- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-950-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00299-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- S. P., V. L.
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių S. P. ir V. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių S. P., V. L. patikslintą ieškinį atsakovams E. Š., E. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonei „Registrų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Kartografiniai projektai“ dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu susitarimo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, pakeitimo, ir atsakovų E. Š., E. Š. priešieškinį ieškovėms S. P., V. L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino 2019 m. birželio 12 d., prašydamos: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1998 m. birželio 30 d. susitarimą, notaro reg. Nr. 2143, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; 2) nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2018 m. lapkričio 26 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypu naudojimosi tvarkos planą be atsakovų E. Š. ir E. Š. sutikimo, t. y. E. Š. ir E. Š. priskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“ (A 188m²/815 m²), (E36 m²/129 m²), (F4 m²/8 m²), viso atsakovams naudojamas žemės sklypo plotas sudarys 228 m²; S. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „C“, „C1“ (C 77m²/815 m²), (C1 23 m²/815 m²), (D85 m²/170 m²), (E 35 m²/129 m²); viso S. P. naudojamas žemės plotas sudarys 220 m² (77+23+85+35); V. L. priskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“ (B 220 m²/815 m²), (D85 m²/170 m²), (F 4 m²/8 m²), (E58 m²/129 m²), viso V. L. naudojamas žemės plotas sudarys 367 m² (220+85+4+58); bendraturčiams E. Š., E. Š., V. L. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą indeksu „F“ – 8,00 m ribos ilgis ir 1,00 m ribos plotis. Bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, žymima ilgio gretimybėmis: 20-21 (1,69 m), 21-22 (1,73 m), 22-23 (4,58 m); viso ribos ilgis 8,00 m (1,69+1,73+4,58); pločio gretimybės 20-32 (1,00 m); viso bendrai naudotis žemės sklypu sudarys 8 m², iš jų 4 m² priklausančio žemės sklypo ploto V. L., 4 m² priklausančio žemės sklypo ploto E. Š. bei E. Š. (žym. indeksu F); bendraturčiams S. P. ir V. L. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „D“ 170 m² (85+85); atsakovams E. Š. ir E. Š. prie ūkinio pastato priskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“, žymimą gretimybėmis 42-43 (5,24 m), iš šiaurinės dalies ir 43-44 (3,18 m) iš rytinės dalies; viso ribos ilgis sudarys 8,42 m, plotis 1,00 m; minėto ūkinio pastato eksploatavimui atsakovams priskirti 8,42 m² iš šiaurės ir rytų pusės; 3) įpareigoti atsakovus atlaisvinti žemės plotą, ant kurio pastatytas priestatas (dujinė virtuvė), pažymėtą indeksu 3a1m ir pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti priestatą (dujinę virtuvę) ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atlaisvinti žemės plotą iš pietryčių pusės (perkeliant tvoros dalį) prie atsakovams priklausančio ūkinio pastato, pažymėto indeksu 4I1p pagal naujai parengtą planą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė ieškovių reikalavimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1998 m. birželio 30 d. susitarimą (notaro reg. Nr. 2143) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmesti, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą ir kaip nepagrįstą; ieškovių reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmesti, kaip nepagrįstą; ieškovių reikalavimus dėl atsakovų įpareigojimo perkelti tvorą bei atlaisvinti terasą atmesti, kaip nepagrįstą; ieškovių reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atlaisvinti žemę po priestatu atmesti, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą ir kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovių atsakovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovių reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
4. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti atsakovams E. Š., E. Š. bei S. P. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra šia tvarka: 1) E. Š. ir E. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atidalinti gyvenamojo namo patalpas, 1998 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtas 2-1 (6,15 m²), 2-2 (2,53 m²), 2-3 (11,41 m²), 2-4 (13,82 m²), 2-5 (10,74 m²), iš viso 44,65 m² ploto; 2) S. P. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalinti gyvenamojo namo patalpas, 1998 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtas 1-1 (2,22 m²), 1-2 (9,29 m²), 1-3 (2,32 m²), 1-3a (2,20 m²), 1-4 (9,61 m²), 1-4a (0,40 m²), 1-5 (6,61 m²), 1-6 (18,27 m²), 1-7 (1,07 m²), 1-8 (0,91 m²), 1-9 (13,11 m²), 1-9a (0,98 m²), 1-10 (4,74 m²), 1-11 (5,61 m²), 1-12 (7,03 m²), 1-13 (11,98 m²), 1-14 (5,51 m²), 1-15 (6,35 m²), 1-16 (4,32 m²), 1-17 (1,56 m²), 1-18 (1,89 m²), 1-19 (4,58 m²), 0-1 (13,03 m²), iš viso 133,59 m² ploto; 3) leisti E. Š. ir(ar) E. Š. be S. P. ir (ar) V. L. sutikimo atlikti visus veiksmus, reikalingus dviejų nekilnojamojo turto objektų pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), suformavimui ir įregistravimui pagal atidalytas gyvenamojo namo dalis, bei pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų Nekilnojamojo turto registre/kadastre patikslinimui; 4) priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Ieškovės pateikė atsiliepimą į atsakovų priešieškinį, kuriuo prašė atsakovų priešieškinį atmesti.
6. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į atsakovų priešieškinį ir prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino - atidalijo atsakovams E. Š., E. Š. bei S. P. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra šia tvarka: 1) E. Š. ir E. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atidalijo gyvenamojo namo patalpas, 1998 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtas 2-1 (6,15 m²), 2-2 (2,53 m²), 2-3 (11,41 m²), 2-4 (13,82 m²), 2-5 (10,74 m²), iš viso 44,65 m² ploto; 2) S. P. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalijo gyvenamojo namo patalpas, 1998 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtas 1-1 (2,22 m²), 1-2 (9,29 m²), 1-3 (2,32 m²), 1-3a (2,20 m²), 1-4 (9,61 m²), 1-4a (0,40 m²), 1-5 (6,61 m²), 1-6 (18,27 m²), 1-7 (1,07 m²), 1-8 (0,91 m²), 1-9 (13,11 m²), 1-9a (0,98 m²), 1-10 (4,74 m²), 1-11 (5,61 m²), 1-12 (7,03 m²), 1-13 (11,98 m²), 1-14 (5,51 m²), 1-15 (6,35 m²), 1-16 (4,32 m²), 1-17 (1,56 m²), 1-18 (1,89 m²), 1-19 (4,58 m²), 0-1 (13,03 m²), iš viso 133,59 m² ploto. Leido E. Š. ir(ar) E. Š. be S. P. ir (ar) V. L. sutikimo atlikti visus veiksmus, reikalingus dviejų nekilnojamojo turto objektų pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suformavimui ir įregistravimui pagal atidalytas gyvenamojo namo dalis, bei pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų Nekilnojamojo turto registre/kadastre patikslinimui.
8. Teismas darė išvadą, kad ieškovės, prašydamos pripažinti ginčo susitarimą niekiniu sandoriu, nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdžio metu tik abstrakčiai nurodydamos, kad susitarimas prieštarauja įstatymams, neįvardijo, kokiu konkrečiu įstatyme numatytu pagrindu jos prašo pripažinti susitarimą niekiniu, todėl teismas neturi galimybės įvertinti konkretaus įstatyme numatyto pagrindo pripažinti šį sandorį niekiniu buvimo fakto.
9. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas dėl niekinio sandorio teisinių padarinių pašalinimo prasidėjo dar galiojant 1964 m. CK, kurio 84 straipsnyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojant nuo ginčo susitarimo sudarymo datos 1998 m. birželio 30 d., baigėsi 2001 m. birželio 30 d., t. y., jau įsigaliojus naujam CK. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Kadangi šiuo atveju pagal naująjį CK turėtų būti taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas dėl susitarimo teisinių padarinių pašalinimo pasibaigė 2008 m. birželio 30 d., t. y. kai ieškovė V. L. jau buvo dalies turto savininkė. Taigi, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškinio dėl susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu senaties terminas yra praleistas.
10. Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo (žymimo indeksu 1A1m) priestatą, pažymėtą indeksu 3a1ž (buvęs žymėjimas 3a1m), pastatė P. B. 1968 metais pagal Palangos m. vyr. architekto 1966 m. lapkričio 28 d. suderintą projektą, o bendraturčių notarinis susitarimas dėl priestato priklausomybės buvo pateiktas 1986 metais visų bendraturčių, ir toks susitarimas buvo visiškai pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti tuo metu tiek statybą, tiek statinio dalių pasikeitimą, tiek ir nuosavybę. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad projektuojant, statant ar registruojant statinį, buvo pažeistos kokios nors teisės aktų nuostatos ar bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Be to, ieškovės nepateikė jokių įrodymų, jog kas nors iš buvusių savininkų statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams buvo pateikę rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų ar pan. dėl statinio statybos. Todėl ieškovių reikalavimas įpareigoti atsakovus nugriauti priestatą (dujinę virtuvę), pažymėtą indeksu 3a1ž (buvęs žymėjimas 3a1m) ir pašalinti savavališkos statybos padarinius teismas atmetė.
