- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2-1043-1094/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15993-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė, Aušra Ručienė, Matilda Liatukė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei J. M., ieškovės atstovėms advokatėms Matildai Liatukaitei, Agnei Labutytei Raškevičei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė J. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui M. M., prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 1 punktą, nustatant, kad M. M., nepilnametės dukters K. M. išlaikymui moka po 300 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) paskirti ieškovę nepilnametės dukters K. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu yra susilaukę dukters K. M., gimusios (duomenys neskelbtini). Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu ir tuo pačiu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje buvo išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai: dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, bendravimo tvarkos. Prienų rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad M. M. gera valia įsipareigoja kiekvieną mėnesį dukters K. išlaikymui mokėti po 100 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo nutarties įsigaliojimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutartis) patvirtinta šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad M. M. gera valia įsipareigoja kiekvieną mėnesį dukters K. išlaikymui mokėti po 200 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo nutarties įsigaliojimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovės teigimu, dukters minimaliausių ir būtiniausių poreikių tenkinimui reikia per mėnesį 600 Eur, šią sumą sudaro išlaidos: maistui – 100 Eur, būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui – 265 Eur (175 Eur buto nuoma, 50 Eur komunalinės paslaugos), aprangai, avalynei, patalynei – 50 Eur, higienos priemonės ir vitaminai – 35 Eur, transportui – 6 Eur, telefonui – 14 Eur, atostogoms, draugų gimtadieniams, kultūriniams renginiams, laisvalaikiui, atostogoms – 55 Eur, korepetitoriui – 75 Eur.
3. Ieškovė nurodo, kad K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir jos poreikiai paskutiniu metu iš esmės pasidarė tokie patys, kaip ir suaugusio žmogaus. Ji greitai išauga rūbus (nuolatos reikia atnaujinti aprangą, avalynę, apatinį trikotažą), turi valgyti ekologišką visavertį maistą. Turi turėti kanceliarines priemones, tiek namuose, tiek mokykloje. Taip pat viskas greitai susidėvi. Be to turi būti užtikrintas turiningas laisvalaikio praleidimas, kuris taip pat nemažai kainuoja. Vaikui reikalingos higienos prekės: muilas, šampūnas, dantų pasta, dušo želė, ir kt. priemonės būtinos vaiko higienai. Be to, augančiam vaikui reikalingi vitaminai, ekologiški ir visaverčiai maisto produktai. Taip pat reikalingos išlaidos šventėms, gimtadieniams, atostogoms. Be to, kadangi ieškovė neturi asmeninio nekilnojamojo turto, yra priversta nuo 2021 m. kovo 4 d. nuomotis gyvenamąjį plotą. Dukra jokių specialių poreikių neturi. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad dukters poreikiai išaugo ne tik dėl jos amžiaus, bet ir dėl to, kad ieškovė buvo priversta išnuomoti gyvenamąjį plotą, turės būti samdomi korepetitoriai dėl pablogėjusio mokymosi vidurkio, be to, padidėjo ir pragyvenimo lygis, t. y. ženkliai pakilo ne tik maisto produktų, bet ir kitų būtinų pragyvenimui reikalingų daiktų, prekių kainos. Taipogi, nuo šių metų liepos 1 d. kyla ir komunalinių mokesčių kainos (dujos, elektra). Ieškovės indėlis vaiko priežiūrai yra žymiai didesnis, todėl prašoma priteisti iš atsakovo po 300 Eur išlaikymo suma per mėnesį nėra per didelė, nes atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovės duomenimis neserga jokia liga, dėl kurios negalėtų dirbti ar rūpintis dukra.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu kategoriškai nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Akcentuoja, kad nepilnamečiam šalių vaikui mokamas 200 Eur/mėn. išlaikymas pagal Nutartį, nuo kurios priėmimo nepraėjo nė dveji metai. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, neva dukters poreikių tenkinimui reikia skirti 600 Eur/ mėn. Teigia, kad tiek jis, tiek ir ieškovė dukrai skiria po 200 Eur kas mėnesį, be to, mergaitė, kaip ir visi nepilnamečiai vaikai, dar gauna iš valstybės 70 Eur išmoką. Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir jo išlaikymo dydžio atsakovas nurodė, kad ieškinyje pateikti paskaičiavimai grindžiami tariamai esančiais bei išdidintais vaiko poreikiais, neatitinkantys objektyvios tiesos ir yra neįrodyti: 1) nepagrįstai nurodomos neva vaikui tenkančios 265 Eur išlaidos buto nuomai ir komunalinėms paslaugos, 2) higienos priemonių (muilo, šampūno, dušo želė ir pan.) nereikia pirkti kas mėnesį, 3) nepagrįstos jokiais įrodymais išlaidos pramogoms ir laisvalaikiui, 4) nurodoma, kad telefono paslaugoms per mėnesį išleidžiama 14 Eur, tačiau dukters mobilaus telefono mėnesinio plano mokestis yra 8,90 Eur, o iš pateiktų sąskaitų nėra aišku kokiam asmeniui paslaugos buvo suteiktos. Mokėti ieškovės prašomo 300 Eur/ mėn. išlaikymo atsakovas neišgalės. Su sutuoktine J. M. augina sūnų M. bei sutuoktinės iš pirmos santuokos sūnų M., taip pat teikia išlaikymą savo dukrai K. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų – lizingu įsigijo automobilį, už kurį mėnesinė įmoka yra 171,47 Eur ir paėmęs vartojimo paskolą – mėnesinė įmoka 212,90 Eur, jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus (dirba UAB (duomenys neskelbtini), per mėnesį darbo užmokestis siekia 723,92 Eur, kartais uždirba ir 472,78 Eur). Kartu su atsakovu gyvena ir jo neįgalūs brolis bei motina, kuriems atsakovas taip pat padeda. Priešingai nei atsakovas, ieškovė neturi kitų išlaikytinių. Dukra neturi padidintų poreikių. Kadangi atsakovas gyveno su dukra (nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė dėl alkoholio vartojimo ir netinkamos dukters priežiūros gyveno Vilniaus m. krizių centre), todėl puikiai žino jos poreikius ir kiek kas mėnesį išleisdavo jos visapusiškam poreikių patenkinimui. Dukters poreikiai nėra tokie dideli, kaip nurodo ieškovė, šiuo metu dukrai teikiamas išlaikymas atitinka jos poreikius ir tėvų finansines galimybes, todėl keisti išlaikymo dydžio nėra pagrindo. Be to, byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad šalių dukters poreikiai kardinaliai pasikeitė, ieškovė detaliai nepagrindė vaiko turėtų padidėjusių išlaidų.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ieškovė 3 kambarių bute su patogumais, baldais ir buitine technika nuomojasi 2 kambarius, iš kurių vienas skirtas nepilnametei K., jame sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Dukros tėvas teikia 200 Eur per mėnesį išlaikymą. Ieškovės teigimu, dukra jai buvo grąžinta 2021 m. balandžio 1 d. Nepilnametė mokosi (duomenys neskelbtini). Tarnyba mano, kad 300 Eur per mėnesį išlaikymo suma galėtų patenkinti paauglės ne tik būtiniausius, bet kartu ir papildomus poreikius. Pažymi, kad tais atvejais, kai išlaidos vaikui viršija nustatytą išlaikymo dydį ar pusę minimalios algos sumą, turi būti įrodinėjamas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė J. M. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šalys, santuokos metu, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters K. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių santuoka nutraukta, be kita ko, iš atsakovo priteistas 100 Lt dukters išlaikymas. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeistas išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo 100 Eur/ mėn. dukters išlaikymo, o (duomenys neskelbtini) nutartimi išlaikymas padidintas iki 200 Eur/ mėn. Šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, maisto, drabužių, avalynės ir pan. reikia kaip suaugusiam asmeniui. Ieškovė persikraustė gyventi į Vilnių, nuosavo būsto neturi, todėl tenka nuomotis – byloje pateikta 2021 m. kovo 4 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Už buto nuomą moka 350 Eur/ mėn. bei už komunalines paslaugas, taigi dukters dalis tenkanti už buto nuomą ir komunalines paslaugas sudaro 265 Eur. Už vandenį, šildymą ir kt. paslaugas ieškovė moka grynais, ne visada kortele. Dukrai sunkiai sekasi matematika, lietuvių kalba ir informatika, todėl reikia korepetitorių. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 300-400 Eur, kartais ir 700 Eur darbo užmokestį, kuris priklauso nuo darbo valandų. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas moka dukters išlaikymui po 200 Eur. Kadangi neužtenka lėšų, ieškovė yra priversta iš fizinio asmens skolintis pragyvenimui. Ieškovės teigimu, iš jos pateikto bankų sąskaitos išrašo matyti visos ieškovės pajamos-išlaidos. Fiziniam asmeniui (A. V.) perveda paskolos grąžinimą. Atsakydama į atsakovo atstovės klausimą, ieškovė neneigė, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio ji gauna iš (duomenys neskelbtini) 285 Eur kompensaciją už būsto nuomą. Patikslino gaunamas pajamas: 771 Eur darbo užmokestis + 285,38 Eur kompensacija už būsto nuomą + 200 Eur dukters išlaikymas + 70 Eur valstybės išmoka dukrai = 1326,38 Eur. Atsakydama į atsakovo atstovės klausimą, kam ieškovei reikia skolintis pinigų, jei jos sąskaitoje mėnesio likutis būna 400 Eur, ieškovė atsakė, kad tai jos asmeninis reikalas, kam ji skolinasi pinigus. Ieškovė nurodė, kad yra paėmusi vartojimo kreditus (2000 Eur, 200 Eur, 500 Eur sumoms), bet negalinti pasakyti kiek kas mėnesį moka už paskolas. Korepetitorių dukrai samdė tik vieną kartą, nes prasidėjo karantinas.
