Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2176-614/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-27
Bylos Nr.: e2A-2176-614/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15993-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Surgailienė
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: M. M.

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1Apeliacinis procesas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2176-614/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15993-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. M., prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32493-869/2019, patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 1 punktą, nustatant, kad M. M., nepilnametės dukters K. M. išlaikymui moka po 300 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) paskirti ieškovę nepilnametės dukters K. Mi. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad su atsakovu yra susilaukę dukters K. M., gimusios (duomenys neskelbiami) Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1654-805/2010) šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu ir tuo pačiu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje buvo išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai: dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, bendravimo tvarkos. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-367-962/2015 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad M. M. gera valia įsipareigoja kiekvieną mėnesį dukters K. išlaikymui mokėti po 100 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo nutarties įsigaliojimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32493-869/2019 (toliau – ir Nutartis) patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad M. M. gera valia įsipareigoja kiekvieną mėnesį dukters K. išlaikymui mokėti po 200 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo nutarties įsigaliojimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. D. K. yra 13 metų, jos poreikiai didėja. Dukters minimaliausių ir būtiniausių poreikių tenkinimui reikia per mėnesį 600 Eur, šią sumą sudaro išlaidos: maistui – 100 Eur, būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui – 265 Eur (175 Eur buto nuoma, 50 Eur komunalinės paslaugos), aprangai, avalynei, patalynei – 50 Eur, higienos priemonės ir vitaminai – 35 Eur, transportui – 6 Eur, telefonui – 14 Eur, atostogoms, draugų gimtadieniams, kultūriniams renginiams, laisvalaikiui, atostogoms – 55 Eur, korepetitoriui – 75 Eur. Ieškovė neturi asmeninio nekilnojamojo turto, todėl yra priversta nuo 2021 m. kovo 4 d. nuomotis gyvenamąjį plotą. Dukra jokių specialių poreikių neturi. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad dukters poreikiai išaugo ne tik dėl jos amžiaus, bet ir dėl to, kad ieškovė buvo priversta išnuomoti gyvenamąjį plotą, buvo samdomi korepetitoriai dėl pablogėjusio mokymosi vidurkio, be to, padidėjo ir pragyvenimo lygis, t. y. ženkliai pakilo ne tik maisto produktų, bet ir kitų būtinų pragyvenimui reikalingų daiktų, prekių kainos. Taipogi, nuo šių metų liepos 1 d. kyla ir komunalinių mokesčių kainos (dujos, elektra). Ieškovės indėlis vaiko priežiūrai yra žymiai didesnis, todėl prašoma priteisti iš atsakovo po 300 Eur išlaikymo suma per mėnesį nėra per didelė, nes atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovės duomenimis neserga jokia liga, dėl kurios negalėtų dirbti ar rūpintis dukra.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu kategoriškai nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad nepilnamečiam šalių vaikui mokamas 200 Eur kas mėnesį išlaikymas pagal nutartį, nuo kurios priėmimo nepraėjo nė dveji metai. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, neva dukters poreikių tenkinimui reikia skirti 600 Eur kas mėnesį. Teigia, kad tiek jis, tiek ir ieškovė dukrai skiria po 200 Eur kas mėnesį, be to, mergaitė, kaip ir visi nepilnamečiai vaikai, dar gauna iš valstybės 70 Eur išmoką. Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir jo išlaikymo dydžio atsakovas nurodė, kad ieškinyje pateikti paskaičiavimai grindžiami tariamai esančiais bei išdidintais vaiko poreikiais, neatitinkantys objektyvios tiesos ir yra neįrodyti: 1) nepagrįstai nurodomos neva vaikui tenkančios 265 Eur išlaidos buto nuomai ir komunalinėms paslaugos, 2) higienos priemonių (muilo, šampūno, dušo želė ir pan.) nereikia pirkti kas mėnesį, 3) nepagrįstos jokiais įrodymais išlaidos pramogoms ir laisvalaikiui, 4) nurodoma, kad telefono paslaugoms per mėnesį išleidžiama 14 Eur, tačiau dukters mobilaus telefono mėnesinio plano mokestis yra 8,90 Eur, o iš pateiktų sąskaitų nėra aišku kokiam asmeniui paslaugos buvo suteiktos. Ieškovė neturi kitų išlaikytinių. Dukra neturi padidintų poreikių. Kadangi atsakovas gyveno su dukra (nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovė dėl alkoholio vartojimo ir netinkamos dukters priežiūros gyveno Vilniaus m. krizių centre), todėl puikiai žino jos poreikius ir kiek kas mėnesį išleisdavo jos visapusiškam poreikių patenkinimui. Dukters poreikiai nėra tokie dideli, kaip nurodo ieškovė, šiuo metu dukrai teikiamas išlaikymas atitinka jos poreikius ir tėvų finansines galimybes, todėl keisti išlaikymo dydžio nėra pagrindo. Be to, byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad šalių dukters poreikiai kardinaliai pasikeitė, ieškovė detaliai nepagrindė vaiko turėtų padidėjusių išlaidų. Mokėti ieškovės prašomo 300 Eur kas mėnesį išlaikymo atsakovas neišgalės. Su sutuoktine J. M. augina sūnų M. bei sutuoktinės iš pirmos santuokos sūnų M., taip pat teikia išlaikymą savo dukrai K.. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų – lizingu įsigijo automobilį, už kurį mėnesinė įmoka yra 171,47 Eur ir paėmęs vartojimo paskolą – mėnesinė įmoka 212,90 Eur, jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus (dirba UAB „Vaidoma“, per mėnesį darbo užmokestis siekia 723,92 Eur, kartais uždirba ir 472,78 Eur). Kartu su atsakovu gyvena ir jo neįgalūs brolis bei motina, kuriems atsakovas taip pat padeda.