11. Atsižvelgiant į tai, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, o ieškovių teikiamo projekto teismas pripažinti racionaliu, atitinkančiu teisingumo ir protingumo principus, negali, nes, teismo vertinimu, ieškovių siūlomas nusistovėjusios tvarkos keitimas gali sukelti daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių (atsakovams tektų nugriauti jų naudojamą priestatą, terasą, perkelti tvorą), ieškovės, inicijavusios ginčą teisme dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, neįrodė būtinumo keisti ankstesniame plane įtvirtintą ir laiko patikrintą šalių naudojimosi savo nuosavybe ir jos dalimis tvarką, todėl ieškovių reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo teismas netenkino.
12. Teismas nustatė, kad ginčo byloje dėl to, kuria pastato dalimi (butu) turi teisę naudotis atitinkami pastato bendraturčiai iš esmės nėra. Atsakovų prašomos atidalytinos patalpos atitinka faktiškai naudojimosi patalpomis tvarką ir idealiąsias dalis. Nors oficialiai Nekilnojamojo turto registre registruoti gyvenamojo namo kadastriniai duomenys ne visiškai atitinka šiuo metu faktiškai esančius nustatytus, tačiau atsakovų prašoma atidalyti turto dalis nėra esmingai pakitusi. Palyginus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus 1998 m. birželio 18 d. kadastrinius duomenis su faktine situacija, užfiksuota minėtuose 2019 m. kovo 1 d. kadastriniuose matavimuose, skirtumai ypatingai maži ir atsiradę dėl tikslesnių matavimo prietaisų bei tokių pertvarkymų pačių patalpų viduje, kuriems nereikalingas bendraturčių sutikimas, statybą leidžiantys dokumentai ar įteisinimo procedūros. Po atsakovų siūlomo atidalijimo, atsakovai turės galimybę gyvenamajame name susiformuoti atskirą turtinį vienetą – butą. Atidalijimas nepareikalaus iš šalių papildomų investicijų į naudojamą turtą, darbo tam, kad būtų užtikrintas realus ir patogus naudojimąsi juo, atidalijimas gali būti įgyvendinamas neatidėliojant. Jau šiuo metu šalys turi atskirus komunalinius bei inžinerinius tinklus. Šalys iš joms valdomų patalpų jau ir šiuo metu turi atskirus įėjimus. Pastato atidalijimas pagal siūlomą atsakovų variantą nepadarys jokios žalos nei pastatui, nei kitiems bendraturčiams (ieškovėms).
13. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad atsakovų prašomas atidalijimo būdas yra racionalus ir atitinkantis bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teisėje turimas idealiąsias gyvenamojo namo dalis, ieškovėms nepateikus alternatyvaus atidalijimo varianto, o teismui nenustačius atsakovų siūlomo atidalijimo esminio ydingumo, siekiant sumažinti konfliktų tikimybę, ir leidžiant visiems bendraturčiams tinkamai įgyvendinti savo teises, yra teisinis pagrindas leisti atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą pastatą – gyvenamąjį namą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovės S. P. ir V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovės yra pateikusios Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2018-02-19 raštą Nr.6R-122-(2,36), kuriame pateikta informacija, kad Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1966-1968 metų archyviniuose dokumentuose posėdžių protokolo, sprendimo bei duomenų apie P. B. išduotą leidimą statyti priestatą (dujinę virtuvę), adresu (duomenys neskelbtini), nerasta.
14.2. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo 3 straipsnio, 23 straipsnio 2 dalies, 28 straipsnio, leidžiančio įstatymo nustatyta tvarka įteisinti (legalizuoti) savavališką statybą nė vienas 28/100 dalies pirkėjas į priestatą, žymimą indeksu 3a1m, nuosavybės teisės neįgijo, o statytojas P. L. buvo miręs.
