- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-689-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06536-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija
- Atsakovas
- P. B., A. B.
- Ieškovas
- Z. K.
- Trečiasis asmuo
- M. B.
- Kategorijos
- 3.3.1Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų P. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovams P. B. ir A. B. dėl valdymo teisės pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti valdymo pažeidimus, trečiasis asmuo - M. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Z. K. 2016-02-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams P. B. ir A. B., prašydamas įpareigoti atsakovus A. B. ir P. B. netrukdyti ieškovui Z. K. autotransportu per bendro naudojimo žemės sklypo dalį įvažiuoti į savo garažą, t. y. nuo bendro naudojimo žemės sklypo dalies pašalinti A. B. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus A. B. ir P. B. netrukdyti ieškovui Z. K. per patalpą (koridorių) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1-1, įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją į savo gyvenamąsias patalpas, esančias gyvenamojo namo mansardoje, ir įsivesti vandentiekį bei kanalizaciją į ūkinį pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po žeme per bendro naudojimo žemės sklypo dalį; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 1985 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartimi jo močiutė J. B. padovanojo jam 35/100 dalis namo, plane pažymėto ženklu IA l/m, turinčio 86,96 kv.m. bendro ir 55,88 kv.m. gyvenamojo ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ieškovui atiteko namo antras aukštas (mansarda), kurios patalpos pažymėtos indeksais 1-5, 1-6, 1-7, 1-8. Dovanojimo sutartyje (sutarties 8 p.) J. B. nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise koridoriuje (indeksas plane 1-1) priklauso laiptinė į antrą aukštą, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005-10-03 sprendimu nustatė servitutą, t.y. teisę ieškovui naudotis koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1-1, nuosavybės teise priklausančiu M. B. ir P. B., bei įėjimu į koridorių. 1998-01-31 dovanojimo sutartimi J. B. savo sūnums M. B. padovanojo 35/100 dalis, P. B. - 30/100 to paties gyvenamojo namo kaip ir ieškovui. Ta pačia 1998 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartimi J. B. savo sūnums M. B. ir P. B. padovanojo ir atitinkamai dalį prie gyvenamojo namo esančio žemės sklypo, t.y. po 170 kv.m. kiekvienam sūnui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-979-727/2010 nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. P. B. 2008-10-24 išdavė savo sūnui A. B. įgaliojimą valdyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko A. B. tapo dalies gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo teisėtu valdytoju. Atsakovas A. B. savo automobilį Mercedes Benz. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė bendro naudojimo žemės sklypo dalyje ir ieškovui trukdo automobiliu įvažiuoti į savo garažą, dėl ko ieškovas turi važiuoti per M. B. žemę, o šis dėl to pyksta. Jeigu A. B. patrauktų savo automobilį į į jo tėvui priklausančią žemės sklypo dalį, problemos neliktų. Šalių gyvenamajame name yra miesto vandentiekis ir kanalizacija. Nuo įvado, kuris yra namo rūsyje, komunikacijos į ieškovo butą į antrą namo aukštą ėjo per koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-1, tačiau A. B. 2010 metais nupjovė vandentiekio vamzdį ir ieškovas liko be vandens. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl vandentiekio ir kanalizacijos įsivedimo, tačiau ieškovui buvo paaiškinta, kad nereikia jokių projektų, jokių savivaldybės leidimų, nes tai yra tik vamzdžių perkėlimas iš vienos vietos į kitą. Ieškovas 2015-01-22 raštu kreipėsi į P. B. ir M. B., kad leistų per gyvenamojo namo koridorių patiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Taip pat prašė atsakovų sutikimo leisti įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją į savo ūkinį pastatą-garažą, po žeme per bendro naudojimo žemę. M. B. sutiko ir pasirašė susitarimą, A. B. nesutiko su tokiu susitarimo variantu, jo tėvas P. B. į ieškovo pasiūlymą neatsakė. A. B. pareiškė, kad neleis įsivesti vandentiekio ir kanalizacijos. Turėdamas vieno bendraturčio sutikimą, o kito bendraturčio tylėjimą bei jo sūnaus pareiškimą, kad neleis įsivesti vandentiekio ir kanalizacijos, ieškovas pradėjo parengiamuosius darbus - tiesti vamzdžius iš namo rūsio į koridorių. A. B. nupjovė patiestus vamzdžius, pradėjo gadinti ieškovo turtą. Dėl to teismui yra pateikta privataus kaltinimo byla. Ieškovas teikia teismui techninį darbo projektą, parengtą A. J. IĮ, kurio objektas - vidaus vandentiekio ir buitinių nuotekų (duomenys neskelbtini) įrengimas. Su atsakovo A. B. pateiktu projektu, parengtu UAB „Artva“, ieškovas nesutinka, kadangi pagal šį projektą reikės pjauti namo sijas, dėl to susilpnės namo konstrukcija, jo būklė, nepateikta darbų sąmata, šis projektas pažeistų ieškovo interesus.
Atsiliepimas
Atsakovai A. B. ir P. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas P. B., ieškovas ir trečiasis asmuo yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių bei žemės sklypo, kuriame yra minėtas gyvenamasis namas, bendrasavininkiai. Naudojimosi atskiromis gyvenamojo namo patalpomis tvarka buvo nustatyta. Ieškovas esamos naudojimosi tvarkos neginčija, jos pakeitimo taip pat nereikalauja. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-03 sprendimu buvo konstatuota aplinkybė, jog ieškovas negali tinkamai naudotis savo patalpomis, jeigu neturi įėjimo į šias patalpas, todėl šiuo tikslu nustatė servitutą - teisę ieškovui naudotis koridoriumi ir įėjimu į koridorių, plane pažymėtu indeksu 1-1, nuosavybės teise priklausančiu M. B. ir P. B.. Teismas servitutą nustatė tik praėjimo tikslu ir tik šioje apimtyje ieškovas turi teisę naudotis pirmojo aukšto koridoriumi, plečiamasis servituto turinio aiškinimas pažeistų CK 4.112 straipsnio imperatyviąsias nuostatas. Statybos darbus ieškovas siekia atlikti (jau pradėjo šiuos darbus vykdyti) pirmojo aukšto koridoriuje, kuris nėra priskirtas ieškovui nei asmeniniam, nei bendram naudojimui, išskyrus praėjimo teisę tikslu patekti į savo patalpas antrame aukšte. Ieškovas neturi teisės kitų bendrasavininkių sąskaita pagerinti jam priklausančią turto dalį. Atlikus statybos darbus, faktiškai pasikeistų dovanojimo sutartimis nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, nes kitų bendrasavininkių teisė naudotis jiems asmeniniam naudojimui priskirtu pirmojo aukšto koridoriumi būtų iš esmės apribota. Įrengus vandentiekio bei kanalizacijos inžinierines sistemas pirmojo aukšto koridoriuje, kiti bendrasavininkiai negalėtų savo nuožiūra daryti jiems priklausančių patalpų remonto, atsirastų papildomų išlaidų ir prievolių dėl įrengimų priežiūros, atsirastų užliejimo grėsmė ir pan. Vertinant ieškovo ketinimus atlikti ieškinyje nurodytus statybos darbus proporcingumo, bendrasavininkių teisėtų lūkesčių, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo aspektais, jo ketinimai pagerinti jam priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybės naudojimosi sąlygas, padidinti savo dalies vertę, iš esmės apribojus kitų bendrasavininkių teises, ne tik pažeidžia dovanojimo sutartimis nustatytą naudojimosi tvarką, bet ir yra neproporcingi kitų bendrasavininkių interesų atžvilgiu. Atsakovams nėra pateikta jokių techninių sprendimų bei paaiškinimų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovo teikiamas siūlymas yra optimaliausias visų bendraturčių interesų atžvilgiu, kad nėra galimybės įrengti inžinerines sistemas taip, kad nebūtų apribojamos bendraturčių teisės į visą jiems naudojimui priskirtą patalpą. Ieškovo pateiktose namo pirmojo ir antrojo aukšto schemose ranka nubraižyta vamzdžių buvimo vieta nėra informatyvus ir tinkamas projektinis pasiūlymas, iš kurio bendraturčiai galėtų spręsti apie pagrindines numatomų statybos darbų idėjas, technines charakteristikas bei tai, kiek numatomi statybos darbai turės įtakos jų nuosavybės teisių ribojimui. Ieškovo pateiktas projektas vandentiekiui ir nuotekų šalinimui neatitinka visų Statybos įstatymo normų bei higienos reikalavimų, nes nenumatytas stovas, nebus tinkamos ventiliacijos, nėra pateikta sąmata. Be to ieškovas nepateikė galimos kompensacijos atsakovams pasiūlymo. Atsakovų užsakytas techninis projektas, kurį sudarė UAB „Artva“, išspręstų visų bendraturčių problemą, jis sudarytas, atsižvelgiant į STR bei įstatymų nuostatas ir higienos normas. Antstolio A. N. surašytas 2011-08-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie jo pridėtas vaizdo įrašas „Automobilis 1" rodo, kad atsakovui A. B. priklausančio automobilio priekinė dalis patenka į bendro naudojimosi žemę, tačiau nebuvo fiksuota, nei kokiu atstumu automobilis patenka į bendro naudojimo žemės sklypo dalį, nei tai, ar stovintis automobilis faktiškai trukdo ieškovui įvažiuoti į jo garažą. Ieškovo į bylą pateiktame plane nubraižyta automobilio stovėjimo vieta nėra patvirtinama jokiais įrodymais, protokole ši vieta plane taip pat nebuvo fiksuota. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pagal atstumą ir posūkio kryptį nesusidaro jokio sunkumo pravažiuoti iki ieškovo garažo. Atsakovų nuomone, automobilis negali trukdyti pravažiavimui, nes paties ieškovo lygiagrečiai šiam automobiliui yra pastatyta tvora ir pertvara.
Trečiasis asmuo M. B. teisme nurodė, kad jis nepalaiko nei vienos ginčo pusės, jį tenkina abu projektai, kuriuos pateikė šalys. Ieškovas 2004 m. pats mansardoje padarė tualetą, vamzdynas eina koridoriumi, kuris priklauso atsakovams bei trečiajam asmeniui, o ieškovas šiuo koridoriumi tik praeina. Kai pasirašė sutikimą, M. B. jautė spaudimą iš ieškovo pusės, apie šio sutikimo pasekmes jis nežinojo. Tai, kad per bendro naudojimo žemę bus tiesiami vamzdžiai į ieškovo garažą, M. B. neprieštaravo. Dėl automobilio nurodė, kad tai yra šalių reikalas, jam automobilis netrukdo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - įpareigojo atsakovus A. B. ir P. B. netrukdyti ieškovui Z. K. autotransportu per bendro naudojimo žemės sklypo dalį įvažiuoti į savo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nuo bendro naudojimo žemės sklypo dalies pašalinti A. B. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigojo atsakovus A. B. ir P. B. netrukdyti ieškovui Z. K. per patalpą (koridorių) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1-1, įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją į savo gyvenamas patalpas, esančias gyvenamojo namo mansardoje ir įsivesti vandentiekį bei kanalizaciją į ūkinį pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po žeme per bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Teismas nustatė, kad ieškovas, atsakovas P. B. ir trečiasis asmuo yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Jie nuosavybės teises į gyvenamąjį namą įgijo dovanojimo sutarčių pagrindu, kuriose nustatytos bendrosios dalinės nuosavybės dalys bei jų vieta pažymėta prie dovanojimo sutarčių pridėtame gyvenamojo namo plane. Pagal 1985-10-22 dovanojimo sutartį ieškovui asmeniniam naudojimui yra suteiktos patalpos namo antrame aukšte, pažymėtos indeksais 1-5, 1-6, 1-8, 1-7 su laiptų aikštele. Pagal 1998-01-31 dovanojimo sutartį trečiajam asmeniui M. B. asmeniniam naudojimui yra suteiktos patalpos, esančios pirmame aukšte ir pažymėtos indeksais 1-4, l-5a, 1-9, atsakovui P. B. - patalpos, esančios pirmame aukšte ir pažymėtos indeksais 1-3, 1-2. Be to bendram trečiojo asmens M. B. ir atsakovo P. B. naudojimui buvo perduota po lA patalpos, pažymėtos indeksu 1-1 (pirmojo aukšto koridorius). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-03 sprendimu nustatytas servitutas - teisė ieškovui naudotis koridoriumi ir įėjimu į koridorių, plane pažymėtu indeksu 1-1. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas atsakovui 2015-01-22 išsiuntė pareiškimą, kuriuo prašė pasirašyti susitarimą dėl vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kokiu būdu bus įrengti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, jų išdėstymas bei būtini remonto darbai. Šį susitarimą pasirašė Z. K. ir M. B., susitarimas nėra nuginčytas. Ieškovas taip pat pateikė A. J. IĮ parengtą projektą dėl vidaus vandentiekio ir buitinių nuotekų įrengimo (duomenys neskelbtini). Teismas laikė, kad šį techninį projektą ieškovas galės tinkamai įgyvendinti, atlikdamas darbus ūkio būdu. Atsakovai pateikė techninį projektą, atliktą UAB „Artva“, kurį teismas įvertino kaip išsamų, atliktą kvalifikuotų atestuotų ypatingo statinio projektų dalies vadovų, dirbančių su vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektais, tačiau nebuvo pateikta darbų bei medžiagų sąmata. Teismas, vertindamas visus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovo pateiktas techninis projektas galėtų būti įgyvendintas greičiau ir tik ieškovo lėšomis, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui per patalpą (koridorių) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1-1, įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją į savo gyvenamas patalpas, esančias gyvenamojo namo mansardoje, ir įsivesti vandentiekį bei kanalizaciją į ūkinį pastatą – garažą, po žeme per bendro naudojimo žemės sklypo dalį (CK 4.34, 4.35str.). Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą 2016-03-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, konstatavo, kad atsakovo A. B. automobilis užima daugiau nei 1 metrą bendro naudojimo žemės. Ieškovas pateikė teismui ir 2011-08-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuota, jog atsakovui priklausančio automobilio priekinė dalis patenka į bendro naudojimo žemę. Teismas padarė išvadą, kad nurodytas automobilis MB v/n (duomenys neskelbtini) jau daugiau kaip 10 metų stovi nurodytoje vietoje nenaudojamas ir apsunkina ieškovo įvažiavimą į jo garažą. Dėl to teismas laikė, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai prašo įpareigoti atsakovus netrukdyti jam autotransportu per bendro naudojimo žemės sklypo dalį įvažiuoti į savo garažą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai A. B. ir P. B. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Z. K. ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) ir tai yra absoliutus sprendimo naikinimo pagrindas. Be to teismas tinkamai neatliko įrodymų vertinimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką – valdymo teisės pažeidimas, kadangi ieškovas siekia rekonstruoti ne jo, bet kitų bendraturčių valdymui ir naudojimui skirtas patalpas, t.y. ieškovo valdymui nepriskirtas patalpas. Sprendime teismas nepateikė jokių motyvų šiems atsakovų atsikirtimams. Pagal CK 4.34 straipsnio 1 dalį ieškovas privalėjo įrodyti, jog ieškinio reikalavimai atitinka jo turimos valdymo teisės turinį ir apimtį. Tačiau tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, todėl ieškovo reikalavimas netrukdyti rekonstruoti ieškovo valdymui nepriskirtas patalpas buvo tenkintas nepagrįstai. Be to bendraturtis, siekdamas patalpų rekonstrukcijos, privalo pateikti rekonstrukcijos projektą, priešingu atveju, bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą statybos darbams laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų pateiktame UAB „Artva“ parengtame „Vidaus vandentiekio ir nuotėkynės tinklų techniniame projekte“ pažymėta, jog minėtiems santechniniams darbams keliami griežti reikalavimai, statybos darbai turi būti atliekami specialisto ir laikantis techninių reikalavimų. Tuo tarpu ieškovas dėl vandentiekio ir nuotėkų tiesimo per bendro naudojimo žemės sklypo dalį nepateikė jokio projekto. Nors sutikimas vykdyti vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo darbus yra pasirašytas Z. K. (ieškovo) ir trečiojo asmens M. B., tačiau teismas neįvertino trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jog sutikimas duotas dėl ieškovo spaudimo. Leidžiant ieškovui atlikti darbus atsakovams priklausančioje patalpoje, bus neabejotinai suvaržytos jų teisės. Ieškovas už tai nėra siūlęs kompensacijos. Atsakovai laikytų, kad būtų teisinga už tokius nepatogumus gauti teisingą kompensaciją – 1 000 EUR. Pirmosios instancijos teismas nesprendė kompensacijos klausimo. Atsakovai nesutinka ir su teismo išvada, kad atsakovo A. B. automobilis trukdo ieškovui naudotis garažu. Vien faktas, jog automobilis 1 m patenka į bendro naudojimo žemę, savaime neįrodo, jog galimybė pravažiuoti yra apsunkinta. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo konstatuota, ar automobilis faktiškai trukdo ieškovui įvažiuoti į garažą. Į bylą pateiktos atsakovo nuotraukos patvirtina, jog ieškovas gali patekti į savo garažą pro stovintį atsakovo automobilį. Be to faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu negalima vadovautis, nes jame matavimo taškas Nr. 13 pažymėtas neteisingai, nukrypstant nuo žemės sklypo plano, kuriuo vadovautasi priimant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas Z. K. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, nurodo, kad jis (ieškovas) neketina rekonstruoti statinio (LR Statybos įstatymo 2 str. 72 p.), o atlikti paprastąjį remontą (LR Statybos įstatymo 2 str. 58 p.). Ieškovas pateikė supaprastintą projektą atlikti darbus ūkio būdu, nors toks projektas yra neprivalomas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-03 sprendimu jam buvo nustatytas servitutas naudotis koridoriumi, todėl jis turėjo valdymo teisę, taigi ir teisę kreiptis dėl valdymo pažeidimo. Mano, kad vamzdžių paklojimas grindyse nepažeis bendraturčių teisių ir interesų, kadangi vamzdžiai eis po grindimis ir po bendro naudojimo žeme 1,5 m gylyje. Apeliantai, prašydami 1 000 EUR kompensacijos, iš esmės sutinka su teismo sprendimu. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl prašo jį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų P. B. ir A. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vienu iš apeliacinio skundo motyvų apeliantai nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl, jų vertinimu, tai yra absoliutus sprendimo naikinimo pagrindas. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir apeliantų argumentus atmeta bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuoja. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į ieškinio ir atsiliepimų bei atsikirtimų į jį argumentus ir savo išvadas grindė aktualiomis nagrinėjamam ginčui spręsti teisės aktų nuostatomis. Ta aplinkybė, kad į kai kuriuos šalių argumentus atsakyta glaustai, nenulėmė neteisėto sprendimo priėmimo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo valdymo teisės pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti valdymo pažeidimus, iš esmės teisingai nustatė ieškovo materialiojo reikalavimo turinį ir jo sprendimui tinkamai taikė atitinkamas materialiosios teisės normas, t.y. iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti vien formaliais pagrindais (CK 328 str.).
Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką – valdymo teisės pažeidimas, kadangi ieškovas siekia rekonstruoti ne jo, bet kitų bendraturčių valdymui ir naudojimui skirtas patalpas, t.y. ieškovo valdymui nepriskirtas patalpas. Sprendime teismas nepateikė jokių motyvų šiems atsakovų atsikirtimams. Pagal CK 4.34 straipsnio 1 dalį ieškovas privalėjo įrodyti, jog ieškinio reikalavimai atitinka jo turimos valdymo teisės turinį ir apimtį. Tačiau tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, todėl ieškovo reikalavimas netrukdyti rekonstruoti ieškovo valdymui nepriskirtas patalpas buvo tenkintas nepagrįstai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.), be to ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011-04-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011; kt.). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų, tačiau teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštą ieškinį įvardijo dėl valdymo teisės pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti valdymo pažeidimus. Pagal CK 4.35 straipsnį valdymo pažeidimu laikomas: daikto paėmimas; bandymas paimti daiktą; atėmimas teisės valdyti arba trukdymas valdyti daiktą; trukdymas valdyti realiais grasinimais. Tai reiškia, kad esant šiems valdymo pažeidimams, galima taikyti pažeistų teisių specialias gynimo priemones, nustatytas CK 4.34-4.36 straipsniuose, ir specialią procesinę tvarką, nustatytą CPK 419-423 straipsniuose, ginčui dėl valdymo pažeidimo. Pagal CK 4.35 straipsnį valdymas gali būti pažeistas ne tik paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, bet ir trukdant valdyti daiktą. Šiuo atveju savininkas (valdytojas) gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Šiuo atveju ginant valdymą nėra svarbus nei daikto valdymo teisinis pagrindas, nei to daikto įsigijimo būdas. Tam kad būtų patenkintas ieškovo reikalavimas, jam pakanka įrodyti du faktus: kad jis kaip valdymo gynimo reikalaujantis subjektas tą daiktą iš tikrųjų valdo ir kad atsakovas šį valdymą pažeidė.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovui priklauso pastatas –ūkinis pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-27). Iš 2011-08-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l. 31-33), prie protokolo pridėtos vaizdinės medžiagos, 2016-03-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l. 76-93) matyti, kad, siekiant įvažiuoti į ieškovui priklausantį garažą, atliekant posūkio manevrą ir norint nekliudyti transporto priemonės Mercedes Benz, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra įsiterpusi į bendro naudojimo žemę, neįmanoma per bendro naudojimo žemę patekti į ieškovo valdomą pastatą, kas apsunkina ieškovui jam priklausančio nekilnojamojo turto valdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas tenkintinas, įpareigojant atsakovus A. B. ir P. B. netrukdyti ieškovui Z. K. autotransportu per bendro naudojimo žemės sklypo dalį įvažiuoti į savo garažą, t.y. nuo bendro naudojimo žemės sklypo dalies pašalinti A. B. priklausantį automobilį Mercedes Benz. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, iš esmės nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindu tokį sprendimą panaikinti.
Apeliantai skunde tvirtina, kad dalies atsakovo automobilio patekimas į bendro naudojimo žemės sklypo dalį pats savaime nepatvirtina ieškovo teiginio, kad galimybė privažiuoti prie ieškovo garažo yra apsunkinta. Tačiau tokie apeliantų teiginiai prieštarauja jau aukščiau nurodytiems įrodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms, iš kurių aplinkybė, jog privažiavimui prie savo garažo ieškovas faktiškai naudojasi trečiojo asmens žemės sklypo dalimi, o pastarasis tam prieštarauja, neginčijamai patvirtina privažiavimo apsunkinimą. Priešingai apeliantai neįrodė, o apeliacinį skundą pagrindė vien tik savo pačių subjektyviais samprotavimais bei prielaidomis.
Kaip matyti iš ieškinio turinio ir ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje, jis neketina rekonstruoti statinio, kaip tai yra apibrėžta LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkte, bet siekia atlikti paprastąjį remontą (LR Statybos įstatymo 2 str. 58 p.), dėl ko ir pateikė supaprastintą projektą atlikti darbus ūkio būdu. Pažymėtina, kad ieškovas ketina vykdyti remontą po to, kai atsakovas nupjovė vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, ėjusius per tą patį ginčo koridorių į ieškovui priklausančias patalpas, ir ieškovas liko be vandens ir nuotekų šalinimo sistemos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-03 sprendimu ieškovui yra nustatytas servitutas – teisė naudotis koridoriumi ir įėjimu į koridorių, plane pažymėtu indeksu 1-1, nuosavybės teise priklausančiu atsakovams. Taigi ieškovas turi teisę ne tik, kaip teigia atsakovai, naudotis koridoriumi „praėjimo tikslu“, bet juo pilnai naudotis, todėl jis (ieškovas) iš esmės turi valdymo teisę įstatymo prasme, taigi ir teisę kreiptis dėl valdymo pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi, jei laikyti, kad ieškovas neturi teisės ginti savo valdymo teisę, tai bet kuriuo atveju jis turi teisę ginti savo pažeistas teises pagal CK 1.138 straipsnio nuostatas, o tos teisės nagrinėjamu atveju buvo akivaizdžiai pažeistos, atsakovams sąmoningai pašalinus vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, ėjusius per ginčo koridorių į ieškovui priklausančias patalpas.
Apeliantai skunde taip pat nemažai dėmesio skiria faktiniam ieškinio pagrindui, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamai suformuluotu. Teisėjų kolegija iš esmės su tuo sutinka, kadangi ieškinyje aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, buvo iš esmės tinkamai nurodytos, paaiškintos ir išdėstytos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo faktinį ieškinio pagrindą ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepažeisdamas proceso teisės normų.
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovui, atsakovui P. B. ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) turi komunalinį vandentiekį ir komunalinį nuotekų šalinimą (VĮ Registrų centras duomenys b.l. 26-28), tačiau ieškovas naudotis sistema neturi galimybės dėl to, kad atsakovai pašalino vamzdžius, ėjusius į ieškovui priklausančią gyvenamojo namo dalį antrame aukšte per atsakovams priklausantį koridorių, plane pažymėtą 1-1. Siekdamas pašalinti tokį savo teisės pažeidimą, ieškovas atsakovui 2015-01-22 išsiuntė pareiškimą , kuriuo prašė pasirašyti susitarimą dėl vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo (b.l. 12). Susitarimą dėl vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nurodant , kokiu būdu bus įrengti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, jų dislokacija bei būtini remonto darbai (b.l. 13) pasirašė ieškovas Z. K. ir trečiasis asmuo M. B.. Nors apeliantai ir pats M. B. pirmosios instancijos teisme tvirtina, kad jis susitarimą pasirašė ieškovo spaudimo įtakoje. Teisėjų kolegija tokius teiginius vertina kritiškai, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais, o pats susitarimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl privalomas jį pasirašiusioms šalims. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė pareiškimą ir atsakovui P. B., prašydamas pasirašyti susitarimą, pridėdamas gyvenamojo namo, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), planus bei vandentiekio ir kanalizacijos išdėstymo schema, tačiau atsakovas pasirašyti susitarimą atsisakė, iš esmės nenurodytas jokių pagrįstų tokio atsisakymo priežasčių.
Ieškovas į bylą pateikė A. J. IĮ projektą dėl vidaus vandentiekio ir buitinių nuotekų (duomenys neskelbtini) įrengimo, kuriame numatyta vandentiekio ir buitinių nuotekų įrengimo tvarka bei projektiniai sprendiniai ir techninės specifikacijos. Šį techninį projektą pirmosios instancijos teismas įvertino kaip tinkamą ieškovui įgyvendinti, atliekant darbus ūkio būdu. Atsakovai pateikė teismui UAB „Artva“ atliktą vidaus vandentiekio ir nuotekynės tinkle butams (duomenys neskelbtini) projektą, kuris apima visų trijų bendraturčių vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos koregavimą, tačiau prie kurio nebuvo pateikta darbų bei medžiagų sąmata. Apeliantai pirmosios instancijos teismo išvadą ginčija, motyvuodami tuo, kad siekdamas patalpų rekonstrukcijos, ieškovas privalėjo pateikti rekonstrukcijos projektą, priešingu atveju, bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą statybos darbams laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų pateiktame UAB „Artva“ parengtame „Vidaus vandentiekio ir nuotėkynės tinklų techniniame projekte“ pažymėta, jog minėtiems santechniniams darbams keliami griežti reikalavimai, statybos darbai turi būti atliekami specialisto ir laikantis techninių reikalavimų. Tuo tarpu ieškovas dėl vandentiekio ir nuotėkų tiesimo per bendro naudojimo žemės sklypo dalį nepateikė jokio projekto. Teisėjų kolegija apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Jau minėta, kad ieškovas pateikė A. J. IĮ projektą dėl vidaus vandentiekio ir buitinių nuotekų (duomenys neskelbtini) įrengimo, kuriame numatyta vandentiekio ir buitinių nuotekų įrengimo tvarka bei projektiniai sprendiniai ir techninės specifikacijos. Duomenų, kad šis projektas neatitiktų minėtiems santechniniams darbams keliamų griežtų reikalavimų ar galėtų būti atlikti nesilaikant techninių reikalavimų, nekvalifikuotai, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas visus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovo pateiktas techninis projektas galėtų būti įgyvendintas greičiau ir tik ieškovo lėšomis, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių, ir su tokia išvada nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrįsto pagrindo, kadangi jis apima tik konkretaus ieškovo reikalavimo - įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui per patalpą (koridorių) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1-1 įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją į savo gyvenamas patalpas, esančias gyvenamojo namo mansardoje, ir įsivesti vandentiekį bei kanalizaciją į ūkinį pastatą–garažą, po žeme per bendro naudojimo žemės sklypo dalį, įgyvendinimą. Tuo tarpu atsakovų pateiktas UAB “Artva” paruoštas projektas apima visų trijų bendraturčių vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos koregavimą, be to prie jo nėra pateikta darbų bei medžiagų sąmata. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, kaip jau buvo minėta, neketina rekonstruoti statinio, kaip tai yra apibrėžta LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkte, bet siekia atlikti paprastąjį remontą (LR Statybos įstatymo 2 str. 58 p.), dėl ko ir jo pateiktas supaprastintas projektas atlikti darbus ūkio būdu yra tinkamas ieškinio patenkinimo įgyvendinimui.
Apeliantai skunde taip pat teigia, kad, leidžiant ieškovui atlikti darbus atsakovams priklausančioje patalpoje, bus neabejotinai suvaržytos jų teisės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minimas atsakovų teisių suvaržymas nėra pagrįstas įrodymais, priešingai, konstatuotina, kad vamzdžių paklojimas nei koridoriuje, nei bendro naudojimo žemėje nepažeis bendraturčių teisių ir interesų, kadangi vamzdžiai eis po grindimis koridoriuje ir po bendro naudojimo žeme 1,5 m gylyje. Nors apeliantai ir teigia, kad įvestas vandentiekis ir kanalizacija ribos atsakovų teises atliekant statybos ir remonto darbus, tačiau tokių įrodymų nepateikia, nes pats faktas - kad vamzdžiai bus pakloti – dar nereiškia, kad jie trukdys teisėtai atliekamiems kitiems statybos ar remonto darbams.
Apeliantai skunde taip pat kalba apie tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neišsprendė kompensacijos už naudojimąsi ne ieškovui priklausančiomis patalpomis (koridoriumi 1-1) klausimo, nurodo, jog ieškovas už tai nėra siūlęs kompensacijos, o atsakovai laikytų, kad būtų teisinga už tokius nepatogumus gauti teisingą kompensaciją – 1 000 EUR. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai bylos nagrinėjimo eigoje spręsti nurodytą klausimą neprašė. Be to kompensacijos klausimas už naudojimąsi minėtu koridoriumi praktiškai buvo išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-979-727/2010, kurioje servitutas (ieškovo teisė naudotis koridoriumi ir įėjimu į koridorių, plane pažymėtu indeksu 1-1, nuosavybės teise priklausančiu atsakovams) nustatytas be atlygio.
Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš apeliantų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos 525,70 EUR išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti – po 262,85 EUR iš kiekvieno atsakovo, kurios yra tinkamo dydžio (CPK 98 str. 2 d.), jas pagrindžiantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui yra pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 262,85 EUR (du šimtus šešiasdešimt du eurus 85 euro centus) iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai atlyginti ieškovui Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)