Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-3172-831/2024

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-08-05
Bylos Nr.: e2-3172-831/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00541-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vitalijus Krivičius
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: J. V., G. J.
Advokatai: Virginijus Ražukas

Civilinė byla Nr. e2-3172-831/2024Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00541-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.6

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 5 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Ramanauskienei,

atsakovei J. V. ir jos atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,nedalyvaujant atsakovui G. J. (apie posėdį pranešta tinkamai),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. V. ir G. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei kitų klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAT) prašo: 1. Neterminuotai apriboti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2. Neterminuotai apriboti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3. Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį vaiko globėją (rūpintoją); 4. Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 100 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį vaiko globėją (rūpintoją); 5. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju (rūpintoju) D. S., jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. (dokumento registracijos Nr. CBP-2229).

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad: atsakovai J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, J. V. šeimai atvejo vadybos procesas inicijuotas nuo 2023 m. birželio 16 d. ir taikomas iki dabar Vilkaviškio r. sav., o G. J. atvejo vadybos procesas inicijuotas nuo 2023 m. birželio 29 d. ir taikytas iki 2023 m. liepos 20 d.. J. V. šeimoje 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 23 d. buvo fiksuoti galimi smurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2023 m. birželio 13 d. Skyrius gavo anoniminį skambutį, kurio metu buvo nurodyta, kad nepilnametės D. J. atžvilgiu galimai panaudotas seksualinis smurtas. Atsižvelgiant į aplinkybes, Skyriaus specialistai gautą informaciją perdavė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriui, dėl įvykio buvo pradėtas įvykio aplinkybių tikslinimas. 2023 m. birželio 14 d. Skyriaus specialistai atliko reagavimo veiksmus, nustatytas poreikis vertinti situaciją. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, buvo bendrauta su D. J., kuri teigė, kad patėvis nuolat prie jos seksualiai priekabiauja. Kai praeina vis ‚,pliaukšteli“ per „sėdmenis“, yra palietęs krūtinę. Nepilnametė yra sakiusi, kad liautųsi, nes tai, jai nepriimtina, tačiau situacija nepasikeitė. Mama šiuos patėvio veiksmus matė, tačiau į visa tai nereagavo. Su biologiniu tėvu mergaitė nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio. Prie kitų nepilnamečių seserų patėvis nepriekabiauja. D. J. teigė, jog namuose jaučiasi nesaugi, bijo viena pasilikti su patėviu, nes nežino jo ketinimų, jaučia įtampą ir baimę. Siekiant užtikrinti nepilnametei saugią aplinką ji buvo apgyvendinta pas brolį D. S.. 2023 m. birželio 16 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą bei nustačius vaiko apsaugos poreikį buvo nustatyta laikinoji priežiūra suaugusio brolio D. S. gyvenamojoje vietoje adresu, (duomenys neskelbtini).

2023 m. birželio 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius vertinęs tyrimo metu gautą medžiagą, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 151-1 straipsnio 1 dalį, nutartį grindžiant tuo, jog nepakanka duomenų nustatyti, jog D. J. atžvilgiu buvo naudotas seksualinis smurtas. To paties įvykio aplinkybių patikslinimo metu gauta duomenų apie tai, kad D. J. gyvendama su mama J. V. galimai patyrė fizinį smurtą, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. 2023 m. birželio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius pranešė apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodydami, jog galimai prieš nepilnametę D. J. mama J. V. naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, t. y. kai mergaitė buvo maža, 6-7 m. trenkdavo per sėdmenis, veidą, nugarą, kojas su ranka arba diržu. Mergaitė jausdavo skausmą, likdavo žymės.

2023 m. birželio 26 d. Skyriaus specialistai teisės aktų nustatyta tvarka atliko reagavimo veiksmus gauto pranešimo pagrindu, buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, bendrauta su nepilnamete. D. J. teigė, jog pas brolį gyvena nuo 2023 m. birželio 14 d. dėl namuose patiriamo psichologinio, fizinio smurto ir iš patėvio patiriamo seksualinio priekabiavimo. Nurodė, jog motina yra labai ūmaus charakterio, jeigu kas nors nepatinka, nuolat rėkia, nuolat jos atžvilgiu naudodavo fizinį smurtą ir necenzūrinius žodžius. Susinervinusi mergaitę tąsydavo už plaukų, mėtydavo įvairius daiktus. Sužinojusi, kad mokantis kas nors nesiseka, trenkdavo su knyga arba sąsiuviniu per galvą, mušdavo su rykšte, dėl šių motinos veiksmų mergaitė jausdavo skausmą, buvo įbauginta, nejautė mamos meilės. D. J. būdama 10 metų amžiau prisimena, kad mama liepė ją vadinti J. arba teta. Kodėl pastaroji taip pasisakė, nežino. Apie biologinį tėvą nepilnametė nieko tiksliai negalėjo nurodyti. Teigė, kad su tėvu G. J. nebendrauja, jokių kontaktų neturi, nėra jo mačiusi ir bendravusi, žino tik iš motinos pasakojimo, kad jis gyvena Klaipėdoje. 2023 m. liepos 10 d. Skyrius kreipėsi dėl atvejo vadybininko paskyrimo J. V. ir G. J. bei mobiliosios komandos sudarymo, tačiau buvo gautas tėvo atsisakymas dėl mobiliosios komandos paslaugų. Vaiko laikinoji priežiūra pratęsta iki 2023 m. rugpjūčio 13 d.. 2023 m. liepos 17 d. Skyriaus mobilioji komanda pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo. Išvadose nurodoma, jog su šeima bendrauta nuo 2023 m. birželio 21 d., buvo gautas J. V. raštiškas sutikimas priimti mobiliosios komandos pagalbą, sutarta dėl konsultacijų su specialistais. J. V. teigė nesuprantanti kodėl D. J. nusiteikusi priešiškai jų šeimos atžvilgiu. Bendraujant su mergaite, ji teigė, jog norėtų gyventi pas pilnametį brolį, nes namuose ji jaučia įtampą ir baimę dėl motinos elgesio. Nurodė, kad santykis su motina yra blogas. Mobiliajai komandai atlikus rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikio intensyviai pagalbai vertinimą įžvelgė, kad J. V. pagrindinė problema yra silpni tėvystės įgūdžiai atliepiant paauglės emocinius poreikius ir sunkumus išlaikant hierarchiją dukros atžvilgiu. Nurodomi rizikos veiksniai: J. V. stokoja žinių apie paauglystės amžiaus tarpsnį, įgūdžių, kaip įveikti krizinį laikotarpį konstruktyviais būdais, kaip bendrauti/gyventi šeimoje su paaugliu, vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl praeityje motinos galimai naudoto fizinio smurto D. J. atžvilgiu, paauglės nenoras grįžti į namus. Rekomenduota J. V. lankyti psichologo konsultacijas, bei motinai su dukra mediacijos paslaugas dėl tarpusavio santykių problemų išsiaiškinimo ir konstruktyvių sprendimo būdų atradimo. Skyriaus specialistai vertindami nepilnametės D. J. situaciją, nustatė rizikos veiksnius, lemiančius vaiko apsaugos poreikio nustatymą: vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos.

2023 m. liepos 18 d. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre vyko atvejo vadybos proceso posėdis, kurio metu Skyriaus specialistai bendravo su biologiniu D. J. tėvu. G. J. informavo, jog nežino nieko, kas vyksta jo dukters gyvenime, teigė, kad su vaiku nebendrauja nuo 2007 m., vaiko gyvenimas jo nedomina. Anot G. J., jis yra tik biologinis vaiko tėvas, nėra suinteresuotas atkurti santykio su dukra, kištis į kitos šeimos gyvenimą. Posėdžio nagrinėjimo metu priimtas sprendimas G. J. atžvilgiu atvejo vadybos procesą užbaigti, socialinį darbą nutraukti.

2023 m. liepos 19 d. Vilkaviškio socialinės pagalbos centre vyko atvejo vadybos proceso posėdis, kurio metu Skyriaus specialistai bendravo su D. J. motina J. V.. Pokalbio metu motina pareiškė, kad dėl susidariusios situacijos jaučiasi labai įskaudinta, nenori jog šiuo metu D. sugrįžtų į šeimą. Teigė, kad turi praeiti laiko. To paties posėdžio metu bendraujant su nepilnamete D. J., ji taip pat nurodė, kad grįžti į namus nenori, nes pasak jos, motina su ja elgtųsi dar blogiau. Atvejo vadybos proceso metu nuspręsta tęsti laikinąją priežiūrą bei atvejo vadybą, teikti socialines paslaugas šeimai.

Skyriaus specialistai, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei tai, kad vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, priėmė sprendimą nutraukti vaiko laikinosios priežiūros priemonę ir kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų J. V. ir G. J..

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7333-503/2023 tenkino Skyriaus prašymą bei išdavė leidimą paimti nepilnametę D. J. iš tėvų J. V. ir G. J.. 2023 m. rugsėjo 5 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B-MP-390 D. J. nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. rugsėjo 5 d., vaiko laikinuoju globėju paskirtas D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vaiko globos vieta nustatyta kartu su globėju.

Nuo laikinosios globos nustatymo (2023 m. rugsėjo 5 d.) padėtis šeimoje nepasikeitė – nepilnametė D. J. ir toliau gyvena D. S. šeimoje.

Vilkaviškio socialinės pagalbos centre 2023 m. lapkričio 7 d. įvyko J. V. šeimos atvejo vadybos posėdis. Minėtame posėdyje J. V. nedalyvavo. Atvejo vadybos posėdyje dalyvavo D. J. laikinasis globėjas D. S., kuris teigė, kad mama apie D. J. nesiteiravo, nerašė, išskyrus tuos atvejus, kaip reikėjo pas gydytojus. Posėdžio metu buvo pristatyta Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos darbui su šeimomis nuomonė, nurodoma, jog J. V. su dukra D. J. bendrauja tik žinute, informuojant apie registraciją pas specialistus, bendrauti kontaktiniu būdu noro nerodo nei mama nei dukra, D. J. teigia, kad su mama bendrauti nenori, o mama teigia, kad nebendrauja, nes nenori nei D. J. nei ji, dukros pragyvenimui teikia išlaikymą, sumoka už telefoną ir jo draudimą. Mama išreiškia nerimą dėl dukros tolimesnio elgesio, bijo būti apkaltinta nebūtais dalykais.

