- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- e2-6489-797/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- A. A., G. M.
- Atsakovas
- D. S., M. J.
- Advokatai
- Inga Mekienė, Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Editai Kavaliauskienei, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės A. A. atstovei advokatei Ingai Mekienei, teismo salėje dalyvaujant ieškovui G. M., atsakovei D. S., jos atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui, atsakovui M. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir G. M. ieškinį atsakovams D. S., M. J. dėl iškeldinimo iš patalpų, nesuteikiant kitų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir iškeldinti atsakovus D. S. ir M. J. iš ieškovams A. A. priklausančio turto dalies 57/100 viso turto ir G. M. priklausančio turto dalies 43/100 viso turto, pastato gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), pastato šiltnamio Nr. (duomenys neskelbtini), pastato viralinės Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitų patalpų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas G. M. prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis, kuriomis jis negali naudotis, kadangi po raginimų išsikelti, atsakovai jame gyvena ir neatlaisvina patalpų ir žemės sklypo, tuo pažeisdami jo, kaip turto savininko, teises. Jis įgijo turtą nuosavybės teise, prieš tai jį apžiūrėjo, nuvyko į vietą, pinigai buvo sumokėti, o turtu negali naudotis.
Ieškovė A. A. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, jai atstovauja advokatė, kuri ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, jog ieškovė A. A. įgijo 57/100 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau juo negali naudotis, kadangi jame gyvena atsakovai ir neatlaisvina turto, nors jau buvo paprašyta tai padaryti. Nurodo, jog teismo procesai vyko ir anksčiau, nes buvę turto savininkai ginčijo įgijimo pagrindą, tačiau teismo sprendimas buvo palankus ieškovei, kuri yra įgijusi turtą po jo rekonstrukcijos / statybos, tik Nekilnojamojo turto registre po namo rekonstrukcijos nėra pakeisti duomenys apie turtą. Teigia, kad ieškovė įgijo turtą, kuris faktiškai ir yra, nes 2014 m. namas jau buvo pastatytas.
A. D. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kadangi jos motina B. N. faktiškai pastatė naują namą, o ieškovai neįgijo nuosavybės teisės į visą namą, nes buvo parduotas tik 120 kv. m ploto turtas, kuris yra nugriautas ir jo vietoje yra virš 1000 kv. m pastatytas pastatas, kurio ieškovai neįgijo.
A. M. J. prašo ieškinį atmesti, nes ieškovai įgijo tik 120 kv. m ploto namą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis yra atsakovės D. S. sūnus ir B. N. vaikaitis, paveldėjęs jos turtą. Teigia, kad Paveldėjimo teisės liudijime nėra įtrauktas ginčo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), jis šio turto nepaveldėjo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti, nes ieškovai neįgijo turto, iš kurio prašo iškeldinti, jie neturi reikalavimo teisės į naujai pastatytą namą, nes medinis namas neegzistuoja, jis buvo nugriautas. Dėl ankstesnių teismo sprendimų atstovas nurodo, jog teismas nėra konstatavęs, jos ieškovai įgijo rekonstruotą pastatą, o atsakovai nebuvo bylos šalimis, todėl teismo sprendimai neturi prejudicinės galios.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymo ieškovams nuosavybės teise ir atsakovų iškeldinimo, kadangi ieškovai negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu dėl to, nes juo naudojasi atsakovai ir neatlaisvina turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad viešame registre ieškovei A. A. nuosavybės teise registruotos 57/100 dalys, o ieškovui G. M. – 43/100 dalys nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovų vardu registruotos dalys pastato gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė A. A. 57/100 turto dalis įgijo pagal (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo išieškotojui aktą, o ieškovas G. M. 43/100 turto dalis - pagal 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Ankstesni nekilnojamojo turto savininkai buvo B. N., kurios dalį įgijo ieškovė A. A., ir G. S., kurio dalį įgijo ieškovas G. M.. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad ginčo nekilnojamasis turtas nuosavybės teise kada nors būtų priklausęs ar priklauso atsakovams D. S. ir M. J..
Į bylą pateikti įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, jog buvę nekilnojamojo turto savininkai B. N. ir G. S. ginčijo teisme 2014-11-13 Turto perdavimo išieškotojui aktą ir 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, tačiau įsiteisėjusiais teismo sprendimais ginčijami aktai buvo palikti galioti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo nekilnojamasis turtas registruotas ieškovų vardu, atsakovai po raginimų išsikelti to nepadarė, todėl ieškovai kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo (CPK 178, 182, 279 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenustato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Asmuo, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes.
Iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų ir kitų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovai yra savininkai ir ar egzistuoja neteisėtas jų nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).
Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).
Į bylą nepateikti įrodymai, jog tarp šalių būtų susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai (nuoma, panaudota ir pan.), į raginimus išsikelti atsakovai nesureagavo, todėl turto savininkai įgijo teisę reikalauti atsakovų iškeldinimo pagal CK 4.98 straipsnį, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, nurodo, jog ieškovai nėra įgiję nuosavybės teisės į vis nekilnojamąjį turtą, nes jiems buvo perleistas 120 kv. m turtas, kuris neegzistuoja. Atsikirtimus grindė savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais.
Teisme buvo apklausti liudytojai. L. N. N. parodė, kad ji yra atsakovės D. S. sesuo, B. N. dukra, kad medinio namo nėra, prisimena, kad vyko statyba, kurią vykdė jos tėvai; tėvas V. N. mirė gal 2012 m; naujame name dalis turto buvo padovanota G. S. jau po namo statybos.
Liudytojas G. S. patvirtino, kad yra atsakovės brolis, bet jo tėvas yra kitas;, kad motinos medinis namas buvo apmūrytas gal 2000 m., vėliau nugriautas, o iš seno medinio namo buvo likę tik pamatai, jam motina dovanojo dar medinį apmūrytą namą, tiksliai nepamena kuriais tais metais buvo.
Liudytojas J. Ž. patvirtino, jog jis yra statybos inžinierius, verčiasi individualia veikla nuo 1994 m.; jis buvo pakviestas į (duomenys neskelbtini), kasmetinei neeilinei apžiūrai; jam nesvarbu, kas kviečia - ar savininkas, ar nuomininkas; tvirtino, jog nuvykęs rado visai kitą pastatą, negu yra pagal unikalų numerį, pastatas buvo žymiai didesnis, tačiau kada jis pastatytas, negalėjo pasakyti.
Iš liudytojų apklausos matyti, kad jie negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti atsakovų atsikirtimuose nurodytos aplinkybės, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės, kad turtas, iš kurio prašo iškeldinti, neegzistuoja (CPK 178, 185 str.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas baigtas statyti 1953 m., rekonstravimo pabaigos metai 1973 m. Duomenų apie pastato nugriovimą nėra. (duomenys neskelbtini) B. N. ir G. S. buvo išduotas leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą į gyv. namą 3 butų, kavinę. (duomenys neskelbtini) Statybos inspekcijos pažyma patvirtina, jog pagal išduotą leidimą nukrypimų nuo projekto nenustatyta, kad gyvenamojo namo su priestatais baigtumas 79 proc. G. S. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi buvo perleistos 43/100 nekilnojamojo turto dalys, kas taip pat įrodo, jog turtas buvo. Duomenų apie ginčo turto nugriovimą nėra (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo 2014 m. ir 2017 m. Po leidimo rekonstruoti gyvenamąjį namą išdavimo tuometiniai turto savininkai duomenų viešame registre nepakeitė, nors tokią galimybę turėjo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors viešame registre duomenys po namo rekonstrukcijos ir nebuvo pakeisti, bet ieškovai 2014 m. ir 2017 m. faktiškai įgijo nuosavybės teisę į pastatą, statinius ir žemės sklypą, kurie faktiškai tuo metu buvo namų valdoje. Buvusių savininkų vardu turtas antstolio buvo įvertintas pagal faktą, o ne pagal viešame registre įregistruotą plotą ir tai nustatyta teismų galiojančiuose sprendimuose. Antstolis vertino kiekvieną objektą atskirai, įvertino statybos metus, rekonstrukciją, dėl to turtas įvertintas didele kaina. Teismo posėdyje ieškovas G. M. paaiškino, kad, prieš įsigyjant turtą, buvo nuvykęs į vietą, matė, kokį turtą įgis, žinojo, jog dalis turto turi kitą savininką A. A. ir suvokė, jog įgyja didesnį ir brangesnį turtą, nei buvo nurodyta viešame registre 120.14 kv. m ploto pastatas. Svarbi aplinkybė yra ir ta, jog, mirus B. N., jos įpėdinis - atsakovas šioje byloje - M. J. nepaveldėjo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Tai taip pat patvirtina, jog viso ginčo turto savininkai yra ieškovai (CPK 178, 185 str.).