7. Ieškovės atstovė advokatė Agnė Labutytė Raškevičė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovė prašo padidinti priteisto 200 Eur išlaikymo dydį iki 300 Eur/ mėn. iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovas nurodo, kad dukros išlaikymui tėvai turėtų skirti po 225 Eur/ mėn., be to ieškovė dar kas mėnesį gauna 70 Eur valstybės išmoką, ši suma turėtų būti įskaityta į vaiko išlaikymo dydį. Ieškovė kategoriškai nesutinka su tokia atsakovo pozicija, mano, kad ieškinys yra pagrįstas, o valstybės išmoka skirta mažinti tėvų išlaidas išlaikant vaiką ir pagerinti vaikų padėtį, sudarant geresnes sąlygas vystytis. Augant vaikui didėja ir jo poreikiai, todėl 200 Eur neužtenka net minimaliems dukters poreikiams patenkinti. Mergaitei šiuo metu jau (duomenys neskelbtini), ji tapo paaugle, todėl išlaidos padidėjo ir tapo kaip suaugusio žmogaus. Dukrai reikia korepetitorių pagalbos dėl pablogėjusių mokslo rezultatų, su tuo sutiko ir atsakovas; ieškovė neturi savo nekilnojamojo turto, taigi nuo 2021 m. kovo mėn. priversta nuomotis būstą. Didžiausią išlaikymo dalį sudaro maistas, buto nuoma, taip pat padidėjo pragyvenimo lygis, Lietuvoje ženkliai pakilo ne tik maisto kainos, bet ir visos išlaidos. Orientaciniu išlaikymo dydžiu pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas gali tenkinti tik minimalius žmogaus poreikius. Atsakovas įrodinėjo, kad neišgalės mokėti 300 Eur/ mėn. išlaikymo dėl sunkios finansinės padėties. Ieškovės atstovė akcentavo, kad atsakovas savo noru buvo atleistas iš darbo, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, neįrodė, jog paimti kreditai buvo susiję su išimtinai dukters išlaikymu (neva automobilis įsigytas, kad tėvas galėtų važiuoti pas dukrą į Vilnių). Atsakovo finansinė padėtis nėra jau tokia ir bloga, jeigu kelis kartus per dieną lošia azartinius žaidimus. Prioritetas yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o ne teikti pagalbą savo giminaičiams, šiuo atveju atsakovas teigia, kad padeda finansiškai savo motinai ir neįgaliam broliui, taip pat išlaiko savo nepilnametį sūnų, bei sutuoktinės vaiką iš pirmos santuokos, nors tokios pareigos jis neturi. Taigi atsakovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra tokia bloga, kad jis negalėtų teikti savo dukrai didesnio išlaikymo. Ieškovei gyvenant kartu su dukra, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis.
Šalies argumentai
8. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo poziciją, pateiktą procesiniuose dokumentuose, su ieškiniu sutinka iš dalies. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dukrai kasdienių poreikių patenkinimui užtektų 450 Eur iš tėvų ir 70 Eur valstybės išmoka, taigi viso 520 Eur per mėnesį. Atsakovas sutinka mokėti dukters išlaikymui po 225 Eur kas mėnesį. Didesnio išlaikymo mokėti neišgalės, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio įregistruotas Užimtumo tarnyboje. Nuo 2022 m. sausio 19 d. prasidėjo 3 mėn. trukmės persikvalifikavimo kursai, kurių metu negali įsidarbinti, o ir Užimtumo tarnybos gaus tik 580 Eur. Be K. atsakovas dar išlaiko sutuoktinės sūnų iš pirmos santuokos (duomenys neskelbtini) M. D., taip pat turi bendrą sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinės pajamos 700-750 Eur. Keturių asmenų šeimos pajamos tik 1200 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad dukters maistui skiria per mėnesį 100 Eur, nes jo 4 asmenų šeima maistui per mėnesį išleidžia apie 450 Eur. Atsakovas namo dalį šildo kietu kuru, už vandenį moka apie 30-45 Eur/ mėn. Dukra K. 3 mėnesius gyveno su atsakovu (buvo paskirta globa), todėl jis žino kokie yra mergaitės poreikiai. Atsakovas turi įsipareigojimų, paėmęs kreditus automobiliui ir pragyvenimui, taip pat gyvena su sergančiais mama ir broliu (invalidas), kuriuos veža į ligoninę, į paštą, pas medikus, apsipirkti, taigi atsakovui papildomai kainuoja kuras, iš mamos pinigų už kurą neima. Nei mamai, nei atsakovo broliui slauga nėra nustatyta. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis grąžino jauniausiajam savo broliui M. M. 600 Eur skolą, šią sumą skolinosi, kad galėtų išvažiuoti darbo paieškoms Norvegijoje (dėl to savo noru išėjo iš darbo Kaune), kurioje dirbo tik 1 mėn., teko grįžti dėl mamos sveikatos, nes 2 kartus per savaitę tekdavo vežti ją į Kauną pas medikus. Atsakovas bandė ir savarankiškai ieškotis darbo, tačiau pasiūlymai būdavo tik Kaune už 700 Eur atlygį, tačiau važinėti iš Prienų į Kauną gaunasi per didelės sąnaudos. Todėl apsisprendė kelti kvalifikaciją, kad turėtų galimybę susirasti geriau apmokamą darbą. Nuo 2022 m. sausio 19 d. prasidėjo 3 mėn. persikvalifikavimo kursai, kurių metu atsakovas negali dirbti, gaus iš Užimtumo tarnybos 580 Eur/ mėn.
Atsiliepimas
9. Atsakovo atstovė advokatė Aušra Ručienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas šiuo metu sutinka dukters išlaikymui skirti po 250 Eur/ mėn., todėl prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Prašomas 300 Eur išlaikymo dydis nėra įrodytas. Ieškovė neįrodė, kad gauna 600 Eur pajamų, kurias kas mėnesį išleidžia dukters išlaikymui. Vaiko motina kategoriškai teigė, kad didžiausios išlaidos yra būsto nuomai, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė visiškai kompensuoja ieškovei būsto nuomos išlaidas, taigi nuoma ieškovei nekainuoja. Byloje nėra aplinkybių, atitinkančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas. Atsakovo turtinė padėtis pasikeitė į blogąją pusę: šiuo metu jis nedirba, gauna 400 Eur išmoką iš Užimtumo tarnybos, tačiau tobulina savo kvalifikaciją, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą; atsakovas turi 4 nedarbingus išlaikytinius, t. y. savo nepilnametį sūnų M., padeda išlaikyti savo sutuoktinei jos sūnų M. D., rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas išlaiko savo neįgalų brolį ir finansiškai padeda savo motinai. Nors atsakovas paveldėjo mažą turto dalį, tačiau jis turi išlaidų ir būsto išlaikymui (reikalingas kuras šildymui, už vandenį ir kitas visas paslaugas). Teikiamas prioritetas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Jei teismas priteistų iš atsakovo 300 Eur/ mėn. išlaikymą jo su ieškove dukrai, tai tokią pačia 300 Eur suma atsakovas turėtų prisidėti ir prie savo su dabartine sutuoktine turimo nepilnamečio sūnaus M. Pagal ieškovės prašymą atsakovas jokiu būdu negali teikti tokio išlaikymo ir išskirti vaikų prioritetus, kad dukrai teikti didesnį išlaikymą nei sūnui neleidžia ir įstatymas, nes visiems vaikams turi būti teikiamas toks pats išlaikymo dydis. Atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų. Atsakovo dukters išlaikymui visiškai pakaktų 573 Eur išlaikymo (po 250 Eur iš kiekvieno tėvo ir 73 Eur valstybės mokama išmoka) ir nebūtų pažeisti mergaitės interesai, tuo labiau, kad visiškai neseniai, 2019 m., išlaikymas buvo padidintas, o ieškovė neįrodė, jog nuo 2019 m. pasikeitė vaiko poreikiai.
10. Tarnybos atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Tarnybos vertinimu, ieškinys pareikštas vaiko interesais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:
11.1. ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą K. M., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
11.2. Ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
11.3. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, šalys sulygo, kad:
11.3.1. Nepilnametės dukros K. M., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo, nustatoma su motina J. M..
11.3.2. M. M. įsipareigoja mokėti nepilnametės dukros K. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną J. M..
11.4. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią M. M. įsipareigoja kiekvieną mėnesį dukros K. išlaikymui mokėti po 100 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo šios nutarties įsigaliojimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko nepilnametės dukros motina J. M..
11.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė pakeisti (duomenys neskelbtini). Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą M. M. teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai K. M., dydį, išlaikymą padidinant iki 200 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki nepilnametės dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (motiną) J. M.. Priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
11.6. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
15. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
16. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).
17. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).
18. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
19. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sąlygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
20. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).
21. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai).
22. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).
23. Šio sprendimo 11.1 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys turi nepilnametę dukrą K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal Nutartį dukters išlaikymui tėvas teikia 200 Eur per mėnesį. Ieškovė prašo padidinti Nutartimi priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai nuo 200 Eur iki 300 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnametės dukters poreikius vertina 600 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 100 Eur, būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui – 265 Eur (175 Eur buto nuoma, 50 Eur komunalinės paslaugos), aprangai, avalynei, patalynei – 50 Eur, higienos priemonės ir vitaminai – 35 Eur, transportui – 6 Eur, telefonui – 14 Eur, atostogoms, draugų gimtadieniams, kultūriniams renginiams, laisvalaikiui, atostogoms – 55 Eur, korepetitoriui – 75 Eur. Ieškovės teigimu, didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos būstui, nes ji neturinti Vilniuje nekilnojamojo turto, todėl nuo 2021 m. kovo 4 d. tenka nuomotis ir mokėti 350 Eur/ mėn. už nuomą ir papildomai už komunalines paslaugas.
24. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, pagal savo finansines išgales jis gali teikti 250 Eur išlaikymą. Taigi šalių ginčas kilęs tik dėl 50 Eur/ mėn. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindžia pagrindiniu argumentu, susijusiu su ieškovės nurodoma aplinkybe dėl būsto nuomos.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė persikraustė gyventi į Vilnių, nuosavo būsto neturi, todėl, pasak jos, tenka nuomotis butą, byloje pateikta 2021 m. kovo 4 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Už buto nuomą moka 350 Eur/ mėn. bei už komunalines paslaugas, taigi dukters dalis tenkanti už buto nuomą ir komunalines paslaugas sudaro 265 Eur. Ieškovės teigimu, už vandenį, šildymą ir kt. paslaugas ji moka grynais, ne visada kortele. Teismas kritiškai vertina ieškovės, prisiekusios teisme, argumentus ir siekį neatskleisti tikrų faktinių aplinkybių, susijusių su būsto nuoma. Atsakydama į atsakovo atstovės klausimą, ieškovė neneigė, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio ji gauna iš (duomenys neskelbtini) 285 Eur kompensaciją už būsto nuomą. Taigi būsto nuoma nesudaro didžiosios dukters išlaikymo sumos (350 Eur – 285 Eur = 65 Eur). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Patikslino savo visas gaunamas pajamas per mėnesį: 771 Eur darbo užmokestis + 285,38 Eur kompensacija už būsto nuomą + 200 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai + 70 Eur valstybės išmoka dukrai, viso 1326,38 Eur. Atsakydama į atsakovo atstovės klausimą, kam ieškovei reikia skolintis pinigų, jei jos sąskaitoje mėnesio likutis būna 400 Eur, ieškovė atsakė, kad tai jos asmeninis reikalas, kam ji skolinasi pinigus. Ieškovė nurodė, kad yra paėmusi vartojimo kreditus (2000 Eur, 200 Eur, 500 Eur sumoms), bet negalinti pasakyti kiek kas mėnesį moka už paskolas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dukrai samdo korepetitorius (CPK 178 straipsnis). Pati ieškovė patvirtino, kad korepetitorių dukrai samdė tik vieną kartą, nes prasidėjo karantinas, panaikinus karantino apribojimus korepetitorių nesamdė. Ieškovė taip pat neįrodė savo teiginių, neva jai neužtenka lėšų, todėl yra priversta iš fizinio asmens skolintis pragyvenimui. Priešingai, iš byloje esančių ieškovės banko sąskaitų matyti, kad mėnesio likutis būna 400 Eur.
26. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Minėta, kad nepilnametės dukters poreikius ieškovė vertina 600 Eur suma per mėnesį. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti visas išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, higienos priemonėms, lavinimui, transportui ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Tačiau teismas, įvertinęs byloje pirmiau aptartas nustatytas faktines aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 300 Eur išlaikymas nėra racionalus. Nutarties priėmimo dienai šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini), šalys taikos sutartimi sulygo dėl išlaikymo dydžio, nuo 2019 m. lapkričio 5 d. mergaitei neatsirado specialių poreikių. Be to, iš ieškovės nurodo 600 Eur / mėn. reikalingo išlaikymo dydžio atėmus jos nepagrįstai nurodomas išlaidas už būsto nuomą, dukters poreikių tenkinimui tektų 425 Eur/ mėn. (600 Eur – 175 Eur = 425 Eur), taigi iš kiekvieno tėvo po 212,50 Eur/ mėn.
27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
28. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2022 m. sausio 1 d.) yra 73,5 Eur. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas šalių teiktino išlaikymo vaikui nemažina šia suma, o laiko, kad valstybės mokama išmoka priskiriama papildomiems šalių dukters K. poreikiams tenkinti.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių dukters K. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 500 Eur.
30. Nagrinėjamu atveju, vertinant tėvų turtinę padėtį, teismas sutinka su atsakovo atstovės pozicija, kad ieškovė nenorėjo atskleisti tikrosios savo turtinės padėties (pajamų), kam gi jai tenka skolintis lėšas, jei jos sąskaitoje lieka nemažas (400 Eur) mėnesio likutis. Teismo vertinimu, ieškovė teismui pateikė tik jai naudingus duomenis, kurie, jos manymu, patvirtina ieškovės sunkią turtinę padėtį.
31. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
32. Remiantis bylos duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra, minėta, kad ieškovės pajamos sudaro apie 1326 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turimus kitus išlaikytinius, taip pat duomenų, kad ieškovė yra nedarbinga, nors turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims (paėmusi vartojimo kreditus 2000 Eur, 200 Eur, 500 Eur), tačiau negalėjo nurodyti kiek kas mėnesį moka už paskolas, be to, atsakė, kad tai jos asmeninis reikalas kam ji skolinasi lėšas.
33. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas turi vieną transporto priemonę ir dalį nekilnojamojo turto (paveldėjimo teise 1/48 dalį ūkio pastatų ir 7/600 dalis gyvenamojo namo). Atsakovas po Nutarties priėmimo nors ir neteko darbo bei yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau šiuo metu, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą, kelia kvalifikaciją. Išlaikymo įsiskolinimo neturi. Be dukters K., išlaikymą teikia ir savo nepilnamečiam sūnui M., taip pat padeda savo motinai, bei neįgaliam broliui, turi būsto išlaikymo išlaidų. Atsakovas gyveno kartu su nepilnamete dukra K., kai ieškovė nuo (duomenys neskelbtini), dėl alkoholio vartojimo ir netinkamos dukters priežiūros gyveno Vilniaus m. krizių centre. Taigi atsakovas ne tik ėmėsi visų priemonių, bet ir šiuo metu deda maksimalias pastangas, kad galėtų teikti dukrai reikalingą išlaikymą.
34. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nustačius, kad šalių dukters K. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 250 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai K., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki dukters pilnametystės. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; ir kt.).
35. Teismo vertinimu, 500 Eur/ mėn. tėvų teiktinas išlaikymas yra racionalus, nepažeis nei nepilnametės K., nei jos tėvų interesų. Kaip minėta, prie šio (500 Eur) išlaikymo papildomai priskaitytina valstybės mokama 73,50 Eur išmoka.
36. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 13,50 Eur (250 Eur – 200 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
39. Byloje nustatyta, kad pagal 2021 m. vasario 18 d. sąskaitą ieškovė patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau iš advokatės AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ieškovė savo atstovei advokatei Matildai Liatukei sumokėjo tik 400 Eur (2021 m. balandžio 25 d. pervedė 150 Eur, 2021 m. gegužės 12 d. – 150 Eur, 2021 m. birželio 10 d. – 100 Eur), kitų mokėjimą patvirtinančių įrodymų nepateikta. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (83 proc. patenkintų turtinių reikalavimų). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinys tenkintas 83 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 332 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (400 Eur x 0,83) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
41. Teisme nepatirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 332 (trys šimtai trisdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.