2024 m. vasario 12 d. Skyriuje gautas Vilkaviškio socialinės pagalbos centro raštas, kuriuo informuojama, jog D. J. tėvai J. V. ir G. J. su mergaite ryšio nepalaiko. Nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. vasario 12 d. J. V. ir G. J. dėl susitikimų su dukra į Globos centro specialistus nesikreipė, nesidomėjo jos sveikata, ugdymu, elgesiu, laisvalaikiu. J. V. reguliariai teikia mergaitei išlaikymą: kiekvieną mėnesį moka įmokas už jos mobilųjį telefoną, kuris pirktas išsimokėtinai ir į globėjo sąskaitą perveda 125 eurus, tėvas G. J. išlaikymo dukrai neteikia.

Atvejo vadybos posėdžio metu, kuris vyko 2024 m. vasario 7 d. buvo peržiūrėtas J. V. pagalbos planas, jo įgyvendinimas bei efektyvumas. Minėto posėdžio metu, J. V. teigė, kad „aš ir mergaitės esame nusprendę, kad D. J. nesigrąžinsime“. Motina nurodė, jog su 6 mergaite nebendraus ir neketina mergaitės susigrąžinti į šeimą, kad pokyčių nebus. J. V. nurodė, jog turi prisijungimus prie e. dienyno ir gali bet kada pasižiūrėti, kaip sekasi D. J., teigė, jog su D. J. auklėtoja nuo rugsėjo mėnesio bendravo vieną kartą. Atvejo vadybos posėdyje dalyvavo D. J., kuri teigė, jog mama yra ją užblokavusi per „messenger“ programėlę, ji mamai nerašė SMS žinutės. Mergaitė teigė, kad nori likti gyventi pas brolį ir nemano, jog eitų kažką pakeisti, kad norėtų grįžti į namus.

Skyriuje 2024 m. vasario 14 d. gautas Vilkaviškio socialinės pagalbos centro raštas, kuriame nurodoma, jog socialinis darbuotojas motyvavo J. V. dalyvauti tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose, tačiau J. V. STEP tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose nedalyvavo. J. V. išklausė šiuos mokymus: „Paauglystė psichoterapeuto akimis. Apie paauglius ir jaunimą“, „Paauglystės iššūkiai. Praktiniai patarimai tėvams“, „Paauglių maištavimas. Kaip išgyventi“, tačiau J. V. išgirstą mokymų informaciją bei metodus netaiko bendraujant su dukra D. J., po mokymų J. V. santykis su D. J. nepasikeitė. J. V. kartu su dukra nedalyvavo vaikų ir paauglių psichiatrės konsultacijoje, po konsultacijos su vaikų ir paauglių psichiatre nesusisiekė, nesidomėjo gydytojos pateiktomis rekomendacijomis D. J.. Socialinio darbuotojo konsultacijų metu, J. V. teigia, kad dukros D. J. susigrąžinti į šeimą neketina. J. V. konsultacijų metu buvo nuolat motyvuojama bendrauti su dukra D. J., rūpintis dukros saugumu, gerove, domėtis jos ugdymu, auklėjimu, teikti išlaikymą. J. V. su dukra D. J. bendravo tik informacinėmis žinutėmis, apie registracijas pas specialistus, kitais būdais J. V. su dukra nebendrauja, dukros ugdymu domisi, jungiasi prie elektroninio dienyno, išlaikymą teikia. Raštu informuojama, kad J. V. išklauso socialinės darbuotojos rekomendacijas, tačiau nelinkusi jas įgyvendinti, teikiamą pagalbą priima iš dalies. J. V. dukros D. J. atžvilgiu elgiasi šaltai, su ja nebendrauja, nesidomi jos sveikata, kaip jai sekasi. J. V. elgesys nesikeičia nei po socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijų, nei po dalyvavimo mediacijoje, nei dalyvavus ir išklausius mokymus. J. V. pagalbos plane numatytų įsipareigojimų dukros D. J. atžvilgiu nevykdo. J. V. konsultacijų metu išsako savo nuomonę, kad su dukra bendrauti nenori, kad apsisprendė ir nenori, kad dukra sugrįžtų gyventi į šeimą. Siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą, buvo išnaudotos viso galimos pagalbos priemonės.

