Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei laikomi įteiktais 2020 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, tai yra praėjus 30 dienų nuo 2020 m. gegužės 26 d. pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Teismas, atlikęs formalų ieškovės rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad pagal šalių 2019 m. birželio 14 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ieškovė atsakovei paskolino 700,00 Eur sumą 38 mėnesiams, šalys susitarė dėl palūkanų, tarpininkavimo mokesčio dydžio, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti laiku ir mokėti pagal susitarimą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), palūkanas, tarpininkavimo mokestį bei kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.4. punktu, 2020 m. balandžio 15 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginių prievolių ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 630,99 Eur negrąžinta paskola.

Šalys sutartimi susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – 5,70 procento, mokėjimo palūkanų norma – 20 procentų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 54,43 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 28 d. ir 20,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.

CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, nurodė, jog mokėjimo palūkanų skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo; paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Tačiau teisminė praktika šiuo klausimu yra iš esmės pakeista. Pagal aktualų kasacinio teismo išaiškinimą, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nustatyta, vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi Vartojimo kreditu bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, jos skaičiuojamos iki vartojimo kredito grąžinimo bendrovei dienos.

Įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką ir įstatymo nuostatas, teismas daro išvadą, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki Paskolos sutarties nutraukimo, todėl Paskolos sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 8.6 punktas, numatantys, jog mokėjimo palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos nepriklausomai nuo to ar Sutartis nutraukta, prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai.

Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. balandžio 15 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data, nurodoma ieškinyje) iki sutarties nutraukimo – 2020 m. balandžio 15 d., t. y. už 122 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 42,77 Eur (630,99 Eur x 20,00 proc. / 360 d. x 122 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 54,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 42,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Reikalavimas dėl 20 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 630,99 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos netenkinamas.

Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašo priteisti 3,70 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Sutarties 6.1 punktas nustato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, aukščiau nurodyta Sutarties nuostata nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 42,77 Eur. Tuo tarpu CK 6.261 straipsnyje nustatyta skolininko pareiga mokėti kompensuojamąsias palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Kasacinis teismas minėtoje 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į aptartą kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį, darytina išvada, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka kompensuojamųjų palūkanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratą ir neprieštarauja CK 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palūkanų) mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 6.1 punkto nuostata, kaip minėta, nustato mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nenustato kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl taikytinas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, sutarčiai esant nutrauktai, kvalifikuotinas reikalavimu dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (žr. minėtą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), todėl už laikotarpį iki sutarties nutraukimo ieškovei priteistina didesnė iš reikalaujamų sumų – negautų pajamų (nuostolių) (mokėjimo palūkanų) suma, – o kompensuojamosios palūkanos už šį laikotarpį nepriteistinos. Kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. (kita diena po sutarties nutraukimo) iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. balandžio 28 d., kaip prašoma ieškiniu, t. y. už 13 dienų, ir sudaro 1,14 Eur (630,99 Eur x 5 proc. / 360 d. x 13 d.). Kadangi prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma (3,70 Eur) viršija maksimalių priteistinų kompensuojamųjų palūkanų sumą 1,14 Eur, reikalavimas dėl 3,70 Eur kompensuojamų palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1,14 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Ieškovė reiškia reikalavimą taip pat dėl 277,20 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta Sutarties 5.3 punkte, pagal kurį tarpininkavimo mokestį sudaro dvi sudedamosios dalys, t. y. 5,70 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas, specialiosios sąlygos); 1,2 proc. per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos (630,99 Eur), iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą (Sutarties bendrosios dalies 5.3.2. punktas, specialiosios sąlygos). Pagal sutarties 5.11 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Kadangi vartojimo kredito gavėja netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, iš jos ieškovei priteisiama 277,20 Eur tarpininkavimo mokesčio (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019 bei joje nurodytą kitą Kauno apygardos teismo praktiką).

Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 99 proc.) priteisiama 21,78 Eur žyminio mokesčio (22,00 Eur x 99 proc.), 198,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą (200,00 Eur x 99 proc), viso 219,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje reikalavimas netenkinamas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 303225546) 630,99 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų 99 ct) negrąžintą kreditą, 42,77 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 77 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 277,20 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 20 ct) tarpininkavimo mokestį, 1,14 Eur (vieno euro 14 ct) sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (952,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 219,78 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.