Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

D. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti antstolio D. J. skundo ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį (b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje vykdomas 86,87 Eur skolos išieškojimas pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini); 564,89 Eur skolos išieškojimas pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 1 433,27 Eur skolos išieškojimo pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 166,53 Eur skolos išieškojimas pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 486,56 Eur skolos išieškojimas pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-19-231/2014; 289,62 Eur skolos išieškojimas pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko D. B..

Antstolis D. J. 2014 m. balandžio 15 d. patikslintu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) areštavo D. B. priklausančias lėšas, gautinas į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, išskyrus gaunamas lėšas iš VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus; 2014 m. balandžio 15 d. patikslintu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) areštavo D. B. priklausančias lėšas, gautinas į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, išskyrus gaunamas lėšas iš VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus; 2014 m. balandžio 15 d. patikslintu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) areštavo D. B. priklausančias lėšas, gautinas į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, išskyrus gaunamas lėšas iš VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus; 2014 m. liepos 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) areštavo D. B. priklausančias lėšas, gautinas į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai; 2014 m. balandžio 15 d. patikslintu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) areštavo D. B. priklausančias lėšas, gautinas į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, išskyrus gaunamas lėšas iš VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus.

Skolininkas D. B. kreipėsi į vykdomąsias bylas vykdantį antstolį D. J., prašydamas panaikinti lėšų areštą nuteistojo sąskaitose, leisti jam laisvai disponuoti 1 MMA suma.

Antstolis D. J. 2016 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)), D. B. prašymo netenkino. Nurodė, kad iš nuteistojo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią jo sąskaitą gaunamos piniginės lėšos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 ar 739 straipsniuose nurodytų pinigų sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išieškojimui iš skolininko (nuteistojo) D. B. turi būti taikomas CPK 668 straipsnio nuostatos, išieškojimą iš skolininko nuteistojo turto leisti vykdyti tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Pagal bendrąją išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą, t. y. CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.

14. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

15. Šiuo atveju, iš bylos duomenų suprastina, kad ginčas kilęs dėl to, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko (nuteistojo) D. B. pinigines lėšas, gaunamas į pataisos namuose esančią nuteistojo sąskaitą iš jo artimųjų giminaičių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog akivaizdu, kad tokio pobūdžio skolininko gaunamos lėšos (iš artimųjų giminaičių) nėra lėšos, gautos iš darbo užmokesčio bei kitų skolininko gaunamų pajamų (CPK 736 straipsnis – lėšos kaip atlygis už darbą, pastangas ar kaip investicijų grąža) ar pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis – pensija, dividentai ir kt.). Taip pat tokio pobūdžio skolininko gaunamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje reglamentuotą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškojimas iš esmės negalimas.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į nuteistojo D. B. asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, D. B. artimųjų piniginės lėšos priskirtinos asmens turto kategorijai (jo asmeninė nuosavybė), todėl vykdymo procese išieškant iš tokių skolininko lėšų turi būti vadovaujamasi CPK 668 straipsnyje nustatytais išieškojimo iš asmens turto draudimais (ribojimais). CPK 668 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad <...> išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, kaip asmens turtą, galima tik tuo atveju, jei jos viršija 1 MMA ir tik į 1MMA viršijančią dalį. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2038-262/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-282-264-264/2017; Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2476-254/2016).

17. Šiuo atveju antstolis, vykdydamas išieškojimą, areštavo visas lėšas, priklausančias D. B., gautinas į nuteistojo asmeninę sąskaitą, išskyrus iš VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus (skolininkas gauna VSD pensiją). Tokiu būdu antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neįvertino skolininko gaunamų piniginių lėšų pobūdžio ir, nesilaikydamas CPK 668 straipsnyje nustatytų draudimų/ribojimų, pažeidė išieškojimo iš piniginių lėšų tvarką.

18. Pažymėtina, kad skolininkas D. B. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (yra nuteistasis), tačiau ši aplinkybė dėl skolininko socialinio statuso neturi jokios reikšmės priverstinio vykdymo procesui įgyvendinti. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2208-260/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1884-730/2016).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad antstolis areštuodamas skolininko pinigines lėšas esančias pataisos namuose, surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą formą, kurioje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, todėl antstolis Sprendimo vykdymo instrukcijoje numatytų formų neturi teisės pakeisti. Nors vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, tačiau antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, dar nereiškia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog D. B. piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuotos nesilaikant įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos, dėl ko antstolio 2016 m. birželio 27 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje panaikintas ir leista išieškojimą iš nuteistojo D. B. turto vykdyti tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA.

Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio D. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.