Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės pareiškėjos ATS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų IES1 ir R. Z. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2026 m. gegužės 19 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašoma išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-660-1023/2022 nuostatas, susijusias su šalių tarpusavio teisėmis ir pareigomis po turto padalijimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu patenkino pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, patvirtino tarp šalių (duomenys neskelbtini) pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2026 m. gegužės 19 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, kuriuo buvo prašoma išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-660-1023/2022 nuostatas, susijusias su šalių tarpusavio teisėmis ir pareigomis po turto padalijimo, t. y. išaiškinti, ar teismo sprendimo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti suprantama taip, kad šaliai perduotas konkretus turtas pereina kartu su pareiga vykdyti su tuo turtu susijusias prievoles; po turto padalijimo nustatytos arba paaiškėjusios su turtu susijusios prievolės laikytinos tenkančiomis tam asmeniui, kuriam turtas buvo perduotas; teismo patvirtintos sutarties nuostata dėl skolų nebuvimo reiškia, jog šalys tarpusavyje atsisakė ateityje reikšti viena kitai reikalavimus dėl perduoto turto išlaikymo išlaidų. Prašyme pareiškėja nurodė, kad vykdant sprendimą kilo neaiškumų dėl patvirtintos sutarties nuostatų taikymo apimties bei šalių pareigų paskirstymo. Nors teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkte nustatyta, kad šalys neturi nei bendrų, nei asmeninių skolų kreditoriams, tačiau sprendimo vykdymo metu būtent ir kilo ginčas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo konkrečiai prievolei, susijusiai su nekilnojamuoju turtu.

Pareiškėjai kilo neaiškumas, ar teismo sprendimu patvirtinta šalių valia turi būti suprantama taip, kad šaliai perduotas konkretus turtas pereina kartu su pareiga vykdyti su tuo turtu susijusias prievoles; po turto padalijimo nustatytos arba paaiškėjusios su turtu susijusios prievolės laikytinos tenkančiomis tam asmeniui, kuriam turtas buvo perduotas; teismo patvirtintos sutarties nuostata dėl skolų nebuvimo reiškia, jog šalys tarpusavyje atsisakė ateityje reikšti viena kitai reikalavimus dėl perduoto turto išlaikymo išlaidų. Ji mano, kad teismo sprendimo išaiškinimu neprašo pakeisti sprendimo esmės, nustatyti naujų šalių teisių ar pareigų arba pakeisti patvirtintos sutarties sąlygų, nes prašoma tik išaiškinti jau priimto sprendimo ir juo patvirtintos sutarties nuostatų turinį bei jų taikymo apimtį. Su tokiais pareiškėjos argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė nurodo, kad ji neprašo nustatyti naujų šalių teisių ar pareigų, pakeisti sprendimo turinio ar išspręsti naują ginčą; prašo pašalinti neaiškumą dėl skolos už gamtinių dujų tiekimą, o teismas nevertino, kad ginčo prievolė buvo susijusi su turtu. Taip nebuvo tinkamai nustatyta tikroji teismo patvirtintos sutarties taikymo apimtis, o teismas paliko teisinį neapibrėžtumą.

Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši norma analogiškai aiškinama ir teismų praktikoje. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis yra pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas, tačiau teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, be to teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima ir teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019). Taigi akivaizdu, kad teismas negali aiškinti to, ko jis civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, nes sprendimo aiškinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtą procesinį sprendimą, o ne keisti jo turinį.

Nagrinėjamu atveju, iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-660-1023/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio matyti, kad šios sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad santuokos metu įgytas butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką atitenka pareiškėjui IES1 asmeninės nuosavybės teise; sutarties 7 punkte šalys pareiškė, kad kreditorių nei abu kartu, nei kiekviena atskirai neturi. Nors pasak pareiškėjos, po sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjo, kad teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkte nurodyta informacija buvo neteisinga, kadangi 2019 m. kovo 7 d. už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas gamtines dujas buvo susidaręs skolinis įsipareigojimas (t. y. šalys turėjo kreditorių), kuris šalims nebuvo padalytas ar priskirtas vykdyti vienam iš jų, teismas teisingai nustatė, jog išaiškinti teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš esmės nurodydamas, kuriam iš pareiškėjų ir kokia apimtimi priskirtina tokią prievolę vykdyti, jis negali.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys nesusitarė dėl to, ar šaliai perduotas konkretus turtas pereina kartu su pareiga vykdyti su tuo turtu susijusias prievoles; po turto padalijimo nustatytos arba paaiškėjusios su turtu susijusios prievolės laikytinos tenkančiomis tam asmeniui, kuriam turtas buvo perduotas; šalys tarpusavyje atsisakė ateityje reikšti viena kitai reikalavimus dėl perduoto turto išlaikymo išlaidų. Teismas konstatavo, kad pareiškėja prašė išaiškinti teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ta apimtimi, dėl kurios šalys nesitarė, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Akcentuotina, kad išaiškinus teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjos nurodyta apimtimi būtų išeita už byloje teismo sprendimu išspręstų klausimų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ar materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo išaiškinimo institutą, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamąją nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.