruoti daugiabučių namų, todėl administratorius privalės grąžinti viską ką bus gavęs neteisėtai. Susiklostys absurdiška situacija, jei esant palankiam teismo sprendimui bus namas grąžintas teisėtam administratoriui, o visą bylos nagrinėjimo metu laiką daugiabutį namą administruos kitas administratorius, kuris neteisėtai iš to gaus pajamas, o gyventojai bus suklaidinti dėl atliekamų mokėjimų administratoriui, kuris neturėjo teisės administruoti jų daugiabučio namo.

9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes ieškovės neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovėms, įvykdymui ar jo apsunkinimui. Įvertinus ieškovių nurodytus argumentus, teigtina, jog atskirajame skunde nėra nurodyta, kokios aplinkybės pagrindžia faktą, kad ieškovėms palankaus teismo sprendimo atveju įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, kadangi patenkinus ieškovių ieškinį, tiesiog būtų panaikintas ginčijamas įsakymas.

9.2. Atskiruoju skundu iš esmės prašoma sustabdyti daugiabučių namų administratorių skyrimo procedūras, todėl patenkinus tokį prašymą, būtų užkertamas kelias daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų savininkams realizuoti pasirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus.

9.3. Apeliacinės instancijos teismas analogiškose bylose vienareikšmiškai laikosi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas panašaus pobūdžio civilinėse bylose būtų neproporcinga, neigiamas pasekmes sukelianti tiek atsakovei, tiek visiems Vilniaus miesto gyventojams priemonė, o ieškovės jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

9.4. Ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje yra siejamas ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, kadangi apskritai nėra įrodytas objektyvus ryšys tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties ir teismo sprendimo įvykdymo negalimumo, o siekis gauti neproporcingą, neadekvatų ir viešojo intereso neatitinkančią naudą – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

12. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Iš pateikto ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad jame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeidžiamas gyvenamojo namo administravimo nepertraukiamumas bei kokybė, taptų neaiškus atskirais laikotarpiais paslaugas teikiančių subjektų atsakomybės atribojimas bei tokiu būdu būtų pažeidžiamos gyventojų bei patalpų savininkų teisės ir interesai.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismai jau yra pasisakę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-92-881/2019 sprendė daugiabučių namų administratorių atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomas bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus atrankos procedūras, t. y. tas pačias procedūras, kurių pagrindu buvo išrinktas naujas administratorius ir šioje byloje ginčijamas įsakymas dėl jo paskyrimo). Apeliacinės instancijos teismas atmetė atskirąjį skundą ir nurodė, kad 2018 m. spalio 15 d. teismo sprendimas neįsiteisėjęs, dėl to laikoma, kad apeliantėms nustatytas administravimo terminas baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d. ir teisinis pagrindas apeliantėms toliau vykdyti konkrečių daugiabučių namų administravimą yra pasibaigęs. Dėl šių priežasčių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, nes jomis būtų sudaromos sąlygos daugiabučiams gyvenamiesiems namams likti be bendro naudojimo objektų administratorių, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Iš esmės analogiškas išvadas Vilniaus apygardos teismas padarė ir 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-93-577/2019, 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-289-430/2019 ir 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-729-560/2019.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas apeliaciniu skundu, kuris yra priimtas ir išsiųstas nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą (civilinės bylos Nr. e2A-1133-XX/2019). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų, nei padarė apeliacinės instancijos teismai anksčiau, spręsdami kitose bylose analogiško pobūdžio prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar prašoma stabdyti administratoriaus skyrimo procedūrą (kas buvo prašoma minėtose bylose), ar konkretaus įsakymo, kuriuo administratorių atrankos ir skyrimo procedūra jau yra baigta, vykdymą, nes abiem atvejais prašoma stabdyti naujo administratoriaus paskyrimo procesą.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog ieškovės neįrodė sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovės savo prašymą grindė deklaratyviais teiginiais apie būsimą grėsmę teismo sprendimui, kuris būtų palankus ieškovėms, įvykdymui ar jo apsunkinimui. Apeliančių išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinu, atsakovės vykdomo bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūros sustabdymas būtų neproporcinga priemonė, galinti sukelti neigiamas pasekmes atsakovei bei Vilniaus miesto gyventojams, nepagrįstai suvaržanti jų teisę pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė