Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

dalyvaujant antstolės padėjėjai N. L., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „4finance”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti 2016-06-20 patvarkymą Nr. S16-29053 vykdomosiose bylose Nr. 0161/14/00890 ir Nr. 0161/14/00892 ir grąžinti iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašytas 399,67 Eur lėšas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Kauno apylankės teismo 2016-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2624-199/2016 antstolė J. Ž. buvo įpareigota grąžinti iš K. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašytas 197,93 Eur lėšas ir priteista iš antstolės 250 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Kauno apygardos teismo 2016-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-952-259/2016 Kauno apylinkės teismo 2016-01-26 nutartis palikta nepakeista ir priteista 150 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. 2016-04-14 antstolė pervedė 250 Eur pagal 2016-01-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2- 26- 24- 199/2016 ir 150 Eur pagal 2016-04-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S- 952- 259/2016, iš viso 400 Eur. 2016-04-20 buvo grąžinta 2016-01-26 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2624-199/2016 įpareigotos grąžinti nurašytos 197,93 Eur lėšos. Atlikus pavedimus pagal teismo įpareigojimus, antstolė nedelsiant pervestas lėšas nurašė.Pareiškėja 2016-04-29 kreipėsi su prašymu į antstolę grąžinti patvarkymais nuskaitytas 597,93 Eur lėšas ir panaikinti areštą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinusi gautų pajamų kilmę, 2016-06-08 antstolė grąžino 197,94 Eur, o dėl likusios 399,67 Eur sumos grąžinimo nurodė, kad šios sumos grąžinti nėra pagrindo, nes tai pajamos, iš kurių išieškojimas galimas (t.y. šios pajamos negali būti priskirtos nei vienai iš CPK 739 str. numatytų pajamų, iš kurių negalima išieškoti, rūšių).Išieškojimas iš lėšų, kuriomis buvo atlyginti patirti nuostoliai teisminių procesų metu CPK 739 straipsnyje nenumatytas, todėl darytina išvada, kad tokio pobūdžio pajamos nelaikytinos darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms ar pajamoms, ir iš jų taip pat negali būti išieškoma.Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės alglos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.Antstolė 2016-07-22 patvarkymu Nr. S16-34717 skundo netenkino, nurodydama, kad 399,67 Eur sumos, gautos kaip bylinėjimosi išlaidų apmokėjimas civilinėse bylose, grąžinti pagrindo nėra, nes tai pajamos, iš kurių išieškojimas galimas (t. y.šios pajamos negali būti priskirtos nei vienai iš CPK 739 straipsnyje numatytų pajamų, iš kurių negalima išieškoti, rūšių). Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. neleidžia nukreipti išieškojimo tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o šiuo atveju išieškojimas buvo nukreiptas į pinigines lėšas, esančias pareiškėjos banko sąskaitoje. Nurodytų argymentų pagrindu su pareiškėjus skundu antstolė nesutiko.Suinteresuotas asmuo UAB „4finance” atsiliepime į skundą sutiko su antstolės J. Ž. 2016-07-22 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą išdėstytais argumentais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodomos lėšos (teismo nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos iš antstolės) nėra priskirtinos nei prie pajamų, iš kurių draudžiamas išieškojimas, nei prie pajamų, iš kurių išieškojimas galimas tik atliekant tam tikras išskaitas. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-301-460/2016).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (tokiau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neanalizavo aplinkybių, jog antstolės veiksmai laikytini neteisėtais dėl to, jog išieškojimas buvo nukreiptas į piniginę sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, ir visiškai nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-301-460/2016, kaip precedentu. Nurodytoje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, pagal kurias buvo sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo iš bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl antstolės neteisėtų veiksmų tuo pagrindu, jog ir esant galimybei nukreipti išieškojimą į bylinėjimosi išlaidas, išieškojimas negalimas pagal išieškojimo negalimumą reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas CPK 668 straipsnio 1 dalyje. Turto sąrašas, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte ir šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.