- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1519-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06885-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- L. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė NEO Finance, AB, (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės L. P. (toliau – atsakovė) 630,99 Eur negrąžintą kredito dalį, 54,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 20 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 277,20 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,70 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gruodžio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2019 m. birželio 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K845981388 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 700 Eur vartojimo kreditas 38 mėnesių terminui, atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 250,38 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 20 procentų), 54,17 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. rugpjūčio 14 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei 38 mėnesinėmis įmokomis. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų, nereaguojant į ieškovės siųstus raginimo laiškus, ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą nepadengė įsiskolinimo. Atsakovė yra skolinga ieškovei 630,99 Eur vartojimo kredito. Ieškovei nutraukus vartojimo kredito sutartį su atsakove, ji įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 630,99 Eur negrąžintą kreditą, 42,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 277,20 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,14 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (952,1 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 219,78 Eur bylinėjimosi išlaidas, netenkino kitos ieškinio dalies.
5. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2019 m. birželio 14 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. K845981388 ieškovė atsakovei paskolino 700 Eur sumą 38 mėnesiams, šalys susitarė dėl palūkanų, tarpininkavimo mokesčio dydžio, atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti laiku ir mokėti pagal susitarimą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), palūkanas, tarpininkavimo mokestį, kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu, 2020 m. balandžio 15 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos piniginių prievolių ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 630,99 Eur negrąžintą paskolą.
6. Teismas padarė išvadą, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki paskolos sutarties nutraukimo, todėl paskolos sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 8.6 punktas, numatantis, jog mokėjimo palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos nepriklausomai nuo to ar sutartis nutraukta, prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai. Nustatęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo yra negalimas, vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. balandžio 15 d., teismas sprendė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data, nurodoma ieškinyje) iki sutarties nutraukimo – 2020 m. balandžio 15 d., t. y. už 122 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 42,77 Eur (630,99 Eur x 20 proc. / 360 d. x 122 d.). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas ieškovės reikalavimą dėl 54,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 42,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, netenkino reikalavimo dėl 20 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 630,99 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, remdamasi sutarties 6.1 punktu, CK 6.261 straipsniu, prašo priteisti 3,70 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Sutarties 6.1 punktas nustato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas sprendė, kad nurodyta sutarties nuostata nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 42,77 Eur. Tuo tarpu CK 6.261 straipsnyje nustatyta skolininko pareiga mokėti kompensuojamąsias palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Teismas nurodė, kad sutarties 6.1 punkto nuostata nustato mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nenustato kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl taikytinas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nurodęs, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, sutarčiai esant nutrauktai, kvalifikuotinas reikalavimu dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teismas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo ieškovei priteisė didesnę iš reikalaujamų sumų – negautų pajamų (nuostolių) (mokėjimo palūkanų) sumą, o kompensuojamųjų palūkanų už šį laikotarpį nepriteisė. Teismas sprendė, kad kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. (kita diena po sutarties nutraukimo) iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. balandžio 28 d., kaip prašoma ieškiniu, t. y. už 13 dienų, ir sudaro 1,14 Eur (630,99 Eur x 5 proc. / 360 d. x 13 d.). Kadangi prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma (3,70 Eur) viršija maksimalių priteistinų kompensuojamųjų palūkanų sumą 1,14 Eur, reikalavimą dėl 3,70 Eur kompensuojamų palūkanų priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 1,14 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
8. Vartojimo kredito gavėjai netinkamai vykdžius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, teismas iš jos ieškovei priteisė 277,20 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo už akių dalis: dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 52,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 21 d.); dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 630,99 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 14 d.); dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 3,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gruodžio 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 21 d.); dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 222 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovei iš atsakovės 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 630,99 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją, iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Iki 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika. Ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškinio dalis dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįsta ir tenkintina. Tą pagrindžia iki 2020 m. gegužės 25 d. vieningai formuota Lietuvos Respublikos teismų praktika. Nors ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus, nebuvo suteiktas terminas susipažinti su naujuoju precedentu, performuoti ieškinio reikalavimus, pritaikyti juos prie naujojo precedento. Toks ieškovės pastatymas prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant ieškovei protingo termino prisitaikyti, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Kadangi ieškovei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus, atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus, teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 630,99 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle.
