- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-524-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30700-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB „FF Lizingas“, UAB „Admivita“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-37463-595/2017 pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys BUAB „FF Lizingas“, UAB „Admivita“, antstolis D. K., antstolis R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Z. V. pateikė skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolio D. K. 2017-06-28 turto aprašą Nr. e2-4561-562/2017, vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/01602 dalyse dėl pareiškėjo lėšų, esančių pas trečiąjį asmenį UAB „FF lizingas“ pervedimo į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą ir jos proporcingo paskirstymo; 2) panaikinti 2017-06-28 antstolio D. K. patvarkymą Nr. 2-DK-T-2334, vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/03054, Nr. 0174/16/03055, Nr. 0174/17/01297, Nr. 0174/17/01298, Nr. 0174/17/01351, Nr. 0174/17/01513, Nr. 0174/17/01602 dalyse dėl arešto ir jo dydžio, nurodymo trečiajam asmeniui UAB „FF Lizingas“ areštuotas pareiškėjo lėšas pervesti į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą, nurodymo pareiškėjui, kad jis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, išaiškinimo, kad trečiasis asmuo UAB „FF Lizingas“, disponuojantis areštuotomis pareiškėjui mokėtinomis lėšomis, turi jas paskirstyti proporcingai pagal laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2016-04-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-553-466/2016, ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-46-881/2016; 3) įpareigoti antstolį D. K. pakeisti 2017-06-28 antstolio D. K. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/03055, Nr. 0174/17/01297, Nr. 0174/17/01298, Nr. 0174/17/01351, Nr. 0174/17/01513, Nr. 0174/17/01602, nustatant pareiškėjo laisvai disponuojamą sumą, lygią valstybės nustatytai signataro rentai; 4) panaikinti antstolio R. K. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0055/16/00697.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-20 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio D. K. veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-16 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2018-02-13 nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 nutartis, kurios pagrindu atlikti vykdymo veiksmai, tame tarpe ir turto aprašas 2017-12-18 išregistruoti iš Turto areštų registro. Panaikinus vykdomąjį dokumentą, teisinių pasekmių negali sukelti ir skundžiamas 2017-06-28 patvarkymas, kuriuo areštuotas skolininko turtas, o antstolis vykdomąją bylą turi nutraukti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-37463-595/2017, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 ir 2017-10-16 nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2018-02-13 nutartį ir priimti naują teismo sprendimą – tenkinti 2017-07-25 pareiškėjo skundą dėl antstolio D. K. ir R. K. veiksmų. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad 2018-07-16 paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant antstoliams D. M., D. S., B. P., I. G. ir A. N.. Paaiškino, kad išvardintus antstolius pareiškėjas buvo įtraukęs į skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau dėl nežinomų priežasčių, civilinė byla buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant. Pabrėžė, kad priimtas procesinis sprendimas įtakojo į bylą neįtrauktų antstolių teises ir pareigas.
Atsiliepimas
4. Antstolis D. K. atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė jų netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-23 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-23 nutartį panaikino ir pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo BUAB „FF Lizingas“ atsiliepimu prašė netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad prašymas yra teisiškai neaktualus. Paaiškino, kad pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-37463-595/2017.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017-09-01 teikė teismui prašymą įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu antstolį R. V. ir pačiame prašyme suinteresuotais asmenimis nurodė antstolius D. M., D. S., B. P., I. G. ir A. N.. Teisėjo rezoliucija prašymas buvo tenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-02-13 nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 nutarties, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 nutartis, kurios pagrindu atlikti skundžiami vykdymo veiksmai, išregistruota iš Turto areštų registro; padaręs išvadą, kad apskritai yra išnykęs pagrindas tikrinti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.
10. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pareiškėjo minimos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl papildomų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą yra nepagrįstos, kadangi pareiškėjas minėtus suinteresuotus asmenis minėjo procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-14 nutartį ir civilinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, į ją įtraukus visus skunde dėl antstolio veiksmų nurodytus asmenis.
12. Nurodė, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties, šališko teismo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo du kartus nagrinėjo tas pats teisėjas A. G.. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje 5 antstolių materialiųjų teisių ir pareigų. Teigė, kad teismas nepasisakė dėl visų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų. Nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Pažymėjo, kad teismas neišnagrinėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigė, kad teismas pareiškėjui neišsiuntė dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimų į prašymą dėl proceso atnaujinimo.
13. Paaiškino, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės paaiškėjo, kad teismas gavęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame suinteresuotais asmenimis buvo nurodyti antstoliai D. M., D. S., B. P., I. G. ir A. N., išvardintų asmenų į civilinę bylą neįtraukė, todėl civilinė byla buvo išnagrinėta jiems apie ją nežinant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtą būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2009, 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).
16. Apeliantas nurodė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme du kartus nagrinėjo tas pats teisėjas A. G.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-23 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir tik Vilniaus apygardos teismui 2018-12-13 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-23 nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, Vilniaus miesto aplinkės teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taigi pirmą kartą buvo sprendžiama dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo, o vėliau buvo sprendžiama dėl proceso atnaujinimo, todėl negalima daryti išvadą, kad civilinė byla buvo išnagrinėta neteisėto sudėties teismo, kadangi išvardintus klausimus galėjo nagrinėti tas pats teisėjas.
17. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
18. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėjo kokią nors įtaką neįtrauktų į procesą antstolių D. M., D. S., B. P., I. G. ir A. N. teisinei padėčiai arba sukeltų jiems kokius nors įstatymo nustatytus padarinius. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir savo išvadas glaustai motyvavo. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinama skundžiama teismo nutartis.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.
21. Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
22. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-37463-595/2017, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas, peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008).
24. Apeliantas nurodė, kad procesas turėjo būti atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Apeliantas prašo atnaujinti civilinę bylą Nr. 2YT-37463-595/2017, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-20 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio D. K. veiksmų. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-02-13 nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 nutarties. Nutraukdamas apeliacinį procesą, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 nutartis, kurios pagrindu atlikti vykdymo veiksmai, tame tarpe ir turto aprašas 2017-12-18 išregistruoti iš Turto areštų registro; panaikinus vykdomąjį dokumentą, teisinių pasekmių negali sukelti ir skundžiamas 2017-06-28 patvarkymas, kuriuo areštuotas skolininko turtas, o antstolis vykdomąją bylą turi nutraukti.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad panaikinus vykdomuosius dokumentus ir nutraukus vykdomąją bylą, teisiškai neaktualūs tapo ir apelianto skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi skundo išnagrinėjimas negali sukelti teisinių pasekmių nei apeliantui, nei apelianto nurodytiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Tais pačiais motyvais pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.