Šiuo atveju taikytinas kaip precedentas Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 išaiškintas teisinis reglamentavimas dėl išieškojimo nukreipimo į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.Suinteresuotas asmuo antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas visiškai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad CPK 739 straipsnyje yra išvardintas baigtinis sąrašas pajamų, iš kurių išieškoti negalima, taip pat CPK nustatytos pajamos, iš kurių išieškoti galima ne visa apimtimi, o tik vykdant iš jų tam tikro dydžio išskaitas (darbo užmokestis irCPK 737 straipsnyje numatytos kitos pajamos, prilyginamos darbo užmokesčiui); iš visų kitų pajamų rūšių, įskaitant priteistų bylinėjimsoi išlaidų, išieškojimo įstatymas nedraudžia. Teismas pagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-301-460/2016, kurioje išaiškinta, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma į piniginių lėšų, į kurias draudžiama nukreipti išieškojimą, nepatenka, todėl ši suma turi būti paskirstyta kreditoriams CPK 753 - 754 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne grąžinta pareiškėjui. Pareiškėjos nurodyta Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S- 988-254/2016 vadovautis negalima, nes visiškai nesutampa bylų teisinis ir faktinis pagrindas, nes šioje byloje buvo nagrinėjamas išieškojimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigose esančių asmenų klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įpareigojimo antstoliui grąžinti nurašytas lėšas ir išieškojimo iš piniginių lėšų, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos (toliau – apeliantės) skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su atsisakymu grąžinti nurašytas lėšas, atmestas, konstatuojant, kad antstolės atlikti veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą ir buvo atlikti tinkamai, teisėtumo ir pagrįstumo.Antstolės kontoroje vykdomas Kauno m. 16-ojo notarų biuro 2014-04-01 išduotas vykdomasis įrašas Nr. RK-3126 dėl 852,62 Eur išieškojimo iš skolininkės K. K. išieškotojo UAB „4finance“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0161/14/00892, b. l. 1-7) bei Kauno m. 17-ojo notarų biuro 2014-04-02 išduotas vykdomasis įrašas Nr. RI-3094 dėl 725,56 Eur išieškojimo iš skolininkės K. K. išieškotojo UAB „4finance“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0161/14/00890, b. l. 1-7).Vykdant 10 punkte minėtus vykdomuosius dokumentus, antstolė 2016 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S16-15690 vykdomojoje byloje Nr 0161/14/00890 (b. l. 97) dėl 1 323,49 Eur priverstinio nurašymo iš apeliantės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė skolininkei, jeigu nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos iškaitos CPK nustatyta tvarka, tai skolininkas turi teisę per 14 d. pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Taip pat nurodė, kad tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Apeliantė 2016 m. balandžio 29 d. prašymu prašė panaikinti areštą jos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti jai nuskaitytas 597,93 Eur lėšas (b.l. 100-101). Antstolės 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymo dėl gauto prašymo (vykdomosios bylos Nr. 0161/14/00890 b.l. 102) aplinkybės patvirtina, kad vykdant 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymą Nr. S16-15690 iš areštuotos sąskaitos buvo 2016 m. balandžio 19 d. nurašyta 197,93 Eur ir 2016 m. balandžio 21 d. – 399,67 Eur. Apeliantė 2016 m. birželio 7 d. pateikė antstolei Šiaulių banko Kauno filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už 2016 m. balandžio 1 d. – 2016 m. gegužės 24 d. laikotarpį. Anstolės 2016 m. birželio 20 d. patvarkymo Nr. S16-29053 (vykdomosios bylos Nr. 0161/14/00890 b.l. 111) turinys patvirtina, kad apeliantei pateikus duomenis apie piniginių lėšų kilmę, kas jai buvo pasiūlyta padaryti 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S16-15690, 2016 m. birželio 8 d. buvo atliktas 197,94 Eur grąžinimas, taip pat nurodyta, kad 399,67 Eur nebus grąžinami, nes šios pajamos nepriskirtinos nei vienai iš CPK 739 straipsnyje numatytų pajamų, iš kurių negalima išieškoti, rūšių. Būtent 2016 m. birželio 20 d. patvarkymas Nr. S16-29053 ir yra ginčijamas nagrinėjamoje byloje. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo, kuriuo pagrindu apeliantė nesutinka su skolos išieškojimu iš priteistų bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad išieškojimo negalima nukreipti į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Pirmosios instancijos teismas antstolės veiksmų teisėtumą nagrinėjo tik pajamų, į kurias draudžiama arba ribojama nukreipti išieškojimą (CPK 738, 739 straipsniai), ir pajamų, kurios yra darbo užmokestis arba yra jam prilyginamas (CPK 737, straipsnis), kontekste, nepasisakydamas dėl išieškojimo tvarkos taikymo, išieškant iš kitų, aukščiau nurodytoms pajamoms nepriklausančių piniginių lėšų. Apeliacinės instancijos neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jos skundo jame nurodytais pagrindais. Tam, kad būtų galima atsakyti į klausimą, ar 2016 m. birželio 20 d. patvarkymas Nr. S16-29053 yra teisėtas ir pagrįstas, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindo taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėjo būti identifikuojama 399,67 Eur piniginių lėšų kilmė; nustatyta, ar galimas priverstinis išieškojimas iš tokios rūšies turto ir, nustačius, kad išieškojimas yra galimas, ar nėra įstatymo nustatytų ribojimų išieškant iš šio turto. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2624-199/2016 patenkino skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų – panaikino antstolės J. Ž. 2015-11-12 patvarkymą Nr. S5-49629 vykdomosiose bylose Nr. 0161/14/00890, Nr. 0161/14/00892 ir grąžino iš K. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2015 m. spalio 21 d. antstolės nurašytas lėšas sumoje 197,93 Eur, ir priteisė skolininkei iš antstolės 250 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-952-259/2016 Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį paliko nepakeistą ir priteisė skolininkei iš antstolės 150 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Iš AB Šiaulių banko sąskaitos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad anstolė 2016 m. balandžio 14 d. mokėjimo pavedimu pervedė pareiškėjai 400 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal teismo nutartis. 2016-04-20 antstolė grąžino pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2624-199/2016 įpareigotas grąžinti 197,93 Eur lėšas. 2016 m. balandžio 21 d. antstolė nurašė iš pareiškėjos sąskaitos 399,67 Eur (vykdomoji byla Nr. 0161/14/00890, b. l. 106-107). Įvertinus nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad apeliantės prašomų grąžinti 399,97 Eur piniginių lėšų kilmė yra už kitoje civilinėje byloje, kurioje skolininkei buvo priimtas palankus teismo sprendimas, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepatenka į piniginių sumų kategoriją, į kurias draudžiama nukreipti išieškojimą, todėl jos gali būti paskirstytos kreditoriams CPK 753-754 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ta dalimi, kuria apibrėžiama, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepatenka į piniginių sumų kategoriją, į kurias draudžiama nukreipti išieškojimą. Tačiau, vienareikšmiškos išvados, jog šios pajamos (atlygintos bylinėjimosi išlaidos) gali būti paskirstytos kreditoriams CPK 753-754 straipsniuose nustatyta tvarka, teismas, nenustatęs kokiai pajamų rūšiai priklauso ginčo pinigų suma, negalėjo daryti. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino piniginių lėšų kilmės, dėl to pasisako apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojos Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Pagal bendrąją išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą, t. y. CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau Instrukcija) 93.6 punkte, pagal kurį išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su Instrukcijoje vartojama grynųjų pinigų sąvoka, nes tokio skirstymo į grynuosius ar negrynuosius pinigus nenumato CPK 668 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyti išieškojimo ribojimai iš skolininko pinigų sumos. Dėl šių aplinkybių antstolės patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodytas argumentas, kad buvo nukreiptas ieškojimas į banke esančius pinigus, o ne į grynuosius pinigus, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies normos negali būti taikomos, yra teisiškai nepagrįstas.CPK LI skyrius reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išimtys, ribojančios arba panaikinančios galimybę išieškoti iš darbo užmokesčio arba kitų pajamų, yra numatytos CPK 738 ir 739 straipsniuose. CPK 738 straipsnyje yra nurodytos pašalpų rūšys, iš kurių išieškojimas yra ribojamas, t. y. galimas tik vykdant teismo sprendimus, priimtus tam tikros kategorijos bylose, o CPK 739 straipsnyje – iš pinigų sumų, iš kurių išieškojimas apskritai negalimas. Nurodytų išieškojimo vykdomajame procese ribojimų ir draudimų sąrašas yra baigtinis ir todėl negali būti aiškinamas plečiamai. Vadinasi, iš visų pajamų rūšių, kurios nenumatytos CPK 738 ir 739 straipsniuose, išieškojimas galimas. Taigi, šių nuostatų pagrindu, galima konstatuoti, kad antstolės pareiškėjai sumokėtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso draudžiamų arba ribojamų vykdyti išieškojimą pajamų, todėl į jas gali būti nukreiptas išieškojimas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų reglamentuojančias CPK LI skyriaus nuostatas, nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos taip pat nepatenka į pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui sąrašą, kuris aiškiai apibrėžtas CPK 737 straipsnyje. Kadangi šios pajamos nepatenka ir į pajamų prilygintų darbo užmokesčiui sąrašą, išieškojimui iš bylinėjimosi išlaidų negali būti taikoma CPK 736 straipsnyje numatyta išieškojimo tvarka, pagal kurią galimas išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA.Vadinasi, nukreipiant išieškojimą iš piniginių lėšų, kurios nepriskiriamos pajamų rūšims, nustatytoms CPK 736, 737, 738 ir 739 straipsniuose, turi būti taikomos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės, šiuo atveju CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios išieškojimo ribojimus iš skolininko turto, t.t. piniginių lėšų, siekiant užtikrinti jam minimalias pragyvenimo sąlygas. Siekiant nustatyti, ar nurašant iš sąskaitos 399,67 Eur nebuvo pagrindo taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytą ribojimą, nagrinėjamu atveju, turėjo būti įvertintos visos skolininkės turimos pajamos, kurios nepriskiriamos prie CPK 736, 737, 738 ir 739 straipsniuose numatytų pajamų rūšių, ginčijamo išieškojimo veiksmo momentu. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, prie kito turimo turto, iš kurio išieškojimo taikomos CPK 668 straipsnio nuostatos, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojos Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Jeigu visų turimų pinigų suma vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu (įskaitant skolininkės turimas pinigines lėšas visose banko sąskaitose ir grynuosius pinigus) tą mėnesį viršijo 1 MMA 399,67 Eur suma, tai tik toks šios piniginių lėšų sumos nurašymas nuo pareiškėjos banko sąskaitos galėjo būtų laikomas nepažeidžiančiu CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nagrinėjanu atveju 2015-07-28 patvarkymu Nr. S5-31768 buvo areštuotos skolininkės K. K. lėšos, esančios AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0161/14/00890, b. l. 67). 2014-06-02 priimtas patvarkymas Nr. S1-73085 areštuoti banke „Swedbank“, AB, esančias pinigines lėšas (vykdomoji byla Nr. 0161/14/00890, b.l. 41). Antstolės pateikti duomenys apeliacinės instancijos teisme ir antstolės padėjėjos paaiškinimas patvirtina, kad iš šios sąskaitos nebuvo nurašytos piniginės lėšos, t.y. nėra duomenų, kad šioje sąskaitoje apeliantė ginčo nurašymo mėnesį turėtų piniginių lėšų, kurių dydį reikėtų vertinti kartu su areštuotoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis piniginėmis lėšomis, kad galima būtų nuspręsti dėl pinigų sumos grąžinimo ar negrąžinimo, įvertinus CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą.Ginčo objektu esanti 399,67 Eur suma buvo nurašyta iš skolininkės Šiaulių banko Kauno filiale esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 21 d. Nagrinėjamu atveju aktualu, kokia pajamų suma disponavo skolininkė šioje sąskaitoje balandžio mėnesį. Iš Šiaulių banko Kauno filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2016 m. balandžio 1 d. – 2016 m. gegužės 24 d. laikotarpį matyti, kad laikotarpio pradžios likutis buvo 0,88 Eur. Per 2016 m. balandžio mėn. skolininkė gavo 799,67 Eur įplaukų, iš kurių 197,93 Eur ir 201,74 Eur priklauso pajamų rūšims, iš kurių priverstinis išieškojimas draudžiamas (motinystės pašalpa), o 400 Eur yra antstolės sumokėtos bylinėjimosi išlaidos. Vadinasi, skolininkės sąskaitoje 2016 m. balandžio mėn. liko 400 Eur suma, į kurią išieškojimas galimas, o atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalies ribojimą – turėjo būti palika skolininkei 1 MMA per kalendorinį mėnesį dydžio suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Kadangi 2016 m. balandžio mėn. 1 MMA buvo 350 Eur (2016-01-01 – 2016-07-01), antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą tik į 50 Eur., o nuo sąskaitos buvo nurašyta 399,67 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininkės skundo dėl antstolės veiksmų pagrįstumo klausimą, turėjo nustatyti ne tik, kad išieškojimas iš 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kaip turto plačiąja prasme, yra galimas, tačiau turėjo įvertinti ir išieškojimo iš šio turto draudimo apimtį pagal CPK 668 straipsnio nuostatas bei tik tuomet daryti išvadą, kokia piniginių lėšų suma turi būti paskirstyta skolininkės kreditoriams CPK 753 –754 straipsniuose nustatyta tvarka.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė procesinės teisės normos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko turto (CPK CPK 668 straipsnis) ir nepagrįstai nepripažino 2016-06-20 antstolės J. Ž. patvarkymu Nr. S16-29053 vykdomosiose bylose Nr. 0161/14/00890 ir 0161/14/00892 jos atsisakymą atlikti veiksmus - grąžinti pareiškėjai K. K. 349,67 Eur sumą, nes antstolė jai paliko vietoje 1 MMA pinigų sumos tik 0,33 Eur pinigų sumą (400 Eur – 399,67 Eur) (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama nutartis pakeičiama ir antstolė įpareigojama grąžinti pareiškėjai 349,67 Eur (350 Eur – 0,33 Eur) (CPK 513 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi pareiškėja skundu prašė įpareigoti antstolę grąžinti 399,67 Eur, tai jos skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Skolininkei inicijavus apeliacinį procesą, apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 3,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Jos viršija LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl 3,18 Eur (patenkintų reikalavimų dalis 87 proc., atmestų – 13 proc) bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos tik iš apeliacinį procesą pralaimėjusios šalies – antstolės J. Ž. (3,65 Eur x 87 proc., CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Įpareigoti antstolę J. Ž. grąžinti pareiškėjai K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2016 m. balandžio 21 d. antstolės nurašytas 349,67 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis Eurus 67 centus) pinigines lėšas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš antstolės J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kontoros adresas Palangos g. 5, Kaunas), 3,18 Eur (tris eurus aštuoniolika centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.