Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Pasvalio skyriaus, skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0115/10/01567, antstolė, kurios veiksmai skundžiami - Irena Bakšienė, suinteresuoti asmenys TEO LT, AB (išieškotojas), skolininkas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-693-783/2016, pakeistas skolininkas vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0115/10/01567 iš skolininko V. K., į skolininkę valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Vykdomojoje byloje Nr. 0115/07/01341 Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016-07-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-694-649/2016, pakeitė skolininką vykdymo procese iš V. K. į skolininkę valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Dėl minėtos 2016-07-01 nutarties VĮ Turto bankas teikė atskirąjį skundą. Panevėžio apygardos teismas 2016-10-12 nutartimi Nr. e2S-866-212/2016 Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nutartį paliko nepakeistą ir nurodė, kad suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į prašymą nurodė, kad valstybei perėjusį V. K. nekilnojamąjį turtą - žemės sklypo dalį nuo 2014-09-17 patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Po V. K. mirties jo turtą paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė, o valstybę atstovauja tam tikrose srityse paskirtos kompetentingos institucijos, kurios tarpusavyje turi susitarti pagal nustatytus teisės aktus, kurioje srityje atstovauja valstybę, o kilus ginčui, klausimus spręsti administracine tvarka. Išieškotojui svarbu ne tai, kas atstovauja valstybę, o kad turtas po V. K. mirties paveldėjimo teise perėjo valstybei ir ginčai tarp institucijų, atstovaujančių valstybę, neturėtų trukdyti išieškojimui. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad antstolės patvarkymas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0115/10/01567 matyti, kad antstolės Irenos Bakšienės kontoroje vykdomas išieškojimas iš V. K. pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-03-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-54-783/2010 dėl 186,96 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-24 iki teismo sprendimo visiškoj įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų: 18,83 Eur žyminio mokesčio, 28,96 Eur už advokato teisinę pagalbą bei 42,62 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu priteisimo išieškotojo TEO LT, AB naudai.

Skolininkas V. K. 2013-01-28 mirė, o po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, todėl palikimo perėjimo valstybei 2014-09-17 liudijimo pagrindu V. K. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, tame tarpe ir 885/3770 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-693-783/2016 vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0115/10/01567, skolininkas V. K. pakeistas į Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“. Antstolė 2016-11-21 priėmė patvarkymą Nr. S-5664 „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, pakeitus skolininką vykdymo procese iš skolininko V. K. į skolininką valstybė“ ir išsiuntė jį Tarnybai, nurodydama skolą ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0115/10/01567 pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2016-12-23 antstolės kontoroje gautas Tarnybos 2016-12-21 skundas dėl antstolės 2016-11-21 patvarkymo panaikinimo.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, reiškia kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus.

Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas (CK 2.36 straipsnio 2 dalis). Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija (CPK 51 straipsnio 4 dalis). CK nedetalizuojama turto, kurį paveldi valstybė, priėmimo tvarka ir tolimesni su paveldėtu turtu atliktini veiksmai (išskyrus atsakomybę už palikėjo skolas (CK 5.62 straipsnio 3 dalis)), paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas (CK 5.66 straipsnio 2 dalis)), taip pat institucijų, kurios tokiu atveju įgaliotos veikti valstybės vardu, teisės ir pareigos, todėl sprendžiant, kokia institucija įgaliota atstovauti valstybei teisme, kai vykdomas išieškojimas iš valstybės paveldėtos žemės, turi būti vadovaujamasi kitų įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.4 punktą, valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taisyklių 10⁵ punktas numato, kad valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas perduodamas šia tvarka: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui; žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, perduodami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų (jų dalių) buvimo vietą. Jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas (Taisyklių 43 punkto 3 dalis). Nagrinėjamu atveju valstybė paveldėjo žemės sklypą, ant kurio nėra statinių. Vadinasi, pagal šiuo metu galiojančią Taisyklių redakciją, šį turtą turėtų administruoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Remiantis Taisyklių 76 punkto nuostatomis, mokesčių inspekcija organizuoja valstybei perduoto turto, išskyrus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamus žemės sklypus (jų dalis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, realizavimą. Už realizuotą valstybei perduotiną turtą gautos lėšos sumokamos į atitinkamos mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, todėl disponuoti pardavus žemės sklypą gautomis lėšomis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi teisės, privalo jas grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija (Taisyklių 154 p.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, laikytina, jog, nors ir valstybės paveldėtą žemės sklypą, ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, administruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą), tačiau disponuoti pardavus žemės sklypą gautomis lėšomis ši Tarnyba neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017; Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-458-425/2017). Suinteresuoto asmens argumentas, jog VMI negali būti valstybės atstovė, kai sprendžiami ginčai dėl valstybės pareigos atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, yra teisiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad šiuo atveju tinkama atsakovė yra valstybė. Būtent ji, o ne kuri nors institucija, paveldėjo turtą ir atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, arba testatoriui iš visų įpėdinių atėmus teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, o ne kuriai nors jos institucijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016).

Nagrinėjamu atveju valstybei tekusią pareigą atsiskaityti su V. K. kreditore AB „TEO LT“ įgyvendina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kuriai Taisyklių nuostatos suteikia teisę disponuoti lėšomis, gautomis pardavus valstybės paveldėtą turtą (žemės sklypą). Konstatuotina, jog antstolė neturėjo jokio pagrindo 2016-11-21 patvarkymu Nr. S-5664 įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pervesti patvarkyme nurodytą skolą ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą.

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad yra pagrindas tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą ir panaikinti antstolės 2016-11-21 patvarkymą Nr. S-5664.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Pasvalio skyriaus, skundą patenkinti.

Panaikinti antstolės Irenos Bakšienės 2016-11-21 patvarkymą Nr. S-5664 dėl skolos ir vykdymo išlaidų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, pakeitus skolininką vykdymo procese iš skolininko V. K. į skolininką valstybę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.