Atsakovai atsikerta ir nurodo, kad nors teismai ir buvo nagrinėję buvusių savininkų ieškinius, kuriais savininkai ginčijo turto įgijimo aktus, tačiau teismas nėra konstatavęs, jog ieškovai įgijo rekonstruotą pastatą, o atsakovai nebuvo bylos šalimis, todėl teismo sprendimai neturi prejudicinės galios. Su tokia atsakovų pozicija teismas nesutinka.
Iš byloje esančios Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, jog tuometinė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininkė B. N. ginčijo (duomenys neskelbtini) turto perdavimo išieškotojui aktą, teigė, kad nenurodytas ir neapibūdintas visas aktu A. A. perduotas turtas, kad jis parduotas už kainą, kuri mažesnė, negu ji turėjo būti nustatyta, prašė taikyti restituciją ir sugrąžinti jai turtą. Apeliacinės instancijos nutartyje nustatyta, kad antstolis, įkainojant skolininkės (B. N.) turtą, jį įvertino realia rinkos kaina, kuri buvo 230 000 Lt, o skolininkei priklausė tik dalis 57/100 turto, kad antstolis kiekvieną areštuotą turtą daiktą įvertino atskirai, atsižvelgė į daiktų statybos metus, jų nusidėvėjimą, rekonstrukcijos metu pristatytus ir teisiškai neįregistruotus gyvenamojo namo priestatus ir jų būklę, t. y., teismas sprendė, jog antstolis atsižvelgė į gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją ir dėl to nekilnojamas daiktas buvo įvertintas didele suma, kuri vėliau mažėjo, nes buvo paskelbtos antrosios varžytynės (CPK 681, 718 str.).
Taip pat į bylą pateikta Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo. Į teismą tuo metu kreipėsi (duomenys neskelbtini). 43/100 dalių turto savininkas G. S., kuris siekė susigrąžinti turtą, taikant restituciją, nes teigė, kad ieškovui buvo parduotas neegzistuojantis nekilnojamasis daiktas, taip pat nesutiko ir su turto verte, kurią laikė maža. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog turtas buvo perleistas, jį teisingai įvertinus, o G. S. argumentą, kad buvo parduotas neegzistuojantis turtas, teismas laikė nepagrįstu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, jog: ,,Priešingai nei nurodo apeliantas, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apelianto G. S. motina B. N., (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), dalį jai priklausiusio turto – 43/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 43/100 dalis kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui G. S.. Apeliantas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybę į 500/3011 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo jam padovanotos 43/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 43/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Ankstesnės bendraturtės B. N. ir ieškovo G. S. dalys bendrame turte, adresu: (duomenys neskelbtini), yra nustatytos ir išviešintos Registrų centre. A. G. M., įsigijęs skolininko turtą varžytynėse ir įsigijimo faktą išviešinęs, nepareiškė pretenzijų, jog skolininkui priklausęs ir varžytynėse jam parduotas turtas neegzistuoja, todėl apelianto skundo argumentas, jog antstolis pardavė neegzistuojantį turtą, yra nepagrįstas ir atmestinas.” Teismo sprendime taip pat nustatyta, kad G. S. 43/100 nekilnojamojo turto ir dalies žemės sklypo vertė buvo nustatyta – 110 718 Lt, kuri mažėjo, nes neatsirado varžytynėse parduodamo turto pirkėjų.
B. N. giminaičiai – atsakovai šioje byloje – tvirtina, jog ieškovams A. A. ir G. M. buvo perleistas neegzistuojantis turtas, nes medinis 120 kv. m gyvenamasis namas jo perleidimo ieškovams metu neegzistavo ir buvo nugriautas, o faktiškai yra naujai pastatyti pastatai, kurių bendras plotas yra 1 182,78 kv. m , todėl ieškovai neįgijo nuosavybės teisės į 3 aukštų pastatą. Tačiau atkreiptinas atsakovų dėmesys, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra palikti galioti 2014-11-13 Turto perdavimo išieškotojui ir 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktai, o sprendimuose yra nustatyta, jog antstolis kiekvieną areštuotą turtą daiktą įvertino atskirai, atsižvelgė į daiktų statybos metus, jų nusidėvėjimą, rekonstrukcijos metu pristatytus ir teisiškai neįregistruotus gyvenamojo namo priestatus ir jų būklę ir perleido faktiškai esantį nekilnojamąjį turtą, už kurį ieškovai, įgiję turtą, sumokėjo ir / ar sumažino tuo metu buvusių skolininkų ir turto savininkų B. N. ir G. S. skolas kreditoriams. Teismo sprendimais buvo nustatyta, jog buvo įvertintas jau rekonstruotas ginčo nekilnojamasis turtas, dėl ko atitinkamai pradinė turto vertė buvo nustatyta 230 tūkst. litų, kai viešo registro duomenimis 1995-12-05 120.14 kv. m ploto turtas buvo įvertintas 58 854 Lt. Po pastatų ir statinių rekonstrukcijos viešame registre nebuvo įregistruoti pakeisti kadastriniai matavimai, todėl antstolio aktuose ir buvo nurodyta viešame registre įregistruoto turto 120.14 kv. m bendras plotas (CPK 178, 185 str.).
CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LAT 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius (LAT 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). Teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du nurodyto teisinio reglamentavimo neatitinkantys, vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai.
Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).
Šiuo atveju yra įrodytos abi aplinkybės: kad ieškovai įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą, abu ieškovai yra registruoti viešame registre kaip turto savininkai, ieškovai yra viso ginčo turto savininkai ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.), taip pat turi teisę reikalauti kreiptis į teismą pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 str.).
Atsakovai po įvykusių turto perleidimo sandorių, įvykusių 2014 m. ir 2017 m., savo noru neišsikėlė iš ieškovų įsigytos nuosavybės, tokiu būdu pažeidė ieškovų teisę naudotis įsigytu turtu, ieškovams nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovų, kaip šio turto savininkų, teises, todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovai iškeldintini iš ieškovams priklausančio viso turto, nesuteikiant kitų patalpų (CK 4.37, 4.98 str., CPK 178, 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šalys prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas rašytiniais įrodymais pagrindė tik ieškovė A. A.. Jas sudaro: 94 Eur žyminis mokestis ir 420 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 514 Eur. Todėl ieškovei A. A. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl 15,60 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovų D. S. ir M. J. lygiomis dalimis po 7,80 Eur (jas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovus D. S. ir M. J. iš ieškovams A. A. priklausančio turto dalies 57/100 viso turto ir G. M. priklausančio turto dalies 43/100 viso turto: pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti ieškovei A. A. iš atsakovės D. S. 257 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei A. A. iš atsakovo M. J. 257 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės D. S. valstybei 7,80 Eur (septynių eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. J. valstybei 7,80 Eur (septynių eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.