Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-163-372/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-19
Bylos Nr.: e2A-163-372/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02682-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: D. S., M. J.
Ieškovas: A. A., G. M.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-163-372/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02682-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. S. (buvusi M.) ir M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6489-797/2022 pagal ieškovų A. A. ir G. M. ieškinį atsakovams D. S. ir M. J. dėl iškeldinimo iš patalpų, nesuteikiant kitų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. A. ir G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu atsakovams D. S. ir M. J. dėl iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Teismo prašė iškeldinti atsakovus D. S. ir M. J. iš ieškovams A. A. priklausančio turto dalies 57/100 viso turto ir G. M. priklausančio turto dalies 43/100 viso turto – pastato gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovė A. A. įsigijo nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasi kuriuo įgijo: 57/100 dalis pastato (duomenys neskelbtini). Šiuo turtu iki šiol ieškovė negali naudotis, kadangi jame gyvena atsakovė D. S., kuri yra B. N. (duomenys neskelbtini) dukra, kuri liko gyventi mamos turėtame ir antstolio perdavimo aktu perduotame ieškovei name. Ji ne kartą buvo prašyta išsikelti su jai priklausančiais daiktais iš nepagrįstai užimto gyvenamojo namo ir žemės sklypo, kuriame be savininkų žinios yra vykdomas paminklų pardavimo verslas, tačiau iki šiol neišsikėlė ir taip pažeidžia ieškovės teises į nuosavybę.

3. Ieškovai pažymėjo, kad B. N. buvo skolinga ieškovei A. A., todėl priverstinio vykdymo metu antstolis, realizuodamas skolininkei priklausantį turtą, jį perdavė išieškotojai – ieškovei.

4. Ieškovai nurodė, kad ieškovas G. M. įsigijo nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo turtu iki šiol ieškovas negali naudotis, kadangi jame gyvena atsakovė D. S., kuri mokesčių nemoka, išsikelti geruoju nesutinka, kieme be savininkų žinios vykdo paminklų pardavimo verslą, taip pažeidžia ieškovo teises į nuosavybę.

5. Ieškovai nurodė, kad 2017 metais vyko teisminiai procesai, buvę savininkai B. N. ir G. S. ginčijo teisme turto perdavimo išieškotojui aktą, turto pardavimo iš varžytinių aktą, tačiau teismai šiuos jų reikalavimus atmetė. A. M. J. priėmė palikimą po B. N. mirties, tačiau tai nekeičia situacijos, kadangi B. N. savo mirties momentu (duomenys neskelbtini) turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo, todėl teisės į šį turtą paveldėtojas neįgijo.

Atsiliepimas

6. A. D. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas (duomenys neskelbtini) yra pastatas-gyvenamasis namas, kurio sienos – medis su karkasu, bendras plotas – 120,14 kv. m.; pastatas (duomenys neskelbtini) yra pastatas-šiltnamis, kurio plotas – 116,00 kv. m; pastatas (duomenys neskelbtini) yra pastatas-viralinė, kurio plotas – 18,00 kv. m. 1953 m. statytas 54,45 kv. m. bendro ploto medinis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nuo pastatymo buvo 2 kartus rekonstruotas. Pirmoji rekonstrukcija buvo atlikta 1973 metais: medinis gyvenamasis namas buvo apmūrytas ir įrengta 12,20 kv. m. mansarda. 1973 m. atlikta rekonstrukcija įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Rekonstrukcijai atlikti B. N. 1994-05-20 buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą (galiojęs iki 2005-11-24). Faktiškai buvo pastatytas naujas pastatas iki išduodant statybos leidimą, darbų rezultatas užfiksuotas atlikus 1990-12-28 kadastrinius matavimus. Dėl atliktų statybos darbų 1953 m. statybos medinis vieno aukšto su mansarda namas buvo nugriautas ir vietoje jo pastatytas plytų mūro dviejų aukštų namas, prie kurio pristatyti 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties priestatai (3 butai, kavinė su salėmis, t. y. komercinės paskirties patalpos). Gyvenamojo namo 2001 m. statybos faktas yra išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (duomenys neskelbtini) 10.1 punkte nurodyta pastaba, kad „nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą. Įregistravimo pagrindas: 2001-02-12 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla“. 2005-09-27 Šiaulių apskrities viršininko administracija išdavė pažymą Nr. 198, kurioje nurodyta, kad B. N. 1994-05-20 buvo išduotas leidimas Nr. 20 rekonstruoti esamą gyvenamąjį namą į 3 butus ir kavinę su salėmis (duomenys neskelbtini) pagal architekto A. G. paruoštą ir Šiaulių rajono architekto suderintą projektą, statyba vykdoma be nukrypimų nuo projekto. 2001-03-30 Šiaulių apskrities viršininko administracija taip pat buvo išdavusi pažymą Nr. 92 apie vykdomą statybą.

7. Atsakovė nurodė, jog iki 2001 m. dėl atliktų statybos darbų vietoje buvusio medinio gyvenamojo namo, kurio naudingasis plotas 116 kv. m., buvo pastatytas naujas mūrinis 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatas 992,63 kv. m. naudingo ploto. Gyvenamojo namo su priestatais užstatytas plotas nuo 75,25 kv. m. padidėjo iki 873,67 kv. m., naujai pastatyto mūrinio gyvenamojo namo bendras plotas vietoje buvusio medinio gyvenamojo namo 120 kv. m. bendro ploto yra 1182,78 kv. m. bendro ploto, tūris – nuo 433 m³ iki 4365 m³.

8. Atsakovė akcentavo, jog ieškovų iš antstolio įsigytas medinis gyvenamasis namas jo perdavimo ieškovams metu neegzistavo. Ieškovai neįgijo nuosavybės teisės į mūrinį 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatą, kurio bendras plotas yra 1182,78 kv. m. Tai patvirtina 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių aktas, kuriuo ieškovui G. M. parduota, o ieškovei A. A. 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui aktu perduotos atitinkamos dalys medinio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro 120,14 kv. m. ploto. Statybos specialisto J. Ž. 2022-05-16 išvada patvirtina, kad medinis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bendro 120,14 kv. m. ploto yra nugriautas.

9. Atsakovė pažymėjo, jog nekilnojamasis daiktas, iš kurio ieškovai reikalauja atsakovę iškeldinti, neegzistuoja, o į esamą 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatą, kurio bendras plotas yra 1182,78 kv. m., ieškovai neturi jokių teisių, kadangi 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių akte ir 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui akte toks daiktas nenurodytas. Net jei ieškovai tariamai būtų įgiję teises į 120,14 kv. m. mūrinio gyvenamojo namo, jie neturi teisės iškeldinti atsakovę iš viso 1182,78 kv. m. mūrinio gyvenamojo namo.

Atsiliepimas

10. A. M. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodytas atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; iškeldinti atsakovus D. S. ir M. J. iš ieškovams A. A. priklausančio turto dalies 57/100 viso turto ir G. M. priklausančio turto dalies 43/100 viso turto: (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti ieškovei A. A. iš atsakovės D. S. 257,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei A. A. iš atsakovo M. J. 257,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės D. S. valstybei 7,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo M. J. valstybei 7,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas sprendė, jog nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad viešame registre duomenys po namo rekonstrukcijos ir nebuvo pakeisti, ieškovai 2014 m. ir 2017 m. įgijo nuosavybės teisę į pastatą, statinius ir žemės sklypą, kurie faktiškai tuo metu buvo namų valdoje.

13. Teismas pažymėjo, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais palikti galioti 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui ir 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių aktai, o sprendimuose yra nustatyta, jog antstolis kiekvieną areštuotą daiktą įvertino atskirai, atsižvelgė į daiktų statybos metus, jų nusidėvėjimą, rekonstrukcijos metu pristatytus ir teisiškai neįregistruotus gyvenamojo namo priestatus ir jų būklę, ir perleido faktiškai esantį nekilnojamąjį turtą, už kurį ieškovai, įgiję turtą, sumokėjo ir / ar sumažino tuo metu buvusių skolininkų ir turto savininkų (B. N. ir G. S.) skolas kreditoriams.

14. Teismas akcentavo, jog teismų sprendimais buvo nustatyta, kad buvo įvertintas jau rekonstruotas ginčo nekilnojamasis turtas. Teismas atkreipė dėmesį, kad po pastatų ir statinių rekonstrukcijos viešame registre nebuvo įregistruoti pakeisti kadastriniai matavimai, todėl antstolio aktuose ir buvo nurodytas viešame registre įregistruoto turto 120,14 kv. m bendras plotas.

15. Teismas sprendė, jog yra įrodytos abi aplinkybės: kad ieškovai įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą, abu ieškovai yra registruoti viešame registre kaip turto savininkai, ieškovai yra viso ginčo turto savininkai ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, taip pat turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus.

16. Teismas nurodė, kad atsakovai po įvykusių turto perleidimo sandorių (2014 m. ir 2017 m.) savo noru neišsikėlė iš ieškovų įsigytos nuosavybės, tokiu būdu pažeidė ieškovų teisę naudotis įsigytu turtu. Teismas sprendė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovų, kaip turto savininkų, teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

17. Apeliaciniame skunde atsakovai (apeliantai) M. J. ir D. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Teismas nurodė, kad duomenų apie ginčo turto nugriovimą nėra. Su tokia teismo išvada atsakovai nesutinka. Nekilnojamojo turto registre registruotas medinis bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Kad medinis bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamasis namas yra nugriautas, patvirtina statybos specialisto J. Ž. išvada, N. N., G. S. parodymai. Atsakovai prašė teismo paskirti teismo statybinę ekspertizę, užduodant ekspertui klausimą – ar žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatas-gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio sienos – medis su karkasu, bendras plotas – 120,14 kv. m., taip pat pastatas-šiltnamis (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 116,00 kv. m, pastatas-viralinė (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 18,00 kv. m. Teismo ekspertizė būtų paneigusi teismo išvadą, kad medinis bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) tebeegzistuoja. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovų prašomą įrodymą ir paskirti teismo ekspertizę, todėl atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo atsakovų prašomą ekspertizę paskirti.

17.2. Teismas medinį bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamąjį namą sutapatino su nauju mūriniu 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties 1182,78 kv. m. bendro ploto pastatu, tačiau tokioms savo išvadoms pagrįsti nenurodė jokių teisinių ir faktinių argumentų. Mūrinis 1182,78 kv. m. bendro ploto pastatas galėtų būti pripažintas medinio bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamojo namo rekonstrukcija, tačiau byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad medinis gyvenamasis namas buvo visiškai nugriautas, jokios medinio gyvenamojo namo konstrukcijos nėra išlikusios.

17.3. Mūrinis 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties 1182,78 kv. m. bendro ploto pastatas yra naujai pastatytas ir visiškai nesusijęs su mediniu bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamuoju namu ir nei kaip naujas daiktas, nei kaip medinio gyvenamojo namo rekonstrukcija nėra nurodytas ieškovų nuosavybės teisę tariamai patvirtinančiuose dokumentuose (2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui akte Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai tariamai įsigijo medinį bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, kuris 2014-11-13 ir 2017-05-19 antstolio aktų surašymo metu nebeegzistavo. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovų įsigytų daiktų kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, rekonstrukcijos metu pristatytus ir teisiškai neįregistruotus gyvenamojo namo priestatus ir jų būklę, kad ieškovams buvo perleistas faktiškai esantis nekilnojamasis turtas, už kurį ieškovai, įgiję turtą, sumokėjo. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra minima nei Nekilnojamojo turto registre neįregistruota rekonstrukcija, nei faktiškai žemės sklype stovintys pastatai. Teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

17.4. Teismas darė nelogišką ir įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ieškovas G. M., įsigijęs skolininko turtą varžytinėse ir įsigijimo faktą išviešinęs, nereiškė pretenzijų, jog skolininkui priklausęs ir varžytinėse jam parduotas turtas neegzistuoja, todėl tai įrodo, kad 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas egzistuojantis medinis bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamasis namas. Ši teismo išvada yra nelogiška, kadangi ieškovas mano, kad už medinio bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamojo namo kainą įsigijo mūrinį 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties 1182,78 kv. m. bendro ploto pastatą, todėl nėra suinteresuotas neigti medinio bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamojo namo egzistavimą. G. M. atsisakymas reikalauti panaikinti 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina fakto, kad medinis bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamasis namas egzistavo varžytinių metu.

17.5. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra palikti galioti 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui ir 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių aktai. Nei viename iš sprendimų nėra konstatuota, kad mūrinis 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties 1182,78 kv. m. bendro ploto pastatas yra medinio bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamojo namo rekonstrukcija arba, kad ankstesnius sprendimus priėmę teismai patikrino ir nustatė, kad medinis bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamasis namas arba atskiros jo konstrukcijos yra išlikusios. Nei viename iš teismų sprendimų nėra nustatyta jokių skundžiamam sprendimui reikšmingų prejudicinių faktų.

17.6. Skundžiamas sprendimas yra neaiškus ir neįgyvendinamas, kadangi Nekilnojamojo turto registre registruotas medinis bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamasis namas, iš kurio atsakovų iškeldinti neįmanoma, kadangi faktiškai teismo nurodytu adresu yra mūrinis 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties 1182,78 kv. m. bendro ploto pastatas, kuris nei 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui aktu, nei 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių aktu, nei kuriuo nors iš teismo sprendimų nėra nurodytas kaip įsigytas ieškovų.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė A. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Nei vienas iš atsakovų neįrodė aplinkybių, kad jie turi teisę į statinius ir žemės sklypą, kuriuos ieškovai yra įgiję ir yra registruotos jų nuosavybės teisės VĮ Registrų centre. Atsakovams neturint jokių teisių, jie neturi jokio teisinio pagrindo kelti ginčą dėl šių statinių priklausomybės. Statiniai buvo statyti B. N. išduoto 1994-05-20 statybos leidimo pagrindu ir buvo baigti statyti iki juos parduodant ieškovams. Ieškovams įsigyjant turtą, faktiškai statiniai jau buvo pastatyti, tik nebuvo išviešinti.

18.2. Teismas teisingai konstatavo, kad esantys įrodymai patvirtina, jog gyvenamasis namas buvo baigtas statyti 1953 m., rekonstravimo pabaigos metai – 1973 m. Duomenų apie pastato nugriovimą nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors viešame registre duomenys po namo rekonstrukcijos ir nebuvo pakeisti, bet ieškovai 2014 m. ir 2017 m. faktiškai įgijo nuosavybės teisę į pastatą, statinius ir žemės sklypą, kurie faktiškai tuo metu buvo namų valdoje. Buvusių savininkų vardu turtas antstolio buvo įvertintas pagal faktą, o ne pagal viešame registre įregistruotą plotą, ir tai nustatyta teismų galiojančiuose sprendimuose.

18.3. Teismas teisingai nustatė ir motyvavo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra palikti galioti 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui ir 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių aktai, o sprendimuose yra nustatyta, jog antstolis kiekvieną areštuotą turtą daiktą įvertino atskirai, atsižvelgė į daiktų statybos metus, jų nusidėvėjimą, rekonstrukcijos metu pristatytus ir teisiškai neįregistruotus gyvenamojo namo priestatus ir jų būklę ir perleido faktiškai esantį nekilnojamąjį turtą, už kurį ieškovai, įgiję turtą, sumokėjo ir / ar sumažino tuo metu buvusių skolininkų ir turto savininkų skolas kreditoriams. Teismo sprendimais nustatyta, jog buvo įvertintas jau rekonstruotas ginčo nekilnojamasis turtas.

18.4. Atsižvelgdamas į civilinės bylos aplinkybes, bei į tai, kad atsakovai nepateikė savo teisių į ginčo statinį patvirtinančių įrodymų, teismas pagrįstai neskyrė teismo ekspertizės, kadangi niekas byloje neginčijo, kad yra pristatytas priestatas pagal 1994 metų statybos leidimą, išduotą B. N.. Ekspertizės skyrimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, nebūtų paneigęs ieškovų teisės į jų įsigytas nuosavybės dalis, kurias neteisėtai yra užėmę atsakovai. Kaip teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas M. J. nepaveldėjo turto, kuriam prašo skirti teismo ekspertizę, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas.

19. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas G. M. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas pažymėjo, kad abu ieškovai yra teisėti viso nekilnojamojo turto savininkai. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtinta, jog buvę nekilnojamojo turto savininkai B. N. ir G. S. ginčijo 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui aktą ir 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių aktą, tačiau jie buvo palikti galioti, todėl nuosavybės teisėtumo klausimas nebesvarstytinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-05-31 Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei A. A. nuosavybės teise registruotos 57/100 dalys pastato gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

22. Ieškovui G. M. nuosavybės teise registruotos 43/100 dalys pastato gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

23. Pastatas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini): daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statybos pabaigos – 1953 m., rekonstravimo pabaigos – 1973 m., baigtumo 100 proc., sienos – medis su karkasu, aukštų skaičius – 1, bendras plotas – 120,14 kv. m., tūris 433 kub. m., gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 1, kambarių skaičius – 4, kadastro duomenų nustatymo data – 1990-12-28.

24. 2017-05-31 Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui G. M. nuosavybės teise registruotos 500/3011 dalys, o ieškovei A. A. – 2511/3011 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

25. Ieškovė A. A. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis įgijo pagal 2014-11-13 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

26. Ieškovas G. M. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis įgijo pagal 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis R. K. (duomenys neskelbtini) pardavė turtą: (duomenys neskelbtini) G. M., buvęs turto savininkas (skolininkas) – G. S..

27. Ankstesni nurodyto nekilnojamojo turto savininkai buvo B. N., kurios dalį įgijo ieškovė A. A., ir G. S., kurio dalį įgijo ieškovas G. M..

28. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise kada nors būtų priklausęs ar priklauso atsakovams D. S. ir M. J..

29. 1994-05-20 Leidimu Nr. 20 B. N. leista rekonstruoti individualų gyvenamąjį namą į tris butus su kavine ir salėmis sklype (duomenys neskelbtini).

30. Lietuvos Respublikos Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių rajono valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-03-30 pažymoje Nr. 92 nurodyta, kad B. N. ir G. S. 1994-05-20 išduotas leidimas Nr. 20 rekonstruoti gyvenamąjį namą į trijų butų gyvenamąjį namą, kavinę adresu (duomenys neskelbtini) pagal individualų projektą. Pastatų ir statinių statyboje esminių nukrypimų nuo projekto nenustatyta. Gyvenamojo namo su priestatais baigtumas 79 proc.

31. 2022-05-16 Pastatų kasmetinės (pavasarinės) apžiūros akte nurodyta, jog komisija (J. Ž., M. J. ir D. S.) atliko pastatų (duomenys neskelbtini) būklės įvertinimą. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kasmetinės apžiūros atlikti nėra galimybių, nes šis gyvenamasis namas yra nugriautas.

32. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-28-776/2016 pagal ieškovės B. N. ieškinį atsakovams antstoliui R. K. ir A. A., tretiesiems asmenims antstoliui A. L., antstolei V. Š., UAB „Pasvalio butų ūkis“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas antstolis R. K. atsakovės A. A. nuosavybėn perdavė ieškovei B. N. nuosavybės teise priklausančius 2511/3011 dalis 0,3011 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šiltnamį (duomenys neskelbtini), viralinę (duomenys neskelbtini) ir 57/100 dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją – ieškovės B. N. nuosavybėn grąžinti nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. A. iš atsakovo antstolio R. K. priteisti 1158,48 Eur (4000,00 Lt). Ieškovė ieškinį grindė, kad ginčijamo turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu atsakovei perduoto ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė antstolio buvo nustatyta per maža, t. y. ji aiškiai neatitiko tikrosios jo vertės. Be to, perduodant ginčo turtą, buvo pažeistos esminės tiek ieškovės, tiek kitų suinteresuotų asmenų teisės.

33. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad antstolis, 2014-02-11 surašydamas turto arešto aktą, kuriuo ginčo turtą įvertino 54957,43 Eur (189857,00 Lt), teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimo tvarką, taip pat ieškovės teisių bei teisėtų interesų, ar kitų suinteresuotų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nepažeidė. Antstolis tinkamai vadovavosi (duomenys neskelbtini) straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi. Tokią išvadą, teismo vertinimu, pagrindžia byloje esantys duomenys bei atsakovo antstolio R. K. paaiškinimai. Atsakovas paaiškino, kad ginčo turtas buvo įkainotas ne remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o kiekvieną areštuotą daiktą įvertinant atskirai, atsižvelgiant į areštuoto turto realią rinkos kainą, daikto buvimo vietą, viešai skelbiamą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, daiktų statybos metus, jų nusidėvėjimą, rekonstrukcijos metu pristatytus ir teisiškai neįregistruotus gyvenamojo namo priestatus ir jų būklę, taip pat į aplinkybes, kad turtas priklauso ne vienam savininkui, kad ieškovės idealioji turto dalis neatidalinta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas seniai pasibaigęs, kad yra tikimybė, jog rekonstruojant daiktą galimi nukrypimai nuo rekonstrukcijos projekto ir dėl to ateityje gali kilti savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmės. Teismas sutiko, kad šios aplinkybės buvo reikšmingos įvertinant ginčo turtą ir, kad įvertinęs jas, antstolis ginčo turtą įkainojo objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad antstolis, nustatydamas ginčo turto vertę, neįvertino, kad ginčo turtui atlikta rekonstrukcija, kuri neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismas akcentavo, jog antstolis nurodė, kad ginčo turtas buvo apžiūrėtas vietoje, padarytos ginčo turto nuotraukos, kurios pridėtos prie vykdomosios bylos.

34. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-375-569/2017 nutarta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigė, kad turto perdavimo išieškotojui aktas yra negaliojantis, kadangi turtas atsakovei A. A. yra parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta CPK nustatyta tvarka, be to, turto perdavimo išieškotojui aktas pažeidė esmines ieškovės ir kitų suinteresuotų asmenų teises. Be to, įkainojant namą, antstolis nevertino aplinkybių, kad gyvenamas namas buvo rekonstruotas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija vykdyta ir baigta 1973 metais. Statinys pagal išduotą leidimą eksploatacijai nepriduotas ir jo kadastriniai matavimai taip pat neatlikti. Iš bylų duomenų nustatyta, kad antstolis, įkainojant skolininkės turtą, jį įvertino realia rinkos kaina – 230000,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš šio turto tik 57/100 dalys priklauso B. N.. Atsakovei A. A. buvo perduotos 57/100 dalys gyvenamojo namo, o ne visas gyvenamasis namas. Ginčo turtas priklauso ne vienam savininkui. Teismas nurodė, kad antstolis, atlikdamas apeliantės ginčo turto vertinimą, kiekvieną areštuotą daiktą įvertino atskirai, atsižvelgdamas į areštuoto turto realią rinkos kainą, daikto buvimo vietą, viešai skelbiamą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, daiktų statybos metus, jų nusidėvėjimą, rekonstrukcijos metu pristatytus ir teisiškai neįregistruotus gyvenamojo namo priestatus ir jų būklę, taip pat į aplinkybes, kad turtas priklauso ne vienam savininkui, kad ieškovės idealioji turto dalis neatidalinta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas seniai pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog antstolis R. K. apeliantės ginčo turtą įvertino realiai ir atsižvelgdamas į gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją.

35. Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-105-291/2018 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams antstoliui R. K., G. M., tretiesiems asmenims A. A., J. M. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis R. K. (duomenys neskelbtini) už 12000 Eur pardavė G. M. nuosavybėn jam, t. y. G. S., nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 500/3011 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis inžinerinio statinio (šulinys), esančio (duomenys neskelbtini). Pripažinus negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikyti restituciją – jam, t.y. G. S., nuosavybėn grąžinti turtą, kuris nepagrįstai buvo parduotas iš varžytynių, o iš jo atsakovui G. M. priteisti 12000 Eur. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas yra negaliojantis, kadangi buvo parduotas neegzistuojantis nekilnojamasis daiktas; turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti; antstolio skelbimas apie varžytynes yra klaidinantis ir neatitinka tikrovės, kadangi toks medinis apmūrytas 120,14 kv. m. ploto gyvenamasis namas, apie kurio varžytynes buvo paskelbta ir kuris buvo parduotas pirkėjui pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo metu nebeegzistavo.

36. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad antstolis R. K. 2016-12-29 arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: 500/3011 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis inžinerinio statinio (šulinio), esančio (duomenys neskelbtini). 2016-12-29 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad areštuoto turto vertė – 20000,00 Eur. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis būtų pardavęs iš varžytynių neegzistuojantį turtą, atvirkščiai, antstolis pardavė, o atsakovas G. M. varžytynėse nusipirko ieškovo G. S., kaip bendraturčio, dalį bendrame turte, kurio kita to paties turto dalis anksčiau priklausė jo motinai B. N., o įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2017-05-04 nutartimi (civilinė byla e2A-375-569/2017) perėjo trečiojo asmens A. A. nuosavybėn. B. B. N. (ankstesnė bendraturtė) ir G. S. dalys bendrame turte adresu (duomenys neskelbtini), seniai yra nustatytos ir išviešintos Registrų centre. Varžytynėse atsakovas G. M. nusipirko būtent skolininkui G. S. nuosavybės teise priklausiusį turtą (500/301 1 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 43/100 dalis bei 43/100 dalis kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir įsigijimo faktą išviešino. Teismas konstatavo, jog įkainojant skolininko turtą antstolis neturėjo jokių abejonių dėl turto vertės.

37. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-404-210/2019 nutarta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą ieškovo (apelianto) apeliacinio skundą argumentą, kad antstolis skolininko turtą iš varžytynių pardavė už mažesnę kainą. Teismas nurodė, kad apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad antstolis pardavė neegzistuojantį turtą, antstolio skelbimas apie varžytynes yra klaidinantis ir neatitinka tikrovės, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes tokiai apelianto pozicijai prieštarauja byloje esantys duomenys. Priešingai, nei nurodo apeliantas, vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apelianto G. S. motina B. N., 1995-03-17 dovanojimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini), dalį jai priklausiusio turto – 43/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ir 43/100 dalis kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui G. S.. Apeliantas 2003-02-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybę į 500/3011 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo jam padovanotos 43/100 dalys gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ir 43/100 dalys kiemo statinių, (duomenys neskelbtini). Ankstesnės bendraturtės B. N. ir ieškovo G. S. dalys bendrame turte, adresu: (duomenys neskelbtini), yra nustatytos ir išviešintos Registrų centre. A. G. M., įsigijęs skolininko turtą varžytynėse ir įsigijimo faktą išviešinęs, nepareiškė pretenzijų, jog skolininkui priklausęs ir varžytynėse jam parduotas turtas neegzistuoja, todėl apelianto skundo argumentas, jog antstolis pardavė neegzistuojantį turtą, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl ginčo esmės

38. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

39. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 kt.).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovai teismo prašė iškeldinti atsakovus D. S. ir M. J. iš ieškovams A. A. priklausančio turto dalies 57/100 viso turto ir G. M. priklausančio turto dalies 43/100 viso turto – pastato gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastato šiltnamio (duomenys neskelbtini), pastato viralinės (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

41. Byloje nustatyta, kad ieškovei A. A. nuosavybės teise registruotos 57/100 dalys pastato gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastato šiltnamio (duomenys neskelbtini), pastato viralinės (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui G. M. – 43/100 dalys pastato gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

42. Ieškovė A. A. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis įgijo pagal 2014-11-13 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas G. M. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis įgijo pagal 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

43. Nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, jog buvę nekilnojamojo turto savininkai B. N. ir G. S. teisme ginčijo 2014-11-13 Turto perdavimo išieškotojui aktą ir 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, tačiau ginčijami aktai buvo palikti galioti.

44. Atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas medinį bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamąjį namą sutapatino su nauju mūriniu 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties 1182,78 kv. m. bendro ploto faktiškai žemės sklype stovinčiu pastatu. Atsakovai nurodė, jog mūrinis 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties 1182,78 kv. m. bendro ploto pastatas yra naujai pastatytas ir visiškai nesusijęs su mediniu bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamuoju namu ir nei kaip naujas daiktas, nei kaip medinio gyvenamojo namo rekonstrukcija nėra nurodytas ieškovų nuosavybės teisę tariamai patvirtinančiuose dokumentuose (2017-05-19 turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui akte Nr. (duomenys neskelbtini).

45. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų nurodytais argumentais, kad 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-11-13 Turto perdavimo išieškotojui akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvardyti atsakovų nurodyti faktiškai žemės sklype stovintys pastatai (plytų mūro dviejų aukštų namas, prie kurio pristatyti 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties priestatai (3 butai, kavinė su salėmis, t. y. komercinės paskirties patalpos), taip pat neįvardyta ir 120,14 kv. m medinio gyvenamojo namo rekonstrukcija.

46. Civilinės bylos duomenys patvirtina vykdytos rekonstrukcijos faktą. 1994-05-20 Leidimu Nr. 20 B. N. buvo leista rekonstruoti individualų gyvenamąjį namą į tris butus su kavine ir salėmis. Lietuvos Respublikos Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių rajono valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-03-30 pažymoje Nr. 92 nurodyta, kad B. N. ir G. S. 1994-05-20 išduotas leidimas Nr. 20 rekonstruoti gyvenamąjį namą į trijų butų gyvenamąjį namą, kavinę adresu (duomenys neskelbtini) pagal individualų projektą. Pastatų ir statinių statyboje esminių nukrypimų nuo projekto nenustatyta. Gyvenamojo namo su priestatais baigtumas 79 proc.

47. Ieškovai nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamojo turto dalis įgijo 2014 m. ir 2017 m. Ieškovai 2014 m. ir 2017 m. įgijo nuosavybės teisę į pastatą, statinius ir žemės sklypą, tačiau viešame registre duomenys po namo rekonstrukcijos nebuvo pakeisti.

Žemesnės instancijos teismas

48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra palikti galioti 2014-11-13 Turto perdavimo išieškotojui ir 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktai, o sprendimuose yra nustatyta, jog antstolis kiekvieną areštuotą turtą daiktą įvertino atskirai, atsižvelgė į daiktų statybos metus, jų nusidėvėjimą, rekonstrukcijos metu pristatytus ir teisiškai neįregistruotus gyvenamojo namo priestatus ir jų būklę ir perleido faktiškai esantį nekilnojamąjį turtą, už kurį ieškovai, įgiję turtą, sumokėjo ir / ar sumažino tuo metu buvusių skolininkų ir turto savininkų B. N. ir G. S. skolas kreditoriams. Teismo sprendimais buvo nustatyta, jog buvo įvertintas jau rekonstruotas ginčo nekilnojamasis turtas, dėl ko atitinkamai pradinė turto vertė buvo nustatyta 230000 Lt, kai viešo registro duomenimis 1995-12-05 120,14 kv. m ploto turtas buvo įvertintas 58854 Lt.

49. Atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nei viename iš sprendimų nėra konstatuota, kad mūrinis 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties 1182,78 kv. m. bendro ploto pastatas yra medinio bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamojo namo rekonstrukcija arba, kad ankstesnius sprendimus priėmę teismai patikrino ir nustatė, kad medinis bendro 120,14 kv. m. ploto gyvenamasis namas arba atskiros jo konstrukcijos yra išlikusios. Atsakovų vertinimu, nei viename iš teismų sprendimų nėra nustatyta jokių skundžiamam sprendimui reikšmingų prejudicinių faktų.

50. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

51. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinės galios būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

52. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).

53. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, turi prejudicinę galią, res judicata reikšmę ir šioje byloje, kadangi minėtose bylose buvo įrodinėjamos ir nustatinėjamos su nagrinėjama byla susijusios aplinkybės. Akcentuotinos šios teismų sprendimų išvados.

55. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. e2-28-776/2016) konstatavo, jog antstolis, 2014-02-11 surašydamas turto arešto aktą, teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimo tvarką, taip pat ieškovės teisių bei teisėtų interesų, ar kitų suinteresuotų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nepažeidė. Teismas vadovavosi antstolio paaiškinimais, kad ginčo turtas buvo įkainotas ne remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o kiekvieną areštuotą daiktą įvertinant atskirai, atsižvelgiant į areštuoto turto realią rinkos kainą, daikto buvimo vietą, viešai skelbiamą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, daiktų statybos metus, jų nusidėvėjimą, rekonstrukcijos metu pristatytus ir teisiškai neįregistruotus gyvenamojo namo priestatus ir jų būklę, taip pat į aplinkybes, kad turtas priklauso ne vienam savininkui, kad ieškovės idealioji turto dalis neatidalinta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas seniai pasibaigęs. Teismas sutiko, kad šios aplinkybės buvo reikšmingos įvertinant ginčo turtą ir, kad įvertinęs jas, antstolis ginčo turtą įkainojo objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Teismas akcentavo, jog antstolis nurodė, kad ginčo turtas buvo apžiūrėtas vietoje, padarytos ginčo turto nuotraukos, kurios pridėtos prie vykdomosios bylos, ir nesutiko su ieškovės pozicija, kad antstolis, nustatydamas ginčo turto vertę, neįvertino, kad ginčo turtui atlikta rekonstrukcija, kuri neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2A-375-569/2017) nurodė, jog antstolis R. K. apeliantės ginčo turtą įvertino realiai ir atsižvelgdamas į gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją.

56. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-105-291/2018) pažymėjo, jog ieškovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis būtų pardavęs iš varžytynių neegzistuojantį turtą, atvirkščiai, antstolis pardavė, o atsakovas G. M. varžytynėse nusipirko ieškovo G. S., kaip bendraturčio, dalį bendrame turte, kurio kita to paties turto dalis anksčiau priklausė jo motinai B. N., o įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2017-05-04 nutartimi (civilinė byla e2A-375-569/2017) perėjo trečiojo asmens A. A. nuosavybėn. B. B. N. (ankstesnė bendraturtė) ir G. S. dalys bendrame turte seniai yra nustatytos ir išviešintos Registrų centre. Varžytynėse atsakovas G. M. nusipirko būtent skolininkui G. S. nuosavybės teise priklausiusį turtą. Teismas konstatavo, jog įkainojant skolininko turtą antstolis neturėjo jokių abejonių dėl turto vertės. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2A-404-210/2019) nurodė, jog atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ieškovo (apelianto) apeliacinio skundą argumentai, kad antstolis skolininko turtą iš varžytynių pardavė už mažesnę kainą. Teismas nurodė, kad apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad antstolis pardavė neegzistuojantį turtą, antstolio skelbimas apie varžytynes yra klaidinantis ir neatitinka tikrovės, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutiko, nes tokiai apelianto pozicijai prieštarauja byloje esantys duomenys.

57. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

58. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje buvo įvertinta įrodymų visuma, kurių pagrindu buvo padarytos išvados apie įrodinėjimo dalyku šioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos šios esminės aplinkybės – ieškovė A. A. nekilnojamojo turto dalis įgijo pagal 2014-11-13 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas G. M. nekilnojamojo turto dalis įgijo pagal 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjusiais teismų sprendimais aktai palikti galioti); byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo atliekama gyvenamojo namo rekonstrukcija, tačiau viešame registre duomenys po namo rekonstrukcijos nebuvo pakeisti; ieškovai 2014 m. ir 2017 m. įgijo nuosavybės teisę į pastatą, statinius ir žemės sklypą, kurie faktiškai tuo metu buvo namų valdoje; įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad turtas antstolio buvo įvertintas pagal faktą, o ne pagal viešame registre įregistruotą plotą, antstolis turtą įvertino didelę kaina, jis vertino kiekvieną objektą atskirai, įvertino statybos metus, rekonstrukciją ir perleido faktiškai esantį nekilnojamąjį turtą, už kurį ieškovai, įgiję turtą, sumokėjo ir / ar sumažino tuo metu buvusių skolininkų ir turto savininkų B. N. ir G. S. skolas kreditoriams; įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog buvo įvertintas jau rekonstruotas ginčo nekilnojamasis turtas, todėl atitinkamai pradinė turto vertė buvo nustatyta 230000,00 Lt (viešo registro duomenimis 1995-12-05 120,14 kv. m ploto turtas buvo įvertintas 58854 Lt); duomenų apie 120,14 kv. m ploto pastato nugriovimą nėra, tokių faktų nepatvirtina atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (statybos specialisto J. Ž. išvada, N. N., G. S. parodymai), įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog visiškai nepagrįsti yra argumentai, kad antstolis pardavė neegzistuojantį turtą, todėl skirti atsakovų prašomą ekspertizę pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.

59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovai šiuo atveju byloje įrodė, kad yra turto savininkai ir, kad jų teisės yra pažeistos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo nekilnojamasis turtas registruotas ieškovų vardu, atsakovai po raginimų iš šio turto išsikelti to nepadarė, savo noru neišsikėlė iš ieškovų įsigytos nuosavybės, tokiu būdu pažeidė ieškovų teisę naudotis įsigytu turtu, ieškovams nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo nekilnojamasis turtas nuosavybės teise kada nors būtų priklausęs ar priklauso atsakovams D. S. ir M. J.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodytos abi aplinkybės: kad ieškovai įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą, abu ieškovai yra registruoti viešame registre kaip turto savininkai, ieškovai yra viso ginčo turto savininkai ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), taip pat turi teisę reikalauti kreiptis į teismą pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

60. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

62. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės A. A. bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2023-01-19 sąskaita už teisinę pagalbą, kurios suma 315,00 Eur, bei 2023-01-19 ataskaita apie sugaištą darbo laiką, tačiau apmokėjimo dokumentas, patvirtinantis apie ieškovės realiai patirtas 315,00 Eur išlaidas, apeliacinės instancijos teismui nepateiktas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės nurodytos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė