Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Agnės Tikniūtės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. R., M. M. (M. M.), V. M. dėl paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – K. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl paskolos sutarties kaip tariamojo sandorio kvalifikavimo (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat priežasčių, dėl kurių reiktų peržengti šioje byloje paduotame apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Vis dėlto nauji įrodymai gali būti pateikti apeliacinėje instancijoje, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta teismui pareiga priimti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

18. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 33 punktas).

19. Apeliantė pateikė į bylą naujus įrodymus: Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį, kuria panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos G. B. skundas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 31 d. nutarimas netenkinti skundo ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Atsakovas V. R. prašo nepriimti naujų įrodymų.

20. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliantės pateiktus naujus įrodymus, konstatuoja, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nepagrindžia konkrečių asmenų kaltės, tyčia atlikus nusikalstamas veikas. Tokios aplinkybės, taip pat asmenų kaltė bus nustatytos tik įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, jeigu toks būtų priimtas. Taigi pateikti nauji įrodymai neturės esminės reikšmės, sprendžiant dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, priėmus naujus įrodymus į bylą, būtų pažeista kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė dėl jų pasisakyti. Dėl to teisėjų kolegija atsisako juos priimti.

Dėl byloje nustatytų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių

21. Atsakovai 2015 m. vasario 24 d. sudarė paskolos sutartį. Sutartyje nurodyta, kad atsakovai M. M. (anksčiau – M. M.) ir V. M. pasiskolino iš atsakovo V. R. 70 000 Eur ir pažadėjo nurodytą sumą grąžinti per penkerius metus – iki 2020 m. vasario 24 d.

22. Atsakovas V. M. gimė 1998 m. rugsėjo 30 d., t. y. paskolos sutarties pasirašymo dieną jis buvo nepilnametis (17 metų amžiaus).

23. Atsakovas pateikė Škotijos banko klasikinės oficialios banko pažymos kopiją. Pažymoje nurodyta, kad 2015 m. sausio 21 d. ir 2015 m. vasario 2 d. M. M. pervesta po 25 000 D. B. svarų sterlingų, o 2015 m. vasario 24 d. – 20 000 D. B. svarų sterlingų, iš viso – 70 000 D. B. svarų sterlingų.

24. Kitoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovo V. R. ieškinį atsakovams M. M. ir V. M., priteisė iš atsakovų 70 000 Eur skolą, 508,27 Eur palūkanas ir 5 proc. procesines palūkanas (civilinė byla Nr. e2-868-796/2020). Nurodytoje byloje teismas nustatė, kad paskolos davėjas ir atsakovai 2015 m vasario 24 d. pasirašė paskolos raštelį, kuriame atsakovai M. M. ir V. M. nurodė, jog 2015 m. vasario 24 d. sudarė šią sutartį, pagal kurią jie skolinasi iš V. R. 70 000 Eur ir pažada juos grąžinti per penkerius metus – iki 2020 m. vasario 24 d.

25. Iš ieškovo pateiktos Škotijos banko oficialios pažymos teismas pirmiau nurodytoje byloje nustatė, kad 2015 m. sausio 21 d. M. M. pervesta 25 000 D. B. svarų, 2015 m. vasario 2 d. – 25 000 D. B. svarų, 2015 m. vasario 24 d. – 20 000 Eur. Teismas nusprendė, kad ieškovas paskolino atsakovams 70 000 Eur, pervesdamas pinigus į atsakovės M. M. sąskaitą, atsakovai negrąžino skolos ieškovui. Atsakovai V. M. ir V. M. nepateikė prieštaravimų dėl 2020 m. gegužės 12 d. preliminaraus teismo sprendimo, todėl jis įsiteisėjo. Nurodytoje byloje G. B. ir išieškotoja J. D. pateikė teismui prašymą įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, bet teismas netenkino jų prašymo.

26. Antstolė V. D. vykdo 22 vykdomąsias bylas, kuriose išieško skolas iš atsakovės M. M.. Apeliantės reikalavimų suma atsakovei didesnė negu 53 800 Eur. Antstolė 2018 m. sausio 24 d. nustatė, kad atsakovė neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

27. Kitoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovių M. M. ir J. S. (M. M. motinos) 2016 m. balandžio 11 d. bei J. S. ir V. M. (M. M. sūnaus, J. S. anūkas) 2016 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartis, taikė restituciją – grąžino atsakovės M. M. nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-966-253/2018). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-376-236/2019). Antstolė nukreipė išieškojimą į atsakovei grąžintą butą.

