Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Mauriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio dalį nuteistas 60 parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. Z. paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – areštą 40 parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, 6 ir 7 dalimis, T. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą šį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nurodyta arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nurodyta T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš T. Z. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 329,43 Eur žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. Z. nuteistas už tai, kad 2022-10-11, apie 14 val., Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jis, kilusio konflikto su Š. A. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą pastarajam į veidą, dėl to šis nuo smūgio aukštielninkas nugriuvo ant asfaltuoto kelio važiuojamosios dalies, taip padarė nukentėjusiajam Š. A. paviršinius odos nubrozdinimus veide ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ar jos dydžio. Tačiau prokuroras nesutinka su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu T. Z. ir siekia, jog būtų panaikinta skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria T. Z. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir T. Z. nepagrįstai atidėjo arešto bausmės vykdymą. Todėl ši dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-04-17 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog skirdamas nuteistajam bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą apylinkės teismas laikėsi bausmės parinkimo taisyklių. Teismas pagrįstai pripažino nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino ir tai, kad T. Z., būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 123–130), teistas už nusikaltimus viešajai tvarkai, žmogaus sveikatai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, turėdamas neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 131–139), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 121–122), padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), su nukentėjusiuoju Š. A., kurio atsiprašė, susitaikė, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo ir šis jam atleido (t. 1, b. l. 45–48). Teismas pažymėjo, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu byloje nebuvo duomenų, kad T. Z. per daugiau nei 6 mėnesius nuo nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dienos būtų pažeidęs jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones ar būtų pripažintas kaltu dėl naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nuteistojo recidyvinę asmenybę, vienos atsakomybę lengvinančios ir dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiojo, nereiškiančio byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir nereikalaujančio griežtos bausmės kaltininkui, o nurodančio, kad su kaltininku, kuriam atleido, susitaikė, poziciją, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. Z. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydį nustatė didesnį už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto arešto, skiriamo už nusikaltimą, vidurkį – 60 parų. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę, dėl to baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikė BK 64¹ straipsnį ir T. Z. paskirtą arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu, nustatydamas galutinę bausmę – areštą 40 parų.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu T. Z. už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšis ir jos dydis yra proporcingi jo padarytai nusikalstamai viekai, nuteistojo asmenybei ir yra tinkami pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

9. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas taikė BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, ir atidėdamas arešto bausmės vykdymą T. Z. nurodė, kad šiuo atveju arešto bausmės vykdymą atideda be intensyvios priežiūros, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad T. Z., kuris supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo ir šis jam atleido, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo per daugiau nei 6 mėnesius siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas T. Z. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius, nes jis, tikėtina, prarastų galimybę dirbti, aprūpinti save, atlyginti nukalstamais veiksmais padarytą žalą. Teismas taip pat pažymėjo, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

10. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, atidėdamas nuteistajam T. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

11. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

12. <...> pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).‏‏‎

13. BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.

14. BK 97 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

15. Atsižvelgdama į šio nuosprendžio 11–14 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nėra formaliųjų sąlygų taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes skundžiamu nuosprendžiu T. Z. nebuvo pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Kaip teisingai nurodo prokuroras, iš 2022-12-08 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad T. Z., už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-09-13 baudžiamuoju įsakymu buvo skirta 54 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 36 parų arešto, ir kuri buvo atlikta 2018-12-19. Be to, T. Z. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-14 nuosprendžiu nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio l dalyje, padarymą, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-06-16 nuosprendžiu nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą (t. 1, b. l. 131–140). Tai reiškia, kad pagal BK 97 straipsnio 8 dalį T. Z. teistumas už jo padarytą BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą (Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-09-13 baudžiamasis įsakymas), už kurį jam buvo paskirta arešto bausmė, nei iki naujo šioje byloje jam inkriminuoto BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo išnykęs ar nustatyta tvarka panaikintas. Todėl akivaizdu, jog apylinkės teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas T. Z., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

16. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021 ir kt.).‏‏‎

17. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019, 2K-306-697/2019).‏‏‎

18. Atsižvelgdama į šio nuosprendžio 16–17 punktuose aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad net jeigu šioje byloje egzistuotų formaliosios sąlygos T. Z. taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir visiškai ar iš dalies atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (nors, kaip jau minėta, šiuo atveju taip nėra), vis tiek nebūtų jokio pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai T. Z. galėtų būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Šio nuosprendžio 7 ir 15 punktuose aptarti duomenys, o ypač duomenys, charakterizuojantys T. Z. asmenybę, niekaip nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus arešto bausmės atlikimo, taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad be realaus arešto bausmės atlikimo T. Z. galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju T. Z. arešto bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti jo nepagarbą baudžiamajam įstatymui.

19. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, 6 ir 7 dalimis, T. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą šį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat naikinama apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria nurodyta arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat naikinama apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria nurodyta T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

20. Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio T. Z. atvykimo ar pristatymo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

21. T. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus arešto bausmės vykdymą.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. 2023-06-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš T. Z. valstybei priteistinos 83,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės A. Mačernytės užmokestis.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

24. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis iš dalies keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistajam naikinamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymas. Nuteistasis T. Z. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-04-17 nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis nuosprendžio neskundė), daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Mauriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, 6 ir 7 dalimis, T. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą šį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nurodyta arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nurodyta T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. Z. atvykimo ar pristatymo į Šiaulių kalėjimą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus arešto bausmės vykdymą.

Išaiškinti nuteistajam T. Z., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į (duomenys neskelbtini) kalėjimą (duomenys neskelbtini). Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 83,33 Eur – priteisimo iš T. Z. atmesti.