Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir D. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. A. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su D. K., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugyklą, t. y.: 2022 m. sausio 20 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, neteisėtai patekę pro duris, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transformatorinę, iš kurios paėmė transformatorinės sudedamąsias metalines dalis, bendrai 175 kg svorio, kurias sudėjo į automobilio „Volkswagen Passat“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir pasišalino, tokiu būdu, įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą – UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausantį 51,97 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuosprendį priėmęs teismas padarė klaidų dėl duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė ir, nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek nuteistuosius teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus.

5. Apeliantas nurodo, jog liudytojo G. Z. parodymai yra prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, teismas neatsižvelgė į kito nuteistojo D. K. parodymus, jog jis (R. A.) vagystėje nedalyvavo, o su D. K. susitiko degalinėje jau po vagystės. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

6. Nuteistasis R. A. parodė, kad įvykio vakarą su D. K. susitiko prie Gariūnų turgavietės tarp degalinės „Neste“ ir „Circle K“ esančioje automobilių plovykloje, kai pats D. K. jam pasiūlė susitikti, susitikę pabendravo, pasivažinėjo D. K. automobiliu aplink degalinę, po ko, juos sulaikė policijos pareigūnai, ką automobilyje laikė D. K. nežino, jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme D. K. teigė, kad buvo kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, paėmė metalą, tačiau metalas buvo ne transformatorinėje, o pakelėje, paėmė niekam nereikalingą, nesaugomoje teritorijoje gulėjusį metalą, kurį ketino parduoti, o su R. A. susitiko jau po to, kai paėmė šį metalą. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į D. K. parodymus, tačiau D. K. parodymų nepatikimumą rodo jų neatitikimas faktinėms bylos aplinkybėms, kas išsamiai aptarta skundžiamame nuosprendyje ir jie paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.

7. Liudytojo G. Z. parodymai kartu su kitais duomenimis sudaro visumą įrodymų, patvirtinančių tiek apelianto, tiek D. K. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais nesiremti. Liudytojas G. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2022 m. sausio 20 d. apie 23.00 val., vykdamas į (duomenys neskelbtini) esantį jam priklausantį sandėlį, pastebėjo šalia ten esančios transformatorinės galu į ją pakankamai arti stovintį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, „B5“ laidos, sedano kėbulo tipo, atidaryta bagažine, o du vyrai vaikščiojo nuo transformatorinės durų, kurios buvo atidarytos, iki automobilio bagažinės, galimai nešė (krovė) kažkokius daiktus, t. y. vyko judėjimas. Nuvykęs iki savo sandėlio, pasikeitęs automobilį, neužilgo jis važiavo atgal ir minėtas „Volkswagen Passat“ iš karto pasišalino link šalia esančios teritorijos „Šaltinėlis“, automobilis važiavo be šviesų, jame važiavo du asmenys, o pats pravažiuodamas pastebėjo, kad transformatorinės durys išlaužtos, prie jos matėsi automobilio provėžos ir batų pėdsakai, pats pradėjo sekti minėtą „Volkswagen Passat“, visą laiką sekė jį iki Gariūnų g. esančios degalinės „Neste“, automobilis nebuvo sustojęs pakelėje, iš jo niekas nebuvo išlipęs ar įlipęs, tuomet automobilis „Volkswagen Passat“ sustojo minėtoje degalinėje šalia prieš tai stovėjusio automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (faktiškai valdomas R. A.), išlipę asmenys tai vienu, tai kitu automobiliu kelis kartus važiavo ratais aplink degalinę, po ko, stovėdami už „Circle K“ degalinės, atidarė abiejų minėtų transporto priemonių bagažines bei galimai krovė kažką iš vienos transporto priemonės bagažinės į kitą. Tada „Volkswagen Passat“ automobilis pajudėjo link Gariūnų g. sankryžos. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė įtariamuosius. Liudytojas nurodė, kad vagystę vykdžiusius asmenis matė gerai, iš pakankamai netolimo atstumo. Tą pačią dieną apie 16.30 val. jis buvo toje pačioje teritorijoje ir važiavo pro transformatorinę, kuri buvo uždaryta, aplink ją buvo pripustyta sniego, sniege nebuvo jokių pėdsakų ar automobilio padangų žymių. Tarp transformatorinės ir šalikelės nematė jokių daiktų. Šviesiu paros metu prie transformatorinės nieko neįprasto nepastebėjo. Taigi kaip matyti iš liudytojo G. Z. parodymų, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad buvo du asmenys, tiek prie transformatorinės, tiek prie automobilių degalinėje, kad jis matė, jog būtent iš transformatorinės, o ne kitos vietos į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kraunami kažkokie daiktai. Šiuos parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

8. Liudytojo G. Z. parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros, kuri buvo atlikta 2022 m. sausio 21 d. 00.37-01.21 val. metu nustatytos aplinkybės. Apžiūrėjus transformatorinę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), link jos matyti daugybė batų įspaudų ant sniego, kurie veda ties tranformatorinės durimis, kurios apžiūros metu buvo atidarytos, transformatorinės viduje, kairėje, matėsi sniegu padengta apačia, kairės pusės šonas buvo padengtas metalinėmis konstrukcijomis, ant vienos iš jų matėsi kabantys laidai, per vidurį, ant žemės, matėsi išnešiota sniego dalis. Tai rodo, kad po transformatorinės vidų buvo vaikščiojama. Kaip matyti iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui bei patrulio M. L. tarnybinio pranešimo, 2022 m. sausio 20 d. 23.36 val. buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), du automobiliai – Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris faktiškai valdomas D. K.), ir kitas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Volvo, kuris faktiškai valdomas R. A.), galimai kažką pavogė, po ko nuvažiavo į „Neste“ degalinę Gariūnuose ir kažką krovė iš vieno automobilio į kitą, o pagal šį pranešimą į vietą nuvykę pareigūnai Gariūnų g. 45, Vilniuje, prie „Circle K“ degalinės pamatė ir sustabdė pranešime minėtą važiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo D. K., o šalia keleivio vietoje sėdėjo R. A.. Dalinės apžiūros metu automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje rastos būtent pilkos spalvos metalo plokštės, kurias vėliau automobilio „Volkswagen Passat“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu taip pat ir bagažinėje rastą oranžinę metalinę detalę liudytojas A. V. atpažino kaip transformatorinės – pastoties įrenginių dalis. Pareigūnų teigimu, bendraujant su D. K. ir R. A., jie pradžioje pasakė, kad (duomenys neskelbtini) g. nebuvo, o daiktai (metalo plokštės) paimti iš Bukčionių miško, vėliau nurodė, kad metalo plokštės paimtos iš (duomenys neskelbtini) g. ir jas rado šalia kelio. Apžiūrėjus metalines plokšteles, rastas automobilyje „Volkswagen Passat“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo matyti, kad jų paviršius padengtas riebiu, skaidrios, šviesios spalvos skysčiu, jos tarpusavyje sukibusios dėl ant jų paviršiaus esančio skysčio. Taip pat automobilio bagažinėje rasta plastikinė talpa geltonos spalvos, kurios dalies sienelės nėra, ir ji padengta riebiu, tamsios spalvos skysčiu. Taigi, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad metalinės plokštelės, rastos pas D. K. automobilyje, buvo paimtos iš transformatorinės, kaip transformatoriaus sudėtinės dalys, padengtos transformatoriuje galimai buvusios alyvos likučiais.

9. Liudytojo G. Z. parodymus pirmosios instancijos teismas kitų bylos duomenų kontekste įvertino itin atidžiai. Liudytojo G. Z. parodymai dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, asmenų, apie kuriuos jis davė parodymus veiksmų, nusikalstamos veikos pradžios ir pabaigos aplinkybių, nėra prieštaringi, todėl jais abejoti teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

10. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog nuteistieji būtų išlaužę transformatorinės duris, tačiau liudytojo G. Z. parodymais nustatyta, kad transformatorinės sudedamąsias metalines dalis liudytojo matyti asmenys, kaip nustatyta – nuteistieji į automobilį krovė iš transformatorinės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patekimas į patalpą pro nerakintus vartus (duris ir kt.) ir be savininko sutikimo, vertinama kaip įsibrovimas, kadangi kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). Nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, įsibrovimu taip pat laikomi atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nurodyta nuosekliai formuojama teismine praktika tokio pobūdžio bylose, padarydamas išvadą, jog net jei patys D. K. ir R. A. transformatorinės durų spynos nesulaužė, o pateko pro neužrakintas (atidarytas galimai ir anksčiau) duris, tai taipogi laikoma įsibrovimu. Net jei iki kaltinamųjų patekimo į transformatorinę, buvo išmontuotas ar išardytas transformatorius ar jo dalis, nuteistųjų veiksmai įeinant ir paimant iš transformatorinės metalines plokšteles, vertinami kaip svetimo turto pagrobimas, įsibraunant į saugyklą.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. A. kėlė klausimą dėl jo ir D. K. susirašinėjimo telefono žinutėmis, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl nuosprendyje atlikto šių aplinkybių vertinimo ydingumo. Kaip matyti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė D. K. ir R. A. pateiktas telefono ekrano fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas jų susirašinėjimas prieš įvykį nuo 22.25 val. iki 23.04 val., susitariant susitikti prie Gariūnų „Neste“ kuro degalinėje, spręsdamas, jog jos nepaneigia R. A. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, kadangi pranešimas apie nusikalstamą veiką Bendrajam pagalbos centrui fiksuotas 23.36 val., o paskutinis susirašinėjimas (R. A. klausia, kur D. K., būdamas jau degalinėje) fiksuotas 23.04 val., t. y. per maždaug 0,5 val. jie galėjo susitikti bei kartu nuvykti į įvykio vietą, įeiti į transformatorinę ir paimti iš jos metalo plokšteles. Iš susirašinėjimo turinio taip pat matyti, kad jų susitikimo iniciatoriumi buvo ne D. K., o pats R. A., klausdamas D. K. ar pastarasis gali padėti, bei siūlydamas „susimatyti“, sakydamas, kad gali privažiuoti, nes neturi ką veikti. Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai šį susirašinėjimą aptarė ir padarė pagrįstą išvadą, jog šis susirašinėjimas niekaip nepaneigia R. A. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, prašydama išieškoti iš nuteistojo 136,67 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.