Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. (buvusi pavardė Z.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-660-1023/2022 pagal pareiškėjų J. Z. ir R. Z. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. J. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu R. Z. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, o R. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu J. Z. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjai J. Z. ir R. Z. susitarė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismui buvo pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

2. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą ypatingos teisenos tvarka, 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, nutraukė tarp jų sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukus santuoką paliko pavardes: J. Z. – Z., o R. Z. – ikisantuokinę pavardę Z. ir patvirtino tarp šalių 2022 m. lapkričio 15 d. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

3. Pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkte įtvirtintino termino pažeidimo: „sutarties šalys susitaria, o R. Z. įsipareigoja atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti buto raktus, ir iš jo išsikelti iki 2022 m. gruodžio 24 d. Sutarties šalys susitaria, jog už šiame punkte numatyto termino pažeidimą R. Z. įsipareigoja mokėti po vieno šimto eurų baudą už kiekvieną termino praleidimo dieną.

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo J. Z. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 22 d., vykdomasis raštas išduotas 2024 m. vasario 23 d.

5. Pareiškėja R. Z. (buvusi pavardė Z.) 2024 m. kovo 5 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti iki 2024 m. kovo 5 d.

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. pareiškėjai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą pačios pareiškėjos arba pagal įstatymus turinčio teisę už ją pasirašyti asmens bei pateikti dokumentus, įrodančius atstovo teises ir pareigas.

7. Pareiškėja R. Z. (buvusi pavardė Z.) 2024 m. kovo 18 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti iki 2024 m. kovo 5 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjai termino atskirajam skundui pateikti neatnaujino ir atsisakė priimti jos teismui pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties.

9. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. vasario 13 d. 9.00 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, Laisvės al. 103, Kaunas, apie teismo posėdį dalyvaujančias byloje šalis informuojant viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą. Be to, procesiniai dokumentai (prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pranešimas dėl atsiliepimo į prašymą pateikimo, teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis) pareiškėjai ir jos atstovui advokato padėjėjui H. R. išsiųsti 2024 m. sausio 22 d. per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – LITEKO VEP posistemis), prie kurio yra jungiamasi per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Tiek pareiškėjos, tiek jos atstovo EPP paskyra buvo aktyvi, duomenys dėl teisinės pagalbos pasibaigimo teismui nepateikti. Per teismo nustatytą terminą pareiškėja atsiliepimo į prašymą nepateikė. Taigi, teismas tinkamai informavo pareiškėją ir jos atstovą apie klausimo dėl vykdomojo rašto nagrinėjimą.

10. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis tiek pareiškėjai, tiek jos atstovui H. R. buvo išsiųsta 2024 m. vasario 13 d. per EPP, nutartis laikoma įteikta 2024 m. vasario 14 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Tiek pareiškėjos, tiek jos atstovo EPP paskyra buvo ir šiuo metu yra aktyvi. Atsižvelgiant į CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pareiškėja atskirąjį skundą pateikti teismui galėjo iki 2024 m. vasario 21 d., 24.00 val. Pareiškėja naudojasi profesionalių teisininkų paslaugomis, duomenų apie tai, kad teisinių paslaugų sutartis su jos atstovu nutraukta, byloje nėra. Pareiškėja skundą pateikė 2024 m. kovo 18 d. (pirmąjį skundą, kuriam buvo nustatyti trūkumai 2024 m. kovo 5 d.), tokiu būdu praleisdama atskirojo skundo padavimo terminą, nustatytą CPK 335 straipsnio 1 dalyje.

11. Teismas pažymėjo, kad EPP sistemoje paslaugų gavėjas, aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi toliau nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ sutiko jų laikytis ir gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Pareiškėja turi aktyvią EPP paskyrą, yra EPP sistemos paslaugų vartotoja. Byloje nėra duomenų, jog ji būtų pasinaudojusi teise atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, paskyra nėra deaktyvuota, todėl teismas nepripažino pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėja R. Z. (buvusi pavardė Z.) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėja yra nurodžiusi savo adresą korespondencijai, t. y. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui buvo žinomas ir adresas (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl neaiškių priežasčių teismas nepasinaudojo galimybe procesinius dokumentus siųsti nurodytu gyvenamosios vietos adresu ar adresu (duomenys neskelbtini).

12.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja nėra profesionali teisininkė ir kiekvieną dieną netikrina EPP sistemos. Akivaizdu, kad jei ji žinotų apie priimtą nutartį, ji iš karto sureaguotų ją apskųsdama. Pareiškėja apie išduotą vykdomąjį raštą sužinojo tik gavus patvarkymą iš antstolio. Be to, teismui buvo nurodytas ir jos elektroninis adresas: (duomenys neskelbtini), kurį naudodama, daugiau kaip keturis metus komunikavo teisme būtent šioje civilinėje byloje. Tik pareiškėjos atstovai, kur buvo ne vienas santuokos nutraukimo procese, procesinius dokumentus teikdavo per EPP sistemą. Teismas turėjo įvertinti, kad pareiškėja nėra profesionali teisininkė ir išsiųsti procesinius dokumentus tiek per EPP sistemą, tiek ir byloje nurodytais adresais, skirtais korespondencijai.

12.3. Pareiškėja nebuvo užprenumeravusi EPP pranešimų į savo elektroninį paštą apie naujus įvykius, o ir nežinojo, kad tokia galimybė egzistuoja. Priimta nutartis itin pažeidžia pareiškėjos teises. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad jai buvo suteiktas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau apie atsiliepimo pateikimą ir posėdį teismas informavo 2024 m. sausio 30 d. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Teismo procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti pareiškėjai, dėl to ji neteko galimybės pareikšti motyvuoto atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir gintis nuo nepagrįstų pareiškėjo argumentų.

12.4. Antstolis patvarkymą įteikė pareiškėjai išsiųsdamas dokumentus į jos elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini), kurį, be kita ko, pirmosios instancijos teismas taip pat žinojo iš būtent šios santuokos nutraukimo bylos, nes pareiškėja visus prašymus, kuriuos teikė ne per atstovus, siųsdavo tik iš aukščiau nurodyto elektroninio pašto adreso. Teismas formaliai įvertino galimybę gauti procesinius dokumentus tik vienu būdu. Be to, advokatai savo paskirą EPP sistemoje tikrina kiekvieną dieną ir ne po vieną kartą. Žmogus, kuris per savo gyvenimą turėjo tik vieną teismo procesą, netikrins savo paskiros EPP sistemoje. Jei pareiškėja būtų pamačiusi teismo procesinius dokumentus, tai dėl kokios priežasties lauktų ir nieko nedarytų.

13. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, praleidus įstatyme nustatytą jo pateikimo terminą ir šio termino neatnaujinus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo J. Z. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 22 d., vykdomasis raštas išduotas 2024 m. vasario 23 d. Dėl šios nutarties panaikinimo pareiškėja R. Z. 2024 m. kovo 18 d. pateikė atskirąjį skundą (pradinis skundas pateiktas 2024 m. kovo 5 d. atstovo advokato padėjėjo H. R.), kartu pateikdama ir prašymą dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjai termino atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutarties paduoti neatnaujino ir atskirąjį skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjai ir jos atstovui visi teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai per EPP, kurio paskyromis jie naudojasi, atskirasis skundas yra pateiktas paleidus įstatyme nustatytą terminą, o termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.

17. Pareiškėja, kvestionuodama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirajame skunde nurodo, jog byloje buvo duomenys apie jos gyvenamosios vietos adresą tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nurodytas ir elektroninio pašto adresas, tačiau teismas, formaliai išsiųsdamas procesinius dokumentus tik per EPP, neišbandė kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės. Pareiškėja teigia, kad teismo procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti, nes ji nebuvo užprenumeravusi EPP pranešimų į savo elektroninį paštą apie naujus įvykius, dėl to ji neteko galimybės pareikšti motyvuoto atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir gintis nuo nepagrįstų pareiškėjo argumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais dėl žemiau nutartyje pateiktų motyvų.

18. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

19. Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 335 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui; procesiniai dokumentai, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, turi nurodyti šias priežastis, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 78 straipsnio 1, 4 dalys).

20. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį byloje Nr. K-3-400-701/2017, 15 punktą).

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl kurios pareiškėja (apeliantė) R. Z. siekia paduoti atskirąjį skundą, buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Ši nutartis tą pačią dieną, t. y. 2024 m. vasario 13 d., buvo išsiųsta pareiškėjai R. Z. ir jos atstovui advokato padėjėjui H. R. per EPP, todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina, kad ji buvo įteikta kitą darbo dieną – 2024 m. vasario 14 d. (trečiadienį). Taigi, pareiškėja atskirąjį skundą teismui turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 21 d. (įskaitytinai), tačiau pateikė tik 2024 m. kovo 5 d. (pirminis skundas), t. y. praleidusi terminą atskirajam skundui pateikti. Ginčo byloje dėl to, kad teismo procesiniai dokumentai pareiškėjai ir jos atstovui buvo siunčiami per EPP, kad terminas atskirajam skundui pateikti yra praleistas, nėra, tačiau pareiškėja kvestionuoja teismo pasirinktą procesinių dokumentų įteikimo būdą, argumentuodama tuo, kad, išsiunčiant teismo procesinis dokumentus tik per EPP, ji nebuvo tinkamai informuota tiek apie pradėtą procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek apie priimtą teismo nutartį, kuria yra išduotas vykdomais raštas, o apie tai sužinojo tik iš antstolio jai elektroniniu paštu atsiųsto patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo.

23. Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nebaigtinis. CPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų.

24. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

25. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

26. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, bet adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra neaktyvi, gauti procesiniai dokumentai išspausdinami, atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas).

27. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurių privalo laikytis byloje dalyvaujantys asmenys, besinaudojantys LITEKO VEP posistemiu. Pagal Taisyklių 3.2 punktą, paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo atstovas pagal įstatymą) ar juridinis asmuo, kuris vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų vartotojas – paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6 punktas).

28. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi, t. y. atlieka šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (Taisyklių 7.1–7.3 punktai). Akcentuotina tai, kad paslaugomis gali naudotis tik tie paslaugų gavėjai, kurie susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis (Taisyklių 8, 9.1 punktai). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas). Taisyklių 9.4 punkte nustatyta paslaugų vartotojui pareiga į LITEKO VEP posistemį teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie reikalingi paslaugų teikimo tikslais, ir, jiems pasikeitus, atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taisyklių 10.2 punkte įtvirtinta paslaugų gavėjo atsakomybė už paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis.

29. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsiuntė pareiškėjai procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėja – fizinis asmuo, kuris nepatenka į CPK 175¹ straipsnyje nurodytų asmenų, privalančių gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, sąrašą, pirmosios instancijos teismas, siekdamas pareiškėjai skirtus procesinius dokumentus išsiųsti per EPP, privalėjo įsitikinti, ar ji buvo pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir kad jos LITEKO VEP posistemio paskyra buvo aktyvi.

31. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja yra EPP vartotoja. Sukurdama ir aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, ji kartu išreiškė ir sutikimą gauti į šią paskyrą procesinius dokumentus bylose, kuriose ji dalyvauja (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 papunkčiai). Iš byloje esančių duomenų taip pat nenustatyta, kad pareiškėja sutikimą būtų atšaukusi ar deaktyvavusi savo paskyrą, priešingai, jos paskyra teismo procesinių dokumentų įteikimo per EPP metu buvo aktyvi. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad byloje egzistavo abi būtinosios sąlygos procesiniams dokumentams apeliantei siųsti per EPP: 1) pareiškėja buvo pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir 2) jos LITEKO VEP posistemio paskyra buvo aktyvi. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę išsiųsti, o pareiškėja turėjo pareigą priimti per EPP jai siunčiamus teismo procesinius dokumentus, įskaitant Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo.

32. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų, esančių LITEKO VEP paskyroje, netikrinimas sukelia byloje dalyvaujančiam asmeniui tokius pačius padarinius, kaip ir procesinių dokumentų neatsiėmimas pašto skyriuje. Taigi atsakovė, turėdama aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jos paskyrą. Procesinių dokumentų įteikimo per EPP ypatybė ta, kad pranešimas apie gautus procesinius dokumentus nukreipiamas ne tik į LITEKO VEP posistemio paskyrą, bet į elektroninį paštą, nurodytą šioje paskyroje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, ar pareiškėja buvo ar nebuvo užprenumeravusi EPP pranešimų į savo elektroninį paštą apie naujus įvykius, kas iš esmės priklauso tik nuo jos pačios valios, nereiškia, jog, ji neprivalo domėtis savo turima aktyvia LITEKO VEP posistemio paskyra, suprasdama, kad tokiu atveju ji pranešimų apie teismo jai pateikiamus procesinius dokumentus į elektroninį paštą negaus, o jie bus teikiami tik pačioje LITEKO VEP posistemio paskyroje.

33. LITEKO kortelės duomenys taip pat patvirtina, kad pati pareiškėja dar 2024 m. sausio 16 d. 10.36 val. buvo prisijungusi prie savo LITEKO VEP posistemyje esančios paskyros, t. y. jau esant į bylą pateiktam pareiškėjo prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prisijungimo metu pareiškėja turėjo matyti, kad byloje yra pateiktas tiek pats prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek tuo metu teismo priimta nutartis šio prašymo netenkinti, tiek ir pareiškėjo atskirasis skundas dėl priimtos nutarties panaikinimo. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai paneigia pareiškėjos argumentus, jog jai apie pradėtą procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo išvis nebuvo žinoma. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėja, nurodytu metu prisijungusi prie savo paskyros, neturėjo galimybės matyti bylos duomenų ir / ar joje pateiktų pareiškėjo procesinių dokumentų, tokių argumentų nenurodo ir pati pareiškėja. Vadinasi pareiškėjai buvo žinoma apie pradėtą procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tuo metu su tuo susijusių procesinių dokumentų byloje pateikimo / priėmimo, tačiau toliau byloje atliekamais procesiniais veiksmais pati savo valia nesidomėjo.

34. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja byloje yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo H. R., kuris patenka į CPK 175¹ straipsnyje nurodytų asmenų, privalančių gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, sąrašą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai skirtus procesinius dokumentus siuntė ir jos atstovui (CPK 118 straipsnio 1 dalis), kuris privalėjo nedelsdamas apie tai pranešti pareiškėjai ir sudaryti jai galimybę su gautais dokumentais susipažinti. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus (CPK 118 straipsnio 2 dalis). Byloje tokių duomenų pateikta nėra, t. y. nėra pateikta nei duomenų apie atstovavimo sutarties su pareiškėja pabaigą, nei, kad minėtas atstovas negalėjo perduoti pareiškėjai iš teismo gautų procesinių dokumentų.

35. Taigi pareiškėjai R. Z. ir jos atstovui H. R. teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjai taip pat buvo žinoma tiek apie pradėtą procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek apie Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį, kuria pareiškėjui J. Z. yra išduotas vykdomasis raštas, tačiau byloje atliekamais procesiniais veiksmais pareiškėja nesidomėjo, o atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą (atskirasis skundas paduotas po beveik dviejų savaičių), objektyvių argumentų ir juos pagrindžiančių duomenų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, pareiškėja nenurodė (CPK 187 straipsnis).

36. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat teigia, kad byloje buvo duomenys apie jos gyvenamosios vietos adresą tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nurodytas ir elektroninio pašto adresas, tačiau teismas, formaliai išsiųsdamas procesinius dokumentus tik per EPP, neišbandė kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su tokia pareiškėjos pozicija.

37. Kaip minėta, procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis CPK nurodytas kaip vienas iš alternatyvių ir lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo būdų, įskaitant ir dokumentų įteikiamą dokumentiniame procese. Įteikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), teismui nekyla pareiga siųsti byloje dalyvaujančiam asmeniui procesinius dokumentus dar ir kitais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Tokią išvadą leidžia padaryti net tik CPK 122 straipsnio 1 dalies lingvistinės formuluotės (procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, [...] kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-848-567/2022; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-912/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-912/2022; 2023 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-933/2023).

38. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjai, esant jos aktyviai LITEKO VEP posistemio paskyrai ir sutikus gauti procesinius dokumentus paskyroje, pirmosios instancijos teismas jai skirtus procesinius dokumentus išsiuntė per EPP, o taip pat ir pareiškėjos atstovui per EPP, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėja, kad teismas papildomai dokumentus turėjo išsiųsti dar ir jos nurodytais gyvenamosios vietos adresais ar elektroniniu paštu.

39. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirųjų skundų argumentus. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑52/2011).

40. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos atskirojo skundo netenkinus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos (CPK 93 straipsnis), tuo tarpu kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.