Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo Š. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje civilinėje byloje pareiškėjo Š. Č. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. V., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

16. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas neišnagrinėjo visų skundo argumentų, netinkamai vertino įrodymus, buvo šališkas, neatskleidė ginčo esmės, netinkamai aiškino procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė V. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0162/10/01630 pagal vykdomąjį dokumentą – Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. vykdomąjį raštą Nr. TNR((4.6-186) dėl 76 106,59 Eur skolos išieškojimo. Šioje vykdomojoje byloje antstolė 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-150 pirminę išieškotoją AB banką „Snoras“ pakeitė nauju išieškotoju „Lindorff OY“ filialu. Antstolė 2020 m. gegužės 12 d. patikslintu patvarkymu dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-4319 patikslino išieškotojo pavadinimą, nurodydama išieškotoją UAB „Intrum Lietuva“. Antstolė 2022 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S-22-162-1311 netenkino pareiškėjo Š. Č. prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus dėl to, kad neaišku, kas šiuo metu vykdomojoje byloje yra išieškotojas. Pareiškėjas su šiais patvarkymais nesutinka ir prašo juos panaikinti.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

20. CPK 3 straipsnio 9 dalis nustato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl antstolės priimtų patvarkymų, taikytinos jų priėmimo metu galiojusios CPK nuostatos. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą; antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka; apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 3 dalis). CPK 596 straipsnio 1 dalies norma keitėsi – iki 2017 m. birželio 30 d. klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese sprendė teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla. Nepaisant to, anksčiau teismų praktikoje pateikti išaiškinimai gali būti taikomi ir nagrinėjamu atveju.

21. Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pradinio kreditoriaus teisė perleisti savo reikalavimo teisę į skolininką buvo apribota (CPK 178 straipsnis). Dėl CPK 596 straipsnio 1 dalies normos taikymo savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, jog CPK 596 straipsnis, numatantis procesinių teisių perėmimą, nenustato, kokius įrodymus būtina pateikti teismui tokiam prašymui išnagrinėti. Kreditorius savo materialiąsias teises gali perleisti be skolininko sutikimo (CK 6.101 straipsnis). Todėl procesinio klausimo (teisių perėmimo) nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas su priešingos šalies (skolininko) valios išreiškimu ar neišreiškimu. Teismas, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016). Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).

22. CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu naujasis kreditorius (išieškotojas) teismo sprendimo vykdymo procese pateikė teismui prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, laikoma, kad apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir skolininkui. Juo labiau, jei toks skolininkas atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį dėl išieškotojo pakeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357-330/2017; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2012). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog pirminio kreditoriaus reikalavimo teisių į pareiškėją perleidimas nebuvo galimas neinformavus pareiškėjo ir negavus jo sutikimo, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Taigi, procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis. Pagal teismų formuojamą praktiką, prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro formalus pateiktų dokumentų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016). Taigi, antstolis, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, turi teisę savo iniciatyva svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Antstolis, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, turi tik įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui, t. y. prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro tik formalus pateiktų dokumentų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui, ar ne, o reikalavimo perleidimo pagrįstumas ir teisėtumas nėra tikrinamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju antstolė pakeisdama išieškotoją vykdymo procese naujuoju kreditoriumi (suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“) turėjo gauti įrodymus, kokiu pagrindu vykdymo procese jis perėmė atitinkamas materialines subjektines teises į skolininką Š. Č.

25. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Hipotekos skyrius prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. 15 areštavo A. Č. nuosavybės teise priklausančius daiktus – dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 0,1631 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įspėjo daiktų savininką ir skolininką Š. Č., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių ar perduoti kreditoriui administruoti. Šioje nutartyje nurodoma, kad AB bankas „Snoras“ 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartimi Nr. 031-04-11 suteikė Š. Č. 235 000 Lt paskolą su kintama palūkanų norma, išmokėtiną iki 2013 m. balandžio 2 d. Kadangi skolininkas nevykdė savo skolinių įsipareigojimų, nedengė paskolos, nemokėjo palūkanų, kreditorius, prieš tai įspėjęs skolininką. 2008 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą vienašališkai 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93416 nutraukti. Teigiama, jog kreditorius prašo pradėti išankstinį priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka. Nurodoma, kad kreditorius prašo išieškoti 242 810,05 Lt sumą, kurią sudaro 235 000 Lt negrąžintos paskolos, 5530 49 Lt nesumokėtos palūkanos, 2 273,56 Lt nesumokėti delspinigiai, 6 Lt komisinis mokestis už pranešimų apie skolą siuntimą. Teigiama, jog atlygintina kreditoriui ir 127 Lt sumokėta žyminio mokesčio suma. Nurodoma, kad šalys privalo tinkamai vykdyti savo skolinius įsipareigojimus, todėl kreditorius, vengdamas galimų nuostolių, vienašališkai tinkamai nutraukė kreditavimo sutartį ir jo prašymas pradėti išankstinį priverstini paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

26. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S-596-524/2009 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis Nr. 15 palikta nepakeista. Šioje nutartyje nurodoma, kad kreditorius AB bankas „Snoras“ nurodė, kad pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 031-93416 suteikė skolininkui Š. Č. 235 000 Lt paskolą. Teismas konstatavo, kad skolininkas Š. Č. nepateikė duomenų apie tai, jog tinkamai ir laiku vykdė sutartinius įsipareigojimus kreditoriui, todėl šis pagrįstai CPK 558 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo ir esant įstatymo nustatytiems pagrindams hipotekos teisėjas pagrįstai priėmė hipotekos kreditoriaus prašymą ir areštavo įkeistus daiktus.

27. Hipotekos skyrius prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. priėmė nutartį Nr. TNR((4.6)-186 parduoti 2009 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. 15 areštuotus A. Č. nuosavybės teise priklausančius įkeistus daiktus iš varžytynių. Šioje nutartyje nurodoma, kad kreditoriaus prašymu hipotekos teisėja 2009 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. 15 areštavo A. Č. nuosavybės teise priklausančius daiktus, be to, skolininką Š. Č. ir įkeisto turto savininkę A. Č. 2009 m. sausio 30 d. įspėjo, kad, neatsiskaičius su kreditoriumi per vieną mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš viešųjų varžytynių ar perduoti kreditoriui administruoti. Teigiama, kad kreditorius pakartotiniu prašymu pareiškė, kad skolininkas nustatytu terminu neatsiskaitė, todėl prašo, pardavus įkeistus daiktus iš viešųjų varžytynių, išieškoti 262 653,82 Lt sumą, kurią sudaro: 235 000 Lt – negrąžinta paskola; 5 530,49 Lt – nesumokėtos palūkanos; 22 117,33 Lt – nesumokėti delspinigiai, 127 Lt žyminis mokestis, 6 Lt komisinis mokestis už pranešimų apie skolą siuntimą. Nurodoma, kad atlygintina ir sumokėta žyminio mokesčio suma – 127 Lt. Teigiama, jog kreditoriaus prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas, įkeisti kreditoriui daiktai parduotini iš viešųjų varžytynių, o gautos lėšos panaudotinos paskolai, palūkanoms, delspinigiams, išieškojimo išlaidoms padengti.

28. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1263-460/2009 Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis Nr. TNR((4.6)-186 palikta nepakeista. Šioje nutartyje taip pat nurodoma, jog tarp kreditorės AB banko „Snoras“ ir skolininko Š. Č. 2008 m. balandžio 11 d. buvo sudaryta vartojimo paskolos su užstatu sutartis Nr. 031-93416, kuria skolininkui buvo suteikta 235 000 Lt paskola. Teigiama, jog nagrinėjamu atveju 2008 m. balandžio 15 d. buvo sudarytos ir notariškai patvirtintos dvi hipotekos sutartys (lakštai), kurių šalys skolininkas Š. Č., jo sutuoktinė R. Č., įkaito davėja A. Č. ir kreditorė AB bankas „Snoras“, nenurodyta, kokia tvarka įkeičiami daiktai parduodami varžytynėse, taip pat pardavimo tvarka nenurodyta ir 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartyje Nr. 031-93416.

29. Antstolės patvarkyme, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomoji byla Nr. 0162/10/01630 vykdoma pagal vykdomąjį dokumentą Nr. TNR ((4.6-186), kuris išduotas remiantis suteikta paskola Nr. 03193416000. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada, kadangi nei vykdomojoje byloje, nei teismo nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui A. Č. būtų suteikta būtent paskola Nr. 03193416000. Minėtoje Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartyje Nr. 15 minimos netgi dvi AB banko „Snoras“ ir pareiškėjo A. Č. 2008 m. balandžio 11 d. sudarytos paskolų sutartys Nr. 031-04-11 ir Nr. 031-93416. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. S-596-524/2009 ir 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1263-460/2009 minima AB banko „Snoras“ ir pareiškėjo A. Č. 2008 m. balandžio 11 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 031-93416. Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartyje Nr. TNR((4.6)-186 apskritai jokia AB banko „Snoras“ ir pareiškėjo A. Č. sudaryta paskolos sutartis neminima.

30. Iš vykdomojoje byloje pateiktų 2015 m. liepos 31 d. tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ištraukų matyti, jog šios sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad turto sutartys reiškia 1 priede išvardytas paskolos, kredito, vartojimo kredito, atgalinio lizingo ir kitas sutartis ir su jomis susijusius sandorius, kuriuos sudarė pardavėjas su skolininkais (įskaitant vienašalius pranešimus apie sutarčių arba kitų sandorių nutraukimą arba pakeitimą) ir pagal kuriuos likęs paskolos likutis ir sukauptos palūkanos yra didesnės už nulį atskaitos dieną. Prie sutarties pateiktas sutarties 1 priedo išrašas, kuriame nurodomas paskolos Nr. 03193416000, Š. Č., nurodytas skolininko asmens kodas. Vykdomojoje byloje pateiktų sutarčių: 2017 m. gegužės 31 d. tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir Suomijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „Lindorff Oy“ sudarytos paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties ir 2018 m. rugsėjo 6 d. tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“ sudarytos paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties, ištraukose apskritai nėra jokių skolininką, paskolos sutartį, vykdomąją bylą ar kt. konkrečių reikalavimo teisių perleidimą leidžiančių identifikuoti duomenų. Sutarties ištraukų kopijų tikrumą parašu patvirtino T. V., kurio įgaliojimus patvirtinantys įrodymai nepateikti. Į vykdomąją bylą pateiktas 2020 m. sausio 6 d. elektroninis laiškas su pranešimu skolininkams, kuriuo informuojama įgyvendinant EK sprendimą dėl „Lindorff“ grupės bendrovių susijungimo su „Intrum Justitia“, AB, „Lindorff“ grupė Lietuvoje veiklą tęsia per UAB „Lindorff Lietuva“. Nors ir nurodoma, kad prie šio rašto pridedamas išrašas iš 2017 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MK-9083, tačiau šis minimas sutarties išrašas į vykdomąją bylą nepateiktas.

31. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje pateikiami įvairūs informaciniai raštai (net nepateikiant duomenų apie šių raštų išsiuntimą ar įteikimą), adresuoti tiek skolininkui, tiek antstolei, kuriuose įvairiai ir prieštaringai aiškinamos aplinkybės, susijusios su reikalavimo teisių perleidimais, tačiau šie raštai nelaikytini reikalavimo teisių perleidimo pagrindą sudarančiais dokumentais, todėl juose pateikta informacija šiuo atveju neturi reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų sutarčių duomenys nesudaro pagrindo įsitikinti, kad AB bankas „Snoras“ reikalavimo teises vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/01630, kylančias iš Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties Nr. TNR((4.6)-186, 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Taip pat byloje esančiais duomenimis nėra galimybės nustatyti, ar UAB „Baltijos kredito sprendimai“ minėtas reikalavimo teises perleido, kokia apimtimi ir kam perleido, t. y. ar 2017 m. gegužės 31 d. sutartimi Suomijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui „Lindorff Oy“, ar 2018 m. rugsėjo 6 d. sutartimi UAB „Intrum Lietuva“, ar kt.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų galima įsitikinti reikalavimo teisių perleidimu, įgalioto asmens turėtų būti pateikti aiškūs duomenys apie pareiškėjo sudarytą paskolos sutartį ir apie iš jos kylančių reikalavimų perleidimą, pvz., sutarčių originalai, įgalioto asmens patvirtintos kopijos, jų išrašai, sutampantys paskolos sutarties numeriai, vykdomosios bylos numeriai ir (ar) kiti reikalavimo teisių perleidimą leidžiantys identifikuoti duomenys.

33. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas antstolės 2020 m. sausio 13 d. patvarkymas dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-150, kuriuo pirminė išieškotoja AB bankas „Snoras“ pakeista nauju išieškotoju „Lindorff OY“ filialu, ir 2020 m. gegužės 12 d. patikslintas patvarkymas dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-4319, kuriuo patikslintas išieškotojo pavadinimas, nurodant išieškotoją UAB „Intrum Lietuva“, laikytini neteisėtais ir nepagrįstais, kadangi nebuvo jokio teisinio ir faktinio jų priėmimo pagrindo. Atitinkamai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl šių patvarkymų panaikinimo, taip pat laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

34. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Sutiktina, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas nenurodė jokių CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar CPK 627 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų, kai antstolis privalėjo visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.

35. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad skundžiamas antstolės 2022 m. liepos 26 d. patvarkymas Nr. S-22-162-1311, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus dėl to, kad neaišku, kas šiuo metu vykdomojoje byloje yra išieškotojas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atitinkamai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl šio patvarkymo panaikinimo, taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta.

36. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamos nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės 2020 m. sausio 13 d. patvarkymo dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-150 ir 2020 m. gegužės 12 d. patikslinto patvarkymo dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-4319, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, daro išvadą, kad ši atskirojo skundo dalis tenkintina, ši Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties dalis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų tenkintina ir antstolės 2020 m. sausio 13 d. patvarkymas dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-150 ir 2020 m. gegužės 12 d. patikslintas patvarkymas dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-4319 panaikintini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. Kitoje 2022 m. spalio 28 d. nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais likusią skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, ši atskirojo skundo dalis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

40. Atsižvelgiant į tai, kad teismui raštu prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktas nebuvo, skundo ir atskirojo skundo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo Š. Č. skundas vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/01630 dėl antstolės V. V. 2020 m. sausio 13 d. patvarkymo dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-15 ir 2020 m. gegužės 12 d. patikslinto patvarkymo dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-4319, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės V. V. vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/01630 priimtą 2020 m. sausio 13 d. patvarkymą dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-150 ir 2020 m. gegužės 12 d. patikslintą patvarkymą dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-4319.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atmesti pareiškėjo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.