Skyriaus specialistai, vykdydami D. J. laikinosios globos priežiūrą, 2024 m. vasario 26 d. aplankė nepilnametę laikinojo globėjo namuose. Apsilankymo metu, D. J. Skyriaus specialistams nurodė, jog ji aprūpinta visomis reikiamomis priemonėmis ugdymui, asmens higienai, laisvalaikiui ir poilsiui, aprūpinta drabužiais ir avalyne, namuose ji jaučiasi saugi ir mylima, su broliu sieja stiprus emocinis ryšys. Mergaitė nurodė, jog jaučiasi emociškai stipresnė, ramesnė. D. J. nurodė, jog situacija nepasikeitusi, su mama ir tėčiu nebendrauja, jie nesidomi, neskambina ir nerašo. D. J. pasakojo, kad jai išėjus gyventi pas brolį, su mama susirašydavo tik SMS žinutėmis dėl vizitų pas specialistus, dabar jokio bendravimo nevyksta. Vaiko laikinasis globėjas nurodė, jog D. J. mokosi aukštais įvertinimais, nepraleidžia pamokų be priežasties, nusiskundimų mergaitės elgesiu nėra gavęs. Globėjo teigimu, pastebėjo, jog D. J. namuose jaučiasi laisvai, ji atvirai bendrauja, išsipasakoja apie sunkumus, dalinasi dienos įspūdžiais. Globėjo teigimu, situacija nepasikeitusi, tėvai nesidomi D. J., neaplanko, neskambina ir nerašo. Motina niekada nepaklausia kaip sesei sekasi, nors ankščiau informuodavo dėl vizitų pas medikus. Globėjas nurodė, jog nevyksta joks bendravimas tarp D. J. ir jos tėvų.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuo tada, kai atsakovų nepilnamečiui vaikui D. J. buvo nustatyta laikinoji globa (2023 m. rugsėjo 5 d.), atsakovė J. V. nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti dukrą į šeimą, su dukra nebendravo, jos nelankė, motina nemotyvuota susigrąžinti dukrą į šeimą. Taip pat iš byloje esančių duomenų, matyti, kad ir atsakovas G. J. yra nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo valdžios įgyvendinimo savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: su dukra nebendrauja jau ilgą laiko tarpą, jos nelanko, neteikia dukrai išlaikymo, nesidomi dukros gyvenimu, jis nerodo iniciatyvos auginti dukrą, jis nėra suinteresuotas atkurti ryšio su dukra. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad nuo leidimo paimti vaiką iš tėvų momento (2023 m. rugpjūčio 30 d.) teigiamų pokyčių šeimoje nepavyko pasiekti, atsakovai nededa pastangų susigrąžinti vaiką ir iniciatyvos jį auginti nerodo, nekuria santykio su vaiku, nesidomi dukros ugdymu, laisvalaikiu ir sveikata, situacijai iš esmės vaiko šeimoje nesikeičiant, galimybės nepilnametį vaiką grąžinti jo tėvų priežiūrai nėra.

Esant aukščiau išdėstytiems faktams ir aplinkybėms, pateiktiems rašytiniems dokumentams, akivaizdu, kad atsakovai J. V. ir G. J. dėl savo kaltės ir nesant tam realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu: rūpintis ja, jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, ją auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti vaikui tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Duomenų, kad atsakovai nevykdo tėvų valdžios dėl objektyvių priežasčių Skyrius neturi, atvirkščiai konstatuotina, kad atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios dėl jų pačių kaltės, dėl savo pasirinkto netinkamo elgesio, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, nenoro keistis ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti, todėl vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Remiantis tuo, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B-MP390 „Dėl laikinosios globos nustatymo“ D. J. nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinuoju globėju paskirtas D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vaiko globos vieta nustatyta kartu su globėju, ieškinį patenkinus, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, Skyriaus nuomone, D. J. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma laikinojo globėjo gyvenamosios vietos adresu.

SODROS duomenų bazės duomenimis, atsakovė J. V. nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2025 m. rugsėjo 11 d. registruota kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, o atsakovas G. J. gauna vienišo asmens išmoką ir netekto darbingumo pensiją. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, J. V. nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, o G. J. nustatytas 25% darbingumo lygis. Gyventojų registro duomenimis J. V. turi dar 3 nepilnamečius vaikus, G. J. kitų išlaikytinių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad J. V. gali gauti didesnes pajamas, nei G. J., kuriam dėl nustatyto 25 proc. darbingumo lygio, galimybės dirbti yra ribotos, todėl manytina yra pagrindas nukrypti nuo tėvų vaikui skirtino išlaikymo lygiomis dalimis principo ir priteisti iš atsakovės J. V. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur, o iš atsakovo G. J. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Toks išlaikymo dydis atitinka įstatyminį reglamentavimą ir yra protingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, nepilnamečių vaikų poreikiai neįrodinėjami.

LR CK 3.275 straipsnyje nurodyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais teisės normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Rūpintojas yra skirtinas nepilnamečio vaiko gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (LR CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis) (dokumento registracijos Nr. CBP -2229, 2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 8 sek. – 17 min. 04 sek., 36 min. 28 sek. – 43 min. 30 sek.).

