Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-694-649/2016 pagal pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB „Mokilizingas“, VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė I. B. prašė vykdomojoje byloje Nr. 0115/07/01341 skolininką V. K., mirusį (duomenys neskelbtini), pakeisti į VĮ Turto bankas. Nurodė, jog antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal UAB „Mokilizingas“ pateiktą, 2007-01-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-88-100/2017 išduotą, vykdomąjį raštą dėl 126,50 Eur skolos, 34,42 Eur delspinigių, 5 % metinių palūkanų bei 2,90 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. K.. Iš skolininko liko neišieškota 0,05 Eur skolos, 40,02 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų. Skolininko V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, todėl ji turėtų būti naujasis skolininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi prašymą tenkino, pakeitė skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0115/07/01341, iš skolininko V. K. į Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas.Nustatė, kad antstolės I. B. kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0115/07/01341 pagal UAB „Mokilizingas“ pateiktą, 2007-01-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-88-100/2017 išduotą, vykdomąjį raštą dėl 126,50 Eur skolos, 34,42 Eur delspinigių, 5 % metinių palūkanų bei 2,90 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. K.. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė, po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, todėl paveldėjimo teisė į palikėjo turtą perėjo valstybei. Pažymėjo, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimą ir atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto vertės. Nors byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolė I. B. ar išieškotojas UAB „Mokilizingas“ per tris mėnesius informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie minėto vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškojimą UAB „Mokilizingas“ naudai, tačiau dar prieš V. K. mirtį buvo areštuotas V. K. turtas vykdant išieškojimą AB „Panevėžio energija“, be to, tuoj po V. K. mirties 2013-02-11 buvo areštuotas jo turtas vykdant išieškojimą išieškotojui TEO LT, AB. Atsižvelgiant į tai teismas laikė, kad minėtų turto areštų įregistravimas turto arešto registre yra tinkamas parnešimas apie vykdomus išieškojimus skolininko atžvilgiu. Pagal sprendimų vykdymo instrukciją antstoliai neprivalo areštuoti to paties skolininko turto, jei vykdo išieškojimą keliems išieškotojams. Pagal pirmą gautą vykdomąjį dokumentą areštavus skolininko turtą, vėliau gautos vykdomieji dokumentai prijungiami prie pirmosios vykdomosios bylos ir už areštuotą parduotą turtą gautos lėšos dalijamos visiems kreditoriams proporcingai pagal jų eiles, o ne pagal tai, kurioje vykdomojoje byloje areštas turtui uždėtas pirmiausia. Priešingu atveju, privalomai areštuojant tą patį turtą pagal kiekvieną vėliau gautą vykdomąjį dokumentą, būtų nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į prašymą nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 pakeisto „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 105 p. valstybei perėjusį V. K. nekilnojamąjį turtą - žemės klypo, esančio Pasvalio r., Pumpėnuose, dalį nuo 2014-09-17 patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Po V. K. mirties jo turtą paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė, o valstybę atstovauja tam tikrose srityse paskirtos kompetentingos institucijos. Todėl valstybės institucijos turi tarpusavyje susitarti pagal nustatytus teisės aktus, kurioje srityje atstovauja valstybę, o kilus ginčui, klausimus spręsti administracine tvarka. Išieškotojui svarbu ne tai, kas atstovauja valstybę, o kad turtas po V. K. mirties paveldėjimo teise perėjo valstybei, o ginčai tarp institucijų, atstovaujančių valstybę, neturėtų trukdyti išieškojimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju materialinių subjektinių teisių perėmimas yra galimas ir antstolės prašymas yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, jog teismas be jokio teisinio pagrindo teigė, kad „nors byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolė I. B. ar išieškotojas UAB „Mokilizingas“ per tris mėnesius informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie minėto vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškojimą UAB „Mokilizingas“ naudai, tačiau dar prieš V. K. mirtį buvo areštuotas V. K. turtas vykdant išieškojimą AB „Panevėžio energija“, be to, tuoj po V. K. mirties 2013 m. vasario 11 d. buvo areštuotas jo turtas vykdant išieškojimą išieškotojui AB TEO LT. Atsižvelgiant į tai manytina, kad minėtų turto areštų įregistravimas turto areštų registre yra tinkamas pranešimas apie vykdomus išieškojimus skolininko atžvilgiu. Pagal sprendimų vykdymo instrukciją antstoliai neprivalo areštuoti to paties skolininko turto, jei vykdo išieškojimą keliems išieškotojams. Pagal pirmą gautą vykdomąjį dokumentą areštavus skolininko turtą, vėliau gauti vykdomieji dokumentai prijungiami prie pirmosios vykdomosios bylos ir už areštuotą parduotą turtą gautos lėšos dalijamos visiems kreditoriaus proporcingai pagal jų eiles o ne pagal tai, kurioje vykdomojoje byloje areštas turtui uždėtas pirmiausiai. Priešingu atveju, privalomai areštuojant tą patį turtą pagal kiekvieną vėliau gautą vykdomąjį dokumentą būtų nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos“. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka. Arešto aktų turtui nesurašymas taupant skolininko lėšas būtų buvęs pagrįstas tuo atveju, jei išieškojimas ir dabar būtų vykdomas iš pačios skolininkės, tačiau skolininkei mirus tiek teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja kreditorius informuoti apie tai, kokius skolinius įsipareigojimus perims palikimą priėmęs įpėdinis, todėl, mano, kad nepakanka tiesiog nurodyti, kad vykdomas išieškojimas. Mano, kad kiekvienas kreditorius ar vykdomąją byla vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai. Mirusiajam V. K. priklausęs nekilnojamasis turtas nebuvo pareiškėjos areštuotas vykdant šį išieškojimą. Mirusysis V. K. turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai, tad pakeitus skolininką V. K. ir šioje vykdomojoje byloje į valstybę, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurių visiems civilinių teisinių santykių dalyviams būtina laikytis įgyvendinant savo teises.Pareiškėja neprašo pratęsti praleistą CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodo minėto termino praleidimo priežasčių, tad nėra galimybės įvertinti termino praleidimo priežasčių svarumo. Be to, jau yra suėjęs ir naikinamasis trejų metų terminas, per kurį buvo galima pareikšti prašymą teismui atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams mirusiojo įpėdiniams pareikšti. Mano, jog kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas, o Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis dėl antstolės I. B. prašymo tenkinimo, atsižvelgiant į naujai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nepagrįsta ir naikintina.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, nuo 2015 m. kovo 20 d. valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas, kilnojamojo turto - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Taisyklių 105 p.). Pirmosios instancijos teismas, be jokio teisinio pagrindo teismo nutartyje nusprendė, kad suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovu turi būti nurodoma valstybės įmonė Turto bankas. Mano, kad suinteresuotuoju asmeniu šioje byloje turėtų būti nurodyta mirusiojo V. K. įpėdinė - Lietuvos Respublika. Siekiant išvengti išieškojimo proceso vilkinimo keičiantis valstybės įstaigų ir institucijų funkcijoms arba turto perdavimo iš vienos institucijos kitai, tikslinga būtų šioje ir kitose panašaus pobūdžio civilinėse bylose pakeičiant mirusį skolininką, kurio palikimas perėjo valstybei, naująjį skolininką įvardinus kaip Lietuvos Respubliką, atstovavimo valstybei klausimą palikti spręsti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Sutinka su teismo išdėstytais argumentais ir mano, jog turto areštų įregistravimas turto arešto registre yra tinkamas pranešimas apie vykdomus išieškojimus skolininko atžvilgiu. Pažymi, jog antstoliai neprivalo areštuoti to paties skolininko turtą, vėliau gauti vykdomieji dokumentai prijungiami prie pirmosios vykdomosios bylos.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos mano, jog atskirasis skundas yra pagrįstas. Nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Taip pat nėra jokių duomenų, jog kreditorius būtų pareiškęs reikalavimą kitu būdu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog valstybei buvo žinoma apie kreditorių UAB „Mokilizingas“ ir jo reikalavimą. Tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko kito kreditoriaus naudai, nėra pakankama pakeisti skolininką jo turtą priėmusiu įpėdiniu. Byloje nėra duomenų, kad kreditorius UAB „Mokilizingas“ informavo apie vykdomą išieškojimą per tris mėnesius palikimo vietos atsiradimo notarą. Taip pat nėra duomenų, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės I. B. kontora vykdo išieškojimą iš skolininko V. K. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-88-100/2007. \Antstolei I. B. 2013 m. vasario 11 d. iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registrų centro gavo informaciją, kad skolininkas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Antstolė 2013 m. vasario 11 d. areštavo skolininko V. K. turtą – 3,7700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 6754-0005-0257, esantį Pumpėnų mstl., Pumpėnų sen., Pasvalio r. sav. Duomenys apie skolininko turto areštą įrašyti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke 2013 m. vasario 12 d. (vykd. bylos duomenys).Palikimo perėjimo valstybei 2014 m. rugsėjo 17 d. liudijimo pagrindu V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusio (duomenys neskelbtini) turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei (b. l. 17-19).Antstolės I. B. prašymu Kupiškio rajono apylinkės teismas pakeitė skolininką V. K. nauju skolininku VĮ Turto bankas. Apeliantė, VĮ Turto bankas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio nuostatas, nes antstolė ir kreditorius neinformavo VĮ Turto bankas, kaip V. K. įpėdinio, apie vykdomą išieškojimą.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, o taip pat viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo, nors valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-18/2014, kt.).Kaip minėta, byloje yra duomenų, jog vykdant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-88-100/2007, antstolė I. B. areštavo skolininko V. K. turtą ir apie tai yra padarytas įrašas viešame registre. Sutiktina su Kupiškio rajono apylinkės teismo argumentais, kad antstolė, vykdantį skolos išieškojimą keliems kreditoriams iš vieno skolininko, neprivalo areštuoti to paties skolininko turtą kelis kartus, nes gautos už areštuotą ir parduotą turtą lėšos, dalijamos visiems kreditoriams proporcingai pagal jų eiles, o ne pagal tai, kurioje vykdomojoje byloje areštas turtui uždėtas pirmiausia.Nagrinėjamu atveju antstolė I. B. iš skolininko V. K. vykdo išieškojimą keliems skolininkams, todėl areštuodama jo turtą, iš karto po palikėjo mirties, trijų mėnesių termino, numatyto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nepraleido.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.