Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2S-831-413/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2S-831-413/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16585-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
R. Z.
Ieškovas
J. Z.
Civilinė byla Nr. e2S-831-413/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16585-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta pratęsti terminą patikslinti dalį priešieškinio reikalavimų, civilinėje byloje Nr. e2-279-1041/2019 pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovei R. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. E. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 50), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę, o atsakovei – santuokinę pavardę; padalinti Lietuvoje esantį bendrosios jungtinės nuosavybės teisę priklausantį turtą, t. y. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą su rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei – gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 87–93).

2. Atsakovė R. Z. su ieškiniu nesutiko ir 2019 m. spalio 15 d. pateiktu teismui priešieškinio papildymu prašė: 1) priimti priešieškinio papildymą; 2) padalinti šalims priklausantį kilnojamąjį turtą - juridinio asmens (duomenys neskelbtini), Norvegijoje 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (preliminari vertė 4 133 EUR), priteisiant ieškovui jas natūra, o atsakovei – 2 066,50 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 3) išreikalauti iš ieškovo duomenis apie juridinio asmens (duomenys neskelbtini), turtą, kreditorinius ir debitorinius reikalavimus, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti faktinę įmonės akcijų vertę; 4) priteisti ieškovui Norvegijoje registruotą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą), adresas (duomenys neskelbtini) (preliminari vertė 516 582 Eur); 5) priteisti atsakovei Norvegijoje registruotą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą), adresas (duomenys neskelbtini) (preliminari vertė 1 136 481 Eur); 6) nustatyti, kad piniginės prievolės pagal 2015 m. liepos 7 d. kredito sutartį Nr. 1805.85583, sudarytą su Sparebanken Hedmark dėl 4 000 000 NOK dydžio kredito sumos, lieka solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; (preliminari vertė - 413 266 Eur); 7) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 103 316,50 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokinio nekilnojamojo turto, esančio Norvegijoje, dalį; 8) priteisti ieškovui 3 elektrinių įrankių dėžes ( po 500 Eur vertės) ir plytelių pjoviklį (vertė 1 020 Eur), iš viso vertė 2 520 Eur vertės, o atsakovei 1 260 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; 9) priteisti iš ieškovo atsakovei nuo 2018 m. spalio 2 d. ½ dalį šalims priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų (komunaliniams mokesčiams, draudimui, apsaugos paslaugoms apmokėti).

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinio papildymo 2, 3, 4, 5, 6, 7 reikalavimus, dėl turto ir prievolės Norvegijoje padalijimo bei nustatė atsakovei terminą iki 2019 m. lapkričio 8 d. galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus. Dėl šios teismo nutarties 2019 m. lapkričio 5 d. buvo gautas atsakovės atskirasis skundas.

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

5. Teismas 2020 m. vasario 5 d. priėmė nutartį, kuria nustatė atsakovei terminą iki 2020 m. vasario 11 d. galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus. 2020 m. vasario 11 d. gautas atsakovės atstovo prašymas nustatyti naują priešieškinio papildomų reikalavimų trūkumų pašalinimo terminą (terminą galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus), atsižvelgiant į atsakovės atstovo ligos ir tėvystės atostogų laikotarpį, pageidaujant bent 14 dienų po planuojamų tėvystės atostogų pabaigos, t. y. iki 2020 m. kovo 29 d. Šis atsakovės atstovo prašymas teisėjos rezoliucija tenkintas iš dalies, terminas priešieškinio patikslinimui pratęstas 14 dienų, t. y. iki 2020 m. vasario 25 d.

6. 2020 m. vasario 25 d. teisme gautas atsakovės atstovo prašymas dėl termino galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus pratęsimo. Prašyme nurodyta, kad iki 2020 m. vasario 25 d. atsakovės atstovas neturi galimybės padėti atsakovei galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus, kadangi dalį teismo nustatyto termino sirgo, o dalį buvo tėvystės atostogose, kurios tęsiasi. Atstovas nurodė, kad iki 2020 m. kovo 13 d. bus mėnesio trukmės tėvystės atostogose, todėl pageidauja, kad teismas pratęstų procesinį terminą, nustatytų bent 14 dienų terminą galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus jau po atsakovės atstovo tėvystės atostogų ir nedarbo dienų pabaigos, nustatant priešieškinio galutinių reikalavimų suformulavimo terminą iki 2020 m. kovo 29 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė atsakovės R. Z. atstovo advokato P. S. prašymą dėl termino galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus pratęsimo, atsakovės R. Z. priešieškinio papildymą (reg. Nr. DOK-121497), dalyje dėl 8 ir 9 reikalavimų laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovei.

8. Teismas nurodė, kad pateikta medicininė pažyma dėl atstovo ligos, nepilnamečio vaiko gimimo įrašo kopija bei prašymas Vilniaus miesto savivaldybės valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui skirti tėvystės išmoką, nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys priežastis, dėl kurių atsakovė neturėjo galimybės nustatytu terminu patikslinti priešieškinio reikalavimus.

9. Teismas, spręsdamas atsakovės atstovo 2020 m. vasario 11 d. prašymą nustatyti naują priešieškinio trūkumų pašalinimo terminą, ir jį pratęsdamas iki 2020 m. vasario 25 d., jau įvertino atsakovės atstovo tuo metu nurodomas termino praleidimo ir pratęsimo priežastis, t. y. atsakovės atstovo ligą, planuojamas tėvystės atostogas. Jokių naujų aplinkybių atstovas, teikdamas teismui 2020 m. vasario 25 d. prašymą dėl termino galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus pratęsimo, nenurodė. Teismas pažymėjo, kad atsakovei jau ne kartą buvo skirtas terminas procesinio dokumento trūkumams šalinti, pateikto procesinio dokumento trūkumai atsakovei buvo žinomi nuo 2019 m. spalio 25 d. teismo priimtos nutarties. Galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus atsakovė turėjo iki 2019 m. lapkričio 8 d.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovę atstovauja kvalifikuoti teisininkai. Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas yra pakankamai užsitęsęs, atsakovės atstovo prašymą dėl termino galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus pratęsimo atmetė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė R. Z. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir atsakovės atstovo prašymą dėl termino galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus pratęsimo iki 2020 m. kovo 29 d. patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovės atstovas pateikė naują 2020 m. vasario 7 d. pažymą dėl ligos, kuri nebuvo pateikta anksčiau, t. y. 2020 m. vasario 5 d. nutarties priėmimo momentu nebuvo žinoma, kad atsakovės atstovas sirgs ir pratęsto termino laikotarpiu. Atsakovės atstovas negalėjo skųsti teismo rezoliucijos, kuria patenkintas atsakovės atstovo prašymas tik iš dalies. Tokiu atveju, kuomet prašymas buvo tenkintas tik iš dalies, t. y. kitoje dalyje jį atmetant, turėjo būti priimama nutartis, kurią būtų galima apskųsti per 7 dienas, tačiau teismas to nepadarė.

11.2. Teismas nutartimi netinkamai taikė ir pažeidė civilinės teisės ir civilinio proceso principus, LR teisėjų etikos kodeksą, šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principą (LR teisėjų etikos kodekso 8 str.). Dėl ieškovo atstovo kasmetinių atostogų to paties teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas beveik 3 mėnesiams. Tuo tarpu dėl atsakovės atstovo ligos ir tėvystės atostogų teismas negali leisti, jog bylos nagrinėjimas užtruktų vos mėnesiu ilgiau. Kita vertus, tokiu būdu teismas tik komplikuos ir dar labiau prailgins bylos nagrinėjimą, nes turtinius klausimus tarp šalių, nutraukiant santuoką, vis tiek anksčiau ar vėliau teks išspręsti.

11.3. Abejotina, ar ieškovo atstovo kasmetinės atostogos ar teismo siekis kuo skubiau išskirti sutuoktinius yra svarbesnė šeimos vertybė negu atsakovės atstovo teisių apsauga ligos atveju ir teisė į tėvystės atostogas. Šiuo atveju atsakovės atstovas iš esmės yra verčiamas dirbti savo sutuoktinės ir neseniai gimusio vaiko priežiūros sąskaita, pažeidžiant atsakovės atstovo teisę į tėvystės atostogas ir jo sutuoktinės bei neseniai gimusio vaiko teises ir teisėtus interesus.

11.4. Pagal CPK 377 straipsnį, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Teismas turi būti aktyvus šeimos bylose (CPK 376 str.) ir privalo ex officio išspręsti visus turtinius klausimus tarp sutuoktinių netgi tuo atveju, jeigu jie nėra šalių keliami byloje, ar keliami tik vienos iš šalių.

12. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

14. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pratęsti terminą daliai priešieškinio reikalavimų, ir tuo pagrindu šiuos priešieškinio papildymus laikė nepaduotais, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. CPK 77 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis).

16. Apeliantės atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, kuria teismas netenkino atsakovės atstovo prašymo pratęsti terminą galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus. Paminėtame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 77 straipsnis tiesiogiai neįtvirtina galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria teismas atsisako pratęsti paskirtą procesinį terminą. Tokio pobūdžio teismo nutartys nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-845-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1265-516/2018).

17. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visa nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau minėta, kad atskirasis skundas teismo nutarties (jos dalies), kuria atsisakyta pratęsti procesinį terminą, negali būti apeliacijos objektu, t. y. tokia nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama. Todėl apeliacinis procesas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė atsakovės R. Z. atstovo advokato P. S. prašymą dėl termino galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus pratęsimo, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliantės atstovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas turi būti aktyvus šeimos bylose ir privalo ex officio išspręsti visus turtinius klausimus tarp sutuoktinių, netgi tuo atveju, jeigu jie nėra šalių keliami byloje, ar keliami tik vienos iš šalių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl žemiau nurodytų motyvų.

19. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

20. Nagrinėjamoje byloje atsakovė patikslinto priešieškinio 8 ir 9 reikalavimais prašė: (i) priteisti ieškovui 3 elektrinių įrankių dėžes (vertė po 500 Eur) ir plytelių pjoviklį (vertė 1020 Eur) (iš viso 2520 Eur vertės), o atsakovei 1260 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; (ii) priteisti iš ieškovo atsakovei nuo 2018 m. spalio 2 d. ½ dalį šalims priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas (komunaliniams mokesčiams, draudimui, apsaugos paslaugoms apmokėti).

21. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė terminą iki 2019 m. lapkričio 8 d. galutinai suformuluoti priešieškinio 8 ir 9 punktų reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad iš patikslinto priešieškinio nėra aišku, kokias 3 elektrinių įrankių dėžes atsakovė prašo priteisti ieškovui (t. y. elektrinių įrankių dėžės ir plytelių pjoviklis nėra identifikuoti, nenurodyta jų markė, įsigijimo laikas, elektrinių įrankių dėžėse esantis turinys). Taip pat nėra konkretus reikalavimas priteisti iš ieškovo atsakovei nuo 2018 m. spalio 2 d. ½ dalį šalims priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų (komunaliniams mokesčiams, draudimui, apsaugos paslaugoms apmokėti), nes atsakovė nenurodė teismui, už kokio nekilnojamojo turto išlaikymą prašoma priteisti išlaidas, nenurodyta prašomų priteisti išlaidų suma, neidentifikuoti patys komunaliniai mokesčiai (civ. byla Nr. e2S-99-230/2020).

22. Taigi, nagrinėjamu atveju šalių santuokos nutraukimo byloje yra iškilęs ginčas dėl turto padalijimo, ir abi šalys procese dalyvauja lygiomis teisėmis remdamosis rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 20 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, neturi pagrindo vadovautis CPK 376 straipsnio suteiktomis teisėmis.

23. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, kokie yra priešieškinio 8 ir 9 reikalavimų trūkumai, terminas galutinai suformuluoti reikalavimus teismo kelis kartus buvo pratęstas, tačiau iki nustatyto termino atsakovė minėtų priešieškinio reikalavimų nepatikslino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pratęsti terminą ir šiuos priešieškinio reikalavimus paliko nenagrinėtais.

24. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovės R. Z. priešieškinio papildymą (reg. Nr. DOK-121497) dalyje dėl 8 ir 9 reikalavimų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o minėta Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25. Atkreptinas apeliantės dėmesys, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dienai bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino yra atidėtas nenurodant teismo posėdžio datos. Kaip nurodyta atskirajame skunde, pagal CPK 377 straipsnį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Tai reiškia, kad apeliantei neužkirsta galimybė galutinai suformulavus priešieškinio reikalavimus juos teikti teismui iš naujo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovės R. Z. atstovo advokato P. S. prašymas dėl termino galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimus, pratęsimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas