Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Civilinė byla Nr. e2S-282-230/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-21Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-20Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-19Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaSprendimas · 2023-12-28Kauno apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2024-01-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2024-05-28Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2026-09-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
e2S-282-230/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16585-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
R. Z.
Ieškovas
J. Z.
Civilinė byla Nr. e2S-282-230/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16585-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.9.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovei R. Z. ir pagal atsakovės R. Z. priešieškinį ieškovui J. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovei R. Z. ir pagal atsakovės R. Z. priešieškinį ieškovui J. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovei R. Z. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta 200 Eur bauda.

Šalies argumentai

3. Ieškovė R. Z. pateikė prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ir nurodė, kad bauda paskirta nepagrįstai, kadangi ji pateikė priešieškinį 2019 m. balandžio 7 d. ir 2019 m. spalio 13 d. jo papildymą, iš jų tik vienas reikalavimas dėl akcijų padalinimo jau buvo išspręstas teismo. Nors teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi jau buvo atsisakęs priimti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl akcijų padalinimo, tačiau atsakovė dėl ligos praleido šios nutarties apskundimo terminą, todėl ji turėjo teisę arba prašyti teismo atnaujinti nutarties apskundimo terminą, arba pareikšti pakartotinai šį reikalavimą, kad apeliacinės instancijos teismas išspręstų atsisakymo jį priimti pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Atsakovė siekė ne piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar vilkinti procesą, bet įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, ko negalėjo padaryti dėl ligos. Dėl ligos ji anksčiau negalėjo pateikti ir priešieškinio papildymo. Atsakovės nuomone, teismas ignoruoja jos ligą ir vertina kaip siekį vilkinti procesą. Bauda skirta šališkai ir skubotai, neatsižvelgiant į atsakovės ligą ir kitas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė atsakovės R. Z. prašymą dėl 2019 m. spalio 25 d. nutartimi paskirtos 200 Eur baudos panaikinimo.

Atsiliepimas

5. Teismas nurodė, kad ieškinys priimtas 2018 m. spalio 8 d., atsiliepimas nepateiktas, 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje. Ta pačia nutartimi atsakovė įpareigota per 14 dienų pateikti teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinio reikalavimus, kurie nagrinėtini šioje byloje. 2018 m. gruodžio 3 d. byloje gautas atsakovės atsiliepimas. 2019 m. sausio 28 d. atsakovė pateikė prašymą laikinai iki 2019 m. gegužės pabaigos sustabdyti skyrybų bylą dėl sveikatos būklės. 2019 m. vasario 7 d. nutartimi, įvertinus atsakovės prašymo pagrįstumą, jos prašymas dėl bylos sustabdymo atmestas. 2019 m. vasario 7 d. nutartimi buvo nutarta dėl atsakovės veiksmų, kaip piktnaudžiavimo procesu, spręsti galutiniu teismo procesiniu dokumentu. Ta pačia nutartimi atsakovė pakartotinai buvo įpareigota iki 2019 m. vasario 12 d. teismo posėdžio pateikti atsiliepimą dėl santuokos nutraukimo ir Lietuvoje esančio sutuoktinių turto padalinimo. 2019 m. kovo 18 d. teisme gautas atsakovės prašymas „Dėl sąlygų įgyvendinti įrodinėjimo pareigą ir gintis nuo pareikšto ieškinio sudarymo“, kuriuo buvo prašoma sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą tol, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas ir įsiteisės teismo sprendimas Norvegijoje vedamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 14618120 69642/18-201 dėl ieškovo smurto atsakovės atžvilgiu; sudaryti atsakovei galimybę ne vien formaliai prieštarauti ieškiniui, taip pat parengti ir pateikti teismui ne vien formalų, bet ir pagrįstą atsakovės identifikuotu įstatymo saugomu interesu ir objektyviais įrodymais priešieškinį; teikti teismo procesinius dokumentus atsakovei ne tik per EPP, bet ir per atsakovės atstovą advokatą P. S.. 2019 m. kovo 18 d. nutartimi teismas nustatė atsakovei terminą iki 2019 m. balandžio 5 d. įskaitytinai pareikšti priešieškinį ir atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė. 2019 m. balandžio 8 d. gautas atsakovės procesinis dokumentas pavadinimu „atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis“. 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi priešieškinio reikalavimas padalinti juridinio asmens HANDVERKEREN JONAS AS, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 40 vnt. paprastąsias vardines akcijas atsisakytas priimti, dėl reikalavimo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį. Nustatytu terminu pašalinus priešieškinio trūkumus, jis dalyje dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo 2019 m. gegužės 9 d. priimtas. 2019 m. birželio 17 d. nutartimi byla skirta nagrinėti į teismo posėdį 2019 m. liepos 24 d. 9.30 val., kuris tenkinant ieškovo atstovo prašymą perskirtas į 2019 m. spalio 16 d. 13.30 val. Teisme 2019 m. spalio 15 d. gautas priešieškinio papildymas, kurio 2019 m. spalio 25 d. nutartimi 2, 3, 4, 5, 6, 7 reikalavimai dėl turto ir prievolės Norvegijoje padalinimo atsisakyti priimti, dėl 8 ir 9 reikalavimų nustatytas galutinis terminas iki 2019 m. lapkričio 8 d. galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus. 2019 m. lapkričio 5 d. teisme gautas atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti papildytus priešieškinio reikalavimus Nr. 2, 3 ,4, 5, 6, 7 ir pareikalauta patikslinti reikalavimus Nr. 8, 9.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į atsakovės procesinį elgesį viso proceso metu, sprendė, kad prašymas panaikinti baudą nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei ne kartą buvo nustatomas terminas atsiliepimui į ieškinį bei priešieškiniui pateikti. Atsakovei skiriant baudą, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad patikslintu priešieškiniu ji reiškė tapačius reikalavimus padalinti turtą, kurie nagrinėjami Norvegijoje iškeltoje byloje. Dėl šių reikalavimų teismingumo teismas jau yra pasisakęs du kartus – 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. nutartyse. Atsakovė taip pat ne kartą teikė teismui prašymus dėl bylos sustabdymo, kurie teismo atmesti. Nors atsakovė kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo pateikė gydytojo M. I. T. pažymą apie jos sveikatos būklę ir taikomus gydymus, teismo nuomone, tai nėra pakankama priežastis, dėl ko atsakovei skirta bauda turėtų būti naikintina. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu naudojasi kvalifikuota teisininko pagalba, todėl teismo procesiniai dokumentai gali būti teismui rengiami ir teikiami kvalifikuotai ir teismo nustatytais terminais, nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir nevilkinant bylos nagrinėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė R. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį ir panaikinti atsakovei paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi nusprendė įvertinti atsakovės elgesį, t. y. ar atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, galutiniame procesiniame sprendime. Ši nutartis yra nepanaikinta ir įsiteisėjusi, tačiau skundžiama nutartimi jau vertinamas atsakovės procesinis elgesys viso proceso metu. Tuo tarpu bauda atsakovei paskirta tik už vienintelį procesinį veiksmą – papildomų priešieškinio reikalavimų pateikimą. Todėl nėra aišku, už ką atsakovė nubausta, ar už tai, kad netinkamai elgėsi viso proceso metu, ar dėl to, kad ne laiku pateikė priešieškinio reikalavimus, dėl vieno iš kurių klausimas jau išspręstas.

1.2. Teismas išėjo už prašymo dėl baudos panaikinimo ribų ir norėdamas papildomai pagrįsti neteisėtą savo sprendimą dėl baudos atsakovei paskyrimo, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai papildomai ėmėsi vertinti ir kitus atsakovės veiksmus, dėl kurių net nebuvo paskirta bauda.

1.3. Teismas išsamiai netyrė ir nevertino prašyme dėl baudos panaikinimo pateiktų argumentų, nepateikė dėl jų motyvų, formaliai atkartodamas teiginius, kuriais remiantis buvo paskirta bauda, visiškai ignoravo ir nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi jau buvo atsisakęs priimti vieną iš atsakovės priešieškinio reikalavimų dėl akcijų padalinimo, tačiau atsakovė dėl ligos praleido šios nutarties apskundimo terminą.

1.4. Teismas nutartyje nepasisakė, kodėl Norvegijoje vykstantis turto padalinimo procesas automatiškai Lietuvoje pripažintinas teisėtu ar kad tas pats turtas negali būti dalinamas kitoje valstybėje, dėl ko vien šio turto padalinimo klausimo iškėlimas Lietuvos teisme pripažintinas piktnaudžiavimu procesine teise.

1.5. Atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl turto padalinimo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kadangi nurodyta nutartimi buvo spręsti visai kiti, t. y. ieškovo pareikšto ieškinio priėmimo reikalavimai. Be to, nurodytu laikotarpiu atsakovė ne tik, kad sirgo, bet ir nebuvo tinkamai atstovaujama, dėl ko nutraukė atstovavimo sutartį su atstove. Teismas, priimdamas nutartį, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti atsakovei R. Z. paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl kriterijų, taikytinų skiriant baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

10. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

12. Atsakovė R. Z. atskirajame skunde teigia, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi nusprendė įvertinti atsakovės elgesį, t. y. ar atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, galutiniame procesiniame sprendime. Ši nutartis yra nepanaikinta ir įsiteisėjusi, tačiau skundžiama nutartimi jau vertinamas atsakovės procesinis elgesys viso proceso metu. Tuo tarpu bauda atsakovei paskirta tik už vienintelį procesinį veiksmą – papildomų priešieškinio reikalavimų pateikimą. Todėl nėra aišku, už ką atsakovė nubausta – ar už tai, kad netinkamai elgėsi viso proceso metu, ar dėl to, kad ne laiku pateikė priešieškinio reikalavimus, dėl vieno iš kurių klausimas jau išspręstas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama konkrečioje byloje nustačius aplinkybes, patvirtinančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos faktinę situaciją.

14. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi paskyrė atsakovei R. Z. 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įvertinęs konkrečius atsakovės procesinius veiksmus, t. y. dėl to, kad atsakovė teikia teismui priešieškinius ir juose nurodo reikalavimus, kurių priėmimas teismo jau yra išspręstas; dėl reiškiamų reikalavimų dėl santuokos metu įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų, esančių Norvegijoje, padalinimo vyksta teismo procesas Norvegijoje; atsakovė tikslina savo reikalavimus piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ir siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, nes priešieškinio papildymą teikia tik 2019 m. spalio 15 d., praėjus beveik trims mėnesiams nuo paskutinio teismo posėdžio; atsakovei jau ne kartą buvo nustatytas terminas priešieškinio pateikimui, tačiau teikiami reikalavimai nėra konkretūs, jie tikslintini. Taigi bauda atsakovei R. Z. buvo paskirta už konkrečius veiksmus, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė dėl atsakovės veiksmų, kaip piktnaudžiavimo procesu, spręsti galutiniu teismo procesiniu dokumentu, neeliminuoja teismo teisės bet kurioje proceso stadijoje spręsti klausimą dėl baudos proceso dalyviams paskyrimo.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo pagal atsakovės R. Z. prašymą (ieškovas J. Z. prašė tokius atsakovės veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesu), tuo tarpu 2019 m. spalio 25 d. nutartimi – dėl atsakovės priešieškinio papildymo priėmimo, taigi 2019 m. spalio 25 d. nutartimi buvo vertinamas konkretus atsakovės procesinis elgesys (veiksmai), už kuriuos jai paskirta bauda, ir šie veiksmai nėra tapatūs tiems, kuriuos ieškovas prašė pripažinti piktnaudžiavimu procesu ir dėl kurių teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi nusprendė pasisakyti priimant galutinį procesinį sprendimą. Taigi baudos paskyrimas atsakovei už konkrečius procesinius veiksmus neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui galutiniame procesiniame sprendime spręsti klausimą ir dėl kitų atsakovės veiksmų (procesinio elgesio), kaip piktnaudžiavimo procesu, bei pakartotinai jai skirti baudą.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės (atsakovės) R. Z. atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo, peržengė šio prašymo ribas ir skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasisakė dėl aplinkybių (atsakovės procesinio elgesio), kurios nebuvo vertinamos 2019 m. spalio 25 d. nutartyje (kuria atsakovei paskirta bauda), t. y. vertino papildomus atsakovės procesinius veiksmus, dėl kurių nebuvo paskirta bauda. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties, taip pat ir atsakovės procesinio elgesio bei jai paskirtos baudos teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik 2019 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytų aplinkybių kontekste.