14.3. Atsakovai be teisinio pagrindo valdo ir naudojasi jiems nuosavybės teise nepriklausančiu priestatu, žymimu indeksu 3a1m, ir jame esančiomis patalpomis. P. B. nuosavybės teisės į priestatą nebuvo įgijusi, todėl ir atsakovai negali įgyti teisių daugiau nei turėjo tuometinė savininkė P. B..
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 27d. nutartimi teismas negali remtis, nes šioje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai nei dėl žemės sklypo pasidalijimo Susitarimo, nei dėl P. B. nuosavybės teisės įgijimo pagrindų į priestatą, žymimą indeksu 3a1m.
14.5. Šioje nagrinėjamoje byloje teismas padarė išvadą, kad ieškinio, dėl Susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu senaties terminas yra praleistas, ieškovės prašymo atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti nepateikė, o teismas nenustatė pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti, todėl ieškovių reikalavimą atmetė. Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė, kad užvaldyta žemė yra tęstinio pobūdžio, tačiau dėl rašymo apsirikimo vietoje CK 4.98 straipsnio, įrašė CK 4.68 straipsnį. Atsiliepime į priešieškinį dėl senaties termino ieškinio reikalavimams reikšti ieškovės nurodė, kad ieškovių pažeistos teisės yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol, todėl prašė teismo taikyti CK 4.98 straipsnį. Ieškovės galimai neteisingai suformulavo reikalavimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1998 m. birželio 30 d. Susitarimą notaro reg. Nr.2143 dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau mano, kad senaties termino ieškiniui reikšti nepraleido.
14.6. Ieškovės ginti savo pažeistas teises anksčiau negalėjo, nes jos nepriklausė nuo ieškovių valios. Ieškovė V. L. aktyviai siekė apginti pažeistas teises, bet tam kelią nuo 2010 metų užkirto Valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija. Klaipėdos filialas tiek raštu, tiek žodžiu teikė niekuo nepagrįstą informaciją, kad nuosavybės teisė į priestatą, žymimą indeksu 3a1m, įregistruota P. B. ir kad žemės sklypu pasidalijimo plano Susitarimas yra įregistruotas teisėtai. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija apskritai nieko nenagrinėjo, o tik pakartodavo Registrų centro Klaipėdos filialo atsakymus. Registrų centras Klaipėdos filialas neišdavė prašomų dokumentų, neįregistravo patalpomis naudojimosi tvarkos. Dalį dokumentų ieškovė V. L. gavo iš Klaipėdos regioninio archyvo. Kadangi nebuvo įrašyta patalpomis naudojimosi tvarka ieškovės negalėjo atlikti gyvenamo namo, žemės sklypo kadastrinių matavimų, negalėjo susitvarkyti įgytos nuosavybės dokumentų.
14.7. Ieškovės realiai apie užvaldytą žemės sklypo dalį sužinojo 2018 m. gruodžio 13 d. UAB ,,Kartografiniai projektai“ atlikus kadastrinius matavimus. Iš NŽT ŽŪM Palangos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. dokumentų ieškovės suprato, kad Nekilnojamo turto registre 1998 m. liepos 2 d. buvo įregistruotas žemės sklypo planas, o ne žemės sklypu naudojimosi tvarkos Susitarimas.
14.8. Priestatas nebuvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl savavališkai pastatyto priestato duomenys negalėjo būti perkelti į registrą. Atsakovai, reikšdami priešieškinį dėl atidalijimo pagal parengtą schemą privalo įrodyti ne tik faktą, kad naudojasi priestatu, žymimu indeksu 3a1m, bet ir tai, kad pardavėjas A. J. ir pirmasis savininkas priestatą teisėtai sukūrė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai.
14.9. Ieškovės pateikė į bylą daug oficialių rašytinių įrodymų, tačiau teismas jų neanalizavo, nevertino ir tik vertino atsakovės E. Š., jos atstovo, trečiojo asmens Registrų centro atstovės deklaratyvius paaiškinimus. Teismas neanalizavo faktinių aplinkybių, nei dėl terasos pastatymo, nei dėl jos dingimo iš dokumentų teisėtumo, nei dėl priestato, žymimo indeksu 3a1m, statybos teisėtumo.
14.10. Teismas nepagrįstai atsakovams padidino 31 kv.m. žemės plotą ir priskyrė 259 kv.m. (228+31) žemės ploto, vietoje jiems priklausančio 228 kv.m. Pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3597 proporcingumo kriterijų, P. B. apskaičiuota 228 kv.m, kas atitinka Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr.2286, kuriuo leista įsigyti žemės sklypo ploto dalį.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. Š. ir E. Š. prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovės taip ir neįvardijo savo teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimą sudarančių aplinkybių ir tik deklaratyviai nurodė, kad neva 1998 m. birželio 30 d. susitarimas suvaržė jų nuosavybės teises ir todėl jos negali valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu.
15.2. Ieškinyje nėra nurodoma jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti buvusių savininkų, sudariusių Susitarimą, valia sudaryti ginčijamą Susitarimą, nėra pagrindo teigti, kad Susitarimas neatitiko bendrasavininkų susitarimo. Tokių įrodymų ieškovės nepateikė. Tiek Susitarimą sudarę, tiek ir vėliau turtą įgiję kiti žemės sklypo savininkai faktiškai naudojosi žemės sklypu pagal Susitarimą, todėl tai patvirtina, kad Susitarimas atitiko ne tik Susitarimą sudariusių savininkų, tačiau ir vėliau jų nuosavybę perėmusių savininkų valią ir interesus.
15.3. Nei viena ieškovė nebuvo žemės sklypo ar kito jame esančio turto savininkė tuo metu, kai buvo sudaromas Susitarimas. Todėl ieškovės, kaip vėlesnės žemės sklypo savininkės, negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo buvęs savininkas, iš kurio jos turtą perėmė. Lygiai taip pat jas saisto buvusio savininko veiksmai, kuriais jis pats apribojo savo teises, nusistatydamas Susitarimu naudojimosi žemės sklypu tvarką. Susitarimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 1998 m. gruodžio 22 d., t.y., dar iki nuosavybę įgyjant ieškovėms, todėl šis Susitarimas ir jo pasekmės taikomos ir jų atžvilgiu.
15.4. Ieškovės pateikė padrikas ištraukas iš įvairių dokumentų (pvz., analizuoja, kas, iš ko ir kiek žemės įsigijo), tačiau nepateikia argumentų, kaip minėti dokumentai susiję su nagrinėjamu Susitarimu ar teismo sprendimu, kaip jie susitarimą ar teismo sprendimą daro negaliojantį ar neteisėtą.
15.5. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą ne tik dėl to, kad jis nepagrįstas, tačiau ir todėl, kad yra akivaizdžiai ir ypatingai ženkliai praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas dėl Susitarimo baigėsi 2008 m. birželio 30 d., kai ieškovė V. L. jau buvo dalies turto savininke.
15.6. Apeliaciniame skunde Ieškovės reiškia reikalavimą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Apeliacine tvarka teismas bylą nagrinėja ta pačia apimtimi, kokia ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ginčo šalys dėl ieškinio senaties klausimų turi pasisakyti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme šiuos klausimus galima pareikšti tuo atveju, jeigu tokia būtinybė iškilo vėliau (2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2007). Ieškovės neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, teismas sprendime nagrinėjo ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą ir padarė išvadą, kad svarbių aplinkybių jį atnaujinti nėra.
Šalies argumentai
15.7. Ieškovės prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai" 2018 m. lapkričio 26 d. parengtą planą. Šis reikalavimas susijęs su reikalavimu dėl Susitarimo ginčijimo. Jis taip pat grindžiamas prielaida, kad atsakovai neva atėmė kažkokią tai ieškovių žemę, tačiau tai nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovės iš esmės siekia pakeisti daugiau kaip 22 metus galiojančią ir realiai taikomą naudojimosi sklypu tvarką. Argumentai, kuriais remiamasi siekiant tai padaryti, yra mažareikšmiai, aplinkybės, su kuriomis siejamas naudojimosi tvarkos keitimas, egzistavo jau Susitarimo sudarymo metu, todėl į jas buvę savininkai taip pat atsižvelgė.
15.8. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo žemės po terasa bei pačios terasos priskirti naudotis bendrai, nes pagal Susitarimą žemė toje vietoje buvo priskirta naudotis atsakovų turto savininkams, kurie tai nuosekliai ir darė. Taip pat pati ieškovė V. L. nurodė, būtent atsakovų turto buvęs savininkas A. J. atliko šios terasos statybos darbus, todėl jis turėjo teisę ją perleisti. Tuo tarpu ieškovių teiginiai, kad šią terasą statė jų turto dalies savininkas P. L., nėra pagrįsti jokiais įrodymais, ir prieštarauja minėtiems pačių ieškovių paaiškinimams.
15.9. Teismas pagrįstai atmetė ieškovių teiginius, kad priestatas neteisėtai įregistruotas P. B. vardu. Teismas pagrįstai rėmėsi [LTSR] Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr.2, pagal kurį naujoms statinio dalimis įregistruoti pakako bendraturčių notarinio susitarimo. 1986 metais toks susitarimas tarp bendraturčių buvo sudarytas, todėl jo pagrindu P. B. nuosavybės teisės į priestatą įregistruotos pagrįstai.
15.10. Teismas rezoliucinėje dalyje įvardijo konkrečias kiekvienam bendraturčiui atidalijamas pastato patalpas pagal šiuo metu esančius oficialius registruotus šio statinio kadastrinius duomenis. Todėl teismas nesukūrė atskirų kadastro objektų, nesuteikė jiems kadastrinių numerių, tik atidalino turtą teisinę prasme. Tuo tarpu namo techninis atidalijimas ir jo įregistravimas turės būti atliekamas bendra teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovių teiginiai, kad priestatas 3a1m pastatytas savavališkai, nebuvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl savavališkai pastatyto priestato duomenys negalėjo būti įrašyti į registrą, jį pastatė ir jame patalpas įrengė P. L., kuris P. B. nuosavybės teisės į jį neperleido, o atsakovai be teisinio pagrindo valdo ir naudojasi jiems nuosavybės teise nepriklausančiu priestatu, žymimu indeksu 3alm ir jame esančiomis patalpomis, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini kaip neįrodyti. Akcentuoja, kad visi Nekilnojamojo turto registro įrašų Nr. 50/124507 ir Nr. 25/2414, kuriuose yra įrašyti kadastro ir registro duomenys apie statinius ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti.
16.2. Nors ieškovės apeliaciniame skunde teigia, kad juridinis faktas: 1998 m. birželio 30 d. Susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarka - Nekilnojamo turto registre įregistruotas neteisėtai ir tuo valstybės institucijos pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 18,19 straipsnių (galiojo nuo 1994 07 01 pagal 1994 04 26 LR įstatymą Nr. 1-446 iki 2004 02 20, panaikinta 2004 01 27 LR įstatymu Nr. IX-1983), Lietuvos Respublikos Nekilnojamo turto kadastro įstatymo (toliau - NTKĮ) nustatytas imperatyvias nuostatas ir kad nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį 228 kv. m P. B. įregistruota 1998 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P25/98-353, nors pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, tačiau pažymi, kad žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo klausimai nėra šios civilinės bylos dalykas, tokių reikalavimų ir argumentų nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje net nebuvo. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTRĮ 4 straipsnis).
16.3. Jeigu bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal bendraturčio ieškinį atidalijimo klausimas sprendžiamas teisme, o teismui tenkinus ieškinį atidalytų nekilnojamųjų daiktų įregistravimui kartu su savininko prašymu taip pat reikalingas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamuosius daiktus suformuoti ir turi būti pateiktos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendraturčių susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pripažinimo negaliojančiu ir niekiniu
19. Ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovės prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1998 m. birželio 30 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusių bendraturčių L. L., R. P., P. B. susitarimą dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos. Nurodė, kad ieškovėms yra suvaržytos nuosavybės teisės, ir dėl šių aplinkybių ieškovės negali valdyti, naudotis ir disponuoti joms asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės plotu.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių ginčijamas 1998 m. birželio 30 d. susitarimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tačiau nei ieškovės, nei teismas nagrinėdamas bylą nenustatė, kad 1998 m. birželio 30 d. sudarytas susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Atsižvelgiant į tai, kad toks bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra galimas pagal įstatymą, taip pat patvirtintas notaro ir įregistruotas viešajame registre, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo 1998 m. birželio 30 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusių bendraturčių L. L., R. P., P. B. susitarimą dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos pripažinti niekiniu ir negaliojančiu.
Dėl ieškovių reikalavimo nugriauti priestatą (dujinę virtuvę), pažymėtą indeksu 3a1ž ir pašalinti savavališkos statybos padarinius
21. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai be teisinio pagrindo valdo ir naudojasi jiems nuosavybės teise nepriklausančiu priestatu (dujine virtuve), žymimu indeksu 3a1m, ir jame esančiomis patalpomis. Teigia, kad priestatas buvo pastatytas savavališkai, P. B. nuosavybės teisės į priestatą nebuvo įgijusi, todėl ir atsakovai negali įgyti teisių daugiau nei turėjo tuometinė savininkė P. B..
22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad priestatą, plane žymimą 3a1m, pastatė P. B. 1968 m. pagal Palangos m. vyr. architekto 1966 m. lapkričio 28 d. suderintą projektą. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad priestatas, žymimas plane 3a1ž, yra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, tai atliko buvę gyvenamojo namo bendraturčiai ir šis priestatas yra pastato - gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Taip pat nustatyta, kad priestatas pateko į P. B. priklausiusią - gyvenamojo namo dalį, o dabar ši gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise įregistruota E. Š. ir E. Š. pagal 2017-05-22 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1487.
23. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovai nuosavybės teise įgijo tokios ploto gyvenamojo namo dalį su priestatu, kuris priklausė ir juo naudojosi P. B.. Priestatas (dujinė virtuvė) yra įregistruotas, kaip nurodė trečiasis asmuo VĮ Registrų centras, nėra duomenų, kad priestatas, žymimas plane 3a1ž, yra pastatytas savavališkai. Byloje nėra duomenų, kad minėtas priestatas yra pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o VĮ Registrų centro duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti. Ieškovės šių duomenų nenuginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegijai nėra pagrindo daryti išvadą, kad priestatas (dujinė virtuvė), pažymėtas indeksu 3a1ž, pastatytas savavališkai.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo
24. Ieškovės prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktą 2018 m. lapkričio 26 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą planą.
25. Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovės neįrodė šios nutarties 25 punkte aptartų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti bendraturčių susitarimu nustatytą žemės sklypo naudojimo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti nustatytą naudojimosi tvarką, neįrodo ieškovių teisių pažeidimo, taip pat nagrinėjant bylą nenustatyta jokių svarių priežasčių dėl kurių būtų būtina keisti naudojimosi tvarką. Nepasikeitus jokioms aplinkybėms, dėl kurių iškiltų būtinybė keisti naudojimosi tvarką, šalims naudojantis žemės sklypu pagal 1998 m. birželio 30 d. susitarimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės neįrodė būtinumo keisti ankstesniame plane įtvirtintą ir laiko patikrintą šalių naudojimosi savo nuosavybe ir jos dalimis tvarką, todėl keisti ją nėra teisinio pagrindo.
27. Ieškovės apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovams 31 m² padidino žemės plotą.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje tokių duomenų, kad atsakovams priklausantis ir naudojamas žemės sklypų būtų padidėjęs, nėra. Atsakovams suteikta naudotis 228 m² , tiek kiek jie įgijo nuosavybes teise pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to ieškovių nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
29. Apeliaciniu skundu ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas atsakovų priešieškinis ir atidalytas atsakovams E. Š., E. Š. bei S. P. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas - gyvenamasis namas. Nurodo, kad atsakovai prašydami atidalyti gyvenamo namo dalį siekia įgyti nuosavybės teisių pripažinimą į priestatą, žymimą indeksu 3a1m, ir priestatu užstatytą žemės sklypo dalį bei terasa užstatytą žemės plotą.
30. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
31. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
32. Atsakovai priešieškiniu prašė atidalyti jų gyvenamojo namo dalį natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovų prašomos atidalytinos patalpos atitinka faktiškai naudojimosi patalpomis tvarką ir idealiąsias dalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės kitoks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nėra įmanomas, nepažeidžiant šalių valdomo ploto. Ieškovės jokio atidalijimo plano teismui neteikė. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidalijo ieškovėms ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą pagal atsakovų pateiktą UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą projektą, todėl nurodytais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Atmetus ieškovių apeliacinį skundą iš jų priteistinos atsakovų E. Š. ir E. Š. patirtos 600 Eur išlaidos už teisinę pagalbą šioje byloje rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Šios išlaidos yra pagrįstos 2020 m. birželio 8 d. sąskaita už teisinę pagalbą ir 2020 m. birželio 14 d. SEB banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. L. atsakovams E. Š. ir E. Š. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės S. P. atsakovams E. Š. ir E. Š. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.