Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13742-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.4.6.1

2024 m. rugsėjo 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nubaustas areštu 45 paroms; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine bausme visiško sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda; A. Š. bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės pradėjimo vykdyti dienos; dėl A. Š. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuosprendžio dėl baudos priverstinio išieškojimo nuspręsta pakartotinai vykdyti neteikti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta A. Š. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams, konfiskuota iš A. Š. transporto priemonės „Audi Allroad Quattro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma, tai yra 2740 Eur; baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. balandžio 11 d. apie 13.52 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė sustabdyta, vairavo kelių transporto priemonę – A. D. vardu registruotą lengvąjį automobilį „Audi Allroad Quattro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2024 m. balandžio 11 d. 14.11 val. alkotesteriu „Dräger Alcotest 6810“, jam nustatytas 2,75 ‰ (promilių) neblaivumas.

2. Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2023 m. balandžio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 7 punktu ir 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, tai yra teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2023 m. balandžio 27 d., (duomenys neskelbtini) būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. balandžio 11 d. apie 13.52 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė sustabdyta, vairavo kelių transporto priemonę – A. D. vardu registruotą lengvąjį automobilį „Audi Allroad Quattro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, skiriant jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar skiriant trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą. Prašo baudžiamąją bylą pagal jo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

3.1. Apeliaciniame skunde nuteistais A. Š. nurodo, kad nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, kilusias pasekmes bei jo asmenybę, nebuvo visiškai objektyvus. Jis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, tačiau jas darydamas pasielgė iš esmės nesąmoningai, nes sprendimą vairuoti priėmė būdamas neblaivus ir tuo metu negalėjo tinkamai vertinti savo būsenos. Būdamas blaivus, jis tokio sprendimo nebūtų priėmęs. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė savo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini), tai yra žinojo tiek eismo sąlygas, tiek kelią, tiek pavojingesnes ir dėmesio bei atidumo reikalaujančias vietas. Kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis nebuvo nutolęs nuo savo gyvenamosios vietos, nepadarė jokios žalos aplinkiniams, jų turtui. Mano, kad šių aplinkybių visetas atspindi tai, jog jo padarytas nusikaltimas savo pavojingumo laipsniu yra nedidelis.

3.2. Apelianto teigimu, jis išreiškė ne tik gailestį, bet ir apmaudą, kad nesugebėjo paklusti įstatymo nuostatoms. Jis baudžiamojo proceso neapsunkino ir iškart prisipažino padaręs nusikaltimus, tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, sutiko su tuo, kad įrodymai nebūtų tiriami. Tokiu būdu jis siekė kaip galima greičiau užbaigti tyrimą ir neapsunkinti valstybės institucijų papildomu darbu dėl įrodinėjimo ir kitų aplinkybių. Po šių nusikaltimų padarymo jis naujų nusikaltimų nepadarė, deda visas pastangas, kad galėtų grįžti į doros kelią, integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu bendruomenės nariu. Jis supranta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, imasi priemonių, kad suvaldyti šią ydą, lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas psichologą, paskutinė konsultacija 2024 m. birželio 11 d. Taip pat jis reguliariai lankosi priklausomybės konsultanto konsultacijose, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Dėl pastaruoju metu užklupusių sveikatos problemų jis negalėjo įsidarbinti. 2024 m. balandžio 24 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam nustatyta skrandžio opa. Dabartiniu metu jo sveikata stabilizavosi, su artimųjų ir specialistų pagalba turi galimybę kontroliuoti priklausomybę alkoholiui, todėl ketina įsidarbinti. Turėdamas darbą ir gaudamas legalų darbo užmokestį jis galės sumokėti jam paskirtą 40 MGL dydžio baudą, turės galimybę save reabilituoti, pakeisti gyvenimo būdą, išsaugoti socialinius ryšius su artimaisiais.

3.3. A. Š. apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, kurioje nurodyta, jog „Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. <...> Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę“.

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė D. A. prašo nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. Š. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, įvertindamas tai kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Prokurorės įsitikinimu, aplinkybės, kad nuteistasis A. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė savo gyvenamojoje vietoje, nepadarė jokios žalos aplinkiniams, jų turtui, neduoda pagrindo jo padarytos veikos pavojingumą laikyti nedideliu. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad A. Š. vairavo automobilį, būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, žymiai viršijančio neblaivumo ribą, nuo kurios kyla atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dienos metu vietovėje, kur gyvena žmonės, taip keldamas pavojų tiek pėstiesiems, tiek kitiems eismo dalyviams, rodo padidintą jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Parinkdamas bausmės rūšį A. Š. ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai pagrindė savo sprendimą. Prokurorės teigimu, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismas parinko mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės trukmę, taikydamas BK 64¹ straipsnį ją sumažino vienu trečdaliu, dėl to pagrindo A. Š. skirti kitą bausmės rūšį ar skirti trumpesnį laisvės atėmimo terminą nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendis nekeistinas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl A. Š. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir A. Š. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Nuteistasis A. Š. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo jam skirti švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. Š. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, baudžiama bauda arba areštu. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas A. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą nubaudė areštu 45 paroms. Skirdamas bausmes A. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę (A. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nusikalstamas veikas padarė būdamas ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, taigi A. Š. yra linkęs nusikalsti, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir tai patvirtina, kad jis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad A. Š. gydėsi dėl (duomenys neskelbtini), A. Š. pateikė duomenis, kad kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbos dėl alkoholio vartojimo, taip pat turi kitų sveikatos problemų, A. Š. turi keturis nepilnamečius vaikus, tačiau su jais negyvena, išlaikymo faktiškai neteikia). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. Š. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytas griežčiausias bausmių rūšis – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimą 1 metams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, – areštą 45 paroms. Nuteistajam A. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, teisingai buvo subendrintos apėmimo būdu ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. Š. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki laisvės atėmimo 8 mėnesiams), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę A. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam A. Š. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (bauda, viešieji darbai, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis A. Š. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. A. Š., būdamas anksčiau teistas už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. Š. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir atlikęs dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo paleistas lygtinai. Iš Lietuvos probacijos tarnybos registro jis buvo išbrauktas 2024 m. kovo 3 d., pasibaigus lygtinio paleidimo terminui (1 t., b. l. 54-64). Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė 2024 m. balandžio 11 d., praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui po to, kai pasibaigė lygtinio paleidimo terminas. Nors prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. nurodo, kad po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis naujų nusikaltimų nepadarė, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, po šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio priėmimo A. Š. atžvilgiu 2024 m. rugpjūčio 9 d. priimtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendis, kuriuo A. Š. taip pat buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį už tai, kad 2024 m. liepos 10 d. vairavo kelių transporto priemonę – elektrinį mopedą, būdamas neblaivus (A. Š. nustatytas 2 promilių neblaivumas), ir vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d.). Taigi A. Š. nepraėjus nei dviem mėnesiams po skundžiamo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio priėmimo vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. A. Š. taip pat ne kartą yra baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai ši teisė buvo atimta (1 t., b. l. 78-85). Išdėstytos aplinkybės rodo nuteistojo A. Š. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybines orientacijas ir duoda pagrindą jį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus.

13. Pažymėtina, kad A. Š. jau penktą kartą teisiamas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, už šių nusikalstamų veikų padarymą A. Š. ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos švelnesnės bausmės (bauda, trumpesnis laisvės atėmimas) (1 t., b. l. 54-64), tačiau akivaizdu, kad nuteistasis A. Š. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo neteisėtų ir pavojingų poelgių neanalizuoja. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta ne švelnesnės, o griežčiausios rūšies bausmė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, yra teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Š. švelnesnės bausmės rūšies ar trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės už šią nusikalstamą veiką paskyrimas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, suformuotų nebaudžiamumo jausmą.

14. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė savo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini), tai yra žinojo tiek eismo sąlygas, tiek kelią, tiek pavojingesnes ir dėmesio bei atidumo reikalaujančias vietas, jis nebuvo nutolęs nuo savo gyvenamosios vietos, nepadarė jokios žalos aplinkiniams, jų turtui, todėl mano, kad šių aplinkybių visetas atspindi tai, jog jo padarytas nusikaltimas savo pavojingumo laipsniu yra nedidelis.

15. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog A. Š. padaryta nusikalstama veika pagal savo pobūdį ir aplinkybes iš esmės nėra labai pavojinga. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (2,75 promilės). Pažymėtina, kad A. Š. automobilį vairavo dienos metu gyvenvietės teritorijoje, būdamas stipriai apsvaigęs, sėsdamas už vairo suvokė, kad yra neblaivus (paties A. Š. teigimu, jis sėdo už vairo, būdamas neblaivus, nes nenorėjo, kad vairuotų neblaivus draugas ir prarastų teises (1 t., b. l. 143)). Taigi A. Š., žinodamas, kad yra neblaivus ir turėdama galimybę pasirinkti alternatyvų keliavimo būdą (išsikviesti taksi, eiti pėsčiomis ir kt.), iš esmės be jokios rimtos priežasties, galinčios turėti įtakos taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimų neigiamų pasekmių jam, kartu vykusiam keleiviui ir (ar) aplinkiniams atžvilgiu. A. Š. veiksmai rodo jo lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą. Nors nuteistasis pabrėžia, kad važiavo savo gyvenamojoje vietovėje, žinojo eismo sąlygas ir pavojingesnes bei atidumo reikalaujančias vietas, nepadarė jokios žalos aplinkiniams, jų turtui, tačiau įvertinus tai, kad išvengti skaudžių pasekmių pavyko tik laimingo atsitiktinumo dėka, negalima apelianto veiksmų vertinti kaip mažiau pavojingų ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis A. Š., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nesant jokios būtinybės vairuoti (paties A. Š. teigimu, jis važiavo į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų (1 t., b. l. 143)), vartojęs nemažą kiekį alkoholio, sėdo už automobilio vairo, kas rodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis bei 1,5 promilės apsvaigimas nuo alkoholio, siekė griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimo bei formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai.

16. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad jis išreiškė ne tik gailestį, bet ir apmaudą, kad nesugebėjo paklusti įstatymo nuostatoms, kad jis baudžiamojo proceso neapsunkino ir iškart prisipažino padaręs nusikaltimus, tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, sutiko su tuo, kad įrodymai nebūtų tiriami, kad tokiu būdu jis siekė kaip galima greičiau užbaigti tyrimą ir neapsunkinti valstybės institucijų papildomu darbu dėl įrodinėjimo ir kitų aplinkybių. Tačiau pažymėtina, jog į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą, be to, A. Š. apeliaciniame skunde akcentuojamas jo prisipažinimas ir gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti ne tik pripažinus tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, bet ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu, kurią dar labiau švelninti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

17. Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo tai, kad jis deda visas pastangas, jog galėtų grįžti į doros kelią, integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu bendruomenės nariu, supranta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, imasi priemonių, kad suvaldyti šią ydą, lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas psichologą, paskutinė konsultacija 2024 m. birželio 11 d., taip pat reguliariai lankosi priklausomybės konsultanto konsultacijose, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, bet dėl pastaruoju metu užklupusių sveikatos problemų jis negalėjo įsidarbinti, tačiau dabartiniu metu jo sveikata stabilizavosi, su artimųjų ir specialistų pagalba turi galimybę kontroliuoti priklausomybę alkoholiui, todėl ketina įsidarbinti, o turėdamas darbą ir gaudamas legalų darbo užmokestį jis galės sumokėti jam paskirtą 40 MGL dydžio baudą, turės galimybę save reabilituoti, pakeisti gyvenimo būdą, išsaugoti socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės taip pat nėra pakankamas pagrindas lengvinti A. Š. baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Kitų aplinkybių bausmės švelninimui teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

18. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu A. Š. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagrįstai visiško bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su A. Š. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 40 MGL (2000 Eur) Eur dydžio bauda. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. Š. paskirtas bausmes, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

19. Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

21. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis), jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, nuteistasis A. Š. anksčiau ne kartą teistas už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui po to, kai pasibaigė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos terminas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, už kurias jis buvo nuteistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu. Be to, iš ankstesnių nuteistojo A. Š. teistumų matyti, kad jam ne kartą buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš bausmės atklikimo vietos, tačiau tai A. Š. teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus nuteistojo A. Š. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. Š. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. Š. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė bei galutinė su ankstesniu nuosprendžiu A. Š. paskirta bausme subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.