Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.6.; 1.1.8.7.13.; 1.2.28.5.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. 2.1.4.4.2.3.; 2.1.4.4.2.5.; 2.1.4.4.2.9.; 2.1.4.5.5.; 2.1.16.1.2.; 2.1.16.1.2.1.1.; 2.13.5.

2022 m. rugpjūčio 3 d.

vertėjai Viktorijai Mikelevič.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis 10 klasių išsislavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 25 parų arešto bausme;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (225,96 eurų) bauda;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais; bausmę subendrinant su 2017 m. kovo 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskiriant galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir 6 MGL (225,96 eurų) baudą;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šią bausmę subendrinant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu ir paskiriant galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 30 d.,

O. (O.) Š ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį – 46 parų arešto bausme.

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. 2020 m. vasario 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. kaltinamas tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas prieš nukentėjusiuosius fizinę ir psichinę prievartą tuo padarant didelės žalos nukentėjusiųjų teisėms, o būtent: 2021 m. birželio 24 d., apie 17.20 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su O. Š., kartu užėjo pas nukentėjusiuosius S. L. ir T. Č. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydami tariamą N. S. teisę, kad T. Č. dėl N. S. prarasto automobilio yra skolingas 300 eurų, ginčijamą T. Č., norėdami gauti nurodytą pinigų sumą, nukentėjusiojo T. Č. ir bejėgiškos būklės nukentėjusiosios S. L. atžvilgiu panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, t. y. N. S. reikalaudamas sumokėti 300 eurų, kojomis ir rankomis sudavė sėdinčiam kambaryje ant sofos nukentėjusiajam T. Č. nenustatytą kiekį smūgių į galvą, po ko paėmęs rankomis už galvos trenkė ją (galvą) į sieną bei abejomis kojomis spyrė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Po to, O. Š. atsisėdo šalia nukentėjusiojo T. Č. ir viena ranka laikydamas už kaklo, kita ranka sudavė T. Č. nenustatytą kiekį smūgių į veidą. Nukentėjusiajai S. L., kuri sėdėjo tame pačiame kambaryje ant sofos, bandant kviesti telefonu pagalbą, O. Š. paėmęs žirkles dūrė pastarajai į kairę ranką, sugriebė už plaukų ir tempė bei paėmęs antklodę uždėjo jai ant galvos ir smaugė. Tuo tarpu N. S. atsinešė iš virtuvės peilį, po ko O. Š., N. S. nurodymu, nukentėjusiajam T. Č. užmovė ant galvos pagalvės užvalkalą ir N. S., pridėjęs turėtą rankoje peilį T. Č. prie kaklo, grasino kaklą nupjauti bei jį ir S. L. užmušti. O po to, O. Š., turėtomis žirklėmis, dar dūrė T. Č. į petį, kelienį ir šoną. Tokiu būdu ir veiksmais veikdamas bendrai su O. Š. padarė nukentėjusiajam T. Č. nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžius su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, kairės ausies kaušelyje, muštines žaizdas kairio užausio srityje, panosės – dešinės nosies šnervės srityje, poodines kraujosruvas žanduose, krūtinėje (tris), dešiniame šone (dvi), nugaroje, dešiniame žaste (septynias), žaizdas dešiniame petyje, dešiniame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžių sveikata sutrikdoma ilgiau nei dešimt dienų. O nukentėjusiajai S. L. padarė odos nubrozdinimus krūtinės dešinėje pusėje, odos įbrėžimą kairiame dilbyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Taip bendrais veiksmais su O. Š. savavaldžiavo

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

O. Š. kaltinamas tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas prieš nukentėjusiuosius fizinę ir psichinę prievartą tuo padarant didelės žalos nukentėjusiųjų teisėms, o būtent: 2021 m. birželio 24 d., apie 17.20 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su N. S., kartu užėjo pas nukentėjusiuosius S. L. ir T. Č. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydami tariamą N. S. teisę, kad T. Č. dėl N. S. prarasto automobilio yra skolingas 300 eurų, ginčijamą T. Č., norėdami gauti nurodytą pinigų sumą, nukentėjusiojo T. Č. ir bejėgiškos būklės nukentėjusiosios S. L. atžvilgiu panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, t. y. N. S. reikalaudamas sumokėti 300 eurų kojomis ir rankomis sudavė sėdinčiam kambaryje ant sofos nukentėjusiajam T. Č. nenustatytą kiekį smūgių į galvą, po ko paėmęs rankomis už galvos trenkė ją (galvą) į sieną bei abejomis kojomis spyrė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Po to, O. Š. atsisėdo šalia nukentėjusiojo T. Č. ir viena ranka laikydamas už kaklo, kita ranka sudavė T. Č. nenustatytą kiekį smūgių į veidą. Nukentėjusiajai S. L., kuri sėdėjo tame pačiame kambaryje ant sofos, bandant kviesti telefonu pagalbą, O. Š. paėmęs žirkles dūrė pastarajai į kairę ranką, sugriebė už plaukų ir tempė bei paėmęs antklodę uždėjo jai ant galvos ir smaugė. Tuo tarpu N. S. atsinešė iš virtuvės peilį, po ko O. Š., N. S. nurodymu, nukentėjusiajam T. Č. užmovė ant galvos pagalvės užvalkalą ir N. S., pridėjęs turėtą rankoje peilį T. Č. prie kaklo, grasino kaklą nupjauti bei jį ir S. L. užmušti. O po to, O. Š., turėtomis žirklėmis, dar dūrė T. Č. į petį, kelienį ir šoną. Tokiu būdu ir veiksmais veikdamas bendrai su N. S. padarė nukentėjusiajam T. Č. nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžius su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, kairės ausies kaušelyje, muštines žaizdas kairio užausio srityje, panosės – dešinės nosies šnervės srityje, poodines kraujosruvas žanduose, krūtinėje (tris), dešiniame šone (dvi), nugaroje, dešiniame žaste (septynias), žaizdas dešiniame petyje, dešiniame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžių sveikata sutrikdoma ilgiau nei dešimt dienų. O nukentėjusiajai S. L. padarė odos nubrozdinimus krūtinės dešinėje pusėje, odos įbrėžimą kairiame dilbyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Taip bendrais veiksmais su N. S. savavaldžiavo ,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

N. S. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 55, 70-71) ir teisme parodė, kad jis palaiko savo parodymus, kuriuos davė, nieko nenori pridėti. Jo „švogeris“ gyvena su jo sese (teismo pastaba – R. Š.). „Švogeris“ pasako tiesą. Ji (teismo pastaba – R. Š.) pasakė, kad jis nueitų į parduotuvę nupirkti cigarečių. Jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko cigarečių. Su tuo žmogumi, kuris buvo praeitame teismo posėdyje (teismo pastaba – M. (M.) B.) ir pasakojo, kad jis kažkur lakstė, niekada nebendravo. Kai ėjo iš parduotuvės ir praėjo pro jį, jis pasakė rusiškai: „sbros ramu (necenzūrinis žodis)“. Jis atsisuko ir pasiuntė jį. Tada šis nubėgo prie savo mašinos, o jis norėjo eiti namo, bet vyriškis prisivijo jį ir pripurškė dujų į akis. Kai jam pripurškė dujų, tai pradėjo graužti akis. Jis atėjo namo, o sesuo pradėjo kviesti greitąją. Pasakė sesei, kad nereikia jokios greitosios, kad praeis. Dujų jam pripurškė po pietų, link vakaro – apie 16.00 val. – 17.30 val. Po to jis išėjo į lauką, buvo labai piktas, norėjo eiti vienas ant vieno, agresyviai nusiteikęs. Jos (teismo pastaba – R. P.) rankoje buvo pagaliukas, ji sudavė jam per nugarą, kad jis nusiramintų ir jis nuėjo namo. Viskas. Po to R. Š. iškvietė pareigūnus. Buvo pasakyta, kad kaimynas jį užpuolė, kad jam pripurškė dujų. Atvažiavo greitoji, kurios jis atsisakė. Jis net nėjo prie greitosios. Paskui, po 20 minučių atvažiavo pareigūnai, užėjo pas juos į butą, o jis laikė šlapią rankšluostį prie veido. Jis birželio 24 d., po pietų buvo užėjęs pas nukentėjusiuosius. Užėjo su „švogeriu“. „Švogeris“ pasiėmė kibirą ir išėjo, o jis užsiliko, nes su nukentėjusiuoju išgėrė po taurę. Nukentėjusysis jam buvo skolingas už mašiną. Paklausė, kada bus pinigai. Šis pasakė, kad daug jam negalės atiduoti, bet 100 eurų atiduos. Paklausė, kada atiduos. Tada paklausė, ar jis galės palaukti iki kito penktadienio. Pasakė jam, kad gerai. Jie išgėrė po taurelę ir jis išėjo namo. Paskui susiginčijo su tuo žmogumi, kuris jam pripurškė dujų į akis. Atvažiavo pareigūnai, užėjo ir pasakė duoti rankas. Jis paklausė už ką? Pareigūnai pasakė, kad jiems pasakė, kad jie su „švogeriu“ sumušė nuketėjusiuosius. Juos sulaikė, pasodino į mašiną ir išvežė į areštinę. Dėl birželio 23 d. suklydo, nes birželio 24 d. buvo užėjęs pas nukentėjusiuosius ir bendravo su jais. Turėjo automobilį „Audi 80 B3“. T. Č. atėjo pas jį ir paprašė, kad jis nuvežtų jį į (duomenys neskelbtini), nes norėjo priduoti tarą. Jis pasakė, kad duos 5 eurus degalams. Jis sutiko. Jie paėmė tarą, nuvežė į parduotuvę. Jis dar paėmė butelį degtinės, nes pridavė taros už 15 eurų. Jam davė 5 eurus. Dar jis paėmė alaus, tada jie sėdo į mašiną ir nuvažiavo link namų. Paskui jį važiavo pareigūnai. Jie sustabdė jį ir atėmė mašiną, nes ji nebuvo užregistruota „Regitroje“. Jam pasakė, kad jis neturi teisės tos mašinos net pajudinti. Pakalbėjo su T. Č. ir paklausė, kaip jie darys. Nukentėjusysis jo paklausė, kiek mokėjo už mašiną. Pasakė, kad mokėjo už mašiną 600 eurų. Tada pasakė, kad nukentėjusysis duotų jam 300 eurų už mašiną, nes per jį vairavo tą mašiną. Jis vairavo mašiną, ji buvo jo, tad gal T. Č. ir ne prie ko, bet jie tuo metu susitarė, kad jis jam duos pusę pinigų. Nukentėjusysis jam pasakė, kad visos sumos neturi ir pasakė, kad atiduos dalimis. Birželio 24 d. jis tiesiog paklausė, kada atiduos pinigus, kad galėtų ieškoti kitos mašinos. Negali pasakyti, kas sužalojo nukentėjusiuosius. Nieko nežino, kas ir ką jiems padarė. Visas kaimas žino, kad jie girtauja kiekvieną dieną, pas juos renkasi žmonės. Kai išėjo iš nukentėjusiųjų, pastebėjo, kad T. Č. viena akis buvo patinusi. Daugiau žmonių ten nematė. Mano, kad T. Č. galvoja, kad jis reikalaus iš jo pinigų už mašiną, todėl galvoja jį pasodinti. Gal jis galvoja, kad tokiu būdu išvengs klausimų dėl pinigų. Jis jau nebenori nei pinigų, nei problemų, nes jis nemušė nukentėjusiųjų. Dėl civilinių ieškinių, tai jei žinos, kad visa ši nesąmonė pasibaigs, jis sutinka 1500 eurų sumokėti, bet jei jam duos kažkiek laiko. Jis nenori problemų, sutinka paduoti 1500 eurų, kad nuo jo atsikabintų ir ta nesąmonė pasibaigtų. Jų butas nukentėjusiųjų buto atžvilgiu yra 6-8 laiptais aukščiau. Po to, kai išėjo, triukšmo nukentėjusiųjų bute negirdėjo. Greitoji atvažiavo daugmaž po pusantros valandos skaičiuojant nuo to laiko, kai išėjo iš nukentėjusiųjų buto. Visą tą laiką jis buvo namuose, gal porą kartų buvo išėjęs į parduotuvę. Į nukentėjusiųjų namus buvo užėjęs moteriškės brolis, bet jis kurčias, negirdi. Daugiau nematė, kad kažkas būtų užėjęs. Gal jis nepastebėjo. Jis nemušė nukentėjusiojo. Jam esant O. Š. nenaudojo smurto prieš nuketėjusiuosius. Kai O. Š. išėjo iš buto, jis liko nukentėjusiųjų namuose dar apie 10 minučių. Jis su savimi peilio neturėjo, nes jis prieš tokius dalykus. Žirklių nukentėjusiųjų namuose nematė (4 tomas, b. l. 6-13). Kol jis pabuvo suimtas, normaliai paskaitė bylą ir logiškai pagalvojo, jog kiek parašyta apie tai kas su žmogumi buvo padaryta, tai jau žmogaus nebūtų, o čia nustatytas lengvas kūno sužalojimas. Visi tai turėtų suprasti. Supranta, kad jis žiauriai girtas būtų, tai gal neatsimintų, bet kai jį sulaikė, jis pripūtė tiek, kad jam net patys pareigūnai sakė, kad jis gali vairuoti automobilį, jog nėra girtas. Per teismą jis girdėjo pats kaip nukentėjusysis pasakė, kad kai tik atidarė duris jie iškart jį pradėjo mušti, atėmė telefonus. Po to jo sugyventinė sakė, kad jie užėjo, o jis stovėjo, nieko nedarė, viską darė jis (teismo pastaba – O. Š.). Kaip jis tvirtina, kad jis paėmė statybinį peilį, tačiau statybinis peilis, kiek žino, yra toks kur pasikeičia peiliukai. Jei turėtų galimybę parodyti, jis parodytų kaip jis atrodo. Net surūdijęs toks peilis perpjauna laminatą. Statybinį gipsą jis perpjauna kaip per sviestą. O čia sako, kad paėmė tokį peilį, uždėjo ant galvos ten kažką ir pradėjo jam pjauti kaklą, bet jokių net nubrozdinimų neliko, kad ten būtų bandyta pjauti. Su abiem kojomis daužė į galvą, su abiem rankomis daužė į galvą, po to galvą į sieną daužė, bet nenustatytas smūgių kiekis, jei taip būtų jis padaręs iš jo galvos nieko nebūtų likę, jeigu jie dviese taip padarytų. Jeigu ant žmogaus su abiem kojomis šokinėti, daužyti galvą, po to su abiem rankomis, tai kas čia per terminatorius. Čia neįmanoma, kad būtų tik lengvas kūno sužalojimas. Tiek smūgių suduota, net nenustatyta ir subadyta žirklėmis, galva daužyta ir pas jį lengvas kūno sužalojimas. Prašo neskirti jam įkalinimo ilgam. Prašo neatskirti jo ilgam nuo sūnaus. Jis neprašo jo pasigailėti, tiesiog prašo žmogiškumo. Jeigu įmanoma, tai jis sutinka sumokėti ir 3, ir 4 tūkstančius. Jeigu įmanoma prašo skirti jam 2 ar 3 metus probacijos, kad galėtų būti su savo šeima. Jis jau (duomenys neskelbtini) mėnesius atsėdėjo ir jeigu būtų visą tą padaręs, tai pasakytų, jam nėra tikslo meluoti. Žino, jeigu jis neprisipažįsta jam jokių lengvinančių aplinkybių nėra, o jei prisipažįsta yra lengvinančios aplinkybės ir gali jam duoti mažiau. Bet ką jis turi prisipažinti, jei to nėra padaręs. Gali pasakyti, kad darė, kad mušė, kad tik mažiau gautų, nors jis tikrai to nepadaręs (5 tomas, b. l. 24-26).

O. Š. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (tomas 2, b. l. 16-18, 41-42) ir teisme parodė, kad tai buvo birželio 24 diena – Joninės. Atvažiavo iš darbo, jis su N. S. rinko avietes. Paėmė pusę litro degtinės, išgėrė porą taurelių, nes jo mama yra J. Išėjo į koridorių parūkyti, nes namuose buvo vaikai. Jie turėjo kolonėlę, bet muzika grojo negarsiai. Priėjo girtas kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris gyvena prieš jo duris. Kaimynas pasakė, kad jie garsiai klausosi muzikos, buvo labai nepatenkintas, agresyvus. Pasakė, kad jie klauso muzikos, o kodėl jie negali? O vėliau priėjo kitas kaimynas (teismo pastaba – Č.) ir pasakė, kad jie irgi klauso muzikos, ką jie blogo daro. Paskui grįžo į jo namus, atsisėdo virtuvėje, išgėrė šiek tiek. Paskui jo žmona (teismo pastaba – R. Š.) pasakė nueiti pas S. L. atsiimti kibirėlio. Kai nuėjo pas ją, pamatė, kad jie buvo išgėrę. Stovėjo pusiau nugertas degtinės butelis. Dar buvo pora litrų alaus. S. L. buvo išgėrusi, pasitiko juos keiksmažodžiais. T. Č. paklausė, ar jis išgers. Jis pasakė, kad ne, nes jam šlykštu, kadangi pas juos labai nešvaru. T. Č. pasakė, kad jam (teismo pastaba – N. S.) nepasiūlys ir buvo labai agresyvus jo atžvilgiu, pradėjo varyti jį iš namų, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis paėmė kibirėlį, atbėgo jo žmona ir pasakė eiti namo. Jis išėjo, o jam iš paskos išėjo N. S. Jie išėjo į koridorių, sustojo parūkyti. Liko tik porą cigarečių. Jo žmona pasakė N. S., kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų cigarečių. Šis nuėjo į parduotuvę, o jis stovėjo, baiginėjo rūkyti. Matė, kaip prie N. S. pribėgo kaimynas, kurio vardo neprisimena. Jis pradėjo kažką sakyti jam, paskui nuėjo link mašinos, grįžo ir papurškė N. S. į akis. Tada prasidėjo riksmai. Jis (teismo pastaba – N. S.) nieko negalėjo matyti. Jis grįžo prie jų laiptinės, visi kaimynai subėgo, prasidėjo riksmai. Susirinko žmonės ginti tą kaimyną. Jis (teismo pastaba – N. S.) nesimušė, su savimi peilio neturėjo ir jis išvis niekada nenešioja su savimi peilio. Žmona iškvietė greitąją pagalbą ir tada atvažiavo greitoji. Pamatė, kad išbėgo jis (teismo pastaba – T. Č.), iškarto nubėgo į greitąją ir išvažiavo. Jis bėgo taip greitai, kad nepastebėjo, kaip atrodė jo veidas. Jis į greitąją nebuvo nuėjęs. Po 20 minučių atvažiavo policija. Jie sėdėjo namuose, išgėrė butelį. Užėjo pareigūnai, paklausė kokį jie kaimyną sumušė. Jie pasakė, kad nieko nesupranta. Vienas pareigūnas išėjo į koridorių, o kitas liko. Pasakė ruoštis, jie apsirengė. Jiems uždėjo antrankius ir nuvežė į areštinę. Paskui paskaitė, kad jie smaugė. Nesupranta, kodėl jį kaltina. Tai ne jo mašina buvo. Ten buvo parašyta, kad iš jo (teismo pastaba – N. S.) policija atėmė mašiną, neva jis (teismo pastaba – T. Č.) buvo atėjęs į jų namus, sakė, kad pinigus atiduos penktadienį. Jis (teismo pastaba – N. S.) pasakė, kad jis atsiskaitys penktadienį. Jis (teismo pastaba – T. Č.) pasakė, kad atsiskaitys už mašiną, kad nebūtų skriaudos. Tai buvo dieną prieš įvykį. Jis nieko nepripažįsta, jis nereikalavo pinigų, nemušė, nelaikė, nesmaugė. Jis nieko nedarė. Kai jis išėjo, N. S. dar kažkiek liko nukentėjusiųjų bute. Jis neišėjo iškarto po jo, o po 5 – 10 minučių, nes jis net nespėjo surūkyti cigaretės. Jį apkalba, nes nukentėjusieji buvo girti ir jie turi virš 3000 eurų skolų bei neturi iš ko atiduoti. Jie galvoja, kad tokiu būdu padengs skolas. Jie turi dideles skolas už butą. Jie paprašė 3000 eurų, nes galvojo, kad užsidirbs. Taip šneka visas kaimas ir jis galvoja tą patį. Jis nežino, kas sužalojo nukentėjusiuosius. Pas juos savaitę gyveno dar kažkoks pagyvenęs žmogus. Šis žmogus ieškomas, jis gyveno pas nukentėjusiuosius. Jis nežino, kaip skaičiuoja ir galvoja nukentėjusieji, nes sako kaip buvo. Jis gyvena ten 4 metus ir su niekuo niekada nekonfliktavo, su niekuo nesimušė. Kai nuėjo į nukentėjusiųjų butą, jie nebuvo sužaloti. T. Č. buvo ištinęs, bet jis neįsižiūrėjo. N. S. atsisakė greitosios pagalbos. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes jis to nedarė. Jis nematė žirklių pas nukentėjusiuosius. Kvietė greitąją pagalbą jam N. S., nes kaimynas jam pripurškė dujų į akis (4 tomas, b. l. 6-13).

Nors kaltinamieji kaltės nepripažino, jų kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo T. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 43-45, 52) ir teisme, kad viskas prasidėjo nuo mašinos, tai yra dėl 300 eurų. Jis pasakė, kad neturi pinigų ir kai turės, atiduos. Tada viskas ir prasidėjo, tai buvo 24 dieną, pas jį buvo „švogeris“ –V. L. (V. L.) ir kaimynė A. R. Jie buvo pas jį, kai buvo muštynės lauke. Jo išvis lauke nebuvo. Paskui „švogeris“ su kaimyne išėjo ir jis su sugyventine liko namuose. Lauke prasidėjo riksmai, žmonių buvo pilna. Paskui pamatė, kad žmonos sesuo su pagaliu varo N. S. per daržus. Jis dujų balionėlių nematė. Kai kaltinamieji pamatė, kad jo „švogeris“ išėjo, jie dviese užėjo pas jį. Daužyti jį pradėjo iškarto, mušė dėl pinigų. Jis sakė, kad atiduos pinigus, bet jis jų neturėjo. Jam nesakė, kodėl jį muša. N. S. pradėjo jį daužyti. Pradžioje daužė rankomis, kojomis, paskui paėmė galvą ir trenkė į sieną. Yra ekspertizė, kad jis buvo atsijungęs. Dėl kojos važiuos, nes reikia jam rentgeną daryti, pasitikrinti. Kojoje yra geležis. Jis atsimena, kad jį daužė, o O. Š. paėmė žirkles ir dūrė į koją. Po to O. Š. nuėmė nuo pagalvės užvalkalą ir uždėjo ant galvos, o N. S. nuėjo ir paėmė statybinį peilį nuo šaldytuvo ir pasakė, kad galvą nupjaus. Paskui uždėjo žmonai ant galvos, pasakė, kad galvą nupjaus ir į šiukšlyną išmes. Jie dar telefonus du pavogė, kad negalima būtų paskambinti policijai. Tiksliai prisimena, kas dūrė su žirklėmis. Jis buvo išgėręs įvykio metu, bet nežino ar kaltinamieji įvykio metu buvo išgėrę. Jo sugyventinė sėdėjo kambaryje. Kaltinamieji iš pradžių ją daužė, o kai pradėjo telefoną imti, pradėjo rėkauti, kad paskambins policijai, O. Š. uždėjo jai antklodę ant galvos. N. S. sakė, kad O. Š. padaužytų. Uždėjo antklodę ant galvos, paėmė už gerklės. Stresas buvo kažkoks. Kaltinamieji rovė plaukus, sakė, kad galvą nupjaus. Greitoji buvo atvažiavusi po konflikto su tuo kaimynu, tai buvo prieš valandą ar dvi iki jo sumušimo. Jo žmona skambino dukrai, bet negalėjo jai prisiskambinti. Dukra prisiskambino O. Š. sesei. Kai sesuo atvyko, kaltinamieji jį mušė. O. Š. buvo namuose, N. S. buvo namuose. Telefonas jau buvo pavogtas. R. P. jį gelbėjo, nes jis buvo sumuštas. Dukra paskambino jai ir ji atėjo tada, kai jis jau buvo sumuštas. N. S. nebuvo, o koridoriuje buvo O. Š.. R. P. nuėjo į jų namus ir atnešė telefonus. Kai atvažiavo greitoji, tai buvo pareigūnai ir žmonės, buvo taip pat O. Š., kurį policija sulaikė. N. S. sulaikė namie. Gali būti, kad jis netiksliai atsimena įvykio aplinkybes. Su žirklėmis dūrė O. Š., o su peiliu N. S. Peilį ir žirkles paėmė nuo stalo. Civiliniame ieškinyje jis paprašė per mažai. Dabar buvo pas gydytoją, tai jam pasakė, kad 600 eurų kainuos geležies išėmimas. Geležis atsirado po to, kai dūrė su žirklėm. Dabar ta geležis yra, reikia daryti operaciją, kad ją išimti. Turi mokėti, nes neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Jo nepriima į darbą, jis socialiai neapsidraudęs. Jį išregistravo iš Užimtumo tarnybos, nes jis negali dirbti. Nori padaryti operaciją ir sutvarkyti (duomenys neskelbtini). Palaiko savo civilinį ieškinį. Jis kentėjo fizinį skausmą, laukia operacijos, negali rasti darbo. Su galva pas jį yra problemų, būna užeina kažkas. Pas daktarus važinėja, sako, kad reikia smegenų magnetinį rezonansą daryti. Šios problemos prasidėjo po įvykio. Kito posėdžio metu pateiks medicininius dokumentus dėl to, kad turi problemų su galva. Dabar jau nelabai jaučiasi skolingas už tą automobilį, bet jie sumušė jį, tai turbūt nebe skolingas. Mano, kad atsiskaitė. Klausė, ar jis turi teises, bet jis sakė, kad turi. Jis nekaltas, nes jis pasakė, kad viską turi. Anksčiau konfliktų neturėjo, jį sumušė dėl mašinos. Iki šio įvykio nedirbo buvo registruotas užimtumo tarnyboje. Jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje apie 3-4 mėnesius. Iki to dirbo oficialiai stogdengiu, bet jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o jis nenorėjo važiuoti. Įvykio dieną buvo išgėręs degtinės, alaus. Nedaug išgėrė – puslitrį, bet jam puslitris yra mažai. Dar išgėrė skardinę alaus. Jautėsi normaliai, nesijautė išgėręs. Jis buvo prižadėjęs atiduoti 300 eurų. N. S. pareikalavo iškarto 300 eurų. Iš pradžių jis nemušė jo, o klausė kada atiduos pinigus. Sakė, kad neturi pinigų ir kai turės, atiduos. O 24 dieną prasidėjo. Skolos grąžinimui jis pasiskolintų pas brolį ar sesę. Įvykio dieną durys nebuvo užrakintos, todėl kaltinamieji galėjo laisvai užeiti. Jis ir dabar nerakina, nes jų kaimynai geri. Dabar jau uždaro duris, o taip tai niekada neuždarydavo. Ėjo į parduotuvę – neuždarinėjo, nes niekas nieko nevogė. Kai N. S. pirmą kartą atvažiavo su mašina, jis paklausė, kiek mokėjo už mašiną. Kai sulaikė mašiną, N. S. pasakė, kad mokėjo už ją 600 eurų ir pasakė atiduoti bent 300 eurų. Sutiko, bet neturėjo pinigų iškarto. Pasakė, kad duos 100 eurų. O. Š. nereikalavo iš jo pinigų (4 tomas, b. l. 6-13). Kaltinamasis N. S. sakė duos 500 eurų, kad jis atsiimtų pareiškimą. Ir kai atsiims dar duos 500 eurų. Pasidomėjo, prašė pagailėti mažo vaiko (4 tomas, b. l. 167-171);

- nukentėjusiosios S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 81-83, 89-91, 102-104) ir teisme, kad kaltinamieji yra jos kaimynai. Ji sutinka duoti parodymus. Savaitė iki įvykio, atėjo N. S. ir pasakė, kad T. Č. tegul duoda pinigus už baudą, nes jam sveikatai pinigų nebeužteks. Atėjo O. Š. pas juos į namus ir atnešė sūdytos žuvies. Svečiuose buvęs brolis V. L. ir A. R. išėjo į savo namus, jie liko vieni. Durys buvo neužrakintos. Neužilgo vėl atėjo kaltinamieji O. Š. ir N. S. bei nieko nesakę užrakino duris iš vidaus, tada puolė mušti T. Č. Klausė kada atiduosi pinigus. Kaltinamasis N. S. mušė T. Č., O. Š. laikė. Vėliau prie jos pribėgo O. Š., uždėjo užvalkalą ant galvos ir dusino. Paskui O. Š. nuo stalo paėmė žirkles ir T. Č. dūrė į šoną, už ausies, į koją. Jai dūrė į ranką ir išrovė plaukus. N. S. nuo stalo paėmė statybinį peilį, uždėjo T. Č. pledą ant galvos ir grasino nupjauti galvą. Kaltinamieji taip sakė. Ją mušė tik O. Š., plaukus išrovė, žirklėmis dūrė į ranką, antklodę uždėjo ir dusino, smaugė. Kodėl ir už ką kaltinamieji ją mušė ji nežino. Jei nebūtų atėjusi R. P. po dukros skambučio, kaltinamieji būtų juos užmušę. Norėjo paskambinti dukrai, bet O. Š. atėmė jos ir vyro telefonus. Atėjusi R. P. išvarė juos, pasakė, kad dukra I. M. atvažiuoja, o kaltinamieji bijo dukros. Palaiko civilinį ieškinį, prašo priteisti 1000 eurų (1 tomas, b. l. 188-189). Po įvykio nebegali vaikščioti gal nuo streso, nervų. Po sumušimo nuo skausmo ir baimes atsijungė, buvo blaivi. Medikė davė 4 tabletes nuo skausmo ir 4 tabletes miegui. Kaimynai ir kaltinamieji žinojo, kad ji sunkiai vaikšto. Ji atsisakė važiuoti į ligoninę, kadangi nenorėjo palikti namų, kačių, nebuvo kam prižiūrėti. N. S., kai atėjo į namus pas juos, tai rankose neturėjo nieko ir nekalbėjo nieko. Prisimena tik tai, kad T. Č. užvalkalą ant galvos uždėjo abu kaltinamieji, o nuėmė O. Š. Kai užvalkalą uždėjo, O. Š. laikė, o N. S. nuėjo į virtuvę pasiėmė statybinį peilį, norėjo nupjauti galvą T. Č. Jie taip kalbėjo. Per stora buvo pagalvė, bandė pjauti ir neperpjovė. Numetė peilį tik tada, kai R. P. atėjo. Telefonus atėmė kai pamatė, kad skambina ji R. Žirklės buvo ant stalo, su žirklėmis dūrė O. Š. Su žirklėmis nukentėjusiems į koją dūrė O. Š.. N. S. neėmė telefonų, O. Š. telefonus atėmė, du pakelius cigarečių, nematė ką ėmė daugiau, tik taip galvoja (4 tomas, b. l. 132-138);

- liudytojo M. (M.) B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 147-149) ir teisme, kad kaltinamieji gyvena kaimynystėje, jie nėra jo giminės. Konflikto metu sumušė moterį ir T. Nieko nematė, nes viskas vyko namuose. Tuo metu jo net nebuvo namuose, nes su draugu ir jo būsima žmona išvažiavo prie ežero. Kai grįžo, atvažiavo greitoji. Apie įvykį sužinojo, kai jau viskas pasibaigė. Apie įvykį jam pasakė kaimynai iš kitos pusės, tai yra gretimo namo. Jie tik girdėjo, bet nematė. Jie pasakė, kad susimušė, todėl atvažiavo greitoji. Paskui išėjo T. ir viską papasakojo. Jis išėjo jau po konflikto, greitoji jau stovėjo, formino, žiūrėjo jį. T. papasakojo, kad kaltinamieji jį sumušė ir parodė kraujuotą galva, nosį, ausį. Jis visas buvo kraujuotas. Nukentėjusioji nevaikšto, bet T. sakė, kad pareigūnai ėmė plaukus nuo galvos, kad mušė ją namie. Nukentėjusiąją mušė tie patys kaltinamieji. Jam viską papasakojo T. Pačios nukentėjusiosios nematė, nes ji nevaikšto. Berods greitoji kažką išvežė. Jis išėjo, pabaigos nesulaukė.

Įvykio dieną jis turėjo konfliktą su kaltinamaisiais, todėl galvojo, kad dėl to bus teismas. Priestate jis liejo grindis. Su juo buvo draugė. Draugas nuėjo persirengti, o jo busima žmona sėdo į mašiną. Draugas nuėjo, paskui jis išgirdo rėksmus. O kaltinamieji paėmė beisbolo lazdas ir muša į sieną. Jie priėjo prie to draugo ir sakė, kad jis toks ir anoks. Draugas bijojo iš namų išeiti. Tada jis priėjo prie to namo, kur jie gyvena ir pasakė draugui, kad išeitų. Jis išėjo. Kaltinamieji stovėjo su juo, N. S. jo draugui sakė necenzūrinius žodžius. Tuo metu ir išvažiavo prie ežero. Tarp jo ir N. S. vos nekilo muštynės. Jis pribėgo prie savo mašinos, kuri stovėjo prie namų ir paėmė dujų balionėlį. Jis ėjo link jo, o jis (teismo pastaba – M. B.) traukėsi ir papurškė 2 kartus dujomis į jo pusę. Jis nubėgo namo, atidarė langą ir sakė, kad jo žmoną išprievartaus. Tą gali paliudyti jo busima žmona ir tėvai. Po to dar kartą išlėkė į lauką, rėkė necenzūriniais žodžiais, rodė kažką. Ten buvo vaikai. Jis nuėjo link namų, jam sakė nekreipti dėmesio. N. S. pasakė, kad peiliu paleis jam vidurius. Iškeikė juos prieš važiuojant prie ežero (3 tomas, b. l. 184-189);

-liudytojo A. (A.) K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 126-128) ir teisme, kad kaltinamųjų nepažįsta bei nelabai ką prisimena. Gavo iškvietimą, kad žmogus buvo užpultas su peiliu, patekta į butą. Jie vos rado (duomenys neskelbtini) tą kaimą. Kai atvyko, greitoji jau buvo vietoje. Greitoji apžiūrinėjo kažkokį vyrą. Jam buvo labai sumušta galva, žmogus beveik nekalbėjo. Viskas, ką jis sugebėjo paaiškinti buvo tai, kad jį sumušė du piliečiai, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Buto numerio neprisimena. Kai pateko į butą, sulaikė du asmenis. Jis liko su sulaikytais, o porininkas nuėjo bendrauti su nukentėjusiaisiais į butą. Pirma jų užduotis buvo sulaikyti asmenis, kad jie nepasišalintų. Jis su nukentėjusiaisiais nebendravo, liko su sulaikytais. Porininkas grįžo, paaiškino aplinkybes ir jie išvažiavo su sulaikytais į komisariatą. Jis neprisimena ar salėje ir prisijungęs asmuo yra tie asmenys, kuriuos sulaikė, nes įvykių yra daug. Bet panašūs. Iš veido bruožų panašūs, atsimena, kad tamsaus gymio, (duomenys neskelbtini) bruožų turėjo. Ką sulaikė, tą ir pristatė. Buvo pranešimas, kad patekta į butą. Kai bendravo su vyru prie greitosios, jis pasakė, kad buvo su žmona. Jis pasakė, kad užpuolikai yra šalia esančiame bute, o moteris, kuri buvo užpulta, liko bute. Kai sulaikė tuos asmenis, porininkas nuėjo pas nukentėjusiąją į butą. Kaltinamieji savo kaltės neprisipažino. Nukentėjusysis nurodė butą, kuriame buvo tie du asmenys. Tai buvo labai seniai, nukentėjusysis bendravo labai sunkiai, nes buvo labai sumuštas veidas. Jis nurodė vardus ir butą, kuriame jie buvo. Gali suklysti, nes tai buvo seniai. Kai ėjo į butą, žinojo, kur tiksliai jie yra. Bute buvo du vyrai (duomenys neskelbtini) tautybės. Neprisimena, ar jis nurodė vardus. Kai atvyko, kieme buvo žmonių (3 tomas, b. l. 184-189);

- liudytojos L. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 160-162) ir teisme, kad kaltinamieji yra matyti, tačiau jų nepažįsta. Giminystės ryšių nėra, sutinka duoti parodymus. Buvo gautas iškvietimas birželio 24 dieną į (duomenys neskelbtini) kaimą, kad vyksta muštynės ir yra nukentėjusiųjų. Pagrindinis nukentėjusysis - vyriškis T. Č. Jis nuvedė į savo butą, parodyti nukentėjusiąją moterį. Šioje salėje sėdintys asmenys (parodo į sėdinčius nukentėjusiuosius S. L., T. Č.). Nukentėjęs vyras pasakė, kad buvo sumuštas kaimyno, bei buvo mušama šalia sėdinti moteris, tai yra nukentėjusioji. Moteris parodė sužalojimus. Moteriai buvo nestipriai kraujuojanti rankos plaštaka, skundėsi krūtinės skausmu (gavo smūgį į krūtinę). Vyrui stipriai sumušta galva, krūtinė ir kitos vietos. Jis buvo vežamas į ligoninę. Moteris į ligoninę važiuoti atsisakė, jai suteikta pagalba. Apibintuota ranka dėl infekcijos, išgerti nuskausminamieji vaistai „Ibuprofenas“. Informuota, kad pablogėjus sveikatai turėtų kviesti greitąją pagalbą. Nukentėjusieji žmonės įvardino, kad juos sumušė kaimynas, grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Nukentėjusieji buvo kontaktiški, adekvatūs, suvokiantys kur randasi, kas vyksta. Ji nebuvo įvykio metu. Atvykus nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė „(duomenys neskelbtini)“, grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Pasakojo, kad įbėgo į namus, mušė, dusino su pagalve. Kiek žmonių buvo iš pasakojimo suprasti nebuvo galima. Nebuvo minties domėtis įvykiu, tai yra kiek žmonių mušė, kas mušė. Atliko savo darbą, suteikė nukentėjusiesiems pagalbą. Neblaivūs buvo visi, visas kaimas. Jai taip pasirodė, nes su buteliais rankose stovėjo. Nepasakytų, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, greičiau pagiringas (4 tomas, b. l. 132-138);

- liudytojo Aleksandro (Aleksandr) Melko ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 122-124) ir teisme, kad kaltinamųjų nepažįsta, giminystės ryšių nėra. Sutinka duoti parodymus. Dirba kelių policijoje, gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime sumuštas žmogus. Atvykus į iškvietimo vietą, kieme buvo surinkę daug žmonių – apie 20. Stovėjo „BMW“ automobilis, sumuštas nukentėjusysis buvo greitosios pagalbos automobilyje. Paklausus kas atsitiko, pasakė, kad primušė kaimynai ir nurodė kuriame bute buvo įvykis. Taip pat nurodė kas sumušė ir kur gyvena. Nuėjus į nurodytą butą, duris atidarė moteris su vaiku ant rankų, ten buvo sulaikyti nukentėjusiojo nurodyti įtariamieji asmenys. Nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo sumuštas kitame bute. (Duomenys neskelbtini) bute esanti moteris pasakojo, kad kaltinamieji nukentėjusįjį primušė už kažkokią skolą. Vienas iš įtariamųjų vežė nukentėjusįjį priduoti butelius į parduotuvę ir jie buvo sulaikyti policijos. Atėmė automobilį, buvo paskirta bauda. Įtariamieji primušė nukentėjusiuosius, nes reikalavo sumokėti pinigus už baudą. Visas kaimas nusiteikęs prieš kaltinamuosius. Sulaikė du asmenis, kurie aiškino, kad nieko nemušė, jie ne prie ko. Atėjus į įvykio vietą (butą) buvo dvi moterys viena senyvo amžiaus, o kita - nukentėjusiojo žmona. Su ja nepavyko susikalbėti. Senyvo amžiaus moteris paaiškino, kad šiame bute vyko muštynės ir ant sienos matėsi kraujo dėmė. Nukentėjusioji atrodė apsvaigusi nuo alkoholio, pagrindo tikrinti nebuvo. Bendraujant suprato, kad galimai pavartojusi alkoholio. Nukentėjusiajam veidas buvo kruvinas, kojos nubrozdintos, daugiau neatsimena. Kaip sumušta nukentėjusioji moteris - neatsimena. Butas, kuriame vyko muštynės atrodė tvarkingas. Visas kaimas buvo nusiteikęs prieš kaltinamuosius. Kad kaimo žmonės nusiteikę prieš įtariamuosius suprato iš jų kalbų. Buvo kalbama, kad (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys gavo šitą butą ir tai nepatinka vietiniams gyventojams. Kokios būklės buvo kaltinamasis N. S. neatsimena (4 tomas, b. l. 132-138);

- liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 151-153) ir teisme, kad kaltinamieji yra jos kaimynai. Nukentėjusieji jos tėvai, sutinka duoti parodymus. Įvykis įvyko vasaros pabaigoje, mama, tai yra nukentėjusioji S. L., skambino telefonu jai į darbą. Po antro karto ji atsiliepė. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė, tai jautėsi iš balso. Staiga pokalbis nutrūko ir ji daugiau nebegalėjo prisiskambinti S. L. Išsigandusi atsiprašė iš darbo ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvažiavusi pamatė, kad tėtis – nukentėjusysis T. Č., labai sumuštas. Negalima buvo jo atpažinti, mama buvo greitojoje. Tėvą išvežė į ligoninę. Kai nukentėjusieji atsigavo, tai papasakojo, kad kaimynai O. Š. ir N. S. įsibrovė į tėvų namus ir sumušė. Susisiekti nepavyko ir seseriai su tėvais. Tada skambino kaimynams ir prašė, kad nueitų pas tėvus S. L., T. Č. pažiūrėti kas atsitiko. T. Č. sakė, kad kaltinamieji O. Š. ir N. S. grasino, sumušė, kad sumokėtų 300 eurų, nes policija sustabdė ir gavo baudą. Mama buvo mažiau sumušta, ji paprašė kaimynės A. R., kad pabūtų visą naktį su mama. Ji išvyko su tėčiu į ligoninę. Ar tėvai buvo vartoję alkoholio negali pasakyti, ji buvo labai pasimetusi. Aplinkui stovintys žmonės sakė, kad tėvų telefonai buvo atimti kaltinamųjų. Juos rado lauke moteris iš kito namo, todėl tėvai negalėjo atsiliepti, kai ji skambino. Ji nematė, kaip atneša tėvų telefonus, o žmonės sakė, kad atnešė telefonus. Kiek laiko praėjo po mamos skambučio iki jos atvykimo nepamena. Skambino prieš valandą. Mama skambino jai du kartus iš to paties. Pirmą kartą ji nepakėlė, nes negalėjo. Po 10 sekundžių vėl skambino, antrą kartą atsiliepė. Pakėlus ragelį girdėjosi, kad vyras šaukia, dejuoja. Neaiškus šaukimas dejavimas, pasakyti kas šaukė negali. N. S. iki įvykio būdavo draugiškas, kas atsitiko ir kokia jam musė įkando, nežino. Tik keletą minučių susitikusi su N. S. pabendraudavo. Tėvai vartoja alkoholį, tačiau ne taip dažnai (4 tomas, b. l. 132-138);

- liudytojo K. (K.) J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 143-145) ir teisme, kad kaltinamojo N. S. yra nematęs, o kaltinamąjį O. Š. matęs. Nukentėjusysis T. Č. yra jo kaimynas. Jis sutinka duoti parodymus. Vasaros metu buvo su draugu V. C., kai paskambino nukentėjusysis T. Č. ir paprašė, kad jie atvažiuotų. Atvykus pamatė, kad nukentėjusysis T. Č. visas kruvinas, primuštas, jo sugyventinė S. L. sėdėjo ant lovos ir sakė, kad ją smaugė. Kuris iš kaltinamųjų smaugė, šiandien neatsimena. Jiems atvykus pas nukentėjusįjį rado kaltinamąjį O. Š., o kaltinamasis N. S. jau buvo išbėgęs. Kaltinamasis O. Š. jiems atėjus išbėgo, nieko kalbėjo. Susirinkę kaimynai pasakė, jog nukentėjusysis sakė, kad tas kur ekrane (rodoma į kaltinamąjį N. S.) primušė dėl įvykio su policija, liepė nukentėjusiajam sumokėti „pastatė ant skaitliuko“. Nukentėjusysis sakė, kad būtent N. S. jį primušė. Medikai jau buvo atvykę, daug laiko praėjo nuo įvykio, neatsimena. Pagarsinus liudytojo K. J. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus 1 tome, b. l. 143-145 jis nurodė, kad ikiteisminiame tyrime duoti parodymai teisingi. Nepažįsta N. S., O. Š. matęs tik taip, nes gyvena tame pačiame kaime. Su kaltinamuoju O. Š. kalbėjo kažką nereikšmingo, jis greitai išlėkė iš nukentėjusiojo buto. Nebandė konfliktuoti ar sulaikyti. Jie iš karto nesuprato, kad kaltinamasis O. Š. sumušė. Galvojo, o kad N. S. sumušė nukentėjusįjį. Jie paklausė ar O. Š. sumušė, nukentėjusysis T. Č. pasakė ne tas. Po įvykio kaltinamąjį O. Š. matė kaime, paskutinį kartą matė prieš 2-3 mėnesius (4 tomas, b. l. 167-171);

- liudytojos R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l 31-134) ir teisme, kad kaltinamasis N. S. yra jos brolis, o kaltinamasis O. Š. „švogeris“. Nukentėjusįjį T. Č. pažįsta, tai jos sesers kaimynas. Sutinka duoti parodymus. Nukentėjusiojo T. Č. dukra paskambino jai ir pasakė, kad kaimyno bute vyksta muštynės. Ji išbėgo, lauke mušėsi jos brolis N. S. Ji nematė, kaip nukentėjusįjį T. Č. mušė. Kai atėjo pas nukentėjusįjį, rado tik kaltinamąjį O. Š. Nukentėjusioji S. L. sėdėjo lovoje. Kaltinamąjį O. Š. ji išvadino necenzūriniais žodžiais ir jis išėjo. Matė, kaip kaltinamasis O. Š. kumščiu trenkė per veidą nukentėjusiajam T. Č., jis buvo visas kruvinas. Pagarsinus liudytojos R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus 1 tomas, b. l. 131-134, liudytoja nurodė, kad dėl brolio netiesa parašyta ikiteisminio tyrimo parodymuose, o dėl kaltinamojo O. Š. visa teisybė parašyta. Kaltinamasis N. S. mušėsi su kitais asmenimis - ne su nukentėjusiuoju T. Č. Kaltinamasis O. Š. grasino jai, ji bijo dėl savo vaikų. Nuolat grasino ir ne vieną kartą. Visi buvo išgėrę įvykio metu. Patvirtina, kad kaltinamasis O. Š. mušė nukentėjusįjį, nes matė ir, tai patvirtina. Kaltinamasis O. Š. sakė, kad nukentėjusįjį T. Č. mušė dėl pinigų. Pinigai buvo bendri O. Š. ir N. S.. Ji atnešė telefonus, nes kaltinamasis O. Š. buvo sumaišęs telefonus su savo. Pas kaltinamąjį O. Š. buvo juodas telefonas ir po pagalve taip pat gulėjo juodas telefonas, suklydo ir pasiėmė nukentėjusiojo telefoną, o neatėmė. Skambutis buvo, kad muša jos brolį – kaltinamąjį N. S. Nukentėjusiosios dukra skambino, nežino iš kur ji žinojo. Nukentėjusysis pinigų jai kišo, kad paliudytų prieš savo brolį kaltinamąjį N. S. Tai vyko kai N. S. paleido su apykoje. Kaimynai mokė nukentėjusįjį, kad jis kalbėtų prieš jos brolį kaltinamąjį N. S. Ten (duomenys neskelbtini) kaime visi giminės, todėl, kad jie „(duomenys neskelbtini)“ (4 tomas, b. l. 167-171).

- liudytojos R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. birželio 24 d. jos brolis N. S. ir jos vyras O. Š. ryte dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 07.00 val. ryto iki 13.00 val. Parvyko namo, tada abu jos paklausė ar gali nusipirkti parduotuvėje butelį baltos. N. S. išgėrė vieną stikliuką, o O. Š. 4-5 stikliukus po 100 gramų. N. S. paprašė 10 eurų jos „ant cigarečių“ ir ėjo į parduotuvę. Jos brolis N. S. buvo prieš tai sakęs, kad sutiko kaimyną M. B., su juo buvo prieš tai apsipykęs dėl muzikos. Ji per virtuvės langą matė, kaip B. sustabdė N. ir ji nuėjo pažiūrėti kas ten bus. M. B. paėmė iš savo mašinos balionėlį dujų ir greit N. S. pripurškė į akis. Ji iš karto paėmė savo numerį ir iškvietė policiją. Kad jos brolis būtų nuėjęs pas kaimynus, tai yra S. su T., ji nežino. Ji tikrai nematė, kad jos vyras ir jos brolis būtų nuėję pas kaimynus. Nori pasakyti, kad ji telefoną rado lauke prie parduotuvės, tada paklausė kaimynų, kurio tai telefonas, o po to paklausė ir S., ši jai atsakė, kad „kur tu jį radai“, nes T. apieškojo visus namus. Tą telefoną jai padavė, ji jai padėkojo. Tą telefoną ji atidavė jai po to, kai jau policija buvo išvežusi jos brolį su vyru. Ji iki šiol nesupranta, kodėl T. įlipo į jos iškviestą greitąją, nes ji pati iškvietė, kad brolį išvežtų dėl tų pripurkštų dujų į akis. Ji tikrai nežino ir nematė, kad jos brolis ir jos vyras N. S. ir O. Š. 2021 m. birželio 24 d. dieną lankytųsi pas kaimynus T. ir S. (1 tomas, b. l. 138-141);

- liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. birželio 24 d. jai paskambino jos kaimynė, S. L., kuri paprašė jos nueiti į parduotuvę. Ji sutiko, nuėjo į parduotuvę, prieš tai matė, kad pas S. buvo užėjęs O. Š., bet ji iš S. paėmė pinigus, kuriuos ji jai perdavė už prekes ir išėjo, todėl kas vyko S. L. bute, ji nežino, nematė, nieko negirdėjo. Po daugiau negu 15 minučių ji grįžo pas S., išgirdo riksmą, aplink namą buvo susirinkę daug žmonių. Vėliau sužinojo, kad O. Š. ir N. S. galimai sumušė T. Č. ir S. L. Kiek žino, tarp N. S. ir T. Č. buvo konfliktas dėl to, kad N. padėjo T. vežti butelius, bet tą dieną, dėl kažko, tiksliai nežino dėl ko, policijos pareigūnai atėmė, t. y. konfiskavo automobilį. Tuo N. kaltino T. ir reikalavo iš jo 300 eurų. Daugiau dėl konflikto tarp N. ir T. nieko nežino. Taip pat dėl 2021 m. birželio 24 d. įvykio nieko parodyti neturi. Nori paminėti, kad S. padėdavo ir padėjo įvykio dieną nuvykti į parduotuvę, t. y. eidavo už ją, nes ji (S. L.) yra neįgali, sunkiai vaikšto, o dabar jau visiškai nevaikšto. Apie tai, kad S. yra neįgali, žino visi kaimynai (1 tomas, b. l. 155-158);

- 2021 m. birželio 25 d. gautu T. Č. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2021 m. birželio 24 d., apie 16.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), N. S., veikdamas kartu su O. Š., sudavė jam daug smūgių iš rankų ir kojų į įvairias kūno vietas, reikalaudami iš jo pusės automobilio vertės, t. y. 300 eurų. Už tai, kad N. S., už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, buvo konfiskuotas automobilis, kaip teigė N. S., 600 eurų vertės. Po suduotų smūgių jis buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur po medikų apžiūros jam buvo diagnozuotas galvos paviršinis sužalojimas, nosies šnervių žaizda, išorinės ausies žaizda, nosies kaulų lūžis bei daugybinės viso kūno muštinės žaizdos. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl O. Š. ir N. S. savavaldžiavimo (1 tomas, b. l. 39-40);

- 2021 m. birželio 25 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, kuriuo T. Č. pripažintas nukentėjusiuoju (1 tomas, b. l. 50);

- 2021 m. liepos 9 d. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotais duomenimis, kur nukentėjusysis T. Č. parodė, kaip N. S. iš karto puolė jį smūgiais kojomis į galvos sritį. Po to, kaip N. S. iš karto puolė smūgiais rankomis į galvos sritį; kaip N. S. galvą trenkė į siena; kaip N. S. pradėjo su savo abiem kojomis, pirma dešine, po to kaire koja spardyti į įvairias kūno vietas; kaip O. Š. paėmė T. Č. ir pradėjo jį mušti; kaip O. Š. paėmė S. L. už plaukų ir išrovė kuokštą; kaip pradėjo S. L. dusinti, smaugti. O. Š. savo abiem rankomis laikė S. L. už kaklo ir smaugė; kaip O. Š. nuolatos T. Č. mušė sėdėdamas šalia, su viena savo ranka; kaip O. Š. su žirklėmis dar T. Č. įdūrė į dešinį petį vieną kartą, dešinį kelią vieną kartą, į dešinį T. Č. šoną. (1 tomas, b. l. 61-67);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad remiantis T. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. T. Č. nustatytas nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžiai su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir akių vokuose, odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, kairės ausies kaušelyje, muštinės žaizdos kairio užausio srityje, panosės – dešinės nosies šnervės srityje, poodinės kraujosruvos žanduose, krūtinėje (trys), dešiniame šone (dvi), nugaroje, dešiniame žaste (septynios), žaizdos dešiniame petyje, dešiniame kelyje. Žaizdos dešiniame petyje, dešiniame kelyje padarytos aštrią briauną ar smailumą turinčiu daiktu (daiktais), kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). 2. Sužalojimai dėl nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. T. Č. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiolika trauminių poveikių. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu ir laiku (2021 m. birželio 24 d.). 4. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio formą, dydį, neužsifiksavo. 5. T. Č. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 tomas, b. l. 71-72);

- 2021 m. spalio 29 d. specialisto paaiškinimo protokolu, kuriame medicinos ekspertė paaiškino: kad T. Č. nustatyti nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šių lūžių sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, kairės ausies kaušelyje, muštinės žaizdos kairio užausio srityje, panosies – dešinės nosies šnervės srityje, poodinės kraujosruvos žanduose, krūtinėje, dešiniame šone, nugaroje, dešiniame žaste, žaizdos dešiniame petyje ir dešiniame kelyje, tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą (1 tomas b. l. 75-78);

- 2021 m. birželio 28 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, kuriuo S. L. pripažinta nukentėjusiąja (1 tomas, b. l. 85);

- 2021 m. liepos 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodoma, kad nukentėjusioji S. L. parodė kurioje kambario vietoje ji sėdėjo; parodė kaip N. S. iš karto kambaryje paėmė T. Č. ir su savo galva trenkė į T. Č. galvą; kaip N. S. pradėjo su savo abiem kojomis, pirma dešine, po to kaire koja T. Č. spardė į įvairias kūno vietas; kaip O. Š. paėmė T. Č. už rankų stovėdamas priešais jį, ir laikė; kaip N. S. smūgiavo į įvairias kūno vietas ir rankomis ir kojomis; kaip O. Š. nuo lovos paėmė antklodę ir uždėjo ją S. L. ant galvos; kaip O. Š. pasiėmė žirkles nuo stalo ir S. L. dūrė į kairę ranką; kaip O. Š. paėmė S. L. už plaukų ir išrovė kuokštą jų; kaip O. Š. pradėjo S. L. dusinti, smaugti – jis savo abejomis rankomis laikė S. L. už kaklo ir smaugė; kaip N. nuėjo į virtuvę ir paėmė statybinį peilį; kaip su pagalvės užvalkalu uždėjo ant galvos T. Č., po to sakė pjaus galvą; kaip O. Š. su žirklėmis dar T. Č. įdūrė į dešinį petį vieną kartą, į kelią vieną kartą ir į dešinį T. Č. šoną (1 tomas, 105-112);

- elektroniniu paštu tyrimą atliekančiai tyrėjai atsiųsta nukentėjusiosios S. L. neįgalumo pažymėjimo kopija, kurioje nurodoma, kad S. L. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (1 tomas, b. l. 92);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad remiantis S. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, kad S. L. padarytas odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje, odos įbrėžimas kairiame dilbyje. Odos nubrozdinimas padarytas kietu, buką briauną turinčiu daiktu, odos įbrėžimas – aštrią briauną turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti prieš 3 – 7 paras iki apžiūros. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymui. S. L. sužalojimų jai padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. 4. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio formą, dydį, neužfiksavo. Odos įbrėžimas nėra būdingas savęs žalojimui. 5. S. L. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 tomas, b. l. 115-116);

- 2021 m. spalio 29 d. specialisto paaiškinimo protokolu, kuriame medicinos ekspertei uždavus klausimą ar po 5 parų nuo įvykio galėjo nesimatyti plaukų rovimo žymių, atsakė, kad išrautų plaukų plotai nebūtų dingę 5 paros po įvykio. Į klausimą, ar nurodomo įvykio metu S. L. galėjo būti padarytas odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje, atsakė, kad pagal makromorfologinius požymius, odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje atitinka prieš 3-7 paras nuo įvykio iki apžiūros padaryto sužalojimo laiką, o tai neprieštarauja užduotyje nurodomam laikui, tai yra, kad minėtas sužalojimas padarytas prieš 4 paras, skaičiuojant nuo apžiūros. Kokiu konkrečiu daiktu ar įrankiu buvo padarytas odos nubrozdinimas nėra galimybės, kadangi nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie individualias jo savybes, neužfiksavo (1 tomas, b. l. 117-120);

- 2021 m. spalio 6 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo VS vyresniosios tyrėjos Nataljos Rekel surašytu tarnybiniu pranešimu „Dėl policijos pareigūnų kvietimo įvykio dieną“, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ąjame VS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje, dėl savavaldžiavimo bei BK 193 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl to, kad 2021 m. birželio 24 d., apie 20.20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) O. S. ir N. S., veikdami bendrai, įgyvendindami tariamą teisę, manydami, kad toks pagrindas egzistuoja ir panaudodami fizinį smurtą, savavaldžiavo prieš T. Č., o būtent, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, reikalavo pas T. Č. 300 eurų už tai, kad dėl pastarojo kaltės O. S. ir N. S. turėjo sumokėti 600 eurų baudą t. y. reikalavo pas T. Č. sumokėti pusę jiems paskirtos baudos. Po patirtų sužalojimų T. Č. išvežtas į Respublikinę Vilniaus Universiteto Ligoninę, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dirbant pagal ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad 2021 m. birželio 24 d., į (duomenys neskelbtini), buvo atlikti 3 skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC). Pirmasis skambutis buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini), 19.33 val., skambinęs asmuo – T. Č., telefono numeriu (duomenys neskelbtini), pranešimo turinys „prieš 1-1.30 val. buvo sumuštas pranešėjas ir jo žmona, kurį sumušė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. Vyrui (duomenys neskelbtini) metai, galimai sulaužyta nosis“. Pagal BPC kvietimo kortelę matoma, jog automatinė įvykio registracija įvyko 19.34 val., policijos pajėgos būtent pagal šį BPC pranešimą išsiųstos nebuvo. Antrasis skambutis buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini) 19.59 val., skambinęs asmuo – R. Š., telefono numeriu (duomenys neskelbtini), pranešimo turinys „Ką tik pranešėjos kaimynas, su dujų balionu, pripurškė pranešėjos broliui. Jį užsipuolė daug (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų. Brolis nemato“. Pagal BPC kvietimo kortelę matoma, jog automatinė įvykio registracija įvyko 19.59 val. Pagal šį BPC pranešimą į (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos policijos pajėgos. Trečias skambutis buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini), 22.53 val., skambinęs asmuo – R. Š., telefono numeris (duomenys neskelbtini), pranešimo turinys „Į pranešėjos namus daužosi asmenys. Įžeidinėja, grasina išlaužti duris, jeigu neatidarys. Atvažiavo su dviem mašinom, namuose yra 2 vaikai“. Pagal šį BPC pranešimą į (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos policijos pajėgos. Prie tarnybinio pranešimo yra pridėti BPC pranešimai (1 tomas, b. l. 167);

- 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 2021 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 2021 m. rugpjūčio 4 d. apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „kūno kamerų“, kuriuose užfiksuota: vaizdo įrašo 2021_0624_210807_003 yra 5.06 min. Atidarius vaizdo įrašą, apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas „KPV_VLN_6196E8“, data „2021/06/24“, laikas 21:08:01. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Įvykio vietoje jau stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis, borto numeris 5608. Kairėje pusėje matomas daugiabutis namas, dešinėje pusėje matomi garažai, per vidurį yra kelias, dešiniau, šalia kelio, stovi žmonių minia. Į įvykio vietą atvyksta du policijos pareigūnai, ant vieno iš jų yra užkabinta „body kamera“, todėl jo paties nesimato, girdimas tik jo balsas (toliau – PP1), kartu su juo yra jo porininkas (toliau – PP2). Policijos pareigūnai prieina prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, pasisveikina su šalia stovinčiais žmonėmis, prisistato, įspėja, kad viskas yra filmuojama su „body kamera“. Šalia greitosios medicinos pagalbos automobilio stovi vyras, apsirengęs tamsiu sportiniu kostiumu, su kepure ant galvos (toliau – Vyras Nr. 1), greitosios medicinos pagalbos darbuotojas (toliau – GMP1), greitosios medicinos pagalbos darbuotoja (toliau – GMP2) bei žmonių būrys (mažiausiai 8 asmenys). Vyras Nr. 1 bando kalbėti, bet kalba nerišliai. – GMP1: Čia sumuštas žmogelis. GMP1 nurodo į greitosios pagalbos automobilio vidų. PP1 pasisuka į GMP automobilio salono pusę, viduje sėdi vyras, be viršutinių drabužių, su šviesiomis kelnėmis, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės, ištinusiu veidu, su daugybe mėlynių bei įbrėžimų ant viso kūno (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai T. Č., toliau – T. Č.) – PP1: Tai kas sumušė? – T. Č.: Kaimynas. Mes (duomenys neskelbtini) gyvename, o jisai (duomenys neskelbtini). Sugyventinis ar... Prie policijos pareigūnų prieina vyras, apsirengęs baltais marškinėliais su juodais simboliais ant jų (toliau Vyras Nr. 2). – Vyras Nr. 2: Galim pasiaiškinimą parašyti? – PP1: Šitas? – T. Č.: Ne, ne, ne. – PP2: Liudininkas? – Vyras Nr. 2: Ne, ne liudininkas, daktaras matė (nurodo į GMP1). Vyras Nr. 2 bando kažką paaiškinti, bet negali suregzti žodžių. – PP2: Jūs galite mums duoti... Į šoną pasitraukite. Vyras Nr. 2 pasitraukia. PP2 pasitraukia. – T. Č.: Jie pradėjo daužyti. Čia prasidėjo už ką: jisai neturėjo nei teisių, nieko neturėjo, jisai iš manęs reikalavo 300 eurų. Mašina nedrausta, nu išvis nieko, tiktai buvo pirkimo – pardavimo tiktai ir viskas. Jisai iš manęs pareikalavo 300 eurų. 300 eurų pareikalavo. Nu ir gerai. Aš jam pasakiau (nusikeikia), depozitas į (duomenys neskelbtini) moku nuvežti, o jisai pasakė kaip man, aš viską turiu, ir teises, viską. Nu ir ką, pareigūnai sulaikė jį, atėmė mašiną, ir pasakė, kad aš jam skolingas būčiau 300 eurų. Nu ir ką, vakar atėjo ir pradėjo daužyti... – PP2: Kas busite? Girdimas moters balsas „Dukra“ (toliau – Dukra). – PP2: Jinai buvo? – Dukra: Ne, nebuvau, aš ką tik iš darbo atvažiavau. – PP1 pasisuka į šoną, matoma mergina, apsirengusi tamsiai drabužiais, plaukai ant viršugalvio susukti į kuodą (Dukra). Girdimas vyriškas balsas: „Dar ten žmona yra namie“. – PP2: Žiūrėkite, pasitraukite į šoną, gerai? – GMP: Dabar viskas, kada reikės, tada Jūsų paprašys pagalbos. – PP2: į šoną pasitraukite. – Vyriškas balsas: Žmona dar yra. Ją bandė užsmaugt.

– T. Č.: T. Č.. – PP2 užrašo T. Č. duomenis, t. y. gimimo metus, adresą. – PP2: Kas sumušė tave? – T. Č.: Kaimynas. – PP2: Kaip vardas jo? – T. Č.: Vienas..... O. Š. ir N., o pavardės tai tiksliai negaliu pasakyti. – PP2: Čia viskas kur įvyko? – T. Č.: Va, name, pas mane kambary. – PP2: Tai Jūs buvote...? – T. Č.: Aš buvau kambary pas save. – PP2: Pas žmoną ar pas ką Jūs buvote svečiuose? – T. Č.: Pas žmoną savo. – Dukra: Siena kraujuje buvo. – PP2: Jūs galite paaiškinti, kur buvo žmogus? – T. Č.: Va, namie. – PP2: Namie... Tai tu sakei (duomenys neskelbtini) gyveni. – T. Č.: Ne, ne, ne, čia žmona gyvena, aš su savo žmona gyvenu čia, o prirašytas (duomenys neskelbtini). – PP2: Čia dabar name adresas koks buvo, pasakykite. – Dukra: Čia (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). – PP2: (duomenys neskelbtini) kiek? – Dukra: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). – PP2: Butas (duomenys neskelbtini). Tvarkoj, sumušė, šituos du pažįsti asmenis? – T. Č.: Jo, jo. – PP2: Jie kur dabar? – T. Č.: Namie. – GMP1: Butas koks? Buto numeris jo? – T. Č.: (duomenys neskelbtini) butas. – PP2: Jie (duomenys neskelbtini) bute? – T. Č.: Jo. PP1 išeina prie tarnybinio automobilio, po kelių sekundžių grįžta prie GMP automobilio. – GMP1: Vienas „(duomenys neskelbtini)“ ten, o kitas nežinau. – GMP2: Abu ten jie „(duomenys neskelbtini)“. Vyriškas balsas: „Vienas (duomenys neskelbtini), kitas „(duomenys neskelbtini)“. – PP2: Daugiau niekas nenukentėjo? – T. Č.: Žmona. – GMP1: Žmona ten irgi gavo „biški“. Daktarė žiūrėjo. – GMP2: Na ji neprimušta, ją dusino, tai kad nėra kažkokių tokių žymių ant kūno. Vaizdo įrašas 2021_0624_211307_004 yra vaizdo įrašo 2021_0624_210807_003 tęsinys. Įrašo trukmė 5.00 min. – GMP2: Žymių ant kūno nėra. – PP2: Gerai, einame pažiūrėsime. Jie dabar (duomenys neskelbtini) bute, taip? – T. Č.: Jo, jo. PP2 siūlo T. Č. vykti į ligoninę. PP1 ir PP2 eina į daugiabutį, prie jų prieina T. Č.. – T. Č.: Atsiprašau, dar norėjau pasakyti, su žirklėmis čia ir kojas va. T. Č. parodo policijos pareigūnams į butą, esantį dešinėje pusėje. – T. Č.: Dviese jie. PPC pastuksena į duris. Duris atidaro (duomenys neskelbtini) tautybės moteris su kūdikiu ant rankų, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai R. Š. (toliau – R. Š.). R. Š. įsileidžia policijos pareigūnus į butą. – R. Š.: Aš irgi policiją kviečiau. Atvažiavo, gal Jūs, ne Jūs. PP2 žiūri į dešinėja pusėje esantį kambarį. – PP2: Laba, kas būsite? – R. Š.: Čia mano brolis. – PP2: Koks vardas? – R. Š.: N. PP2 (kreipiasi į R. Š.): Pasitraukite „biškį“, išeikite iš kambario su vaiku. – R. Š.: gerai. R. Š. išeina iš kambario, PP2 įeina į kambarį. – PP2 (kreipiasi į PP1): Pažiūrėk tą kol kas. PP1 užeina į kairėje pusėje esantį kambarį. Kairėje pusėje esančiame kambaryje sėdi vyras. – R. Š.: Čia mano vyras. Kairėje pusėje, fotelyje, sėdi vyras, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynais marškinėliais, džinsais, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai O. Š. (toliau – O. Š.). PP1 pasisveikina, prisistato, įspėja, kad viskas yra filmuojama „body kamera“. – PP1: Kas atsitiko ten lauke? – R. Š. (rusų kalba): Jis nemoka lietuviškai. – O. Š. (rusų kalba): aš rusiškai. – PP1 (rusų kalba): Gerai. Galite kalbėti rusų kalba. Kas atsitiko ten lauke? – O. Š. (rusų kalba): Mano svainis išėjo... – PP1 (rusų kalba): Svainis, tai tas? – R. Š. (rusų kalba): Brolis mano. – O. Š. (rusų kalba): Išėjo į lauką. – PP1 (rusų kalba): koks Jūsų vardas? – R. Š. (rusų kalba): N. O kodėl Jūs jam antrankius uždėjote?

Į kambarį užėjo PP2. – PP2: Tuoj paaiškinsiu viską. (Kreipiasi į O. Š.) Sudėkite prašau visus daiktus, viską, ir rankas parodykite, kad aš matyčiau rankas. O. Š. pakelia rankas. PP2 paprašo PP1 antrankių. – R. Š. (rusų kalba): Aš nesupratau, kur problema? – PP2 (rusų kalba): Tuoj viską paaiškinsiu. – O. Š. (rusų kalba): O Jūs nematote, kad jie sumušti? Ką pridirbo kaimynai! Pažiūrėkite prašau! Pažiūrėkite. Broliui balionėliu padarė, man duris sulaužė! Tai kodėl Jūs antrankius dedate?! Už ką?! Visi pradeda kalbėti vienu metu. – PP2 (rusų kalba): Aš turiu informacijos, kad jie buvo su peiliais. – R. Š. (rusų kalba): Kokie peiliai?! Parodykite nors vieną peilį! Ką Jūs čia išsigalvojate?! – PP2 (rusų kalba): (Kreipiasi į O. Š.) Einame. (Kreipiasi į R. Š.) Būkite čia. – R. Š. (rusų kalba): Aš niekur neisiu, nes Jūs neteisėtai pasiimate mano vyrą ir mano brolį! – PP2 (rusų kalba) niekas dar nepasiima, būkite čia, laukite. Kas čia atsitiko? PP1 užeina į kambarį dešinėje, kambaryje jau yra PP2, O. Š. ir dar vienas vyras, juodų plaukų, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiu megztiniu, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai N. S. (toliau – N. S.). – N. S. (rusų kalba): Viršininke, buvo taip... – O. Š. (rusų kalba): Jis išėjo į parduotuvę, išbėgo kaimynė. – N. S. (rusų kalba): Va ta va (rodo galva į lango pusę). – PP2 (rusų kalba): Tyliai, tyliai, po vieną. – N. S. (rusų kalba): Iš tos trobos (atsistoja ir nurodo ranka kryptį), kur su „Opeliu“ važinėja toks, baltas („(duomenys neskelbtini)“), mes jį vadiname baltu („(duomenys neskelbtini)“). Į butą bando užeiti kažkoks vyras, bet R. Š. jį išvaro. PP2 toliau bendrauja su N. S. ir O. Š. PP2 ragina N. S. atsisėsti. – N. S. (rusų kalba) Jūs nesijaudinkite, aš ramus žmogus. Girdimas R. Š. riksmai, ji vartoja necenzūrinius žodžius. – N. S. (rusų kalba): Aš nuėjau nusipirkti cigarečių. Va, nusipirkau (išsitraukia iš kišenės pakelį cigarečių, parodo jas). Einu namo, šitas baltas („(duomenys neskelbtini)“)... – R. Š. (rusų kalba): atsiprašau, viršininke, tai normalu... – PP2 (rusų kalba): Klausykite... – R. Š. (rusų kalba): Nusiėmė kelnes ir lytinį organą rodo vaikui! Čia normalu, pasakykite prašau, kaimynai?! Tai normalu?! – PP2 (rusų kalba) Jūs galite... PP2 ir R. Š. pradeda kalbėti vienu metu. – O. Š. (rusų kalba): Pedofilas kažkoks. – PP2 (rusų kalba): Tu nuėjai cigarečių. – N. S. (rusų kalba): Taip. Grįžtu atgal, žinote, šitas baltas („(duomenys neskelbtini)“) iššoka iš automobilio, iš šito va pilko „Opelio“ (nurodo ranka kryptį), tas, kuris stovi prie „Passato“, iššoka, sako „stabdyk arklius velnias, sako man, aš atsiprašau... – PP2 (rusų kalba): Vienu žodžiu, jūs kaimyną pažįstat, kuris iš pirmo, kuris gyvena čia šalia. Kas jį sumušė? – O. Š. (rusų kalba): Mes jo nemušėme. – PP2 (rusų kalba): Va, sveiki. Tai kas jį sumušė? – R. Š. (rusų kalba): Mūsų kaimynas šiandien pas mus buvo. Aš Jums, viršininke, papasakosiu. Šiandien jie išvyko „ant aviečių“ padirbėti. – PP2 (rusų kalba): Aš klausiu... Palaukite su savo avietėm. – R. Š. (rusų kalba) Ne, tai aš sakau, kaip buvo. – PP2 (rusų kalba): Jūs matėte muštynes? – R. Š. (rusų kalba): Taip. – PP2 (rusų kalba): Kur buvo muštynės? – R. Š. (rusų kalba): Muštynės buvo, aš sakau, kad pas mano vyrą, va šitas girtas kaimynas atėjo. – PP2 (rusų kalba): Žiūrėkite, Jūs galite rėkauti, galite kelti balsą... – R. Š. (rusų kalba): Atsiprašau prašau. – PP2 (rusų kalba): Galite rodyti man, aš uždaviau Jums klausimą. R. Š., tuo metu, kai kalba PP2, taip pat kalba. – PP2 (rusų kalba): Jūs net neketinate į jį atsakyti. Aš klausiu Jūsų, Jūs muštynes matėte? – R. Š. (rusų kalba): Nematėme muštynių. – PP2 (rusų kalba): Tada, prašau, jeigu Jūs nematėte muštynių, praeikite į kaimyninį kambarį. R. Š. išeina iš kambario. – R. Š. (rusų kalba): Jūs tik ant mūsų „stumiat“. Vaizdo įrašas 2021_0624_211806_005 yra vaizdo įrašo 2021_0624_211307_004 tęsinys. Vaizdo įrašo trukmė 5.00 min. – R. Š. (rusų kalba): Ant mūsų tiktai „stumiat“. – PP2 (rusų kalba): Jeigu Jus man neleisite išsiaiškinsi, aš važiuosiu aiškintis į komisariatą. Sutinkate? – N. S. (rusų kalba): Duok pakalbėti. – PP2 (rusų kalba): Dabar, kaimyną, kuris gyvena šalia, kažkuriame bute Jūs nemušėte? N. S. ir O. Š. neigia mušimo faktą. – PP2 (rusų kalba): Jis Jus šmeižia? – O. Š. (rusų kalba): nežinau. – N. S. (rusų kalba): Rimtai, mes prie jo net nelindome, viršininke. – PP2 (rusų kalba): Kas per stebuklai tokie? – N. S. (rusų kalba): Nei aš girtas, rimtai, norite... (toliau kalba nesuprantamai). PP2 (rusų kalba): Gerai, Jūsų įvykio versija. – O. Š. (rusų kalba): Jokia. – N. S. (rusų kalba): Aš ėjau namo ir mane, būtent aš ėjau ir man papurškė iš balionėlio. O. Š. kalba, bet nesuprantamai. – O. Š. (rusų kalba): Konfliktas buvo lauke. – PP2 (rusų kalba): Su kuo konfliktas buvo? O. Š. ir N. S. pasako „Va, su tuo“. – PP2 (rusų kalba): Važiuojame į komisariatą, ten aiškinsimės. Anas visas mėlynas, Jūs sakote, kad lauke, jis sako kitaip, važiuosime į komisariatą, aiškinsimės komisariate. – R. Š. (rusų kalba): Atleiskite, viršininke, o Jūs nežinote, kad pas juos kiekvieną diena socialinė atvažiuoja, juos varo iš namų, kad pas juos kiekvieną dieną muštynės, išgertuvės, žmona neįgali, ir ji geria ir jis geria, kiekvieną dieną sumuštas ateina. Tai ne rezultatas? Rezultatas. – N. S. (rusų kalba): Viršininke, atleiskite. – R. Š. (rusų kalba): Jūs neteisingai darote.

Policijos pareigūnai sprendžia klausimą dėl tolimesnių veiksmų. – N. S. (rusų kalba): Tai mes nukentėjime, rimtai! Man iš balionėlio pripurškė į akis, mano svainiui iš lazdos trenkė. – R. Š. (rusų kalba): Aš noriu tik tiesios. Pas mane atėjo, pradėjo daužyti duris, pas mane mažas vaikas, aš išsigandau, kai pradėjo belstis į duris ir tada aš policiją išsikviečiau, nes aš išsigandau, nes pas mane mažas vaikas. Ir mano sūnus apsiverkė. – N. S. (rusų kalba): Kiek mes skambinome į policiją, aš pats atėjau prie stalo, va taip va sėdėjau. PP1 nusprendžia nuvykti pas kaimynus, pasitikslina R. Š., kur jie gyvena, R. Š. paaiškina. PP1 išeina iš buto, išeina į laiptinę, leidžiasi laiptais žemyn, pastuksena į dešinėje pusėje esančias duris, duris atidaro senyvo amžiaus moteris (toliau – Moteris Nr. 1), įsileidžia policijos pareigūną į namus. PP1 užeina į buto vidų. Policijos pareigūnas, rusų kalba, prisistato. Užeina gilyn į butą, į kambarį, kambaryje, kairėje pusėje, ant lovos sėdi moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai S. L. (toliau – S. L.). – PP1 (rusų kalba): Kas atsitiko pas Jus? – S. L. (rusų kalba): Mes jau pažįstame. Mano vyrą sumušė. – PP1 (rusų kalba): Kas sumušė? – S. L. (rusų kalba): Kaimynai. – PP1 (rusų kalba): Kurie? – S. L. (rusų kalba): Š. ir S. – PP1 (rusų kalba): O kokie jų vardai? – Moteris Nr. 1 (rusų kalba): Vienas O., o kitas... – S. L. (rusų kalba): Š. O., antras S... S. L. ir Moteris Nr. 1 bando prisiminti S. vardą. – Moteris Nr. 1: K. – PP1 (rusų kalba): O kur jie gyvena? – S. L. (rusų kalba): (duomenys neskelbtini) bute. – PP1 (rusų kalba): Čia šalia, (duomenys neskelbtini) bute? Abi moterys pritaria. – PP1 (rusų kalba): Klausykite, Jūs muštynes matėte? Kas matė muštynes? Abi moterys neigia mačiusios muštynes. – PP1 (rusų kalba): O kur jį sumušė?

– S. L. (rusų kalba): Čia, namie. PP1 (rusų kalba): Bute, šiame bute? Abi moterys pritaria. S. L. nurodo į priešais ją esančią sieną ir pasako, kad tai yra T. Č. kraujas. PP1 pasisuka link nurodomos sienos, ant jos matosi tamsios dėmės. – PP1 (rusų kalba): Tai Jūs matėte muštynes? – S. L. (rusų kalba): Taip. – PP1 (rusų kalba): Jūs buvote čia? – S. L. (rusų kalba): Taip. Ir smaugė. – PP1 (rusų kalba): Gerai, paklausykite, o dėl ko jį taip sumušė? Jie dažnai pas Jus ateina? – S. L. (rusų kalba): Jie... Va vakar ir O. ir R. buvo atėję ir jie skambino ir pas mane akinius ėmė ir viskas gerai buvo. – PP1 (rusų kalba): Tai yra Jūs su jais draugaujate ar kaip? – S. L. (rusų kalba): Viskas normaliai buvo. Bet suprantate, kaip buvo, šeštadienį ar penktadienį... – PP1 (rusų kalba): Gerai, kas ten buvo šeštadienį, penktadienį, papasakokite, kas šiandien... – S. L. (rusų kalba): Klausykite, aš pasakysiu Jums sąžiningai, nuvažiavo jie į (duomenys neskelbtini), pridavė butelius. – PP1 (rusų kalba): Papasakokite man, kas buvo šiandien? Man neįdomų kas buvo prieš dvi savaites. – S. L. (rusų kalba): Dėl tų dviejų savaičių ir prasidėjo viskas. – PP1 (rusų kalba): Gerai, dėl ko... Vaizdo įrašas 2021_0624_212305_006 yra vaizdo įrašo 2021_0624_211806_005 tęsinys, jo trukmė 5.00 min. – PP1 (rusų kalba): Gerai, dėl ko šiandien jį sumušė? O ne kas ten buvo prieš dvi savaites. – S. L. (rusų kalba): Dėl to, kad iš jo atėmė automobilį. Ir dėl to, kad T. jam turi sumokėti 300 eurų. – PP1 (rusų kalba): Reiškia jie alkoholį vartojo, kartu vartojo ar ne? – S. L. (rusų kalba): Ne. – PP1: Tiesiog atėjo ir sumušė dėl kažkokios skolos? S. L. patvirtina. – PP1 (rusų kalba): Užėjo ir šiame kambaryje sumušė? – S. L. (rusų kalba): O jis man ir prieš savaite žadėjo, kad neišeis net... PP1 paprašo S. L. asmens dokumento. – Moteris Nr. 1 (rusų kalba): Jis ir prie manęs sakė, kad neatleis. – PP1 (rusų kalba): Tai tie (duomenys neskelbtini), taip? Abi moterys patvirtina. – PP1 (rusų kalba): Taip išeina, kad jie dėl skolos atėjo ir sumušė. Dviese, taip? Abi moterys patvirtina. – S. L.: Iš pradžių vienas užėjo, po to kitas užėjo. – Moteris Nr. 1 (rusų kalba): Jis ir pas mane... Pas mane neužeina, bet kai lauke sutinka ir sako, taip ir sako, nu „necenzūrinis žodis“, aš visvien jį nužudysiu“. Ką jis kaltas dėl jo automobilio, kad atėmė. – PP1 (rusų kalba): Tai čia iš (duomenys neskelbtini) automobilį atėmė? Abi moterys patvirtina. – S. L.: S. ir... – Moteris Nr. 1 (rusų kalba): Jūs paklausykite manęs, viskas prasidėjo dėl to automobilio, aš Jums tiesą sakau. – S. L. (rusų kalba): Dėl už parduotuvės šito automobilio. Suprantate, 10-tą dieną į (duomenys neskelbtini) važiavo jis, pasiveja mane, „sėskis, aš pavešiu“, sakau aš už 1.28 eurų nuvažiuosiu, o tu man siūlai už 10 eurų važiuoti. PP12 (rusų kalba): Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą?

Abi moterys neigia. – PP2 (rusų kalba): Jis tik pakliuvo? – S. L. (rusų kalba): Nieko nebuvo.

Moteris Nr. 1 (rusų kalba): Nei teisių neturėjo, nieko. Turėjo tik dokumentą, kad jį nupirko. – PP1 (rusų kalba): Pirkimas – pardavimas, taip? Gerai, jį sustabdė policija, iš jo atėmė automobilį, o prie ko čia tada...? – S. L. (rusų kalba): O dėl to, kad jis T. vežė į (duomenys neskelbtini). – PP1 (rusų kalba): Jis galvojo, kad T. jį įskundė? – Moteris Nr. 1 (rusų kalba): Ne, jis vežė butelius. O jis dabar reikalauja, kad T. kaltas, kad jo paprašė, kad tuos butelius. – PP1 (rusų kalba): A, supratau. – Moteris Nr. 1 (rusų kalba): Dėl tų butelių viskas ir prasidėjo. – PP1 (rusų kalba): Jūsų nebuvo, kai jį mušė? Abi moterys neigia. – PP1 (rusų kalba): Jūs nieko nematėte? – S. L. (rusų kalba): Ji tik dabar atėjo. – Moteris Nr. 1 (rusų kalba): Aš tik sakau, kad viskas buvo dėl tų butelių. Aš galiu pasakyti, kad buvo dėl automobilio, kurį atėmė. – PP1 (rusų kalba): O kada vežė butelius priduoti? – S. L. (rusų kalba): Atrodo šeštadienį. – Moteris Nr. 1 (rusų kalba): Prieš dvi savaites tikriausiai. – S. L. (rusų kalba): Arba penktadienį. Šeštadienį ar sekmadienį. – PP1 (rusų kalba): Jūs muštynes matėte? – S. L. (rusų kalba): Dabar? – PP1 (rusų kalba): Taip. – S. L. (rusų kalba): Taip, tai mane gi smaugė. Ta pačia antklode (Parodo į antklodę). PP1 prašo S. L. mobiliojo ryšio telefono. Užsirašo jį. – PP1 (rusų kalba): Kelintą valandą maždaug tai buvo? Kelintą valandą užėjo? S. L. negali nurodyti laiko. PP1 paklausia S. L. ar ji šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsako, kad išgėrė stiklinę degtinės, po ko PP1 išeina iš buto į laiptinę, pereina ją ir grįžta į butą, kuriame yra PP2, O. Š., R. Š. ir N. S. Bute girdimi R. Š. priekaištai. Vaizdo įrašas 2021_0624_212804_007 yra vaizdo įrašo 2021_0624_212305_006 tęsinys. Vaizdo įrašo trukmė 5.00 min. PP2 paaiškina O. Š. ir N. S., kad jie pasiimtų dokumentus bei apie vykimą į policijos komisariatą, kur jie galės paaiškinti, kas atsitiko. PP2 paklausia N. S. ir O. Š., kas juos sumušė, ar kas nors matė, kad juos mušė. R. Š. pradeda kalbėti. – PP2 (rusų kalba): Moterie, Jūs matėte? – R. Š. (rusų kalba) Aš mačiau! Aš mačiau, aš bėgau, jeigu manęs nebūtų šalia, tai nežinau, kas man būtų. PP2 paaiškina, kad vyks į policijos komisariatą, surašys R. Š. parodymus, policijos komisariate N. S. ir R. Š. galės parašyti pareiškimą. R. Š. aiškina, kad N. S. ir O. Š. yra nekalti bei praneša, kad ji irgi rašys pareiškimą. PP1pasiima R. Š. dokumentus, užsirašo jos duomenis. PP1 paklausia R. Š. ar tai pas juos vyksta dažnai. – R. Š. (rusų kalba): Čia kiekvieną dieną tos išgertuvės, Jūs matytumėte kas čia vyksta. Niekas negali susitvarkyti, socialinė, niekas, kiekvieną dieną vakarėliai. R. Š. prieina prie buto išėjimo durų, pradeda kažką varyti iš namų vartodama necenzūrinę leksiką, šūkauja. PP1 prieina prie durų bei prie R. Š., už durų stovi vyras, ant galvos užsidėjęs visą galvą dengiančią kaukę, matomos tik vyro akys. R. Š. parodo į vyrą su kauke bei nurodo, kad tai jis jai laužė duris. PP1 klausia vyro su kauke, ko jis nori, vyras su kauke nieko paaiškinti negali, todėl PP1 prašo jo pasitraukti nuo durų. Į laiptinę išeina O. Š., N. S. ir PP2. O. Š., rusų kalba, kreipiasi į vyrą su kauke: – O. Š.: Aš tave vėliau surasiu. PP1 prašo vyro su kauke pasitraukti į šoną. – O. Š. (rusų kalba, kreipiasi į vyrą su kauke): Aš tave keturiom pastatysiu. PP1 liepia vyrui su kauke išeiti į lauką ir liepia vykdyti jo teisėtus reikalavimus.

Policijos pareigūnai paprašo R. Š. paduoti O. Š. ir N. S. dokumentus, užsirašo R. Š. mobiliojo ryšio telefono numerį. R. Š. skundžiasi kaimynais (1 tomas, b. l. 174-179);

-2021 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėti garso įrašai, pateikti iš Bendrojo pagalbos centro, kuriuose užfiksuota: Garso įrašo 2021_06_24_19-55-45_37060232487 trukmė 21 sekundės. Garso įrašo turinys: Girdimas moters riksmas. – BPC: 112. Girdimi riksmai. – BPC: 112. Girdimi riksmai. – BPC: 112, klausau. Girdimi riksmai. Garso įrašo 2021_06_24_20-37-26_37060232487 trukmė 44 sekundės. Garso įrašo turinys: Girdimas moters balsas (kalbama rusų kalba), kuris pasako, kad tuoj kvies policiją bei vartoja necenzūrinius žodžius. – BPC: 112. – Moteris: Kada ta policija atvažiuos? Žinokite laužo duris man, prisirinko visi čia. Ką man daryti? Pas mane trijų mėnesių vaikas! Kur ta policija? – BPC: kokiu adresu čia Jus kvietėt? – Moteris: (duomenys neskelbtini)! – BPC: Adresas pilnas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)? – Moteris: Taip! Čia visi, žinokit, atvažiavo, pas mane trijų mėnesių vaikas! – BPC: Supratau, aš perduosiu, kad jie laužo duris. Čia tie (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys, taip? – Moteris: Taip, va visi daužo duris, žinokit! Ir langus daužo man dabar! Pas mane mažas vaikas! – BPC Gerai, informuosiu pareigūnus, ačiū. – Moteris: Gerai, ačiū. Garso įrašo 2021_06_24_20-55-39_37060232487 trukmė 33 sek. Garso įrašo turinys: – BPC: 112. – Moteris: Kur ta policija, ponia? Duris, žinokit, laužo. Vaikas mažas, trijų mėnesių (nesuprantamas žodis) nepilnametis vaikas. – BPC: Aha, kokiu adresu kvietėt? – Moteris: Čia (duomenys neskelbtini). – BPC: Tuoj, palaukite, pažiūrėsiu. – Moteris: (duomenys neskelbtini)... – BPC: Palaukite, tuoj pažiūrėsiu aš. Jau vyksta pas Jus policija. – Moteris: Aha, gerai, ačiū. Garso įrašo 2021_06_24_22-53-05_37060232487 trukmė 2 min. 17 sek. Garso įrašo turinys: – BPC: 112. – Moteris: Laba vakarą. – BPC: Laba vakarą. – Moteris: Aš šiandien buvau iškvietus policiją, (duomenys neskelbtini) pirmą kaimą, čia (duomenys neskelbtini) gatvė bus ir šiandien kur buvo pasiėmę, konflikto, mano brolį ir mano vyrą pasiėmė ir šiandien va vėl, dabar atvažiavo dvi mašinos vaikinų ir daužo durų, sako „necenzūrinis žodis, atidaryk durų“. Įsivaizduokit, pas mane nepilnametis vaikas, vienam dvylika metų, kitam trijų mėnesių vaikas. Gąsdina man vaikus, žinokit, aš bijau miegoti. – BPC: Palaukit, o dėl ko buvo policija? – Moteris: Čia sakė, kad mano, mano kaimynai visi pasirašė, kad mano vyras ir mano brolis sumušė mano kaimyną. Aš tą kaimyną pažįstu trys metai, tas kaimynas visada išgėrinėjo, kiekvieną dieną... – BPC: Pas Jus policija jau buvo šiandien? – Moteris: Buvo, tai sakau, mano brolį, mano vyrą ne už ką pasiėmė. O dabar atvažiavo iš Vilniaus tie vaikinai ir dabar gąsdina mane. – BPC: Dėl ko jie pas Jus atvažiavo? – Moteris: Dėl vyro, man taip atrodo, dėl mano brolio, ką aš žinau. Sako „necenzūrinis žodis, atidaryk durų“. – BPC: O dabar jie prie durų čia yra? – Moteris: Jo, mašinoje, vienas atėjo, pradėjo daužytis, o paskiau pasakiau, kad iškviesiu policiją, išėjo į mašiną. Tai vat dabar prie namų... – BPC: O dėl ko išvežė Jūsų brolį ir vyrą? – Moteris: Dėl to, kad visi pradėjo šnekėti, kad mano brolis ir mano vyras sumušė tą kaimyną mano, o šito nebuvo visiškai, dėl to, kad aš namuose buvau visą dieną ir aš žinau kaip buvo visiškai. Ne už ką pasiėmė. – BPC: Gerai, sakykite adresą, kur čia Jus. – Moteris: Čia bus (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). – BPC: O koks čia kaimas? – Moteris: (duomenys neskelbtini) pirmas kaimas. – BPC: Supratau. Ta mašina dabar privažiavusi prie Jūsų namų? Ką jie sako? Ką jie nori? – Moteris: Nieko, jie pradėjo daužyti, sako „necenzūrinis žodis atidaryk durų“. Aš sakau policiją iškviesiu. Sako „Pabučiuok tu į necenzūrinis žodis, tai policijai“. Jeigu, sako, neatidarysi, sulaužysiu duris. – BPC: Supratau. Jūsų vardas kaip? – Moteris: R. Š. būsiu. – BPC: R. – Moteris: Š. – BPC: Š. – Moteris: Š. – BPC: Š. tiesiog. – Moteris: Taip. – BPC: Gerai, informuoju tada vėl policiją. Laukite. – Moteris: Gerai, ačiū (1 tomas, 182-183);

- 2021 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėti du garso įrašai, pateikti iš Bendrojo pagalbos centro (skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso T. Č.), kuriuose užfiksuota: Garso įrašo 2021_06_24_19-30-02_37060637846.mp įrašo trukmė 2.34 min. įrašo data 2021 m. birželio 24 d. Girdimas moters balsas. – BPC darbuotojas: 112. – Vyro balsas: laba diena. – BPC darbuotojas: laba diena. – Vyro balsas: ar galėčiau iškviesti policiją ir greitąją? – BPC darbuotojas: kokiu adresu? – Vyro balsas: (duomenys neskelbtini) (tolumoje girdimas moters balsas). – BPC darbuotojas: o gatvė? – Vyro balsas: (duomenys neskelbtini) butas (duomenys neskelbtini). – BPC darbuotojas: taip (duomenys neskelbtini) butas (duomenys neskelbtini). – Vyro balsas: (duomenys neskelbtini) butas (duomenys neskelbtini), jo. – BPC darbuotojas: kas nutiko dėl ko policija ir greitoji reikalinga? – Vyro balsas: atvažiavo nu atėjo kaimynas buvo (vartoja necenzūrinius žodžius) ten dėl mašinos buvo, kad nuvežė depozitą, ir mane jis sumušė kaip kriaušę. – BPC darbuotojas: jus sumušė? – Vyro balsas: nosį sulaužė, jo pas mane name ir žmonos /nesuprantami žodžiai/. – BPC darbuotojas: vardas, pavardė kaip būtų? – Vyro balsas: Č. T. – BPC darbuotojas: T. Č.. – Vyro balsas: Č., jo (duomenys neskelbtini). – BPC darbuotojas: o tiktai jus sumušė? – Vyro balsas: ir ant žmonos irgi pradėjo kumščiais (vartoja necenzūrinius žodžius). – BPC darbuotojas: prieš kiek laiko jus čia sumušė? – Vyro balsas: nu kažkaip, tai valanda pusantros (girdimas moters balsas). – BPC darbuotojas: o dabar kaimynas iš kurio čia namo? – Vyro balsas: kaimynas (duomenys neskelbtini) bute, kaimyno žmonos brolis ar ten, kas ten tai va, jisai. – BPC darbuotojas: kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto taip? (girdimas moters balsas sako: S.). – Vyro balsas: jo, jo, jo, S. K. – BPC darbuotojas: supratau, o dabar sakykite kiek jums metų? – Vyro balsas: man? (duomenys neskelbtini). – BPC darbuotojas: (duomenys neskelbtini) taip? Dabar galva sumušta ar kas? – Vyro balsas: aš nežinau (vartoja necenzūrinius žodžius) nosis, tai tiksliai sulaužyta, žandikaulis irgi sulaužytas, iš nosies kraujas varva. – BPC darbuotojas: o moteris nesumušta? tiktai jus sumušė? – Vyro balsas: nu plaukus (vartoja necenzūrinius žodžius) nurovė, norėjo smaugti. – BPC darbuotojas: čia jus ar tą moterį? – Vyro balsas: mano žmoną (vartoja necenzūrinius žodžius) norėjo. – BPC darbuotojas: gerai informuoju, o sakykite laiptinė nekoduota taip? – Vyro balsas: ne, ne, ne. – BPC darbuotojas: laukite ir policijos ir greitosios. – Vyro balsas: ačiū. Garso įrašo 2021_06_24_19-57-28_37060637846.mp3 įrašo trukmė 0.34 min. įrašo data 2021 m. birželio 24 d. girdimas vyro balsas. – BPC darbuotoja: 112. – Vyro balsas: laba diena čia dėl skambučio, skambinom Jums. – BPC darbuotoja: tai klausau Jūsų. – Vyro balsas: (duomenys neskelbtini). – BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini) gatvė. – Vyro balsas: taip, taip, o dabar tai iš vis atėjo jis prie kaimyno su kėgliu, lazda pradėjo daužyti moteriškes. – BPC darbuotoja: vyksta pas Jus policija laukit. – Vyro balsas: taip (1 tomas, b. l. 185-187);

- kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P Smart“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateiktas 2021 m. rugsėjo 23 d. nukentėjusiosios S. L. Apžiūrint mobiliojo ryšio telefono įeinančių ir išeinančių skambučių registrą nustatyta, kad 2021 m. birželio 24 d. 17.21 val. užfiksuotas išeinantis skambutis į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), skambučio trukmė 23 sekundės. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso S. L. dukrai, I. M. 2021 m. birželio 24 d. 17.42 val. užfiksuotas išeinantis skambutis į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), skambučio trukmė –43 sekundės. 2021 m. birželio 24 d. 17.43 val., 17.45 val., 17.47 val., 17.49 val., 17.51 val., 17.56 val., užfiksuoti įeinantys skambučiai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (priklausančio I. M.) į jos mamos S. L. mobiliojo ryšio telefono numerį. Nurodyti skambučiai skambučių registre pažymėti kaip praleisti skambučiai, tai yra į juos S. L. neatsiliepė (1 tomas, b. l. 94-96). Po apžiūros telefonas pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai S. L. (1 tomas, b. l. 100);

- administracinių nusižengimų registro išrašu, kuriame matyti, kad N. S. 2021 m. birželio 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2021 m. birželio 12 d. apie 9.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvė vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka. 2021 m. liepos 1 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo N. S. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (2 tomas, b. l. 40, 47);

- įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis daugiabutis, adresu (duomenys neskelbtini) yra dviejų aukštų. Laiptinės dešinėje pusėje yra laiptai, kuriais nulipus, dešinėje pusėje, matome juodos spalvos duris, pro jas patenkama į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Kairiau nuo buto durų, priešakinėje sienoje yra atidarytos durys, pro jas patenkama į kambarį. Kairėje kambario pusėje, prie sienos yra sofa, ant jos sudėti drabužiai, daiktai, peleninė. Prieš sofą, ant grindų, prie pat įėjimo į kambarį yra plaukų kuokštas, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Kambario gale, prie kairiosios sienos, yra stalas. Ant stalo yra indai, maisto produktai, įvairūs buitinės paskirties daiktai. Taip pat ant stalo, kairėje pusėje, yra pilko metalo žirklės, kurios paimtos ir supakuotos į dėžę Nr. 2 ir peilis, kuris paimtas ir supakuotas į dėžę Nr. 3. Kambario gale, prieš langą, yra „pufas“. Ant „pufo“ yra raudonos spalvos drėgnas skuduras, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 4. Po minėtu stalu yra sudėti tušti plastikiniai alaus buteliai ir stikliniai degtinės buteliai. Dešinėje kambario pusėje, prie sienos, yra sofa. Ant sofos yra baltos spalvos antklodė su raudonomis dėmėmis, taip pat ant sofos atraminės dalies yra pagalvės užvalkalas su raudonomis dėmėmis. Užvalkalas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 5. Ant dešiniosios kambario sienos matomos raudonos dėmės, kurių nuoplova padaryta vatos tamponu ir supakuota į voką Nr. 6. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ir objektų nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 tomas, b. l. 19-33);

- 2021 m. birželio 24 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio Aleksandro Kupčionok tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2021 m. birželio 24 d., apie 20.20 val., patruliuodamas kartu su vyriaus. patruliu A. M., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu GMP 5608 išvežinėjo į RVUL T. Č. su daugybe veido ir galvos sumušimų. T. Č. spėjo paaiškinti, kad pas jį, adresu (duomenys neskelbtini) atėjo kaimynai O. Š. ir O. S., kurie gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Užėję į butą asmenys pradėjo reikalauti menamos skolos 300 eurų ir pradėjo mušti. Užėjus į nurodytą butą, kuriame buvo sumuštas T. Č., buto duris atidarė neblaivi buto savininkė S. L., kuri patvirtino T. Č. žodžius ir pridūrė, kad vienas iš asmenų muštynių metu smaugė ją už kaklo, kuris būtent tai darė, atsakyti negalėjo. Apžiūrėjus buto kambarį, kuriame vyko muštynės, ant sienos matėsi kraujo dėmės. Užėjus į (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė R. Š. Bute taip pat buvo O. Š. ir N. S. (1 tomas, b. l. 18);

- 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus apskrities VPK KP NVRS tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2021 m. birželio 25 d. apie 20.20 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) O. S. gimęs (duomenys neskelbtini) ir N. S. gimęs (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, įgyvendindami tariama teisę manydami, kad toks pagrindas egzistuoja ir panaudodami fizinį smurtą, savavaldžiavo prieš T. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, reikalavo pas T. Č. 300 eurų už tai, kad dėl pastarojo kaltės O. S. ir N. S. turėjo sumokėti 600 eurų baudą, t. y. reikalavo pas T. Č. sumokėti pusę jiems paskirtos baudos. Po patirtų sužalojimų T. Č. išvežtas į Respublikinę Vilniaus Universiteto Ligoninę (1 tomas, b. l. 5);

- 2021 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (1 tomas, b. l. 10-11).

Dėl veikos kvalfifikavimo ir įrodymų vertinimo

Kaltinamieji N. S. ir O. Š. kaltinamajame akte buvo kaltinami dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 294 straipsnio 2 dalį. Nors kaltinamajame akte kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Prievarta gali būti panaudota tiek prieš asmenį, kurį siekiama priversti įvykdyti prievolę, tiek ir prieš jam artimą žmogų. Artimu laikytinas bet kuris žmogus, kurio likimas rūpi nukentėjusiajam. Fizinė prievarta – tai neteisėtas tyčinis, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, žalos sveikatai padarymo, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimo, laisvės atėmimo arba bejėgiškos būklės sukėlimo. Kaip savavaldžiavimo kvalifikuojamasis požymis, fizinė prievarta apima nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat fizinio skausmo sukėlimą, neteisėtą laisvės atėmimą, kurių atskirai kvalifikuoti nereikia. Panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis gali lemti ir atsiradusius padarinius, kita vertus, pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė prievartą. Turi būti atskleisti ir tokios prievartos padarinių pobūdis bei turinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012, 2K-40-1073/2018). Nors prokuroras kaltinamajame akte ir teisiamojo posėdžio metu savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti vertinamos kaip idealioji sutaptis ir kvalifikuojamos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 294 straipsnio 2 dalį, tačiau teismo vertinimu, kvalifikavimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra perteklinis, todėl kaltinamieji dėl šios veikos išteisintini nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo sudėties požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.).

Savavaldžiavimo sudėtis yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi, pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Savavaldžiavimą kvalifikuojančiais požymiais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018 ir kt.). Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-895/2020).

Kaltinamieji neprisipažįsta, kad naudojo fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu bei duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodo, kad buvo nuėję pas nukentėjusiuosius pasiimti kibirėlio. Tačiau nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kita byloje surinkta ir ištirta medžiaga paneigia minėtą kaltinamųjų versiją. Teismo vertinumu, šioje byloje yra atskleisti BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyti būtinieji nusikalstamos veikos požymiai – psichinė ir fizinė prievarta. Priešingai nei teigia kaltinamieji, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji N. S. ir O. Š. 2021 m. birželio 24 d. buvo nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje. Tai yra kaltinamieji kartu atėjo pas nukentėjusiuosius į namus ir N. S., reikalaudamas grąžinti jam 300 eurų skolą už automobilį, kojomis ir rankomis sudavė sėdinčiam kambaryje ant sofos nukentėjusiajam T. Č. nenustatytą kiekį smūgių į galvą, po ko paėmęs rankomis už galvos trenkė ją (galvą) į sieną bei abiem kojomis spyrė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Po to O. Š. atsisėdo šalia nukentėjusiojo T. Č. ir viena ranka laikydamas už kaklo, kita ranka sudavė T. Č. nenustatytą kiekį smūgių į veidą. Nukentėjusiajai S. L., kuri sėdėjo tame pačiame kambaryje ant sofos, bandant kviesti telefonu pagalbą, O. Š. paėmęs žirkles dūrė pastarajai į kairę ranką, sugriebė už plaukų ir tempė bei paėmęs antklodę uždėjo jai ant galvos ir smaugė. Tuo tarpu N. S. atsinešė iš virtuvės peilį, po ko O. Š., N. S. nurodymu, nukentėjusiajam T. Č. užmovė ant galvos pagalvės užvalkalą ir N. S., pridėjęs turėtą rankoje peilį T. Č. prie kaklo, grasino kaklą nupjauti bei jį ir S. L. užmušti. O po to, O. Š., turėtomis žirklėmis, dar dūrė T. Č. į petį, kelienį ir šoną.

Iš nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų matyti, kad jie proceso eigoje dėl esminių įvykio aplinkybių buvo duoti iš esmės nuoseklūs. Nukentėjusiųjų parodymuose aiškiai nurodoma, kad kaltinamieji jų atžvilgiu naudojo ne tik fizinę, bet ir psichine prievartą, kadangi grasino peiliu nupjauti T. Č. galvą, o S. L. užmušti. Nukentėjusieji duotus parodymus patvirtino 2021 m. liepos 9 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat liudytoja I. M. paaiškino, kad nukentėjusioji S. L., skambino telefonu jai į darbą. Po antro karto ji atsiliepė ir nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė, tai jautėsi iš balso. Staiga pokalbis nutrūko ir ji daugiau nebegalėjo prisiskambinti. Nukentėjusioji skambino jai du kartus iš to paties telefono numerio. Pirmą kartą ji nepakėlė, nes negalėjo. Po 10 sekundžių vėl skambino ir antrą kartą ji atsiliepė. Pakėlus ragelį girdėjosi, kad vyras šaukia, dejuoja. Girdėjo neaiškų šaukimą, dejavimą, tačiau tiksliai pasakyti, kas šaukė, negalėjo. 2021 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole matoma, jog buvo apžiūrėti du garso įrašai pateikti iš Bendrojo pagalbos centro, kuriuose užfiksuotas skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso T. Č. Šiame garso įraše nukentėjusysis nurodo, kad prašo iškviesti policiją ir greitąją, nes atėjo kaimynas dėl mašinos, kad jie nuvežė depozitą ir jį sumušė jis kaip kriaušę ir ant žmonos irgi pradėjo kumščiais. Nurodo, kad dėl kaimynų neteisėtų veiksmų nukentėjo jis ir nukentėjusioji S. L. Be to pokalbio metu paaiškina, kad kaimynas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute tai padarė ir pamini vardą bei pavardę, t. y. S. „K.“. 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 2021 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašai iš pareigūnų „body“ kamerų, kuriuose matoma, kad greitosios medicinos pagalbos automobilio viduje sėdėjo vyras, be viršutinių drabužių, su šviesiomis kelnėmis, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės, ištinusiu veidu, su daugybe mėlynių bei įbrėžimų ant viso kūno, t. y. T. Č. Pareigūnams uždavus klausimus nukentėjusysis atsakė, kad jį sumušė kaimynas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Nurodo, kad jie pradėjo daužyti, nes jisai neturėjo nei teisių, nieko neturėjo, todėl iš jo reikalavo 300 eurų. Mašina buvo nedrausta, tiktai buvo pirkimo – pardavimo sutartis ir viskas. Žmona dar buvo ir kad ją bandė užsmaugt. Nukentėjusysis policijos pareigūnams nurodo tuo pačius kaltinamuosius, t. y. O. Š. ir N., o pavardės tiksliai negalėjo pasakyti. Paaiškina, kad viskas įvyko name, pas jį kambaryje. Nukentėjusysis pasako, kad dar žirklės jo atžvilgiu buvo panaudotos. Pažymėtina, kad ir po įvykio atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji S. L. nurodė, kad nusikalstamas veikas jų atžvilgiu padarė minėti kaltinamieji. Tai užfiksuota policijos pareigūnų „body“ kameros vaizdo įraše, o būtent nukentėjusioji paaiškina, kad kaimynai sumušė, kurie gyvena šalia, t. y. Š. ir S. Pareigūnams patikslinus ar nukentėjusioji žino kaltinamųjų vardus, ji atsakė, kad vienas yra O., o kitas „K.“. Paaiškina papildomai, kad įvykis buvo namie, nurodo į priešais ją esančią sieną ir pasako, kad tai yra T. Č. kraujas, o ji smaugiama antklode.

Pažymėtina ir tai, kad byloje apklausti liudytojais policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotoja bei K. J. ir M. B. parodė, kad nors įvykio tiesiogiai nematė, tačiau iš nukentėjusiojo T. Č. sužinojo apie visas įvykio aplinkybes ir matė, kad jis buvo sužalotas. Teismas pažymi, kad liudytojų: R. Š. ir R. P., kurios susietos su kaltinamaisiais artimais giminystės ryšiais, parodymai, teismo vertinimu, yra nenuoseklūs, prieštarauja kitų apklaustų liudytojų parodymams bei kitai teisminio nagrinėjimo metu ištirtai medžiagai, todėl teismas juos vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Kaltininkas savavaldžiaudamas gali vykdyti tiek tikrą, tiek tariamą teisę. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta teisės aktu, sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam (ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja), nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Kitaip tariant, būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014). Nesant pateisinamos klaidos, veika negali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas, o kaltininkas gali atsakyti pagal kitus BK straipsnius, kai tam yra pagrindas.

Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinasis požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad N. S. ir O. Š. reikalaudami iš T. Č. atiduoti skolą, tačiau jam neturint pinigų savavališkai panaudojo psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusiuosius T. Č. ir S. L., nors kaltinamieji suprato, kad savo teises gina ne įstatymo numatytomis priemonėmis. N. S. žinodamas, kad jis vairavo automobilį „Audi“ neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, neapdraudęs automobilio privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neįregistravęs jo „Regitroje“ sutiko T. Č. nuvežti į (duomenys neskelbtini), kadangi pastarasis norėjo priduoti tarą. Šiuo atveju nukentėjusysis net nežinojo šių aplinkybių, o būtent, kad kaltinamajam N. S. priklausantis automobilis nebuvo užregistruotas „Regitroje“, jis neturėjo teisės vairuoti ir automobilis nebuvo apdraustas automobilio privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko N. S. buvo nubaustas administracine tvarka. Dėl minėtų aplinkybių kaltinamieji N. S. ir O. Š. neturėjo teisės reikalauti iš nukentėjusiojo 300 eurų už automobilį. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam N. S. ir O. Š. galėjo susiformuoti įsitikinimas dėl tariamos teisės, o būtent, kad nukentėjusysis T. Č. yra skolingas 300 eurų už N. S. priklausantį automobilį. Kaltinamasis O. Š. duodamas parodymus taip pat nurodė, kad N. S. dėl nukentėjusiojo T. Č. prarado automobilį, kadangi vežė jį, todėl nukentėjusysis ir buvo skolingas 300 eurų. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji panaudojo tiek psichinę, tiek fizinę prievartą, siekdami gauti iš nukentėjusiojo 300 eurų. Nukentėjusieji turėjo realų pagrindą tikėti tuo, kad kaltinamieji gali įgyvendinti savo ketinimus ir grasinimus, kadangi pastarieji naudojo smurtą jų atžvilgiu. Pažymėtina, kad įvykio vietoje buvo rastos žirklės, plaukų kuokštas bei peilis, todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina nukentėjusiųjų duotus parodymus apie panaudotą fizinę ir psichinę prievartą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nukentėjusiajam T. Č. padarytų sužalojimų nurodyta, kad neatmetama, jog sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2021 m. birželio 24 d. Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nukentėjusiosios S. L. patirtų sužalojimų pateikta išvada, kad padarytas odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje, odos įbrėžimas kairiame dilbyje. Odos nubrozdinimas padarytas kietu, buką briauną turinčiu daiktu, odos įbrėžimas – aštrią briauną turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti prieš 3 – 7 paras iki apžiūros. Minėtos specialisto išvados patvirtina nukentėjusiųjų parodymus ir leidžia teismui daryti išvadą, kad sužalojimai galėjo atsirasti dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Nukentėjusiųjų paaiškinimai, teismo vertinimu, yra pagrįsti bei jų objektyvumu teismui netikėti nėra pagrindo. Vertinant įvykio faktines aplinkybes, pažymima, kad tokie kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip jų pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės. Todėl teismas daro išvadą, kad tarpusavyje sutampančių nukentėjusiosios parodymų visuma, specialistų išvados, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kiti baudžiamoje byloje surinkti duomenys įrodo, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nors kaltinamieji neprisipažįsta, kad naudojo fizinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu bei duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodo, kad buvo nuėję pas nukentėjusiuosius pasiimti kibirėlio, tačiau nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kita byloje surinkta ir ištirta medžiaga paneigia minėtą kaltinamųjų versiją. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų N. S. ir O. Š. kaltė padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, numato, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusieji gali būti sužaloti, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai. Nagrinėjamu atveju N. S. ir O. Š. sužalojo nukentėjusiuosius T. Č. ir S. L.

Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai, todėl pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo N. S.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu bei prieš nukentėjusiąją S. L., kuri dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 6, 13 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama apysunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: teistas 6 kartus (3 tomas, b. l. 152-157), baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (3 tomas, b. l. 47-59), nedirbantis, nevedęs. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo N. S. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų kaltinamasis nededa. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas bei trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą, jo trukmę parenkant artimą įstatymo numatytam vidutiniam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 38 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai N. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 24 d., 21.15 val. (2 tomas, b. l. 46) ir suėmimo laikas nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 25 d. (2 tomas, b. l. 78-80; 2 tomas, b. l. 95-98), nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo O. Š.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu bei prieš nukentėjusiąją S. L., kuri dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 6, 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į O. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (3 tomas, b. l. 16-22), baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (3 tomas, b. l. 8-15), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (3 tomas, b. l. 36), vedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą. Kaltinamasis nuo proceso pradžios neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusieji duoda melagingus parodymus. Taip pat šiuo metu jam paskelbta paieška. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau kaltinamajam paskirta bausmė, tai yra areštas nepasiekė savo tikslų, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir trims sunkinančioms aplinkybėms BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, jo trukmę parenkant mažesnę už įstatymo numatytą vidutinę.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai O. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 24 d. 21.15 val. iki 2021 m. birželio 25 d. 14.51 val. (2 tomas, b. l. 6), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bylą išnagrinėjus kaltinamajam O. Š. nedalyvaujant (LR BPK 246 straipsnis), kardomoji priemonė – suėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir nutrauktina Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartimi paskelbta O. Š. paieška.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 146,45 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 196-199). Civiliniame ieškinyje nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas T. Č. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 146,45 eurų.

Nukentėjusysis T. Č. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti 2000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, jam buvo padaryta daug sužalojimų. Dėl šių priežasčių nukentėjusysis prarado darbingumą, jautė didelį stresą, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Taip pat jam buvo sulaužyta nosis. Kaltinamųjų veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kadangi atsirado problemos su galva, jam, būna, užeina kažkas. Daktarai jam sako, kad reikia smegenų magnetinį rezonansą daryti bei paaiškino, kad problemos su sveikata prasidėjo po įvykio (1 tomas, b. l. 192).

Nukentėjusioji S. L. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti 1000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji dėl patirtų traumų jautė fizinį skausmą, didelį stresą ir baimę dėl savo sveikatos (1 tomas, b. l. 189).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis), t.y. turtinė žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl T. Č. ir S. L. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusieji patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiesiems nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę. T. Č. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžiai su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir akių vokuose, odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, kairės ausies kaušelyje, muštinės žaizdos kairio užausio srityje, panosės – dešinės nosies šnervės srityje, poodinės kraujosruvos žanduose, krūtinėje (trys), dešiniame šone (dvi), nugaroje, dešiniame žaste (septynios), žaizdos dešiniame petyje, dešiniame kelyje. Žaizdos dešiniame petyje, dešiniame kelyje), o S. L. nežymus sveikatos sutrikdymas (odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje, odos įbrėžimas kairiame dilbyje). Abu nukentėjusieji patyrė neigiamus išgyvenimus, jautė fizinį skausmą dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, taip pat jautė didelį stresą, baimę. Nukentėjusiesiems smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas, įskaitant ir gyvybei pavojingas bei vizualiai matomas kūno sritis. Nukentėjusysis T. Č. buvo išvežtas greitosios pagalbos medikų.

Kita vertus, teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiesiems T. Č. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o S. L. - nežymus sveikatos sutrikdymas, kurie buvo padaryti tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl jų atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Taip pat nukentėjusysis T. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki šiol jaučia pasekmes dėl ko jam reikia lankytis pas gydytojus ir atlikti tyrimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. L. po įvykio bijojo likti viena namuose, tai patvirtina ir liudytoja I. M. Iš bylos duomenų, matyti, kad kaltinamieji elgėsi ciniškai, apgalvotai ir nukentėjusiuosius žeminančiai – įėjus į nukentėjusiųjų būstą pradėjo reikalauti tariamos skolos gražinimo, grasino peiliu, padarė sužalojimus žirklėmis, sudavė nenustatytą kiekį smūgių bei grasino atimti gyvybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nukentėjusiųjų patirtos žalos aspektu, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-387-603/2019, Vilniaus regiono apylinkės teismo byla Nr. 1-175-517/2020 ir kt.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo T. Č. ir S. L. tenkintini visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala padaryta būtent dėl bendrų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, T. Č. – 2000,00 eurų ir S. L. – 1000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš kaltinamųjų.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žirklės, įdėtos į rudos spalvos dėžę Nr. 2, peilis, įdėtas į rudos spalvos dėžę Nr. 3, pagalvės užvalkalas, įdėtas į rudos spalvos voką Nr. 5, raudonos spalvos skuduras, įdėtas į baltos spalvos voką Nr. 4, plaukų kuokštas, įdėtas į baltos spalvos voką Nr. 1, raudonos dėmės, nuoplova nuo sienos įdėta į baltos spalvos voką Nr. 6 – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimta N. S. abiejų rankų nuoplova, kuri įdėta į baltos spalvos voką Nr. 1, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimta O. Š. abiejų rankų nuoplova įdėta į baltos spalvos voką Nr. 1 patalpinta saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų sandėlį (1 tomas, b. l. 34-35) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos. CD laikmenos – paliktinos saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam O. Š. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 906,37 eurų suma (5 tomas, b. l. 19).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas remiantis įstatymu nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis O. Š. nemokėjo proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamajam buvo parinkta ir procese dalyvavo gynėja advokatė Silva Mardosaitė. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo O. Š. turtinę padėtį (nedirbantis, vedęs, turintis neįgalumą) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl jo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš O. Š. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintini.

Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti iš nuteistojo O. Š. nepriteistinos.

Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. liepos 21 d. teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam N. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 1218,00 eurų suma (5 tomas, b. l. 29-30). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas atmestinas iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir aukščiau paminėti, t.y. dėl to, kad gynėjas kaltinamajam N. S. buvo paskirtas remiantis įstatymų reikalavimu, o ne jo paties pageidavimu: LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato pareigą teismui paskirti gynėją kaltinamajam tuo atveju, kai yra kaltinamųjų gynybos prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją., vėliau kaltinamasis N. S. buvo suimtas, todėl jam valstybės garantuojamos teisinė pagalba buvo privaloma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 38 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai) ir skirti 3 (trijų) metų 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti N. S. laikino sulaikymo laiką 2021 m. birželio 24 d., 21.15 val. ir suėmimo laiką nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 25 d., nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

O. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

O. Š. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai O. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 24 d. 21.15 val. iki 2021 m. birželio 25 d. 14.51 val., vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir nutraukti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartimi paskelbtą O. Š. paiešką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų N. S. ir O. Š. solidariai 146,45 eurų turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo T. Č. (T. Č.) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų N. S. ir O. Š. solidariai 2000,00 eur (Du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. Č. (T. Č.) naudai.

Nukentėjusiosios S. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų N. S. ir O. Š. solidariai 1000,00 eur (Vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. L. naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam O. Š. suteiktą teisinę pagalbą 906,37 eurų ir dėl 1218,00 eur priteisimo už suteiktą teisinę pagalbą kaltinamajam N. S., netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žirkles, įdėtas į rudos spalvos dėžę Nr. 2, peilį, įdėtą į rudos spalvos dėžę Nr. 3, pagalvės užvalkalą, įdėtą į rudos spalvos voką Nr. 5, raudonos spalvos skudurą, įdėtą į baltos spalvos voką Nr. 4, plaukų kuokštą, įdėtą į baltos spalvos voką Nr. 1, raudonos dėmes, nuoplovą nuo sienos įdėtą į baltos spalvos voką Nr. 6 – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtą N. S. abiejų rankų nuoplovą, kuri įdėta į baltos spalvos voką Nr. 1, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtą O. Š. abiejų rankų nuoplovą įdėtą į baltos spalvos voką Nr. 1 patalpintą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų sandėlį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. CD laikmenas – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.