Atsakovės J. V. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovė J. V. su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti J. V. kaip motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu. Tačiau iš ieškinio galima suprasti, kad dėl susidariusios situacijos, lemiančios motinos valdžios apribojimo poreikį, kalta yra tik atsakovė. Su tuo atsakovė nėra linkusi sutikti. Atsakovė nori pažymėti, kad būtent D. J. valia ir veiksmai yra lemiantys tai, kad atsakovės ir D. J. santykiai pablogėjo. Būtent D. J. pateikė teisėsaugos institucijoms tikrovės neatitinkančią informaciją neva tai ji šeimoje patyrė smurtą. Tokios informacijos pateikimas lėmė laikiną D. atskyrimą nuo šeimos. Būtent D. J. siekė gyvenimo skyrium nuo šeimos ir nuolat pabrėždavo, kad nenori grįžti į šeimą.. Tai ji nerodė jokio noro bendrauti su motina, atmetė jos pasiūlymą kartu 2024 m. kovo 18 d. apsilankyti pas vaikų ir paauglių psichologą-psichoterapeutą. Normalių santykių atkūrimui ir palaikymui reikalinga abiejų šalių valia. Nesant vienos iš šalių valios, bendravimas negali būti atkurtas tik kitos šalies pastangomis. Atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti G. J. kaip tėvo valdžią nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu. Atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovės J. V. materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį vaiko globėją (rūpintoją). Atsakovė iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo G. J. materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 100 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį vaiko globėją (rūpintoją). G. J. niekada nesirūpino savo dukra, niekada neteikė jai išlaikymo. Todėl turi būti išlaikytas tėvų lygių teisių ir lygių pareigų savo vaikams principas ir iš atsakovo G. J. taip pat turi būti priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. J. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju (rūpintoju) D. S.. Atsakovė, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti iš dalies: Neterminuotai apriboti J. V., motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. J., atžvilgiu; Neterminuotai apriboti G. J., tėvo valdžią nepilnamečio vaiko D. J., atžvilgiu; Priteisti iš atsakovės J. V., materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J., periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį vaiko globėją (rūpintoją); Priteisti iš atsakovo G. J., materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J., periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį vaiko globėją (rūpintoją) (dokumento registracijos Nr. DOK-14827).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovė J. V. ir jos atstovas advokato padėjėjas Virginijus Ražukas nurodė, kad palaiko savo atsiliepimą į ieškinį ir patvirtina jame nurodytus argumentus ir prašymus. Papildomai parodė, kad savo dukrą pas gydytojus ji lydėdavo, domėdavosi mergaitės mokslais, bendravo su auklėtoja. 2023 m. balandžio 12 d. mergaitė pati pareiškė, kad su mama bendrauti ir susitikti nenori. 2024 m. birželio 14 d. mama buvo nuvykusi į mokyklą pasveikinti dukrą, tačiau po renginio mergaitė nerodė jokio noro bendrauti su mama. Matosi, kad mergaitė pati nenori bendrauti su mama. Problemos su dukra prasidėjo nuo mažens. Bet santykiai visiškai pablogėjo nuo tada kai dukra susirado draugą t.y. apie 2022 m. apie naujus metus. D. S. yra atsakovės sūnus. 2022 m. rugpjūčio mėnesį jis išėjo gyventi atskirai pas draugę. Atsakovė ūkininkauja. Užsiima gyvulininkyste, žemdirbyste. Šiuo metu augina mažas mergaites. Mėnesinės pajamos apie 1000 Eur per mėnesį (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 7 sek. – 20 min. 58 sek., 30 min. 6 sek., 43 min. 30 sek. – 48 min. 9 sek., 48 min. 10 sek. – 48 min. -32 sek.).

Tretysis asmuo D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jo sesės ir mamos santykiai jam išėjus iš namų buvo blogi. Sesė pasakojo, kad vienu metu jai reikėjo atlikinėti pamokas ir prisidėti prie ūkio darbų. Jai buvo neįmanoma gauti gerus pažymius ir dirbti ūkyje. Sesuo pas jį gyvena metus laiko ir mėnesį. Pats dirba (duomenys neskelbtini) operatoriumi. Jo pajamos per mėnesį nuo 1000 Eur iki 1100 Eur. Vaikų pats neturi. Būstas, kuriame gyvena tuoj priklausys jam, reikia tik notaro patvirtinimo. Butas yra pusantro kambario. Jame gyvena jis ir sesuo. Santykiai su seserimi labai geri. Jokių problemų nėra. Susitaria dėl ruošos. Pirmoje vietoje yra sesers mokslai. Mama išsilaikyti seserį padeda. Siunčia po 200 Eur į mėnesį. Mama su dukra nebendrauja. Sutinka būti paskirtu laikinuoju sesers rūpintoju. Sesers tėvo nepažįsta, niekada nėra jo matęs (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 10 sek. – 39 min. 9 sek. ).

Atsakovas G. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas konstatuoja:

Teismas, ištyręs šioje civilinėje byloje bei civilinėje byloje Nr. eS2-7333-205/2024 esančius rašytinius įrodymus (Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2007 m. sausio 29 d. gimimo įrašo Nr. 30 nuorašą, Vilkaviškio rajono savivaldybės mero potvarkio 2023 m. rugsėjo 5 d. Nr. B-MP-390 „Dėl laikinosios globos nustatymo“ nuorašą, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Paramos šeimai tarnybos 2023 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. SDAV-1289 „Dėl J. V. šeimos“ nuorašą, 2024 m. vasario 17 d. J. V. paaiškinimo nuorašą, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Paramos šeimai tarnybos 2024 m. vasario 12 d. rašto Nr. SDAV-181 „Dėl J. V. šeimos“ nuorašą, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2024 m. vasario 12 d. rašto Nr. SD-96 nuorašą, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2024 m. vasario 14 d. rašto Nr. SD-103 nuorašą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone 2024 m. vasario 26 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 12GVA-91 nuorašą, Gyventojų registro - duomenų bazės išrašą, NDNT informacinės sistemos - duomenų bazės išrašą, SODROS - duomenų bazės išrašą, Užimtumo tarnybos - duomenų bazės išrašą, SPIS - duomenų bazės išrašą), išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, nustatė, kad:

Atsakovai J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

J. V. šeimai atvejo vadybos procesas inicijuotas nuo 2023 m. birželio 16 d. ir taikomas iki dabar Vilkaviškio r. sav., o G. J. atvejo vadybos procesas inicijuotas nuo 2023 m. birželio 29 d. ir taikytas iki 2023 m. liepos 20 d.. J. V. šeimoje 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 23 d. buvo fiksuoti galimi smurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2023 m. birželio 13 d.

2023 m. birželio 16 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą bei nustačius vaiko apsaugos poreikį buvo nustatyta laikinoji priežiūra suaugusio brolio D. S. gyvenamojoje vietoje adresu, (duomenys neskelbtini).

2023 m. birželio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius pranešė apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodydami, jog galimai prieš nepilnametę D. J. mama J. V. naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, t. y. kai mergaitė buvo maža, 6-7 m. trenkdavo per sėdmenis, veidą, nugarą, kojas su ranka arba diržu. Mergaitė jausdavo skausmą, likdavo žymės.

Skyrius kreipėsi dėl atvejo vadybininko paskyrimo J. V. ir G. J. bei mobiliosios komandos sudarymo, tačiau buvo gautas tėvo atsisakymas dėl mobiliosios komandos paslaugų. Vaiko laikinoji priežiūra pratęsta iki 2023 m. rugpjūčio 13 d.. 2023 m. liepos 17 d. Skyriaus mobilioji komanda pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo. Išvadose nurodoma, jog su šeima bendrauta nuo 2023 m. birželio 21 d., buvo gautas J. V. raštiškas sutikimas priimti mobiliosios komandos pagalbą, sutarta dėl konsultacijų su specialistais. J. V. teigė nesuprantanti kodėl D. J. nusiteikusi priešiškai jų šeimos atžvilgiu. Bendraujant su mergaite, ji teigė, jog norėtų gyventi pas pilnametį brolį, nes namuose ji jaučia įtampą ir baimę dėl motinos elgesio. Nurodė, kad santykis su motina yra blogas. Mobiliajai komandai atlikus rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikio intensyviai pagalbai vertinimą įžvelgė, kad J. V. pagrindinė problema yra silpni tėvystės įgūdžiai atliepiant paauglės emocinius poreikius ir sunkumus išlaikant hierarchiją dukros atžvilgiu. Nurodomi rizikos veiksniai: J. V. stokoja žinių apie paauglystės amžiaus tarpsnį, įgūdžių, kaip įveikti krizinį laikotarpį konstruktyviais būdais, kaip bendrauti/gyventi šeimoje su paaugliu, vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl praeityje motinos galimai naudoto fizinio smurto D. J. atžvilgiu, paauglės nenoras grįžti į namus. Rekomenduota J. V. lankyti psichologo konsultacijas, bei motinai su dukra mediacijos paslaugas dėl tarpusavio santykių problemų išsiaiškinimo ir konstruktyvių sprendimo būdų atradimo. Skyriaus specialistai vertindami nepilnametės D. J. situaciją, nustatė rizikos veiksnius, lemiančius vaiko apsaugos poreikio nustatymą: vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7333-503/2023 išdavė leidimą paimti nepilnametę D. J. iš tėvų J. V. ir G. J..

2023 m. rugsėjo 5 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B-MP-390 D. J. nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. rugsėjo 5 d., vaiko laikinuoju globėju paskirtas D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vaiko globos vieta nustatyta kartu su globėju. Tačiau, nuo laikinosios globos nustatymo (2023 m. rugsėjo 5 d.) padėtis šeimoje nepasikeitė – nepilnametė D. J. ir toliau gyvena D. S. šeimoje.

Tėvai J. V. ir G. J. su mergaite ryšio nepalaiko. Nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. vasario 12 d. J. V. ir G. J. dėl susitikimų su dukra į Globos centro specialistus nesikreipė, nesidomėjo jos sveikata, ugdymu, elgesiu, laisvalaikiu. J. V. reguliariai teikia mergaitei išlaikymą: kiekvieną mėnesį moka įmokas už jos mobilųjį telefoną, kuris pirktas išsimokėtinai ir į globėjo sąskaitą perveda 125 eurus, tėvas G. J. išlaikymo dukrai neteikia.

Atvejo vadybos posėdžio metu, kuris vyko 2024 m. vasario 7 d. buvo peržiūrėtas J. V. pagalbos planas, jo įgyvendinimas bei efektyvumas. Minėto posėdžio metu, J. V. teigė, kad „aš ir mergaitės esame nusprendę, kad D. nesigrąžinsime“. Motina nurodė, jog su 6 mergaite nebendraus ir neketina mergaitės susigrąžinti į šeimą, kad pokyčių nebus. J. V. nurodė, jog turi prisijungimus prie e. dienyno ir gali bet kada pasižiūrėti, kaip sekasi D. J. teigė, jog su D. J. auklėtoja nuo rugsėjo mėnesio bendravo vieną kartą. Atvejo vadybos posėdyje dalyvavo D. J., kuri teigė, jog mama yra ją užblokavusi per „messenger“ programėlę, ji mamai nerašė SMS žinutės. Mergaitė teigė, kad nori likti gyventi pas brolį ir nemano, jog eitų kažką pakeisti, kad norėtų grįžti į namus.

Skyriaus specialistai, vykdydami D. J. laikinosios globos priežiūrą, 2024 m. vasario 26 d. aplankė nepilnametę laikinojo globėjo namuose. Apsilankymo metu, D. J. Skyriaus specialistams nurodė, jog ji aprūpinta visomis reikiamomis priemonėmis ugdymui, asmens higienai, laisvalaikiui ir poilsiui, aprūpinta drabužiais ir avalyne, namuose ji jaučiasi saugi ir mylima, su broliu sieja stiprus emocinis ryšys. Mergaitė nurodė, jog jaučiasi emociškai stipresnė, ramesnė. D. J. nurodė, jog situacija nepasikeitusi, su mama ir tėčiu nebendrauja, jie nesidomi, neskambina ir nerašo. D. pasakojo, kad jai išėjus gyventi pas brolį, su mama susirašydavo tik SMS žinutėmis dėl vizitų pas specialistus, dabar jokio bendravimo nevyksta. Vaiko laikinasis globėjas nurodė, jog D. mokosi aukštais įvertinimais, nepraleidžia pamokų be priežasties, nusiskundimų mergaitės elgesiu nėra gavęs. Globėjo teigimu, pastebėjo, jog D. namuose jaučiasi laisvai, ji atvirai bendrauja, išsipasakoja apie sunkumus, dalinasi dienos įspūdžiais. Globėjo teigimu, situacija nepasikeitusi, tėvai nesidomi D. , neaplanko, neskambina ir nerašo. Motina niekada nepaklausia kaip sesei sekasi, nors ankščiau informuodavo dėl vizitų pas medikus. Globėjas nurodė, jog nevyksta joks bendravimas tarp D. ir jos tėvų.

Nuo tada, kai atsakovų nepilnametei dukrai D. J. buvo nustatyta laikinoji globa (2023 m. rugsėjo 5 d.), atsakovė J. V. nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti dukrą į šeimą, su dukra nebendravo, jos nelankė, motina nemotyvuota susigrąžinti dukrą į šeimą. Taip pat iš byloje esančių duomenų, matyti, kad ir atsakovas G. J. yra nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo valdžios įgyvendinimo savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: su dukra nebendrauja jau ilgą laiko tarpą, jos nelanko, neteikia dukrai išlaikymo, nesidomi dukros gyvenimu, jis nerodo iniciatyvos auginti dukrą, jis nėra suinteresuotas atkurti ryšio su dukra. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad nuo leidimo paimti vaiką iš tėvų momento (2023 m. rugpjūčio 30 d.) teigiamų pokyčių šeimoje nepavyko pasiekti, atsakovai nededa pastangų susigrąžinti vaiką ir iniciatyvos jį auginti nerodo, nekuria santykio su vaiku, nesidomi dukros ugdymu, laisvalaikiu ir sveikata, situacijai iš esmės vaiko šeimoje nesikeičiant, galimybės nepilnametį vaiką grąžinti jo tėvų priežiūrai nėra.

Atsakovai J. V. ir G. J. dėl savo kaltės ir nesant tam realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu: rūpintis ja, jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, ją auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti vaikui tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.

Šiuo metu nepilnametė D. J. gyvena kartu su laikinuoju globėju D. S.. Į bylą pateikti duomenys, kad nepilnametės D. J. santykiai su globėju yra geri, ji brolio namuose jaučiasi gerai, brolis ja tinkamai rūpinasi D. S., užtikrina sesers fizinį ir emocinį saugumą, tinkamą sveikatos priežiūrą, formalųjį ir neformalųjį ugdymąsi, tikslingai ir pagal paskirtį naudoja globos (rūpybos) išmoką, vaiko pinigus.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis).

Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. CK 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią; neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo neterminuotai apriboti abiejų tėvų valdžią nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu.

Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas G. J. yra visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų vykdymo: su dukra nebendrauja jau ilgą laiko tarpą, jos nelanko, neteikia dukrai išlaikymo, nesidomi dukros gyvenimu, jis nerodo iniciatyvos auginti dukrą, jis nėra suinteresuotas atkurti ryšio su dukra. Atvejo vadybos proceso posėdžio metu G. J. nurodė, kad jis nežino nieko, kas vyksta jo dukters gyvenime, teigė, kad su vaiku nebendrauja nuo 2007 m., vaiko gyvenimas jo nedomina. Anot G. J., jis yra tik biologinis vaiko tėvas, nėra suinteresuotas atkurti santykio su dukra, kištis į kitos šeimos gyvenimą. Duomenų, kad atsakovas nevykdo tėvo valdžios dėl objektyvių priežasčių, nėra, atvirkščiai konstatuotina, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios dėl jo pačio kaltės, dėl savo pasirinkto netinkamo elgesio, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, nenoro keistis ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti, todėl vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė J. V. taip pat vengia tinkamai atlikti savo, kaip motinos, pareigas. Nors atsakovė nurodė, kad dukros sveikta visada domėjosi, bendravo su auklėtoja dėl jos mokslų, tačiau būtent D. J. valia ir veiksmai yra lemiantys tai, kad atsakovės ir D. J. santykiai pablogėjo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuo tada, kai atsakovės nepilnametei dukra D. J. buvo nustatyta laikinoji globa (2023 m. rugsėjo 5 d.), atsakovė J. V. nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti dukrą į šeimą, su dukra nebendravo, jos nelankė, motina nemotyvuota susigrąžinti dukrą į šeimą. J. V. teikiamą pagalbą priėmė, išklausė socialinės darbuotojos rekomendacijas, tačiau nelinkusi jas įgyvendinti, teikiamą pagalbą priima iš dalies, J. V. dukros D. J. atžvilgiu elgiasi šaltai. Po teikiamų specialistų konsultacijų, išklausytų mokymų J. V. elgesys nepasikeitė. Siekiant įgalinti J. V. dėti pastangas susigrąžinti dukrą į šeimą, buvo išnaudotos visos galimos pagalbos priemonės. J. V. konsultacijų metu išsako savo nuomonę, kad su dukra bendrauti nenori, kad apsisprendė ir nenori, kad dukra sugrįžtų gyventi į šeimą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti jos kaip motinos valdžią nepilnametės dukters D. J. atžvilgiu.

Todėl, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi, ieškovės reikalavimai neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią nepilnametės dukters D. J. atžvilgiu pripažįstami pagrįstais ir tenkinami. Teismas pažymi, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatymo

Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl inicijuotinas bylos dėl D. J. globos nustatymo, globėjo skyrimo iškėlimas. Pagal CK 3.257 straipsnio 6 punktą, vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia.

Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį ir 407 straipsnį teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui ir jo laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B-MP-390 D. J. nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. rugsėjo 5 d., vaiko laikinuoju globėju paskirtas D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vaiko globos vieta nustatyta kartu su globėju, iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamoji vieta nustatoma su laikinuoju globėju D. S., jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur jai yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos (žr. sprendimo 7.13. pastraipą).

Globėjams išaiškintina, kad vaiko globėjas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taip pat išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teise paskyrimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams J. V. ir G. J. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės J. V. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur, o iš atsakovo G. J. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad toks išlaikymo dydis atitinka įstatyminį reglamentavimą ir yra protingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, nepilnamečių vaikų poreikiai neįrodinėjami.

Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad atsakovė J. V. nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2025 m. rugsėjo 11 d. registruota kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, o atsakovas G. J. gauna vienišo asmens išmoką ir netekto darbingumo pensiją (449,12 Eur). Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, J. V. nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, o G. J. nustatytas 25% darbingumo lygis. Gyventojų registro duomenimis J. V. turi dar 3 nepilnamečius vaikus, G. J. kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, kad J. V. gali gauti didesnes pajamas, nei G. J., kuriam dėl nustatyto 25 proc. darbingumo lygio, galimybės dirbti yra ribotos, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų vaikui skirtino išlaikymo lygiomis dalimis principo ir priteisti iš atsakovės J. V. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur, o iš atsakovo G. J. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Toks išlaikymo dydis atitinka įstatyminį reglamentavimą ir yra protingo dydžio.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji sutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš jos materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį vaiko globėją (rūpintoją), tačiau iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo G. J. materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 100 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį vaiko globėją (rūpintoją).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, atsakovų turtinę padėtį, turimus duomenis apie sveikatos būklę, turimus išlaikytinius (CK 3.198 straipsnis), nepilnamečio gaunamas pajamas bei vadovaudamasis išimtinai atsakovų nepilnamečio vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad neterminuotai apribojus atsakovo G. J. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu, ir neterminuotai apribojus atsakovės J. V. motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu, nepilnamečiui vaikui D. J. iš G. J. priteistinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 25 d..) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o iš atsakovės J. V. priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.

Kadangi teismas neterminuotai apribojo atsakovo G. J. tėvo valdžią nepilnametės dukros D. J. atžvilgiu ir neterminuotai apribojo atsakovės J. V. motinos valdžią nepilnametės dukros D. J. atžvilgiu, todėl vaiko globėjas (taip pat ir laikinas) paskirtinas išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.

Dėl kitų klausimų

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Duomenų apie dalyvaujančių byloje asmenų faktiškai turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės J. V. priteistina 54 Eur (200 Eur ×12 mėn.) × 3 proc.) × 75 proc.) žyminio mokesčio, ir 23,79 Eur teismo pašto išlaidų valstybei. Iš atsakovo G. J. priteistina 27 Eur (100 Eur ×12 mėn.) × 3 proc.) × 75 proc.) žyminio mokesčio, ir 23,79 Eur teismo pašto išlaidų valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 496, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros D. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, paliekant teisę matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Neterminuotai apriboti atsakovui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukros D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, paliekant teisę matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju (rūpintoju) D. S., jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį nuo 2024 m. kovo 25 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko laikinajam globėjui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 ct) kas mėnesį nuo 2024 m. kovo 25 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko laikinajam globėjui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 0 ct) žyminio mokesčio ir 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus 0 ct) žyminio mokesčio ir 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškėlimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius