Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. teisėjos rezoliucijos civilinėje byloje pagal ieškovių S. P. ir V. L. patikslintą ieškinį atsakovams E. Š., E. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Kartografiniai projektai“ dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu susitarimo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, pakeitimo, ir atsakovų E. Š., E. Š. priešieškinį ieškovėms S. P., V. L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo teisėjos 2024 m. sausio 3 d. rezoliucija, kuria priimtas ieškovės V. L. prašymas išduoti vykdomąjį priėmė, tačiau prašymas netenkintas nurodant, kad: pagal CPK 646 straipsnio l dalį vykdytinam sprendimui įsiteisėjus pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui; kadangi pareiškėja pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra išieškotoja, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

10. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad atsakovė su tokia teismo rezoliucija nesutinka ir nutartis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti skundžiama.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucijos teisėtumo

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė ieškovių S. P. ir V. L. patikslintą ieškinį atsakovams E. Š., E. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centrui, UAB „Kartografiniai projektai“ dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu susitarimo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, pakeitimo ir patenkino atsakovų E. Š., E. Š. priešieškinį ieškovėms S. P., V. L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo bei atidalijo E. Š., E. Š., S. P. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), leido E. Š. ir (ar) E. Š. be S. P. ir (ar) V. L. sutikimo atlikti visus veiksmus, reikalingus dviejų nekilnojamojo turto objektų šiame pastate – gyvenamajame name suformavimui ir įregistravimui pagal atidalytas gyvenamojo namo dalis bei pastato kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre ir (ar) kadastre patikslinimui. Sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi palikus jį nepakeistą.

12. Ieškovė V. L. 2023 m. gruodžio 27 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi, jos vertinimu, atsakovai E. Š. ir E. Š. nevykdo jiems palankaus teismo sprendimo.

13. Plungės apylinkės teismo teisėja 2024 m. sausio 3 d. rezoliucija ieškovės V. L. prašymą išduoti vykdomąjį priėmė, tačiau prašymo netenkino ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio l dalį vykdytinam sprendimui įsiteisėjus pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui. Kadangi pareiškėja pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra išieškotoja, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

14. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų sąrašas išdėstytas CPK 587 straipsnyje. Iš CPK 584 ir 587 straipsnių turinio matyti, kad įstatymų nustatytais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, suteikiantis antstoliui teisę atlikti vykdymo veiksmus, o kitais atvejais teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams vykdyti išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646–649 straipsniai). Tačiau pažymėtina, kad vykdomasis raštas išduodamas ne dėl visų teismo priimtų procesinių sprendimų, o tik dėl tokių, kuriems gali būti taikomi priverstinio vykdymo veiksmai.

15. Pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį, CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. Tačiau teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis).

16. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Joje, be kita ko, turi būti nurodoma: motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai). Nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstomas faktinis ir teisinis teismo nutartimi padarytų išvadų pagrindimas. Joje teismas išanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų prašymus, nuomones, įvertina įrodymus ir jų pagrindu konstatuoja teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir kt. Nutarties rezoliucinėje dalyje – teismo nutarime – turi būti tiksliai ir aiškiai išdėstomos teismo išvados dėl nutartimi sprendžiamo klausimo (sprendžiamų klausimų). Ši nutarties dalis turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais. Teismo nutarties rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai, suprantamai, trumpai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų abejonių dėl nutartimi išspręsto klausimo turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

17. Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad rezoliucija procesiniai klausimai išsprendžiami tik tais atvejais, kai tai įtvirtinta CPK. Viena vertus, CPK normose nėra tiesiogiai nurodyta, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnį gali ar negali būti išsprendžiamas rezoliucija. Kita vertus, CPK 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal proceso įstatymą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 612 straipsnis, be kita ko, reglamentuoja teismo nutarčių, priimtų vykdymo procese, apskundimo bendrąją taisyklę: tokios nutartys yra neskundžiamos, nebent CPK nustato kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog ši taisyklė savo esme iš dalies atitinka ir bendrąją CPK 334 straipsnyje įtvirtintą taisyklę dėl teismo civiliniame procese priimtų nutarčių apskundimo. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima. Taigi, nors vykdomasis dokumentas yra viena iš esminių prielaidų vykdymo procesui prasidėti, vien tik jo išdavimas, kaip procesinis veiksmas, negali būti automatiškai prilyginamas vykdymo proceso pradžios momentui. Vykdomojo rašto išdavimo procedūra, nors ir glaudžiai susijusi su vykdymo procesu, nėra vykdymo proceso dalis. Todėl teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimui taikytinas ne CPK 612 straipsnis, bet CPK 334 straipsnio 1 dalis. Įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, todėl vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Vykdomasis raštas yra viena esminių prielaidų (pagrindas) vykdymo procesui pradėti – be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Nesant vykdomojo dokumento, vykdymo procesas apskritai negali prasidėti ir įvykti. Todėl teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą asmuo neįgyja galimybės įgyvendinti savo teisės į priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisena, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, jau yra pasibaigusi ir sprendimas (ar jo dalis) yra (turėtų būti) įsiteisėjęs, tai asmuo, kurio prašymas išduoti vykdomąjį raštą nebuvo tenkintas, nebegali pateikti apeliacinio skundo; tai reiškia, kad, remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, nėra ir galimybės motyvų dėl nutarties teisėtumo įtraukti į apeliacinį skundą. Taigi, teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, todėl gali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą turi priimti ne rezoliuciją, o nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovės V. L. prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo netenkintas klausimą išsprendžiant ne nutartimi, o teisėjos rezoliucija.

19. Tačiau, CPK 329 straipsnio 1 dalyje procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisėjos rezoliucijoje, kuria netenkintas ieškovės V. L. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nurodyti tokio teismo procesinio sprendimo priėmimo motyvai, kadangi joje nurodyta, kad: pagal CPK 646 straipsnio l dalį vykdytinam sprendimui įsiteisėjus pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui; kadangi pareiškėja pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra išieškotoja, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad vien dėl procesinės teisės normų pažeidimo, t. y. teismo atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą netinkamo įforminimo (t. y. rezoliucija, o ne nutartimi), nėra pagrindo spręsti, jog galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

21. Vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas išduotas teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip teisingai skundžiamoje rezoliucijoje nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas yra vykdymo proceso dalis, o išieškotojas ir skolininkas yra vykdymo proceso šalys (CPK 633 straipsnio 1 dalis). Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnis 1 dalis), o skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškotojas įgyvendina savo teises skolininko atžvilgiu priverstinai ir veikia per antstolį, kuris vykdo vykdomuosius dokumentus (CPK 634 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022).

22. Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės V. L. ieškinys buvo atmestas ir šio pirmosios instancijos teismo sprendimo ir šios apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėse dalyse nenustatyta jokių ieškovės V. L. teisių kitų bylos šalių ar byloje dalyvavusių asmenų atžvilgiu, tuo labiau teisių, kurių įgyvendinimas gali būti vykdomas priverstinai. Taigi, ieškovė V. L. nelaikytina išieškotoja.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje rezoliucijoje nurodytais argumentais, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovės V. L. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vertindamas tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo rezoliucija laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo rezoliuciją. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo rezoliucija paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo teisėjos 2024 m. sausio 3 d. rezoliuciją palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.