17. Apeliantės (atsakovės) R. Z. teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad, nors 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi jau buvo atsisakyta priimti vieną iš atsakovės priešieškinio reikalavimų dėl akcijų padalinimo, tačiau atsakovė dėl ligos praleido šios nutarties apskundimo terminą. Atsakovė turėjo teisę arba prašyti atnaujinti nutarties apskundimo terminą, arba pakartotinai pareikšti šį reikalavimą. Atsakovės nuomone, būtų ekonomiškiau ir koncentruočiau, jeigu apeliacinės instancijos teismas išspręstų ne tik klausimą dėl akcijų, bet ir šalims priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Norvegijoje, padalinimo galimybės Lietuvos teismuose.

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovo J. Z. ieškinio atsakovei R. Z. dalis dėl užsienyje esančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 40 vnt. paprastųjų vardinių Norvegijoje registruoto juridinio asmens, HANDVERKEREN JONAS AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų; ir prievolės pagal 2015 m. liepos 7 d. kredito sutartį Nr. 1805.85583, šalių sudarytos su Sparebanken Hedmark dėl 4 000 000,00 NOK dydžio kredito sumos) palikta nenagrinėta, o ieškovui išaiškinta, kad ieškinys teismingas Norvegijos teismui. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovės priešieškinio reikalavimą padalinti juridinio asmens HANDVERKEREN JONAS AS, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų atsisakyta priimti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovės priešieškinio papildymo 2, 3, 4, 5, 6, 7 reikalavimus dėl turto ir prievolės Norvegijoje padalijimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad dėl atsakovės reiškiamų reikalavimų dėl santuokos metu įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų, esančių Norvegijoje, padalinimo vyksta teismo procesas Norvegijoje. Taigi šalių reikalavimų dėl Norvegijoje esančio turto ir prievolių padalinimo priėmimo klausimas byloje buvo sprendžiamas jau ne kartą, be to, šie reikalavimai nagrinėjami teismo procese Norvegijoje (šios aplinkybės atsakovė neginčija).

19. Nors atsakovė R. Z. atskirajame skunde nurodo, kad dėl ligos praleido Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties apskundimo terminą, o 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties negalėjo apskųsti taip pat dėl ligos ir netinkamo atstovavimo, tačiau nei iš atsakovės pateiktos 2019 m. lapkričio 1 d. medicininės pažymos, nei iš 2019 m. gruodžio 5 d. patvirtinimo iš Gerovės ir darbo departamento nėra galimybės daryti išvadą, jog būtent minėtų nutarčių priėmimo ir apskundimo laikotarpiu atsakovės sveikata buvo pablogėjusi ir buvo tokia, kad trukdė jai tinkamai ir savalaikiai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (pvz., kad atsakovė buvo hospitalizuota). Be to, atsakovę tiek 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, tiek 2019 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo ir apskundimo laikotarpiu byloje atstovavo profesionalūs teisininkai (advokatai).

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. kovo 18 d. nutartimi buvo nustatytas terminas atsakovei iki 2019 m. balandžio 5 d. įskaitytinai pareikšti priešieškinį. Teisme 2019 m. balandžio 8 d. gautas atsakovės procesinis dokumentas pavadinimu „atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis“. Teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. liepos 24 d. 9.30 val., kuris tenkinant ieškovo atstovo prašymą perskirtas į 2019 m. spalio 16 d. 13.30 val. Atsakovė tik 2019 m. spalio 15 d. pateikė teismui priešieškinio papildymą, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po pradinio priešieškinio pateikimo. Taigi atsakovė, kuriai jau buvo nustatytas konkretus terminas priešieškiniui pateikti, ne tik savalaikiai nepasinaudojo savo teise skųsti 2019 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti dalį atsakovės priešieškinio reikalavimų, tačiau ir priešieškinio papildymą pateikė praėjus labai ilgam laiko tarpui nuo pradinio priešieškinio pateikimo (prieš pat paskirtą teismo posėdį), kas rodo nesavalaikį naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis, piktnaudžiavimą procesu ir sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir argumentus, susijusius su atsakovės R. Z. reiškiamais priešieškinio reikalavimais, daro išvadą, kad atsakovės pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu ir vertinamas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas, dėl kurio pagrįstai taikyti CPK 95 straipsnyje nustatyti padariniai.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė