Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5785-995/2024, kuria nutarta netenkinti ieškovės prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Skųsdama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) V. L. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimas priimtas teismui nepatikrinus ar atsakovų atidalijimo variantas yra techniškai priimtinas. Tvirtina, kad teismo sprendimas yra sąlyginis ir teismas nenurodė sprendimo neįvykdymo pasekmių. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo STR nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti ieškovės prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo.

6. Pažymėtina, kad CPK 278 straipsnio 1 dalis dėl teismo sprendimo išaiškinimo nekeičiant sprendimo turinio gali būti taikoma, jeigu sprendimas yra neaiškus. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

7. Byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 nusprendė ieškovių S. P. ir V. L. ieškinį atmesti, o atsakovų E. Š. ir E. Š. priešieškinį tenkinti. Teismas atidalijo E. Š., E. Š. bei S. P. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra. Leido E. Š. ir (ar) E. Š. be S. P. ir (ar) V. L. sutikimo atlikti visus veiksmus, reikalingus dviejų nekilnojamojo turto objektų pastate – gyvenamajame name suformavimui ir įregistravimui pagal atidalintas gyvenamojo namo dalis, bei pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų Nekilnojamojo turto registre/kadastre patikslinimui.

8. Iš apeliantės skundo turinio nustatyta, kad apeliantė iš esmės nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu, teigdama, kad teismo sprendimas yra sąlyginis, teismas nenurodė sprendimo neįvykdymo pasekmių, o priimdamas sprendimą nesivadovavo STR nuostatomis.

9. Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnis). Apeliacija yra procesinė priemonė ištaisyti galimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytas teisės ir fakto klaidas, tuo tarpu teismo sprendimo išaiškinimas taip pat yra procesinė teismo sprendimo trūkumų ištaisymo priemonė, kai teismo sprendimą išaiškina jį priėmęs teismas nekeisdamas sprendimo esmės, siekiant tinkamo sprendimo įvykdymo (CPK 278 straipsnis).

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-950-538/2020 Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2020 m. spalio 19 d. nutartimi byloje Nr. DOK-4923 ir 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi Nr. DOK-5454 atsisakė priimti ieškovių kasacinius skundus.

12. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad apeliantė jau pasinaudojo teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo apskundimo galimybe ir apeliantės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo teiginiai teismo jau buvo vertinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apeliantės atskirojo skundo turinys, be kita ko, parodo, kad apeliantė siekia, jog 2020 m. kovo 2 d. sprendimo rezoliucinė dalis būtų pakeista, papildyta ar plečiamai kitaip išaiškina, teigdama, jog teismas, spręsdamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausymą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas.

13. Teismo vertinimu, apeliantės prašymo teiginiai, kad atsakovai E. Š. ir E. Š. nevykdo teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo nelemia šio teismo sprendimo išaiškinimo būtinybės.

14. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi netenkinęs ieškovės prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kiti apeliantės skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami, o apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.