- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-76-460/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- E. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui M. V. ir atsakovo M. V. priešieškinį ieškovei E. V. dėl santuokos nutraukimo, su ja susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su 2025 m. liepos 11 d. ieškiniu atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su ieškove ir atsakovo bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo iš atsakovo kiekvienam vaikui po 350 Eur / mėn. priteisimo ir kt. Ieškinyje ieškovė E. V. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti abiejų vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ja, laikiną vaikų bendravimo su tėvu tvarką pagal jos siūlymą ir priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui po 350 Eur / mėn.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau ir VTAS) atstovė nurodė, kad prieš posėdį lankėsi abiejų tėvų gyvenamosiose vietose. E. V. gyvena nuomojamame bute Kelmėje, o M. V. – byloje nurodytame bute Kelmėje, (duomenys neskelbtini). Pas abu tėvus vaikams yra sudarytos geros sąlygos, atitinkančios visus reikalavimus ir vaikų interesus. Iš vaikų ugdymo įstaigos gauta informacija, kad abu tėvai vaikais rūpinasi tinkamai, bendrauja su jos administracija. E. V. VTAS atstovei nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 800 Eur / mėn. atlyginimą, tėvas vaikų nebeišlaiko nuo 2025 m. gegužės mėn. M. V. nurodė, kad užsiima individualia veikla, dirba staliumi, gauna apie 2000 Eur/ mėn. pajamas; vaikų išlaikymui žmona reikalauja per didelės sumos, nes apie 40 procentų laiko vaikai būna pas jį ir atitinkamai yra jo išlaikomi. Bendraujant su vaikais M. V. nuomonės neišsakė galimai dėl amžiaus, o N. V. nurodė, jog jam gera bendrauti su abiem tėvais, tik pas tėtį miega rečiau. Tarp tėvų kyla konfliktai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, dėl ko yra pradėta atvejo vadyba, tačiau nei vieno iš tėvų netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu nefiksuota (tik jų tarpusavio ginčai). M. V. galimai nesilaiko ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, nes vaikus pasiima pas save ketvirtadienio vakare ir grąžina į ugdymo įstaigą pirmadienį ryte, dėl ko motina su vaikais nesusitinka per ilgai. Vaikų poreikius geriausiai žino juos išlaikantis tėvas / motina; be to, skyrius visuomet siekia kuo didesnio išlaikymo vaikams teikimo, nes tai atitinka jų interesus. Todėl vertino, kad visi ieškovės reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįsti ir šioje proceso stadijoje tenkintini.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovės E. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas. Teismas nutarė iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui M. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei su išvadą teikiančia institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų N. V. ir M. V. laikiną gyvenamąją vietą su motina E. V. jos gyvenamojoje vietoje; iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui M. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei su išvadą teikiančia institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo nustatyti sekančią atsakovo M. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. V. ir M. V. tvarką: kas antrą mėnesio penktadienį nuo 16.00 val. (t. y. lyginiais metų savaitgaliais) vaiko tėvas pasiima vaikus, iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) ir grąžina vaikus į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) sekmadienį ne vėliau 20.00 val.; kiekvieną savaitę tėvas bendrauja su vaikais antradienį ir ketvirtadienį, nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaikus iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką, ir grąžindamas vaikus tos pačios dienos 20.00 val. į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą); priteisti iš atsakovo M. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V. ir M. V. periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos – 2025 m. rugpjūčio 18 d. – iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16442-471/2025 priėmimo. Nutartį nutarta vykdytina skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas, vadovaudamasis bylos aplinkybėmis (abu vaikai yra mažamečiai, pirmenybė teikiama gyvenimui pas motiną) ir VTAS atstovės išvada, pripažino tikslingu vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti pas motiną E. V.
3.2. Ieškovės pasiūlytą laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką teismas vertino kaip akivaizdžių trūkumų neturinčią ir atitinkančią Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau ir CK). Teismas atsižvelgė, kad atsakovas dėl jos prieštaravimų nepateikė, VTAS atstovė su ja sutinka, todėl nustatė ieškovės pasiūlytą laikiną bendravimo tvarką.
3.3. Teismas pripažino tikslingu iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams po 250 Eur / mėn., įvertinęs išlaikymo teikimą vaikams esant pas atsakovą, pačios ieškovės dalį išlaikymo teikime, valstybės teikiamas išmokas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Kokiu pagrindu teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad galimai M. V. nesilaiko vaiko motinos siūlomos bendravimo tvarkos, nėra žinoma, nes iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas nesiaiškino kokiu dažnumu šiuo metu yra bendraujama su vaikais, kiek naktų vaikai praleidžia pas atsakovą.
4.2. Teismas spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad būtina kiek įmanoma sumažinti tėvų konfliktų tikimybę, tačiau nustatyta bendravimo tvarka, kaip tik skatina dar didesnį kontaktą tarp bylos šalių.
4.3. Atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, atitinkamai ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sutampa su ieškinio reikalavimu (dalyje dėl bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais), kuris būtų sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės.
4.4. Iš skundžiamos nutarties, nėra žinoma kaip buvo nustatytas laikinas išlaikymas ir kokie vaikų poreikiai buvo vertinti.
4.5. ignoravo teismui pateiktus įrodymus, kad atsakovas ir taip teikia vaikams išlaikymą ir visapusiškai juos išlaiko.
4.6. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams būtų nepakankamas ar nepastovus, teismas šių aplinkybių taip pat nenustatinėjo.
4.7. atsakovui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Atsakovui buvo sudarytos visos galimybės teikti duomenis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalyvauti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
5.2. Teismas, nustatydamas atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgė į institucijos, teikiančios išvadą atliktus šeimos aplinkybių tyrimo aktus, sprendė nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri labiausia atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
5.3. Ieškovės nuomone, atsakovas, nupirkimas laikrodį ,,Gudrutis“ ir dviračius, neužtikrina kasdieninių nepilnamečių vaikų poreikių maistui, higienos prekėms ir t. t.
Šalies argumentai
5.4. Apelianto nurodytos aplinkybės apie patiriamas papildomas išlaidas nepaneigia priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
9.1. E. V. ir M. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 78.
9.2. Šalys, gyvendamos santuokoje susilaukė dviejų nepilnamečių vaikų: N. V., gimimo data (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimimo data (duomenys neskelbtini).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, sprendė, jog dėl ginčo pobūdžio (dėl kaltės klausimo, turto padalinimo, visų su vaikais susijusių reikalavimų) bylos procesas gali užsitęsti, neapibrėžtos trukmės pakankamai ilgą laikotarpį. Teismas sprendė, kad proceso metu turi būti užtikrinti pagrindiniai vaikų interesai (dėl jų gyvenamosios vietos pas vieną iš tėvų, bendravimo su kitu tvarkos, išlaikymo teikimo ) ir kiek įmanoma sumažinta tėvų konfliktų tikimybė. Teismas pripažino, kad yra pagrindas taikyti visas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos prašymą patenkino.
11. Atskirajame skunde nurodoma. kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokia faktinė situacija yra tarp šalių, kaip vyksta bendravimas, todėl tai patvirtina, jog teismo priimta nutartis yra itin skubota, ir nepagrįsta. Vien ieškovės siekis sumažinti atsakovo ir vaikų bendravimo laiką negali būti laikomas kaip atitinkantis nepilnamečių vaikų interesus. Apelianto nuomone, teismo padaryta išvada, kad prioritetas turi būti teikiamas vaikų gyvenimui su motina, yra teisiškai nepagrįsta, nes nei vienas teisės aktas tokios nuostatos neįtvirtina. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, jog vaikų gyvenimas su atsakovu neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų. Skunde nurodoma, kad ieškinyje, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra nurodomi visiškai jokie motyvai, susiję su prašoma priteisti laikino išlaikymo suma. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, ignoruojant faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie teikiamą išlaikymą, juolab, kad vaikai tolygiai laiko praleidžia tiek su vienu, tiek ir su kitu tėvu, buvo pažeistas proporcingumo principas, o ieškovei sudaromos sąlygos nepagrįstai praturtėti, nes remiantis jos deklaruojamu darbo užmokesčiu, akivaizdu, kad yra nukrypta nuo tėvų teisių lygiateisiškumo principo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
13. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Taigi, pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas gali taikyti ir kitas priemones, nenustatytas minėtame straipsnyje.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, jog vaikų gyvenimas su atsakovu neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad pirmenybė šioje byloje teiktina vaikų gyvenimui su motina, nenurodant kokiais konkrečiais įrodymais tokia nuostata yra grindžiama, išreiškė, kad vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu pagal atsakovo pareikštą priešieškinį negalės būti tenkinama.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Gyvenamoji vaikų vieta bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, tai yra, kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Kadangi šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos klausimas buvo sprendžiamas pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu turimus duomenis. Dėl šių argumentų apelianto motyvas, kad teismas jau šį klausimą išsprendė iš esmės, yra nepagrįstas.
16. Kitas aspektas tas, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – laikinai sureguliuoti situaciją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios nutarties priėmimo metu byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, ieškovė, faktiškai gyvendama su vaikais, netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečių sūnų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką sūnums savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų juos, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatyti nepilnamečių sūnų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
17. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto priešieškinyje prašomas taikyti bendravimo modelis savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neužtikrins nepilnamečių sūnų interesų bendrauti su tėvu, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Svarbu ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas). Tokia kasacinio teismo praktika leidžia spręsti, kad šalys bendru sutarimu gali susitarti dėl intensyvesnio sūnų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo. Svarbu tai, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai.
19. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis ieškovė dirbtinių kliūčių sūnų ir tėvo bendravimui nesudaro.
20. Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu ir tai, kad VTAS 2025 m. rugsėjo 11 d., 2025 m. rugsėjo 15 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktuose (DOK-54592) nurodoma, kad nepilnamečių vaikų tėvai nesutaria dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, atsakovas siekia intensyvesnės bendravimo tvarkos (50/50). Ieškovė minėtuose aktuose nurodė ir tai, kad atsakovas kartais panaudoja tėvo valdžią (norėjo išsivežti vieną vaiką, o kitą verkiantį norėjo palikti).
21. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai išsprendė klausimą dėl nepilnamečių sūnų laikinos bendravimo tvarkos, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaikų interesus.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su šalių galimybėmis pasirūpinti nepilnamečiais sūnumis ir kt.
Dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog materialinės teisės normose nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokia pareiga tenka ir atsakovui. Vaikui priteistino laikino išlaikymo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
24. Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik procesinio pobūdžio prašymas. Laikinas išlaikymas nėra savitikslis ir būtinas taikyti institutas santuokos nutraukimo byloje. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 777 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarė 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
26. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-88-924/2026).
27. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatytas minimalus darbo užmokestis, kurio dydis siekė 1 038 Eur (bruto), o tai yra 777 Eur „į rankas“, atskaičiavus valstybės skiriamus vaiko pinigus nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur, apeliantui skundžiamos nutarties priėmimo metu tenkanti vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaidų suma sudarė 327,25 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur) / 2). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto nepilnamečių vaikų laikinajam išlaikymui po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiuo atveju apeliantas, nesutikdamas su teismo priteista laikino išlaikymo suma, turi pareigą pateikti įrodymus, kad 250 Eur per suma vienam vaikui yra per didelė, kad vaiko poreikiams užtikrinti pakanka mažesnės sumos, tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė. Apeliantas į bylą taip pat nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis, gyvendamas skyriumi, šiuo metu prisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų priežiūra ir jų poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka didesnė našta dėl vaikų poreikių tenkinimo. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarusios dėl apelianto periodinių išmokų dydžio, prisidedant prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš apelianto po 250 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams laikinai sureguliavo teisinius santykius ir efektyviai užtikrino šalių nepilnamečių vaikų teisę gauti nepertraukiamą ir stabilų savo bent jau minimalių poreikių tenkinimą.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad priteista laikino išlaikymo suma yra būtina tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų būtiniausius vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti vaikų interesai.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai.
Dėl procesinių klausimų
30. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog jis buvo aktyvus, siekė teismui pateikti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek ir raštu, informavo teismą, kad būtinas papildomas laikas įrodymų pateikimui. Apelianto nuomone, teismas, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo itin skubotai, tinkamai neįvertinęs susiklosčiusios situacijos, atsakovo teikiamų įrodymų ir nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kaip tai numatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje.
31. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, be kitų teisės normų, vadovavosi CPK 147 straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
32. Taigi, teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą neprivalo pranešti priešingai bylos šaliai ir / ar laukti kitos šalies įrodymų. Pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tik išimtiniais atvejais teismas renka papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pasinaudojo teise būti išklausytas, realizuodamas įstatymo užtikrintą teisę, nesutinkant su teismo nutartimi, tokią nutartį apskųsti ir nurodė visus savo nesutikimo su šia nutartimi argumentus bei juos pagrindžiančias aplinkybes.
33. Visgi kartu su skundu atsakovas nepateikė įrodymų, taip pat nenurodė naujų aplinkybių, paneigiančių ieškovės nurodytus argumentus ir / ar nepagrįstai pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį. Dėl to vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės prašymą, neatsižvelgęs į atsakovo duomenis (ne visus duomenis), nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
Dėl kitų skundo argumentų
34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.