Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-223-1122/2023. Parengta 2023 m. spalio 6 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-14492, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos R. A. sudaro 274,15 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam išaiškinti, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą šio kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

BPK 106 straipsnis reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimi ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi R. A. gynėju paskirtas advokatas Valerijus Kirpinčikovas, siekiant užtikrinti būtiną gynėjo dalyvavimą procese, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, esant kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš kaltinamųjų turi gynėją. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad V. Kirpinčikovo teiktos antrinės teisinės pagalbos R. A. išlaidos sudaro 274,15 Eur.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kadangi buvo nustatyti kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimai ir vienas iš kaltinamųjų turėjo gynėją, o ne dėl to, kad to pageidavo pats kaltinamasis.

Taip pat atsižvelgtina į R. A. turtinę padėtį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendyje nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turi (duomenys neskelbtini) vaiką, kurį išlaiko. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 24 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, jog R. A. nuo 2023 m. liepos 27 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Duomenų apie iš šios veiklos gaunamas pajamas nėra. Taigi matyti, jog nuteistojo turtinė padėtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu yra sunki.

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. A. negali būti tenkinamas, nes šiuo atveju teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, o jo turtinė padėtis nėra gera.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo ir nepriteisti valstybei iš nuteistojo R. A. 274,15 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir penkiolikos euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.