1.2. Teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, argumentuodamas tuo, kad ieškovės nurodyta sutarties nuostata (sutarties 6.1. punktas) nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas. Ieškovė teismo prašė priteisti 3,7 Eur sutartines palūkanas, kurios paskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gruodžio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Šios palūkanos yra skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius ir nėra tapačios. Ieškovei priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai ir ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo.
1.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl, nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolininko pareigos mokėti sutartines mokėjimo (pelno) ir kompensuojamąsias palūkanas kredito sutarties nutraukimo atveju.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės NEO Finance, AB, ir atsakovės L. P. 2019 m. birželio 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K845981388, kuria ieškovė atsakovei suteikė 700 Eur vartojimo kreditą 38 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 250,38 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 20 procentų), 54,17 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. rugpjūčio 14 d.
14. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai 2019 m. balandžio 15 d. pranešimu nutraukė sutartį ir teisme pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 630,99 Eur negrąžintą kredito dalį, 54,43 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 28 d.), 20 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 277,20 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,70 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gruodžio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 22 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu už akių ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 630,99 Eur negrąžintą kreditą, 42,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 277,20 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,14 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (952,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 219,78 Eur bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su sprendimo dalimi dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 52,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 21 d.); su sprendimo dalimi dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 630,99 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 14 d.), priteisti 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 630,99 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; su sprendimo dalimi dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir prašo priteisti 3,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gruodžio 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 21 d.); su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
17. Apeliantės teigimu, teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją, iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nors ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nebuvo suteiktas terminas susipažinti su naujuoju precedentu, performuoti ieškinio reikalavimus, pritaikyti juos prie naujojo precedento. Kadangi ieškovei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus, teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 630,99 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, todėl gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir joje sukurtas precedentas, susijęs su mokėjimo palūkanų skaičiavimu, tapo privalomas visiems Lietuvos Respublikos teismams nuo precedento sukūrimo.
20. Konkrečiu atveju nėra ginčo, kad kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodyti išaiškinimai dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo yra aktualūs nagrinėjamai bylai. Šioje byloje skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas už akių priimtas 2020 m. liepos 15 d., todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinamais.
21. Keisdama esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų.
23. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje ieškovas turi aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, pats negali nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyką ar faktinį pagrindą. Teismui draudžiama tapti šalies advokatu, patarti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. balandžio 28 d. Ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2020 m. gegužės 7 d. Ieškiniu ieškovė pareiškė nutarties 14 punkte nurodytus reikalavimus. Kauno apylinkės teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2020 m. liepos 15 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių nuo naujo kasacinio teismo suformuoto precedento (2020 m. gegužės 25 d.) pakeičiant iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo teismų praktiką, sukūrimo.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per nurodytą laikotarpį nuo naujo kasacinio teismo precedento sukūrimo iki šioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo ieškovė objektyviai turėjo visas galimybes susipažinti su nauja kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle, ją įvertinti bei patikslinti ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į naujame kasacinio teismo sukurtame precedente nurodytus išaiškinimus. Ieškovė ieškinio reikalavimų nepatikslino, nors, kaip minėta, tam turėjo pakankamai laiko ir galimybių (ieškovei atstovauja advokatas), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
26. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti pateiktus aktualius kasacinio teismo išaiškinamus ir atitinkamai patikslinti ieškinį bei jo reikalavimus. Apeliantei (ieškovei), nėra užkirsta galimybė vadovaujantis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
27. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus išaiškinimus ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytais išaiškinimais, turėjo savo iniciatyva vertinti ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 630,99 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti kompensuojančią funkciją atliekančias palūkanas, remiantis naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle.
28. Ieškovė pirmosios instancijos teisme taip pat neprašė priteisti 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą 630,99 Eur nuo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 14 d.), neprašė priteisti 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 630,99 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos), todėl ir šiuo atveju apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų, t. y. nepasiūlant patikslinti ieškinio reikalavimus ir savo iniciatyva nekeičiant pirminio ieškinio reikalavimų, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovės pareiga ir nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo visas galimybes savo iniciatyva patikslinti ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą precedentą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.
30. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių pagrįstai sprendė, kad ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti mokėjimo (pelno) palūkanų už ilgesnį laikotarpį nei iki sutarties nutraukimo. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vartojimo kredito sutarties nutraukimo datą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartis nutraukta 2020 m. balandžio 15 d., t. y. pranešimo išsiuntimo dieną.
31. Vartojimo kredito sutarties 8.6 punkte numatyta, kad sutarties nutraukimas įsigalioja po 5 kalendorinių dienų po to, kai vartojimo kredito gavėjas gavo bendrovės pranešimą apie sutarties nutraukimą arba kai toks pranešimas tapo gavėjui žinomas kitu būdu. Pranešimas gali būti siunčiamas paštu, faksu, elektroniniu paštu (sutarties 8.5 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovės pranešimas atsakovei išsiųstas elektroniniu paštu 2020 m. balandžio 15 d., todėl sutiktina su apeliante, kad sutarties nutraukimas įsigaliojo 2020 m. balandžio 21 d. Taigi ir mokėjimo palūkanos priskaičiuotinos iki šios dienos, t. y. už 127 dienas, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 42,77 Eur suma padidintina iki 44,52 Eur.
33. Ieškovė taip pat prašė priteisti 3,70 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gruodžio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisė 1,14 Eur, motyvuodamas tuo, kad ieškovės nurodyta sutarties 6.1 punkto nuostata numato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad prašomos priteisti 3,70 Eur palūkanos viršija maksimalią priteistiną kompensuojamų palūkanų sumą.
35. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, argumentuodamas tuo, kad ieškovės nurodyta sutarties 6.1. punkto nuostata numato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas. Nurodo, kad teismo prašė priteisti 3,70 Eur sutartines palūkanas, kurios paskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gruodžio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos. Prašo priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas (3,34 Eur), skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai ir ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad ieškinys buvo pateiktas esant vienam palūkanų skaičiavimo precedentui, o sprendimas priimtas galiojant naujam precedentui.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sutarties vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas nustato mokėjimo (peno) palūkanų dydį, bet nenustato kompensuojamų palūkanų dydžio, nes sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kurią bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į bendrovės banko sąskaitą. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 20 procentų.
38. Pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).
39. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensuojamąsias palūkanas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, jog reikalaujant kompensuojamų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
40. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateikto precedento taikymo apeliacinės instancijos teismas pasisakė nutarties 20, 21 punktuose, todėl, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti sprendimo dalies dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nėra pagrindo.
41. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines, materialinės teisės normas, pagrįstai vadovavosi naujausia teismų praktika, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, tikslintina tik dalis dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Kadangi sprendimo dalies dėl mokėjimo (pelno) palūkanų patikslinimas neturi įtakos patenkintų reikalavimų daliai, atmestinas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo pirmosios instancijos teisme.
43. Apeliacinis skundas tenkinamas 12 procentų (1,75 Eur x 100 proc. / 14,22 Eur), todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Už apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokato teisinę pagalbą, todėl iš atsakovės priteistinos 25,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 303225546) 630,99 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų 99 ct) negrąžintą kreditą, 44,52 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 52 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 277,20 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 20 ct) tarpininkavimo mokestį, 1,14 Eur (vieno euro 14 ct) sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (953,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 219,78 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti“.
Priteisti iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 303225546) 25,80 Eur (dvidešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.