28. Kitoje civilinėje byloje (kurioje priimtas preliminarus sprendimas ir paskolos davėjui V. R. priteista paskola iš atsakovės ir jo sūnaus) Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės M. M. turtą ieškovo V. R. (atsakovės M. M. sugyventinio) reikalavimams užtikrinti; arešto mastas – 70 508,27 Eur (civilinė byla Nr. e2-868-796/2020). Įsiteisėjus preliminariam sprendimui, atsakovas V. R. prisijungė prie išieškojimo iš M. M. turto.

Dėl prejudicinių faktų kvalifikavimo

29. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

30. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

31. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu nustatytos teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčios aplinkybės (prejudiciniai faktai): 1) paskolos sutarties sudarymas; 2) pinigų perdavimas.

32. Aiškindamas prejudicinio fakto apibrėžtį, kasacinis teismas nurodė, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pabrėžtina, kad nors įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), tačiau tai neužkerta galimybės tiems, kurie nebuvo byloje dalyvaujančiais asmenimis, kreiptis į teismą ginant pažeistas teises pareiškiant tapatų reikalavimą analogišku pagrindu tam, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje jie nedalyvavo, taip pat ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nors jie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje šie asmenys nedalyvavo. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013).

33. Klaipėdos apygardos teismas ieškovo V. R. ieškinį atsakovams M. M. ir V. M. dėl skolos priteisimo išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka (civilinė byla Nr. e2-868-796/2020). Atsakovai nepateikė prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nėra ginčijamo paskolos sandorio šalis, ji nedalyvavo byloje, kurioje išspręstas skolos priteisimo pagal atsakovų sudarytą paskolos sutartį klausimas. Apeliantė prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, bet teismas netenkino jos prašymo. Apeliantė teigia, kad atsakovai sudarė tariamą sandorį, kad atsakovė M. M. galėtų išvengti dalies skolos išieškojimo apeliantei.

34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nagrinėjamos bylos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo preliminarus sprendimas įsiteisėjo ir yra pradėtas priverstinis jo vykdymas. Akcentuotina tai, kad byla išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka, t. y. pagal vienos sandorio šalies – paskolos davėjo V. R. – pateiktus duomenis. Teismas priima preliminarų sprendimą, jeigu nustato, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 428 straipsnio 1 dalis). Nesant byloje duomenų, pagrindžiančių, kad sandoris sudarytas dėl akių, siekiant išvengti prievolės trečiajam asmeniui, teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, nevertina su tuo susijusių sandorio sudarymo aplinkybių.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminarus sprendimas neturi prejudicinės galios apeliantei, kuri nedalyvavo pirmiau nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje siekia atsakovų sudarytą paskolos sutartį pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento (CPK 182 straipsnio 2 punktas; CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Dokumentinio proceso tvarka priimti teismo procesiniai sprendimai negali turėti prejudicinės galios byloje nedalyvavusiam asmeniui, nes, esant nesąžiningoms sandorio šalims, sąžiningas trečiasis asmuo netektų teisės pareikšti ieškinį dėl absoliutaus ar santykinio sutarties, kuri pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, negaliojimo, ypač tais atvejais, kai bylą dėl tokios skolos priteisimo nagrinėjęs teismas atsisakė byloje dalyvaujančiu asmeniu įtraukti tokį kreditorių (CK 6.227 straipsnis).

Dėl tariamo sandorio kvalifikavimo

36. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

37. Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 28 punktas).

38. Kasacinis teismas išaiškino, kad tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas).

39. Aplinkybių, ar sandoris tariamasis ir ar jis buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019, 22 punktas). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

40. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 44 punktas).

41. Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija atsakovų sudarytą paskolos sutartį, kuria atsakovas V. R. paskolino atsakovei M. M. ir jos sūnui V. M. 70 000 Eur.

42. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime daug dėmesio skyrė nagrinėjamoje byloje atliktiems procesiniams veiksmams aprašyti. Vis dėlto atliktų procesinių veiksmų aprašymo nepakanka konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktui. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingas institucijas pagal 1970 m. Hagos konvenciją dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose rinkimo užsienyje, prašydamas surinkti įrodymus iš Škotijos banko apie atsakovo V. R. priklausančią (priklausiusią) sąskaitą Škotijos banke, registracijos Nr. SC327000, adresas The Mound, Edinburgh EH1 1YZ, ir atsakovei M. M. 2015 m. sausio 21 d., vasario 2 ir 24 d. pervestas lėšas. Škotijos bankas (angl. Bank of Scotland) nurodė, kad negali pateikti duomenų, nes sąskaita IBAN GB72BOFS80469611541463 (sąskaita 804696/11541463) 2015 m. sausio 20 d. – 2015 vasario 25 d. laikotarpiu nebuvo atidaryta. Todėl negalima pateikti šio laikotarpio sąskaitos išrašų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Škotijos bankas pateikė duomenis apie kitą sąskaitą, atsižvelgė į atsakovo V. R. paaiškinimus, kad jis turi daug sąskaitų. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminariame sprendime nustatytų aplinkybių, jog atsakovas V. R. pervedė lėšas atsakovei M. M..

43. Akcentuotina tai, kad į nagrinėjamą bylą, taip pat dokumentinio proceso tvarka išnagrinėtą bylą atsakovas V. R. pateikė Škotijos banko oficialios banko pažymos kopiją. Atsakovas V. R. pateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į Škotijos banką, prašydamas pateikti duomenis apie jo atliktus pervedimus atsakovei M. M., bet nepateikė teismui banko atsakymų. Atsakovo V. R. nurodytos aplinkybės, kad jis turi (turėjo) daug banko sąskaitų ir todėl neprisimena, iš kurios sąskaitos pervedė lėšas, nepagrindžia, jog lėšos iš tiesų buvo perduotos atsakovei M. M. ir paskolintos. Atsakovas V. R. teisingai nurodo, kad Škotijos bankas pateikė teismui duomenis apie kitą sąskaitą, todėl ji nepaneigia lėšų pervedimo fakto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši pažyma taip pat nepatvirtina, kad lėšos buvo pervestos.

44. Atsakovo pateiktoje Škotijos banko pažymoje nurodytas Škotijos banko biuro registracijos adresas The Mound, Edinburg EHI IYZ, taip pat registracijos Škotijoje Nr. SC327000. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų duomenų turėjo pakakti atsakovui V. R. aiškiai nurodyti, iš kokios sąskaitos jis atliko pavedimus atsakovei M. M., taip pat pateikti teismui duomenis iš nurodyto banko apie jam priklausančią sąskaitą ir atliktus pavedimus.

45. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 9 d. nutartimis išdavė ieškovės atstovui teismo liudijimus apie teisę gauti iš AB „Swedbank“, ir AB SEB banko duomenis apie atsakovė M. M. sąskaitų išrašus nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. kovo 1 d. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad į šiuose bankuose esančias sąskaitas atsakovė negavo lėšų pagal atsakovo V. R. pavedimus. Škotijos banko pažymoje nenurodytas atsakovės M. M. banko sąskaitos, į kurią jai pervestos ginčo paskolos dalyką sudarančios lėšos, numeris. Atsakovė M. M., kaip ir atsakovas V. R., paaiškino, kad turi daug banko sąskaitų, taip pat ir užsienyje, todėl negali nurodyti, į kurią konkrečią banko sąskaitą atsakovas V. R. jai pervedė paskolos lėšas. Atsakovai nenurodė kitų savo bankų sąskaitų užsienyje. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ji iš tikrųjų gavo paskolos davėjo V. R. pervestas lėšas.

46. Atsakovai taip pat nepateikė paskolos sutarties originalo. Advokato padėjėja R. S., atstovavusi V. R. civilinėje byloje dėl skolos iš M. M. ir V. M. išieškojimo, nurodė teismui, kad 2015 m. vasario 24 d. paskolos raštelio originalo neturi. Ji neturi duomenų, kur jis galėtų būti, šią informaciją turėtų pateikti paskolos davėjas V. R..

47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos sutarties sudarymo dieną atsakovas V. M. buvo nepilnametis. Trečiasis asmuo K. M., V. M. tėvas, teigia, kad apie sudarytą paskolos sutartį jis nežinojo, nors tuo metu gyveno santuokoje su sutuoktine M. M..

48. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad K. M. ir M. M. santuokos nutraukimo byloje atsakovas V. R. nebuvo nurodytas kaip atsakovų M. M. ir V. M. kreditorius. Atsakovas V. R. buvo apklausas liudytoju, bet nenurodė teismui, kad paskolino atsakovams M. M. ir V. M. 70 000 Eur. Atsakovė M. M. savo procesiniuose dokumentuose pasisakė dėl kitų kreditorių, bet neįvardijo skolos paskolos davėjui V. R. (Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-129-965/2016, 2-174-1030/2017, Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-854-524/2016, 2A-1814-459/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

49. Apeliantė pagrįstai atkreipia dėmesį į paskolos sutartyje ir pavedimuose nesutampančius atsakovės asmenvardžius. Škotijos banko pažymoje nurodyta, kad lėšos pervestos M. M.. Tuo metu atsakovė dar buvo nepasikeitusi savo vardo ir pavardė, t. y. ji buvo M. M.. Be to, paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovas V. R. paskolino 70 000 Eur, bet Škotijos banko pažymoje nurodyta, kad jis pervedė 70 000 D. B. svarų sterlingų. Atsakovai nepateikė duomenų, kad pavedimų dienomis valiutų kursas buvo vienodas. Lietuvos banko internetinės svetainės duomenimis, 2015 m. sausio 21 d. euro ir D. B. svarų sterlingų santykis buvo 0,7671, 2015 m. vasario 2 d. – 0,75260, 2015 m. vasario 24 d. – 0,73440 (https://www.lb.lt/lt/currency?class=Eu&type=day&date_from_day=2015-01-21&date_to_day= 2015-02-24&currency=GBP). Kitaip tariant D. B. svaro sterlingo ir euro kuras buvo apie 1,33 (1 : 0,75 = 1,33). Paskaičiavus pagal nurodytą valiutų kursą, pateiktoje Škotijos banko pažymos kopijoje nurodyta 70 000 D. B. svarų sterlingų suma atitiko 93 100 Eur sumą (70 000 x 1,33 = 93 100). Taigi, nurodytos valiutos nebuvo lygiavertės. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad banko pažymoje ir atsakovų sudarytoje paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma nesutampa ir šis skirtumas yra didelis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitoje byloje priimtame Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminariame sprendime, kuria paskolos davėjui V. R. iš paskolos gavėjų M. M. ir V. M. priteista paskolos skola, remiantis Škotijos banko pažyma pirmi du mokėjimai po 25 000 valiutos vienetų įvardyti D. B. svarų sterlingų valiuta, o trečiasis 20 000 valiutos vienetų mokėjimas įvardytas eurais ir šias skirtingomis valiutomis nurodytas sumas sudėjus gauta bendra suma eurais, bet nepaaiškinta, kodėl taip padaryta. Pažymėtina, kad net ir 50 000 D. B. svarų sterlingų sumą konvertavus į eurus ir prie jos pridėjus 20 000 Eur sumą, gaunama ne 70 000 Eur, bet 86 500 Eur suma (50 000 x 1,33 + 20 000 = 86 500).

50. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė M. M. 2020 m. kovo 28 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. parašė du elektroninius laiškus atsakovui V. R.: „Užteks rašyti emailus. Visas paštas užkimštas. Užknisai. Apgavau, neapgavau, koks dabar skirtumas, nereikėjo skolinti. M.“; „Atstok galų gale; vis vien jau šių pinigų tau nematyti; jei proto neturi, tai parduotuvėje nenupirksi. M.“. Nors atsakovė elektroniniame laiške nurodė, kad V. R. „užkišo paštą“ byloje nėra jo rašytų laiškų. Iš nurodytų elektroninių laiškų turinio, nesant viso atsakovų susirašinėjimo, negalima nustatyti, apie kokią skolą rašo atsakovė.

51. Sutarčių teisėje niekinis sutarties pobūdis reiškia jos absoliutų negaliojimą ir sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, 6.227 straipsnio 2 dalis). Absoliutaus sutarties negaliojimo konstatavimas, kaip ir bendrai niekinio sandorio atveju, turi retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), reiškia, kad jis sandorio šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016, 16 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-356-695/2018, 38 punktas).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantė įrodė atsakovų sudarytos sutarties tariamumą, atsakovai neįrodė, kad ginčijamas paskolos sandoris buvo įvykdytas. Pirmiau nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad nurodytas paskolos sandoris neatitiko atsakovų (sandorio šalių) valios paskolinti ir pasiskolinti lėšų. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas V. R. pervedė ar kitaip perdavė 70 000 Eur atsakovei M. M., t. y. siekė paskolinti jai lėšų, taip pat, kad atsakovai M. M. ir V. M. gavo šias lėšas. Dėl to atsakovui V. R. neatsirado teisė reikalauti grąžinti paskolą, o atsakovams M. M. ir V. M. – pareiga grąžinti paskolą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovai sudarydami sandorį siekė ne paskolos sutartinių teisinių santykių, bet sudaryti galimybę išvengti dalies skolos išieškojimo apeliantei. Atsakovai, sudarydami paskolos sutartį, imitavo sandorį, kad apeliantės, kaip didžiausios išieškotojos ir atsakovės M. M. kreditorės vykdymo procese, reikalavimas nebūtų nukreiptas į atsakovei priklausantį butą. Dėl to atsakovų sudarytas paskolos sandoris pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Kadangi juo nesukurti jokie teisiniai padariniai, todėl nėra pagrindo taikyti restitucijos ir grąžinti paskolos sutarties šalių į pradinę padėtį.

Dėl nepagrįstai spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo

53. Apeliantė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį ir, jį patikslinusi, be kita ko prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patenkino apeliantės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo veiksmus pagal išieškotojui V. R. išduotą ir pateiktą vykdyti 2020 m. liepos 27 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-868-796/2020. Atsakovas V. R. atskiruoju skundu apskundė nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį.

54. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir išsprendė klausimą iš esmės – netenkino ieškovės G. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. patikslintame ieškinyje pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (civilinė byla Nr. e2-1644-330/2020).

55. Apskųstame 2022 m. balandžio 22 d. sprendime teismas atmetė ieškinį ir panaikino šioje byloje 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad aptartos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, todėl nebuvo poreikio jas pakartotinai naikinti. Dėl to pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime nepagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56. Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotas tariamo sandorio institutas, nepagrįstai taikė ir aiškinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuoti prejudiciniai faktai, krypo nuo teismų formuojamos praktikos nurodytais klausimais (žr. šio sprendimo 33–35, 42–52 punktus). Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

57. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

59. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

60. Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad pirmosios instancijos teisme ji patyrė 2 021,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų K. M., dalyvavęs ieškovės pusėje, – 260 Eur. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija išsprendžia pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismui patenkinus ieškinį, apeliantės ir trečiojo asmens K. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo apeliantei po 673,83 Eur už advokato teisines paslaugas, trečiajam asmeniui K. M. – po 86,66 Eur.

61. Apeliantė taip pat patyrė 1 262 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pusė žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą – 637,50 Eur), pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Patirtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžio, todėl, patenkinus apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 420,66 Eur.

62. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi apeliantė atleista nuo 637,50 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi apeliantė atleista nuo 637,50 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalies. Iš viso apeliantė atleista nuo 1 275 Eur (637,50 +637,50) žyminio mokesčio. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 425 Eur (1 275 : 3 = 425).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 ir 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. M. (M. M.,anksčiau – M. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m vasario 24 d. paskolos raštelį, kuriuo atsakovai M. M. ir V. M. pasiskolino iš atsakovo V. R. 70 000 Eur.

Priteisti ieškovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2 021,50 Eur (du tūkstančius dvidešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 673,83 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus 83 ct).

Priteisti trečiajam asmeniui K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 86,66 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 66 ct).

Priteisti ieškovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 262 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 420,66 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 66 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovų V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 275 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus).