Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. N. ieškinį atsakovams antstoliui R. K. ir A. A., tretiesiems asmenims antstoliui A. L., antstolei V. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio butų ūkis“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje kilo ginčas dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

11.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-08-06 patvarkymu buvo paskelbtos skolininkės turto antrosios varžytynės už 60 procentų turto vertės nuo turto įkainojimo sumos, už 113 854,00 Lt, kurios neįvyko, nes nė vienas dalyvis jose neužsiregistravo. Atsakovas antstolis R. K. pakartotinai pasiūlė išieškotojams pasiimti antrosiose varžytynėse neparduotą skolininkės turtą ir sumokėti susidariusias vykdymo išlaidas bei lėšų dalį, viršijančią skolos sumą. Atsakovė A. A. atsiuntė antstoliui sutikimą, patvirtindama, kad sutinka pasiimti varžytynėse neparduotą skolininkės turtą ir į antstolio depozitinę sąskaitą iki nurodytos datos sumokėti 13674,70 Lt. 2014-11-13 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-19001-14 atsakovas antstolis R. K. atsakovės A. A. nuosavybėn perdavė ieškovei B. N. nuosavybės teise priklausančius 2511/3011 dalis 0,3011 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 57/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 57/100 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12.Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad būtų išduotas liudijimas ieškovei sudaryti sutartį su turto vertintoju turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (tiek nekilnojamojo turto, tiek statybinių konstrukcijų) vertei nustatyti, leisti turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą bei atlikti jo foto fiksaciją, ieškovei pateikus Turto vertės nustatymo ataskaitą – ją priimti ir ištirti teismo posėdyje. Tik atlikus šiuos veiksmus – gavus šiuos rašytinius įrodymus apie turto vertę bei juos ištyrus, galima teisingai išnagrinėti ieškovės ieškinį.

13.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Šalys procesiniuose dokumentuose yra pateikusios išsamų savo ginčo situacijai taikytinos teisės aiškinimą ir įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi išdavė ieškovei teismo liudijimą atlikti ginčo turto kadastrinius matavimus ir pakeistus kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad galėtų būti atlikta teismo paskirta turto vertės nustatymo teismo ekspertizė, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14.Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovei buvo apribotos teisės gauti įrodymus, patvirtinančius jos ieškinio argumentus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apkaltino ieškovę proceso vilkinimu ir 2016 m. birželio 23 d. nutartimi atšaukė 2016 m. kovo 2 d. nutartimi išduotą liudijimą ieškovei gauti rašytinį įrodymą. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

15.Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi išdavė teismo liudijimą apie teisę ieškovei gauti rašytinį įrodymą – sudaryti susitarimą su asmeniu, turinčiu teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, šiltnamio, viralinės ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo, taip pat gauti kadastrinių matavimų bylas, taip pat gauti visus statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, reikalingus pateikti kadastro tvarkytojui kartu su kadastro duomenų byla, bei juos pateikti kadastro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centras. Nustatė ieškovei šiems veiksmams atlikti bei po kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre pateikti kadastro duomenų bylas teismui dviejų mėnesių terminą nuo minėtos nutarties gavimo dienos.

16.Ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdė teismo nutarties, neatliko ginčo turto kadastrinių matavimų ir pakeistų kadastro duomenų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, kad galėtų būti atlikta teismo paskirta turto vertės nustatymo teismo ekspertizė. 2016 m. birželio 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad teismo nutarties vykdymas užtruko, kadangi ieškovė yra senyvo amžiaus ir nespėjo susitvarkyti dokumentų VGTPT Šiaulių skyriuje, kad valstybės lėšomis apmokėtos kadastrinių matavimų atlikimo išlaidos. Nurodė, kad gyvenamojo namo kadastriniai matavimai yra atlikti, tačiau kadastrinių matavimų byla ieškovei bus išduota, gavus apmokėjimą už atliktus darbus. Pažymėtina, kad buvo atlikti tik gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, tačiau reikalinga buvo atlikti ir žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nebuvo kreiptasi į statybos inspekciją dėl statybos teisėtumo ir negauti bei nepateikti teismui statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Kadastro byla nepateikta valstybės įmonei Registrų centas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama nuo 2014-11-25, ieškovė turėjo atstovę, kuri galėjo padėti ieškovei nustatytu terminu įvykdyti nutarties reikalavimus. Ieškovės amžius nėra pateisinama priežastis dėl netinkamo nutarties vykdymo, pažymėtina, kad ieškovė byloje savo teises įgyvendina per atstovę. Esant nurodytoms aplinkybėms, bylos nagrinėjimas parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje užsitęsė pernelyg ilgai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atšaukė 2016 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovei išduotą teismo liudijimą.

17.Apeliantė teigia, kad turto perdavimo išieškotojui aktas yra negaliojantis, kadangi turtas atsakovei A. A. yra parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta CPK nustatyta tvarka, be to, turto perdavimo išieškotojui aktas pažeidė esmines ieškovės ir kitų suinteresuotų asmenų teises. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

18.CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės. Tam, kad būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). CPK 602 straipsnio 7 punkte numatyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktą teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Pažymėtina, kad turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

19.Apeliantės teigimu, turto perdavimo išieškotojui aktas yra negaliojantis, nes turtas atsakovei A. A. yra parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įkainojant namą, antstolis nevertino aplinkybių, kad gyvenamas namas buvo rekonstruotas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

20.Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju skolininkė pareiškė pretenzijas, abejones dėl turto įkainojimo, todėl paskelbtas turto varžytynes 2014-04-11 atšaukė ir 2014-04-22 patvarkymu areštuoto turto vertei nustatyti skyrė ekspertizę, B. N. nustatydamas terminą iki 2014-04-29 apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas, tačiau apeliantė iki nustatyto termino nesumokėjo ekspertizės atlikimo išlaidų ir tolimesne vykdomosios bylos eiga nepasidomėjo.

21.CPK 718 straipsnyje numatyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antrosiose varžytinėse nustatoma – šešiasdešimt procentų minėtos kainos. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2014-03-12 patvarkymu buvo paskelbtos skolininkės areštuoto turto varžytynės. Pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina – 151 806,00 Lt, t. y. 80 procentų nuo įkainojimo vertės. 2014-08-06 patvarkymu buvo paskelbtos skolininkės turto antrosios varžytynės už 113 854,00 Lt, t. y. 60 procentų turto vertės nuo turto įkainojimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis tinkamai vadovavosi CPK 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi.

22.Apeliantė, remdamasi kadastro matavimų, atliktų 2016 m. duomenimis, teigia, kad masinio vertinimo būdu nustatyta ginčo turto vertė yra 4,2 karto didesnė už antstolio turto įkainojimą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija vykdyta ir baigta 1973 metais. Statinio kadastriniai matavimai neatlikti. Statinys pagal išduotą leidimą eksploatacijai nepriduotas ir jo kadastriniai matavimai taip pat neatlikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktoje kadastrinių matavimų byloje masiniu vertinimu nustatyta vidutinė rinkos vertė. Iš bylų duomenų matyti, kad antstolis, įkainojant skolininkės turtą, jį įvertino realia rinkos kaina – 230 000,00 Lt, pažymėtina, kad iš šio turto tik 57/100 dalys priklauso B. N.. Atsakovei A. A. buvo perduotos 57/100 dalys gyvenamojo namo, o ne visas gyvenamasis namas. Ginčo turtas priklauso ne vienam savininkui.

23.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, atlikdamas apeliantės ginčo turto vertinimą, kiekvieną areštuotą daiktą įvertino atskirai, atsižvelgiant į areštuoto turto realią rinkos kainą, daikto buvimo vietą, viešai skelbiamą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, daiktų statybos metus, jų nusidėvėjimą, rekonstrukcijos metu pristatytus ir teisiškai neįregistruotus gyvenamojo namo priestatus ir jų būklę, taip pat į aplinkybes, kad turtas priklauso ne vienam savininkui, kad ieškovės idealioji turto dalis neatidalinta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas seniai pasibaigęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas antstolis R. K. apeliantės ginčo turtą įvertino realiai ir atsižvelgdamas į gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją.

24.Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė B. N. privalėjo įrodyti, kad antstolis pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai ir dėl to turtas išieškotojai perduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK nustatyta tvarka. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė.

25.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad ginčijamas Turto perdavimo išieškotojui aktas neatitinka įstatymo reikalavimų – jame nėra apibūdintas visas aktu atsakovei A. A. perduotas turtas bei turtinės teisės. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad įkainojant skolininkės turtą, apeliantė neteikė jokių įrodymų nei apie statinio tūrio padidėjimą, todėl skundo argumentai apie statybinių konstrukcijų sukūrimą ir nebaigto statybos produkto ar jo dalių perdavimą išieškotojai pagal turto perdavimo aktą, yra visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje konstatuota, kad antstolis, įkainodamas ginčo turtą, įvertino atliktą rekonstrukciją, nors po jos atlikimo ginčo turto kadastro duomenys nebuvo pakeisti Nekilnojamojo turto registre, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad klausimas dėl statybinių konstrukcijų perdavimo išieškotojai net neturėjo būti sprendžiamas.

26.Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad antstolis turėjo pareigą imtis priemonių iš varžytynių parduodamo turto vertei nustatyti, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas sumokėjo sumas į antstolio depozitinę sąskaitą ekspertizės išlaidoms atlyginti.

27.CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas antstolis R. K. nurodė, kad įkainojant ginčo turtą jam pagrįstų abejonių dėl ginčo turto vertės nekilo, o ieškovė pateikdama prašymą paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę, konkrečių prieštaravimų nenurodė. Taip pat pažymėtina, kad antstolis, siekdamas išsklaidyti abejones skolininkei ir jos įgaliotiniui, paskelbtas turto varžytynes 2014-04-11 atšaukė ir 2014-04-22 patvarkymu areštuoto turto vertei nustatyti skyrė ekspertizę, B. N. nustatydamas terminą iki 2014-04-29 apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas, tačiau apeliantė šiuo antstolio sprendimu nepasinaudojo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertina, kad šie antstolio argumentai yra pagrįsti, todėl antstolis neprivalėjo skirti ekspertizę savo iniciatyva.

28.Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog antstolis privalėjo apeliantę informuoti, kad turto vertės nustatymo ekspertizė nebus atliekama. Pažymėtina, kad antstolis skolininkės prašymą išsprendė priimdamas patvarkymą skirti ekspertizę bei įpareigojo skolininkę apmokėti ekspertizės išlaidas ir nustatė konkretų jų apmokėjimo terminą – iki 2014-04-29. Vykdymo procese skolininkas turi pareigą būti aktyviu, domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnis), bendradarbiauti su antstoliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė kaip vykdymo proceso šalis, privalėjo ne tik antstolio patvarkymą vykdyti, bet ir bendradarbiauti su antstoliu bei domėtis vykdymo proceso eiga, žinodama, kad neįvykdė antstolio patvarkymo, turėjo domėtis, kokia tolimesnė vykdymo eiga. Antstolis, iki patvarkyme nurodytos datos negavęs piniginių lėšų apmokėjimui už prašomą skirti ekspertizę, privalėjo veikti aktyviai ir nevilkinti proceso bei neprivalėjo atskirai informuoti apeliantę, kad turto vertės nustatymo ekspertizė nebus atliekama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

29.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos. Atsakovai ir trečiasis asmuo, pateikę atsiliepimus į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.