3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbiami), nustatyta, jog ieškovė 3 kambarių bute su patogumais, baldais ir buitine technika nuomojasi 2 kambarius, iš kurių vienas skirtas nepilnametei K., jame sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Nepilnametė mokosi (duomenys neskelbiami), 7-oje klasėje. Dukros tėvas teikia 200 Eur per mėnesį išlaikymą. Ieškovės teigimu, dukra jai buvo grąžinta 2021 m. balandžio 1 d. Tarnybos teigimu, 300 Eur per mėnesį išlaikymo suma galėtų patenkinti paauglės ne tik būtiniausius, bet kartu ir papildomus poreikius. Pažymėjo, kad išlaidos vaikui, kurios viršija nustatytą išlaikymo dydį ar pusę minimalios algos sumą, turi būti įrodinėjamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-32493-869/2019, priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbiami)) išlaikymą nepilnametei dukrai K. M. (a. k. (duomenys neskelbiami)), periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė J. M. (a. k. (duomenys neskelbiami)). Priteisė iš atsakovo M. M. ieškovės J. M. naudai 332 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė iš atsakovo M. M. į valstybės biudžetą 13,50 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad:

4.1. ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą K. M., gim. (duomenys neskelbiami) ((duomenys neskelbiami)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi (toliau – Nutartis), priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-32493-869/2019, buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-367-962/2015 nustatytą M. M. teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai K. M., dydį, išlaikymą padidinant iki 200 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki nepilnametės dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (motiną) J. M.. Priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

Šalies argumentai

4.2. ieškovė prašo padidinti Nutartimi priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai nuo 200 Eur iki 300 Eur. Ieškovė nepilnametės dukters poreikius vertina 600 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 100 Eur, būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui – 265 Eur (175 Eur buto nuoma, 50 Eur komunalinės paslaugos), aprangai, avalynei, patalynei – 50 Eur, higienos priemonės ir vitaminai – 35 Eur, transportui – 6 Eur, telefonui – 14 Eur, atostogoms, draugų gimtadieniams, kultūriniams renginiams, laisvalaikiui, atostogoms – 55 Eur, korepetitoriui – 75 Eur. Ieškovės teigimu, didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos būstui, nes ji neturinti Vilniuje nekilnojamojo turto, todėl nuo 2021 m. kovo 4 d. tenka nuomotis ir mokėti 350 Eur kas mėnesį už nuomą ir papildomai už komunalines paslaugas. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, pagal savo finansines išgales jis gali teikti 250 Eur išlaikymą. Šalių ginčas kilęs dėl 50 Eur. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindė pagrindiniu argumentu, susijusiu su ieškovės nurodoma aplinkybe dėl būsto nuomos;

4.3. byloje ieškovės pateikta 2021 m. kovo 4 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad už buto nuomą ieškovė moka 350 Eur kas mėnesį bei už komunalines paslaugas, todėl dukters dalis tenkanti už buto nuomą ir komunalines paslaugas sudaro 265 Eur. Ieškovės teigimu, už vandenį, šildymą ir kt. paslaugas ji moka grynais arba kortele. Teismas kritiškai vertino ieškovės, prisiekusios teisme, argumentus ir siekį neatskleisti tikrų faktinių aplinkybių, susijusių su būsto nuoma. Atsakydama į atsakovo atstovės klausimą, ieškovė neneigė, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio gauna iš „Miesto būstas“ 285 Eur kompensaciją už būsto nuomą. Taigi būsto nuoma nesudaro didžiosios dukters išlaikymo sumos (350 Eur – 285 Eur = 65 Eur);

4.4. ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį: 771 Eur darbo užmokestis + 285,38 Eur kompensacija už būsto nuomą + 200 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai + 70 Eur valstybės išmoka dukrai, viso 1 326,38 Eur. Atsakydama į atsakovo atstovės klausimą, kam ieškovei reikia skolintis pinigų, jei jos sąskaitoje mėnesio likutis būna 400 Eur, ieškovė atsakė, kad tai jos asmeninis reikalas, kam ji skolinasi pinigus. Ieškovė nurodė, kad yra paėmusi vartojimo kreditus (2000 Eur, 200 Eur, 500 Eur sumoms), bet negalėjo pasakyti kiek kas mėnesį moka už paskolas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dukrai samdo korepetitorius (CPK 178 straipsnis). Pati ieškovė patvirtino, kad korepetitorių dukrai samdė tik vieną kartą, nes prasidėjo karantinas, panaikinus karantino apribojimus korepetitorių nesamdė. Ieškovė neįrodė savo teiginių, kad jai neužtenka lėšų, todėl yra priversta iš fizinio asmens skolintis pragyvenimui. Priešingai, iš byloje esančių ieškovės banko sąskaitų matyti, kad mėnesio likutis būna 400 Eur;

4.5. teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėjo, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nepilnametės dukters poreikius ieškovė vertina 600 Eur suma per mėnesį. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti visas išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, higienos priemonėms, lavinimui, transportui ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Tačiau teismas, įvertinęs byloje aptartas nustatytas faktines aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti 300 Eur išlaikymas nėra racionalus. Nutarties priėmimo dienai šalių dukrai buvo 12 metų, šalys taikos sutartimi sulygo dėl išlaikymo dydžio, nuo 2019 m. lapkričio 5 d. mergaitei neatsirado specialių poreikių, be to, iš ieškovės nurodomo 600 Eur kas mėnesį reikalingo išlaikymo dydžio atėmus jos nepagrįstai nurodomas išlaidas už būsto nuomą, dukters poreikių tenkinimui tektų 425 Eur kas mėnesį (600 Eur – 175 Eur = 425 Eur), taigi iš kiekvieno tėvo po 212,50 Eur kas mėnesį.

4.6. atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl valstybės mokamos išmokos priskirimo papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas), teismas šalių teiktino išlaikymo vaikui nemažino valstybės mokamos išmokos suma (73,50 Eur), o laikė, kad valstybės mokama išmoka priskiriama papildomiems šalių dukters poreikiams tenkinti;

4.7. teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių dukters amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 500 Eur;

4.8. įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nustačius, kad šalių dukters K. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 250 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai K., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki dukters pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė J. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 1043-1094/2022 ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-32493-869/2019, priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo M. M. išlaikymą nepilnametei dukrai K. M., periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki šio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad:

5.1. neginčija teismo nustatyto vaiko poreikių dydžio – 500 Eur per mėnesį, tačiau, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nenukrypo nuo išlaikymo lygių dalių principo. Teismo išvada, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis niekuo nekonkretizuota ir nepagrįsta, nėra aišku kokių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad šalių galimybės teikti išlaikymą savo dukrai yra lygios;

5.2. ieškovė vienintelė rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, o tėvas su dukra beveik nebendrauja. Dėl kasdienės vaiko priežiūros rūpesčių apeliantės galimybės dalyvauti darbo rinkoje, mobilumas darbo rinkoje akivaizdžiai sumažėję ir žymiai mažesnės nei vaiko tėvo (nori užtikrinti vaikui stabilią mokymosi, draugų, socialinę aplinką, negali dirbti užsienyje);

5.3. vaiko tėvas M. M. turėtų dengti didesnę išlaikymo dalį, mokėdamas dukrai K. M. po 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki pilnametystės. Tėvas beveik nebendrauja su dukra, neiima jos pas save, taigi absoliučiai visa priežiūros našta tenka apeliantei (paprastai dažnai bendraujantys tėvai pasiėmimo metu išlaiko vaikus ir juos lepina). Atsakovas gyvena šeimoje su J. M., turi vieną nepilnametį vaiką, kuris auginamas ir auklėjamas abiejų tėvų ir kurį išlaikyti privalo abu tėvai (CK 3.192 straipsnis). Šių aplinkybių teismas nepagrįstai neįvertino. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir visiškai darbingas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas M. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Šalies argumentai

6.1. apeliantė keičia ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad patiriama išlaikymo suma siekia 600 Eur ir prašė pusę jos priteisti iš atsakovo, taigi, ji sutiko, kad gali skirti likusią 300 Eur sumą per mėnesį nepilnametės šalių dukros išlaikymui, tačiau apeliaciniame skunde nurodo naują reikalavimą (prašo nukrypti nuo lygių dalių principo), kurį apeliacinės instancijos teisme kelti draudžiama vadovaujantis civilinio proceso nuostatomis;

6.2. ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra, ieškovės pajamos sudaro apie 1 326 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turimus kitus išlaikytinius, taip pat duomenų, kad ieškovė yra nedarbinga, nors turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims (paėmusi vartojimo kreditus 2000 Eur, 200 Eur, 500 Eur), tačiau negalėjo nurodyti kiek kas mėnesį moka už paskolas, be to, atsakė, kad tai jos asmeninis reikalas kam ji skolinasi lėšas;

6.3. atsakovas turi vieną transporto priemonę ir dalį nekilnojamojo turto (paveldėjimo teise 1/48 dalį ūkio pastatų ir 7/600 dalis gyvenamojo namo). Atsakovas po nutarties priėmimo nors ir neteko darbo bei yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau šiuo metu, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą, kelia kvalifikaciją. Išlaikymo įsiskolinimo neturi. Be dukters K., išlaikymą teikia ir savo nepilnamečiam sūnui M. M. (gim. (duomenys neskelbiami)), taip pat padeda savo neįgaliai motinai J. M., neįgaliam broliui J. M., teikia išlaikymą sutuoktinės J. M. sūnui M. D., turi būsto išlaikymo išlaidų. Atsakovas gyveno kartu su nepilnamete dukra K., kai ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 24 d., dėl alkoholio vartojimo ir netinkamos dukters priežiūros gyveno Vilniaus m. krizių centre. Taigi atsakovas ne tik ėmėsi visų priemonių, bet ir šiuo metu deda maksimalias pastangas, kad galėtų teikti dukrai reikalingą išlaikymą;

6.4. vien ta aplinkybė, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas nesuteikia ieškovei teisinių privilegijų ir neleidžia nukrypti nuo išlaikymo lygių dalių principo, o byloje išdėstyti teiginiai neikaip neįrodo (nepatvirtina) padidėjusių nepilnamečio vaiko poreikių;

6.5. apeliantė yra nesąžininga proceso šalis, kadangi byloje vadovavosi objektyviai tiesai neatitinkančiomis aplinkybėmis. Duodama parodymus apeliantė nurodė, kad persikraustė gyventi į Vilnių, nuosavo būsto neturi, todėl tenka nuomotis – byloje pateikta 2021 m. kovo 4 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Už buto nuomą moka 350 Eur per mėnesį bei už komunalines paslaugas, todėl dukters dalis tenkanti už buto nuomą ir komunalines paslaugas sudaro 265 Eur, tačiau nuslėpė nuo teismo, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio gauna iš „Miesto būstas“ 285 Eur kompensaciją už būsto nuomą. Paaiškėjus aplinkybėms, kad Vilniaus miesto savivaldybė kompensuoja ieškovei būsto nuomos išlaidas, byloje nėra aplinkybių, atitinkančių CK 3.201 straipsnio nuostatas;

6.6. tarp šalių buvo kilęs ginčas kitoje civilinėje byloje, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (civilinės bylos Nr. e2- 3026-930/2021), kurioje ieškovas buvo M. M., o atsakovė J. M.. Minėtoje civilinėje J. M. pateikė priešieškinį, kuriuo siekė tapačių reikalavimų (išskyrus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių) kaip ir šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu. Priešieškinio pateikimo metu, t. y. prieš du mėnesius, apeliantė nurodė analogišką sumą reikalingą nepilnametės dukters išlaikymui kaip ir dabar teikdama ieškinį, tačiau kardinaliai skiriasi vaiko poreikių lentelėje nurodyti apskaičiavimai (kas neįtikėtina, kad per du mėnesius galėjo taip kardinaliai pakisti). Įvertinus tai, kad ji gauna kompensaciją už būsto nuomą, nesamdo šalių nepilnamečiui vaikui korepetitorių, akivaizdu, kad apeliantė siekia praturtėti atsakovo sąskaita ir prisiteisti didesnį išlaikymo dydį nepilnametei šalių dukteriai savo, o ne dukros interesų patenkinimui;

6.7. apeliantė nepateikė įrodymų galinčių patvirtinti skundžiamo sprendimo neteisingumą, nepateikė įrodymų pagrindžiančių jos reikalavimą nukrypti nuo lygių principo, tokio reikalavimo nereiškė pirmosios instancijos teisme, bei nenurodė argumentų kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo pagrįstumu, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą K. M., gim. (duomenys neskelbiami) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi (toliau – Nutartis), priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-32493-869/2019, buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-367-962/2015 nustatytą M. M. teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai K. M., dydį, išlaikymą padidinant iki 200 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki nepilnametės dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta motina J. M.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad šalių dukters K. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteisė 250 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai K., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki dukters pilnametystės.

13. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog neginčija teismo nustatyto vaiko poreikių dydžio – 500 Eur per mėnesį, tačiau, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nenukrypo nuo išlaikymo lygių dalių principo. Teismo išvada, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis niekuo nekonkretizuota ir nepagrįsta, nėra aišku kokių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad šalių galimybės teikti išlaikymą savo dukrai yra lygios.

14. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismas privalo įvertinti, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirstyti teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo klausimą, detaliai analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra, ieškovės pajamos sudaro apie 1 326 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turimus kitus išlaikytinius, taip pat duomenų, kad ieškovė yra nedarbinga, nors turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims (paėmusi vartojimo kreditus 2 000 Eur, 200 Eur, 500 Eur), tačiau negalėjo nurodyti kiek kas mėnesį moka už paskolas, be to, atsakė, kad tai jos asmeninis reikalas kam ji skolinasi lėšas. Bylos duomenimis teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi vieną transporto priemonę ir dalį nekilnojamojo turto (paveldėjimo teise 1/48 dalį ūkio pastatų ir 7/600 dalis gyvenamojo namo). Atsakovas po Nutarties priėmimo nors ir neteko darbo bei yra registruotas Užimtumo tarnyboje, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą, kelia kvalifikaciją. Išlaikymo įsiskolinimo neturi. Be dukters K., išlaikymą teikia ir savo nepilnamečiam sūnui M., taip pat padeda savo motinai, bei neįgaliam broliui, turi būsto išlaikymo išlaidų. Be to, atsakovas gyveno kartu su nepilnamete dukra K., kai ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. dėl alkoholio vartojimo ir netinkamos dukters priežiūros gyveno Vilniaus m. krizių centre. Atsižvelgdamas į byloje nustatytus duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

16. Ieškovė prašo 300 Eur vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą per mėnesį priteisti iš atsakovo, t. y. nukrypstant nuo lygių dalių principo, motyvuodama tuo, ji vienintelė rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, dėl ko apeliantės galimybės dalyvauti darbo rinkoje, mobilumas darbo rinkoje akivaizdžiai sumažėję ir žymiai mažesnės nei vaiko tėvo (nori užtikrinti vaikui stabilią mokymosi, draugų, socialinę aplinką, negali dirbti užsienyje). Teismas sutinka su ieškove, kad jai tenka rūpinimosi kasdiene vaiko priežiūra pareiga, nes su ieškove yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo išlaikymo lygių dalių principo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtina galimybė atleisti vieną iš tėvų nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ar sumažinti jį tuo pagrindu, kad su tuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negali teikti vaikui reikiamo dydžio išlaikymo (pvz. vaikas turi tam tikrų specialiųjų poreikių, dėl kurių ieškovė privalo nuolat būti su vaiku, ar negali susirasti geriau apmokamo darbo, dirbti pilnu etatu ir pan.). Ieškovė nenurodė jokių išimtinių ar svarių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygybės principo ir perkelti didesnę išlaikymo naštą vaiko tėvui. Kaip minėta, pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl ne tik atsakovas, bet ir ieškovė turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas sutinka su ieškove, kad vaikui gyvenant su ja, jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, tačiau tai vienareikšmiai nepagrindžia būtinumo nukrypti nuo lygių išlaikymo teikimo dalių principo.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

18. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, o atsakovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė