- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- 1-3198-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45428-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- T. N.
- Nukentėjusysis
- N. M. D. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies naudojant programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. N., mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. lapkričio 19 d. apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš N. M. D. S.: t. y. įkando jam į dešinės rankos dilbį, po ko kumščiu bei metaliniu daiktu vieną kartą sudavė N. M. D. S. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. M. D. S. sveikatą, jam padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje su centre stebimais odos nubrozdinimais, atkartojančiais dantų žymes, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje ir kairėje plaštakoje, kaktoje, dešinio smilkinio srityje bei kraujosruvą odoje kaklo kairiame šoniniame paviršiuje.
T. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
T. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad suprato pareikštą kaltinimą, prisipažįsta kaltu, veiksmus darė. Atėjo pasiimti vaiko ir tada pagal teismo sprendimą atėjo motina, kadangi darbuotojai vaiko (duomenys neskelbtini) nors ir neturi tokios teisės, neleisdavo jam vaiko laiku pasiimti, o tik per motinos rankas. Nesusipratimas vyko, nuo jo skyrybų pradžios, nes jo buvusi žmona apkaltino jį, jog jis neturi teisės vaiką pasiimti be jos. Darbuotojai keletą kartų jam bandė įvairiais būdais išaiškinti, jog jis neturi teisės, ar jis kažką pasirašė dokumentuose su jais, nors nieko nepasirašydavo ir neleisdavo. Jo niekada neleisdavo į teritoriją, jis užėjo paskui savo žmoną. Išbėgo nukentėjusysis, pradėjo ant jo rėkti, jis prisiartino, jis keletą kartų paprašė jo neliesti. Nukentėjusysis neišgirdo, pradėjo jį mušti, o po to viskas įvyko, jis gynėsi, refleksai, padarė veiksmus, kurie buvo aprašyti. Išskyrus tai, jog veiksmų eiga sukeista, jis iš pradžių įkando, o po to bandė į veidą keletą (smūgių suduoti) su kumščiu. Įkando, nes buvo nukentėjusiojo prispaustas prie žemės su jo kojomis ir rankomis ir bandė išsilaisvinti. Jau detalių nepamena, nes jam įvykis irgi buvo skausmingas. Kaltinime teisingai nurodyta įvykio data 2024 m. lapkričio 19 d., laikas ir vieta. Nukentėjusysis išbėgo iš patalpų ir pradėjo šaukti, šaukė: ne, ne, ne, išeik. Žodinis konfliktas truko ne daugiau kaip minutę. Bandė pasakyti, jog vaikas ir motina jau stovi kieme ir jis jį paims ir išeis, bet jis jau prisiartino ir bandė jį sugriebti. Tada paprašė nukentėjusiojo prie jo nesileisti. Pirmas fizinį kontaktą pradėjo nukentėjusysis, stipriai sugriebė jį už rankų ir pradėjo stumti prie tvoros, po to nukrito dėl jo veiksmų. Nuo stūmimo nukrito, prarado pusiausvyrą, nemanė, jog užkliuvo, gal už kojos. Tai tas pat griuvimas nuo tvoros, su savimi pagriebė nukentėjusįjį griūdamas ir paskui vyko grumtynės, tada nukrito ant tvoros ir po to nukrito nuo pakylos. Nukentėjusiojo veiksmai prisidėjo prie tol jog jis nukrito nuo aukščio. Po to kai nukrito bandė sugrįžti ant pakylos, norėjo paimti vaiką, nes jis viską matė, verkė ir sakė: tėtis, tėtis. Mama tuo metu filmavo jį, visą konfliktą. Nukentėjusysis vėl pradėjo eiti į jo pusę, bandė sugriebti kažkokį daiktą, kad apsiginti nuo jo, buvo nedidelės kautynės dėl šito daikto, neatsimena ten šluota buvo ar kažkas. Nukentėjusysis parvertė jį ant žemės veidu į žemę, prispaudė su koja, tada jis įkando. Iš kišenės paėmė žibintuvėlį, po įkandimo jis jį paleido, jis vėl atsistojo, nukentėjusysis jį vėl pagriebė ir tuo metu mušė į veido sritį. Sudavė ne daugiau dviejų smūgių. Visus veiksmus vertina kaip gynybinius, bet ten daug adrenalino buvo, daugiausiai kaip refleksai. Nukentėjusysis jam sudavė tikrai vieną smūgį į veido dešinę pusę, jis nepataikė su kumščiu, bet su nagais, ar dar su kažkuo, nes to po buvo įbrėžimas. Konfliktas baigėsi, nes tarp jų įsikišo nukentėjusiojo mama, jį bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo, jis ją norėjo nuo savęs (nustumti) ir tikriausiai nukentėjusysis išsigando, jog jo mamą sužalos, nors neturėjo tokio tikslo. Norėjo tik atsikratyti, kad negautų atsitiktinai ir paleido jį. Kai paleido, pradėjo eiti link išėjimo, jis nežinia ką norėjo padaryti, ar išstumti, ar dar kažką, atbėgo, jis pagriebė už tvoros durų laikymosi dalies (stulpo), kad neiškristi iš ten. Jis dar kažką bandė, bet buvusi jo žmona, nukentėjusiojo mama rėkė, kad kvieskit policiją ir jie sustojo. Fizinis konfliktas truko, gal 5 min., gal 15 min. Konfliktą matė: mama nukentėjusiojo, jo buvusi žmona, jo vaikas ir kitas vaikas. Nežino ar pašaliniai asmenys matė, gal kiti darbuotojai pro langus, gal kiti vaikai. Neatkreipė dėmesio, ar fizinio konflikto metu padarė sužalojimus nukentėjusiajam, tuo metu galvojo, kad taip, turbūt jį sužalojo. Suprato, jog savo veiksmais gali sužaloti. Turėjo galimybę ir bandė kitaip išvengti konflikto, bet nukentėjusysis pasirinko fizinį kontaktą. Kišenėje buvo darbo instrumentas, tai ne peilis, o daugiafunkcinis peilis, turėjo žnyples, bet jų nenaudojo ir nenorėjo naudoti. Peilis konflikto metu net nebuvo atidarytas. Kaltu prisipažįsta dalinai, nes veiksmus darė, bet jie nebuvo planuoti. Pačius veiksmus, smūgius pripažįsta, visi smūgiai buvo gynybiniai. Jam sunku spręsti, kuris smūgis buvo gynybinis, kuris negynybinis. Galbūt pripažįsta, kad gali neprisiminti, kad kažkurį veiksmą padarė neadekvačiai nesuprantant. Gali būti, kad kai kurie veiksmai galėjo būti negynybiniai, ne visada gali suprasti ką daro dėl emocijų. Padarė žalą, gindamasis. Peržiūrėjus vaizdo įrašus kaltinamasis papildomai nurodė, kad jį nustumia nuo pakylos, paėmė šluotą, nes nukentėjusysis neleido jo prie vaiko. Su šluota norėjo apsiginti. Sutinka, kad vaizdo įraše pavaizduotas veiksmas buvo negynybinis. Smūgis iš kelio buvo suduotas tam, kad nukentėjusysis jį paleistų. Vaizdo įraše matosi, jog jis įkando tam kad paleistų. Nukentėjusysis stovėjo kelyje prieš jo vaiką, o jis bandė praeiti. Tai buvo negynybinis jo veiksmas. Toliau sutinka, jog dėl emocijų jo veiksmai buvo negynybiniai. Mano, jog nukentėjusiojo veiksmai buvo iš anksto suplanuoti jį užpulti. Jo tikslas veiksmų (kurie nebuvo gynybiniai) buvo sužaloti. Veiksmai kai nukentėjusysis jo nelaikė ir nekliudė prieiti prie vaiko buvo nulemti pykčio, o ne gynybiniai.
Teismų praktikoje nurodoma, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo kaltinamasis, nukentėjusiojo atstovas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo T. N. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2025 m. sausio 27 d. įtariamojo T. N. apklausos protokole nurodyta, kad įtariamojo teisės jam aiškios, teisės dėl gynėjo taip pat aiškios, gynėjas nereikalingas. Lietuvių kalbą supranta, vertėjas nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmė aiški ir suprantama, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pareiškia, kad visus įtarime minimus smūgius ir veiksmus atliko gindamasis. Priklausomybių ligų centre registruotas nėra, po skyrybų buvo (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) ir jie jį nusiuntė į (duomenys neskelbtini). Jie su žmona yra išsiskyrę ir jie kartu turi vaiką. Vaikas lankė (duomenys neskelbtini), po šio įvykio vaiką išmetė iš darželio. Jis su vaiku gali matytis - antradieniais, ketvirtadieniais nuo 16.00 valandos iki 19.00 valandos ir kas antrą šeštadienį. 2024 m. lapkričio 19 d. jis atėjo pasiimti savo vaiko, kuriam darželis baigiasi 16.00 valandą. Jis atėjo keliomis minutėmis anksčiau. Tą dieną atėjo ir jo buvusi žmona, kuri specialiai taip elgiasi, kad trukdytų jam matytis ir leisti laiką su vaiku. Ji atėjo prie darželio ir įėjo pro vartelius į darželio kiemą, paskui ją įėjo ir jis. Jį tik pamatęs minimas nukentėjęs N. M. D. S., kuris yra (duomenys neskelbtini) jo vaiko, iš darželio vidaus išbėgo į kiemą rėkdamas ir (duomenys neskelbtini) sakydamas „kas su tavimi ne taip, čia mokykla“ ir jis rėkė „išeik, išeik“ ir jį iš karto puolė. Jis jam sakė „palauk, aš paimsiu vaiką ir išeisiu“. Bet jis jo neklausė ir jį puolė, tarp jų prasidėjo grumtynės, tada jis jį pagriebė, stumdė ir jis jį stumdamas išmėtė pro tvorą ir jis nukrito maždaug nuo 1 - 1,5 metro aukščio. Jis atsikėlė, bandė paimti vaiką ir jis vėl pradėjo jį stumti, tada paguldė jį ant žemės, jį laikė prispaudęs prie žemės ir tuo momentu jis jam įkando į dešinę ranką, nes taip gynėsi, norėjo, kad jį paleistų. Jis neatsimena kuriuo tiksliai momentu, bet prisimena, kad iš kišenės išsitraukė metalinį žibintuvėlį, kurį sugniaužė į kumštį ir vieną kartą jam sudavė į veido sritį, kur tiksliai pataikė neprisimena. Bet tai darė gindamasis, nes jis elgėsi agresyviai. Taip pat su juo yra buvę žodinių konfliktų ir anksčiau, kurių metu jis jam yra grasinęs smurtu. Todėl visus savo veiksmus vertina kaip gynybinius, jis supyko, jam sukilo adrenalinas (b. l. 142-144).
2025 m. gegužės 14 d. įtariamojo T. N. apklausos protokole nurodyta, kad įtariamojo teisės jam aiškios, teisės dėl gynėjo jam taip pat aiškios, gynėjas jam kol kas nereikalingas. Lietuvių kalbą supranta, vertėjas jam nereikalingas. Prieš metus, dėl skyrybų buvo (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini), nes dėl šio įvykio labai išgyveno, jie jį nusiuntė į (duomenys neskelbtini), lankė ten (duomenys neskelbtini), po apsilankymo jam pagerėjo ir daugiau niekur nesilankė ir problemų neturi. Papildomai paaiškina, kad jis laikosi pirminių savo parodymų ir dar kartą parodo, kad visus veiksmus jis atliko gindamasis nuo N. ir jis pats konflikto nepradėjo, pats pirmas jam nesudavė, jis jį pats pradėjo stumdyti, jis jam (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jis jo neliestų, bet jis vis tiek jį puolė. N. veiksmai buvo nukreipti prieš jį patį, jis jį stūmė iš darželio teritorijos, prieš jį naudojo fizinę jėgą, jis virto per tvorą, nukrito nuo borto žemyn, iš metro gal metro dvidešimt aukščio, į kitoje teritorijoje esantį įvažiavimą ir pats parašė pareiškimą, jog nukentėjo nuo N. veiksmų. Kai nukrito žemyn, jis atsistojo, supyko ir jį paėmė adrenalinas, kad jis su juo taip elgiasi prie jo vaiko akių, ėjo link jo (N.), iš kišenės išsitraukė žibintuvėlį ir suėmė į jį delną, N. jį sugriebė ir tuo metu jis sudavė vieną smūgį, pataikė į galvos zoną, bet tai nebuvo tiesioginis smūgis, tiesiog jis bandė trenkti ir jo smūgis galėjo praslysti jam kažkur galvos zonoje ir tokiu būdu galėjo jam kažkur pataikyti. Jis iš karto vėl jį pagriebė ir tampė jį bei prispaudė prie žemės, jis bandydamas išsilaisvinti, jam įkando tikriausiai į dešinę ranką. Jis pats visus veiksmus darė tik gindamasis ir nieko nenorėdamas sužaloti ar tyčia jam trenkti. Jeigu jis jam būtų leidęs tiesiog pasiimti vaiką, jis būtų paėmęs ir išėjęs, bet N. pats sukėlė konfliktą. Jis nežino nieko apie tai, kad jis negalėtų įeiti į M. darželio teritoriją. Jis nežino, kokią sutartį jo buvusi žmona pasirašė su darželiu, jis nežino ar ten galėjo būti nurodyta, kad jis negalėtų ateiti pasiimti vaiko. Jis nežino, ką jo buvusi žmona K. buvo nurodžiusi darželiui ir kodėl darželio darbuotojas jo neįleido pasiimti savo sūnaus, jis atvyko tuo metu, tik trimis minutėmis ankščiau, nei jam nustatyta teismo sprendimu ir į darželio teritoriją užėjo iš paskos savo žmonos K. ir vaikas buvo jau lauke. Vietoj to, kad būtų leidę jam pasiimti vaiką, prasidėjo susistumdymas darželio teritorijoje. Yra kreipęsis ne vieną kartą į Vaikų teises, kad jo neįleidžia į darželio teritoriją pasiimti vaiko, atsakymą gaudavo iš jų, kad jie parašė laišką į darželį. Kaip minėjo, prieš šį įvykį, N. jam taip pat yra grasinęs smurtu, kai N. jam neleisdavo pasiimti vaiko, bet nebuvo niekada rimtesnio konflikto, kada jis jį pultų. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, jis savo kaltės nepripažįsta, kad tyčia jam sudavė smūgius, jis kaip sakė viską darė gindamasis ir tik vienas smūgis, kurį bandė suduoti, rankoje laikydamas žibintuvėlį padarė jį, bet ir šis smūgis buvo išprovokuotas pačio N., kadangi jis pirmas jį išmetė per tvorą. Jis yra supažindintas su N. pateiktu civiliniu ieškiniu, su juo nesutinka (b. l. 147-149).
2024 m. lapkričio 19 d. N. M. D. S. apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 19 d. apie 15.55 val. minėto vaikų darželio teritorijoje pamatė vaikščiojantį savo auklėtinio S. N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvą, kurio asmeniškai nepažįsta, nežino jo vardo ir kontaktinių duomenų, tačiau jį atsimena, nes vaiką iš darželio visada paima vaiko motina ir vaiką perduoda tėvui ne vaikų darželio teritorijoje. Žino, kad minėto auklėtinio motina K. S. yra pasirašiusi kontraktą su darželiu, kuriame nurodyta, kad tik ji gali pasiimti vaiką, todėl nei jis, nei kiti darželio darbuotojai neturi teisės vaiką perduoti kitiems asmenims. Minėto vaiko tėvas įėjo į vaikų darželio teritoriją. Jis paprašė vyro palaukti už darželio teritorijos, nes jis neturi teisės pasiimti savo vaiko, jam paaiškino, kad vaiką atvažiavo pasiimti motina, todėl jam reikia palaukti už darželio teritorijos, kol motina jam atves vaiką. Minėtas vyras susinervino, pradėjo ant jo šaukti, kad jis neturi teisės aiškinti, ką daryti. Jis priėjo prie jo ir sugriebė jam už rūbų, jis jį nuo savęs nustūmė. Su minėtu vyru pradėjo konfliktuoti, stumdytis. Stumdymosi, grumtynių metu vyras įkando 2 kartus į jo dešinės rankos dilbį. Taip pat su kumščiu jam trenkė į veidą (kaktos sritį). Vyras rankoje laikė metalinį daiktą, panašų į žibintuvėlį, su kuriuo jam trenkė 4 kartus į kairės rankos plaštaką, krumplius. Dėl to šių vyro veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nežino, kiek kartų su kumščiu vyras jam trenkė į veido sritį, tačiau gali pasakyti, kad jam sudavė mažiau nei 5 kartus. Konfliktą sustabdė jo motina N. G. D. S., kuri yra (duomenys neskelbtini). Dėl savo auklėtinio S. tėvo veiksmų grumtynių metu pajuto fizinį skausmą, jam skaudėjo. Nori paminėti, kad konflikto metu minėtas vyras su savimi taip pat turėjo daiktą panašų į kišeninį peiliuką, su peiliu jis jam negrasino, tačiau laikė rankoje, todėl jam trenkė per ranką, ir peilis iškrito iš rankos. Po konflikto ant savo kaktos pastebėjo nubrozdinimus, hematomas, taip pat nubrozdinimus ant savo kairės rankos plaštakos bei įkandimo žymes dešinės rankos dilbio srityje. Konflikto, grumtynių metu tik atsistūminėjo ir laikė vyrą, tačiau jam nei karto netrenkė, nenorėjo jo sužeisti. Visą konfliktą matė jo auklėtinis S. N. S., jo motina K. S., kuri nufilmavo visą konfliktą bei dalį konflikto matė jo motina N. G. D. S., taip pat konfliktą matė (duomenys neskelbtini) jo auklėtinis D. D. (b. l. 37-40).
2024 m. lapkričio 19 d. N. P. G. D. S. apklausos protokole nurodyta, kad yra vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 19 d. apie 16 val. darželio kieme išgirdo grumtynių garsus. Išbėgusi į kiemą pamatė, kad jos sūnus N. M. D. S., kuris yra (duomenys neskelbtini), stumdosi su jai nepažįstamu, bet anksčiau matytu vyru. Minėtas vyras yra jų vaikų darželio auklėtinio S. N. S. tėvas, jo kontaktinių duomenų nežino. Pamačiusi konfliktą, pribėgo prie savo sūnaus ir minėto vyro bei bandė juos išskirti, prašė, kad jie nesimuštų, labai išsigando. Kai pribėgo, pastebėjo, kad jos sūnui vyras su kumščiu trenkė į galvos sritį, kiek kartų trenkė nepastebėjo. Minėtas vyras dešinėje rankoje laikė daiktą, panašų į metalinį žibintuvėlį. Pradėjo skirti vyrus vieną nuo kito, galiausiai jie liovėsi konfliktuoti. Ant savo sūnaus veido pastebėjo sužalojimus, nubrozdinimus kaktos srityje. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, nes matė tik konflikto pabaigą. Taip pat nori paminėti, kad konfliktą matė jų auklėtinis S. N. S. ir jo motina K. S., taip pat (duomenys neskelbtini) darželio auklėtinis D., jo pavardės nežino, tačiau berniukas dar negali kalbėti, yra labai (duomenys neskelbtini). S. N. S. tėvas anksčiau yra konfliktavęs su ja bei jos sūnumi, kitais darželio darbuotojais, nes be leidimo užeina į darželio teritoriją. Jis neturi teisės pasiimti savo vaiko, nes S. N. S. motina sutartyje su darželiu yra nurodžiusi, kad vaiką gali pasiimti tik ji (b. l. 67-70).
2025 m. sausio 22 d. liudytojos N. P. G. D. S. apklausos protokole nurodyta, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Lietuvių kalbos nemoka, todėl yra reikalingas vertėjas ir jis dalyvauja apklausoje. Gali paaiškinti, kad su T. N. jau prieš šį įvykį buvo anksčiau panašių konfliktinių situacijų, dėl to, kad T. N. ateidavo pasiimti savo sūnų, tačiau jie neturėjo teisės jam perduoti sūnaus, konfliktinės situacijos buvo prieš šį įvykį su kitais mokytojais. T. N. nerūpėjo, kad viskas vyksta jo sūnaus akivaizdoje. Tikslios dienos neatsimena, bet atsimena, kad viskas įvyko tą pačią dieną, kai ji su sūnumi po įvykio atėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą ant T. N. už tai, kad jis užpuolė jos sūnų. Jie žinojo, kuriomis dienomis atvykdavo T. N. pasiimti savo sūnaus, jau žinojo, kad jis yra problematiškas, kelia konfliktines situacijas su darželio mokytojais, stengdavosi apsaugoti kitus vaikus, kad jie nematytų konfliktinių situacijų su S. tėvu, rakindavo duris ir vartus. Įvykio dieną durys buvo neužrakintos. Tą dieną ji buvo darželio viduje, kai išgirdo garsus lauke, išėjus į lauką pastebėjo, kad jos sūnus N. ir T. susikibę stovi ir stumia vienas kitą, ji pribėgusi atsistojo tarp jų į vidurį bandė juos išskirti ir tuo metu ji matė, kaip T. laikydamas savo dešinėje rankoje sugniaužęs žibintuvėlį trenkė jos sūnui į galvos sritį ir pastoviai taikėsi trenkti ir pataikyti būtent į galvą, kiek kartų trenkė tikslaus skaičiaus neatsimena, bet tikrai buvo suduota į galvą ne mažiau penkių kartų. Ji šaukė jiems, kad jie liautųsi, jos sūnus bandė saugotis nuo T. smūgių ir gynėsi nuo jo. Taip pat T. grumtynių metu buvo pametęs savo sulankstomą peiliuką, ji matė, kaip jis jį pasiėmė nuo žemės, įsidėjo į kišenę ir įsidėjęs išėjo iš darželio teritorijos. Atvyko į įvykio vietą ne policija, o galimai apsauga, ji tiksliai neatsimena, nes tuo metu įėjo į darželio vidų ir daugiau nematė, kas vyksta lauke. Po šio įvykio darželis nutraukė sutartį su S. motina, su tikslu apsaugoti kitus vaikus. Grumtynių metu buvo išlaužta darželio tvora, sulaužyti darželio varteliai, ji kaip (duomenys neskelbtini) informavo atsakingus asmenis, jeigu turės pretenzijų, atsakingas asmuo kreipsis priešpriešinėje byloje, kurioje jos sūnus N. yra pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 103-106).
2025 m. birželio 13 d. T. J. K. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 16 val. jis ėjo gatve, šalia vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Eidamas minėtu adresu, jis išgirdo riksmus (duomenys neskelbtini) kalba, atsisuko ir pažiūrėjo, kas vyksta. Pamatė vieną vyrą, kuris bandė prasiveržti į vaikų darželio teritoriją per vaikų darželio vartus, jį mėgino sustabdyti kitų vartų pusėje buvęs (duomenys neskelbtini) vyras. (duomenys neskelbtini) vyras nepuolė, o tik gynėsi, mėgino sustabdyti besiveržiantį vyrą laikydamas jį už rankų, faktiškai tai buvo imtynės, o ne muštynės. Vaikų darželio teritorijoje buvo dvi moterys, viena viską filmavo savo mobiliojo ryšio telefonu, o kita pamačiusi jį, jam pradėjo šaukti, kad iškviestų policiją. Jis tą ir padarė, paskambino policijai. Minėtus vyrus ir dvi moteris jis matė pirmą kartą, jų duomenų nežino. Skambučio metu ir po jo vyrai toliau grumėsi ir kažkuriuo momentu jie dingo už tvoros, todėl jų nematė. Tačiau netrukus, jie vėl grįžo, nes (duomenys neskelbtini) sugebėjo agresyviai nusiteikusi kitą vyrą išstumti iš teritorijos. Tuomet agresyviai nusiteikęs vyras iš kišenės, kažką išsitraukė (kokį daiktą išsitraukė nematė), tačiau juo pradėjo daužyti jį laikančio vyro rankas. Tuo metu baigė skambutį su policija ir nusprendė pasitraukti iš įvykio vietos, truputį nuėjęs atsisuko ir pamatė, kad agresyvus vyras išeina iš darželio teritorijos vesdamasis vaiką, o (duomenys neskelbtini) vyro veidu teka kraujo srovelė nuo kaktos (b. l. 74-76).
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. sausio 17 d. liudytojos K. S. apklausos protokole nurodyta, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini) metų, lietuvių kalbą moka, moka skaityti ir rašyti, todėl vertėjas nėra reikalingas. Ji gali paaiškinti, kad 2023 m. spalio mėnesį įvyko konfliktas su (tuo metu dar buvo jos vyras) T. N., po įvykusio konflikto jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, jis dvi savaites negalėjo artintis prie jos ir jų bendro vaiko S. N.-S. Po šio konflikto 2024 m. įvyko jos ir T. N. skyrybos. Teismo sprendimu yra numatytas laikas, kada T. N. gali pasiimti sūnų iš darželio arba iš jos namų. 2024 m. rugsėjo mėn. buvo įvykis, prie jų vaiko lankomo darželio jis iš jos atėmė jos telefoną, sudaužė telefoną, taip pat sulaužė įėjimo į darželio teritoriją vartelius, po šio įvykio su ja susisiekė pareigūnai, T. N. išdavė (duomenys neskelbtini) orderį. Apie įvykį, įvykusį 2024 m. lapkričio 19 d., apie 15.50 val.: ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti savo vaiką S. N.- S., užėjo į darželį. Kadangi buvo T. diena būti su vaiku, o jis kartais vėluoja paimti vaiką, ji vaiką jam būtų perdavusi ne darželyje, o prie darželio. Jis tą dieną atvyko anksčiau, laukė prie darželio įėjimo vartelių, buvo agresyvus ir piktas, pradėjo ją įžeidinėti, rodė gestus rankomis, kad ji nevykėlė. Ji ėjo į darželio teritoriją pro vartelius, darželio teritorijoje buvo N. D. S. ir jos vaikas S., N. girdėjo, kaip ją įžeidinėjo jos buvęs vyras. Jai einant į darželio teritoriją T. įeidinėjo į teritoriją tuo pat metu kaip ir ji, o N. tuo metu savo rankomis bandė išstumti T. iš darželio teritorijos, o T. pradėjo pulti N., o N. gynėsi nuo T.. Ji pradėjo viską filmuoti ir saugojo savo vaiką. Jiems besimušant atėjo darželio (duomenys neskelbtini) N. D. S., kuri atskyrė abu, nors sunkiai tai sekėsi padaryti, nes T. pastoviai kėsinosi ir bandė trenkti N.. Taip pat jis grasino, kad turi su savimi peilį, kažką turėjo savo kumštyje, tiksliai negali pasakyti ką. Jis dažnai su savimi nešiojasi peilį. Po šio įvykio iškvietė policiją, jai teko keisti vaikui darželį, nes šiame darželyje dėl šio T. elgesio kitiems darželį lankantiems vaikams pasidarė nesaugu, todėl dabar T. S. paima iš jos namų. Ji vaiko teises yra informavusi dėl T. elgesio, parašiusi dėl jo elgesio skundą. Šiame ikiteisminiame tyrime jam pretenzijų neturi. Daugiau papasakoti neturi ko (b. l. 111-113).
N. M. D. S. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 15.55 val. adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), šalia vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirba kaip (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su vieno iš savo (duomenys neskelbtini) tėvu. Konflikto metu su vyru pradėjo stumdytis, stumdymosi metu minėtas vyras jam su kumščiu ir kažkokiu metaliniu daiktu trenkė į veido sritį (kaktą), apkandžiojo dešinės rankos dilbį, dėl šių veiksmų patyrė fizinį skausmą (b. l. 13-17).
2024 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, vaikų darželis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Į vaikų darželio teritoriją patenkamą pakilus laiptais ir užėjus pro tamsios spalvos medines duris. Užėjus į vaikų darželio teritoriją, po dešine puse matome medinę tvorą, kurios viena dalis yra lūžusi. Medinė tvora skiria kiemą nuo automobilio stovėjimo vietos. Po kaire puse matome nedidelį kiemą. Tiesiai matome tamsios spalvos medines duris, per kurias galima užeiti į vaikų darželio patalpas. Daugiau reikšmingų tyrimui pėdsakų nenustatyta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 25-27, 28-35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:
1. D. S. N. M. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje su centre stebimais odos nubrozdinimais, atkartojančiais dantų žymes, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje ir kairėje plaštakoje, kaktoje, dešinio smilkinio srityje bei kraujosruva odoje kaklo kairiame šoniniame paviršiuje galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.
2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
4. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis, nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu.
6. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu (b. l. 55-56).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pagal reikalavimą gauti vaizdo įrašai:
- IMG_0107. Vaizdo įrašo trukmė 01.07 s. Vaizdo įraše matyti, kaip lauko kieme, kuris yra aptvertas tvora, du vyrai (vyras Nr. 1) ir (vyras Nr. 2) tarpusavyje mušasi. Vyras Nr. 1: vidutinio kūno sudėjimo, baltais plaukais, su šviesia barzda, apsirengęs tamsios spalvos dryžuotą megztinį, mėlyną džinsinį švarką, tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus bei su juodos spalvos pirštines (įtariamasis T. N.). Vyras Nr. 2: stambaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), juodos spalvos plaukais, juoda barzda, apsirengęs juodos spalvos megztinį su gobtuvu, taip pat tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus (nukentėjęs N. M. D. S.). Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kaip abu vyrai jau yra susikibę ir įrašo 00.03 s., vyras Nr. 2, vyrą Nr. 1 įremia į po kaire puse esančią tvorą bei tvorą sulaužo. 00.07 s., vyras Nr. 1 nutraukia nuo vyro Nr. 2 esantį juodos spalvos megztinį. Galiausiai vyras Nr. 2 įrašo 00 min 10 s. nustumia vyrą Nr. 1 ant apačioje esančios betoninės dangos. Vyras Nr. 1 užsilipa atgal ir prasideda vėl muštynės tarp abiejų vyrų. Vyras Nr. 2 su šalimais esančia šluota bando tramdyti vyrą Nr. 1. Įrašo 00.46 s., vyras Nr. 1 iš dešinės kojos trenkia vyrui Nr. 2, tačiau nepataiko, dėl ko prasideda dar agresyvesnės muštynės: vyras Nr. 2 numeta vyrą Nr. 1 ant žemės, dirvožemio dangos, tačiau vyras Nr. 1 nepaleidžia vyro Nr. 2 ir tvirtai laikosi rankomis už jo marškinėlių. Vaizdo įrašo 00.49 s., vaizdo fiksavimo stebėjimo ribose atsiranda (duomenys neskelbtini)vaikas, kuris stebi visas muštynes, taip pat fone visą laiką buvo girdimas kito vaiko verkimas. Moteris, kuri viską filmavo (kalbėjo (duomenys neskelbtini)) bandė raminti abudu vyrus žodžiais: „Raminkitės abudu, gana, užtenka“.
- IMG_0108. Vaizdo įrašo trukmė 01.57 s. Vaizdo įraše matyti, kaip lauko kieme, kuris yra aptvertas tvora, tie patys du vyrai, gulintys ant žemės (vyras Nr. 1) ir (vyras Nr. 2) tarpusavyje mušasi. Moteris, kuri viską filmuoja (kalba (duomenys neskelbtini)) žodžiais bando juos abu raminti ir teigia vyrui Nr. 2, kad paleistų vyrą Nr. 1 ir tegul jis eina. Vyras Nr. 1 bando keltis nuo žemės, tačiau vyras Nr. 2 jį spaudžia prie žemės atgal. Įrašo 01 min 00 s., vyras Nr. 1 atsistoja nuo žemės, tačiau abu vyrai toliau tęsia savo konfliktą. Įrašo 01 min 06 s., iš pastato išbėga moteris, kuri bando fiziškai juos išskirti (ji taip pat kalba (duomenys neskelbtini)), bando ramint tuo, kad visą tai mato vyro Nr. 1 sūnus ir, kad iškvies policiją. Moteris įsiterpia tarp dviejų vyrų ir įsikibusi nepaleidžia. Kol galiausiai moteris, kuri bando juos išskirt, paklausia moters, kuri visa tai filmuoja ar ji gali iškviesti policiją. Moteris atsako, kad taip ir dabar kvies policiją. Visą veiksmą fone stebėjo (duomenys neskelbtini) vaikas.
- IMG_0109. Vaizdo įrašo trukmė 00.26 s. Vaizdo įraše matyti, kaip lauko kieme, kuris yra aptvertas tvora, tie patys du vyrai (vyras Nr. 1) ir (vyras Nr. 2) tęsia savo smurtinį konfliktą. Vyras Nr. 2 laiko priremtą prie tvoros vyrą Nr. 1, o tuo tarpu vyras Nr. 1 laikydamas dešinėje rankoje žibintuvėlį, juo bando sužaloti vyrą Nr. 2. Moteris, kuri visą laiką bandė abudu vyrus išskirti, kalbasi su praeiviu vyru, esančiu už tvoros. Vyras Nr. 2 įrašo 00 min 26 s., bando jėga vyrą Nr. 1 išstumti iš esančios teritorijos už tvoros, vyras Nr. 1 priešinasi.
- IMG_0110. Vaizdo įrašo trukmė 00.26 s. Vaizdo įraše matyti, kaip už tvoros ribų vyras Nr. 1 stovi su savo (duomenys neskelbtini) vaiku bei kalbasi su moterimi, kuri viską filmavo bei fone girdimas vyro Nr. 2 balsas (visi kalbasi (duomenys neskelbtini), vyras Nr. 2 neaiškiai kalba). Vyras Nr. 1 teigia, kad vyras Nr. 2 pradėjo pirmasis pulti jį, moteris, kuri viską filmavo teigia, kad visų pirma pasirūpint savo vaiku, kitą kartą leisk žmonėms išeiti, bet vis tiek ji kreipsis į vaikų teises. (b. l. 87-89).
2025 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie PRĮR kortelės buvo pridėtas BPC garso įrašas. Perklausius įrašą nustatyta, kad jame pranešėjas kalba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, BPC skambutis buvo perduotas vertėjams, jog šie išverstų. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo T. M. (b. l. 90-91).??
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
T. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino. Nurodė, kad inkriminuotus veiksmus padarė, smūgius sudavė, bet teigė, kad jie buvo gynybiniai. Paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 19 d. atėjo pasiimti vaiko iš darželio. Darbuotojai vaiko darželyje nors ir neturi tokios teisės, neleisdavo jam vaiko laiku pasiimti, o tik per motinos rankas. Jo niekada neleisdavo į teritoriją, darbuotojai jam kelis kartus aiškino, kad jis neturi teisės pasiimti vaiko. Įvykio dieną jis užėjo paskui savo žmoną į darželio teritoriją. Iš darželio patalpų išėjo nukentėjusysis, kuris buvo jo vaiko darželio (duomenys neskelbtini) pradėjo ant jo rėkti, liepė išeiti, prisiartino, o jis keletą kartų paprašė jo neliesti. Žodinis konfliktas truko ne daugiau kaip minutę. Bandė pasakyti, jog vaikas ir motina jau stovi kieme ir jis jį paims ir išeis, bet jis jau prisiartino ir bandė jį sugriebti. Pirmas fizinį kontaktą pradėjo nukentėjusysis, stipriai sugriebė jį už rankų ir pradėjo stumti prie tvoros, po to nukrito dėl jo veiksmų. Nukentėjusysis pradėjo jį mušti ir įvyko konfliktas bei grumtynės. Nukentėjusysis jį stūmė prie tvoros, po to nustūmė nuo betoninės pakylos. Po to kai nukrito bandė sugrįžti ant pakylos, norėjo paimti vaiką. Nukentėjusysis vėl pradėjo eiti į jo pusę, bandė sugriebti kažkokį daiktą, kad apsiginti nuo jo, buvo nedidelės kautynės dėl šluotos. Nukentėjusysis parvertė jį ant žemės veidu į žemę, prispaudė su koja. Įkando, nes buvo nukentėjusiojo prispaustas prie žemės su jo kojomis ir rankomis ir bandė išsilaisvinti. Po įkandimo jis jį paleido. Iš kišenės paėmė žibintuvėlį, kai vėl atsistojo, nukentėjusysis jį vėl pagriebė ir tuo metu jis mušė nukentėjusiajam į veido sritį. Sudavė ne daugiau dviejų smūgių. Visus veiksmus vertina kaip gynybinius. Konfliktas baigėsi, nes tarp jų įsikišo nukentėjusiojo mama. Bandė atsitraukti nuo nukentėjusiojo. Kai jį paleido, pradėjo eiti link išėjimo, o nukentėjusysis nežinia, ką norėjo padaryti, ar išstumti, ar dar kažką, atbėgo, jis pagriebė už tvoros durų laikymosi dalies (stulpo), kad neiškristi iš ten. Neatkreipė dėmesio, ar fizinio konflikto metu padarė sužalojimus nukentėjusiajam, tuo metu galvojo, kad jį sužalojo. Suprato, jog savo veiksmais gali sužaloti. Turėjo galimybę ir bandė kitaip išvengti konflikto, bet nukentėjusysis pasirinko fizinį kontaktą. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus teisme nurodė, kad sutinka, jog dalis vaizdo įrašuose užfiksuotų jo veiksmų nebuvo gynybiniai. Patvirtino, kad veiksmai, kai nukentėjusysis jo nelaikė ir nekliudė prieiti prie vaiko buvo nulemti pykčio, o ne gynybiniai. Sutiko, kad veiksmais, kurie nebuvo gynybiniai turėjo tikslą sužaloti nukentėjusįjį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. N. nurodė iš esmės panašias įvykio aplinkybes, bet tvirtino, kad visi jo veiksmai konflikto metu buvo gynybiniai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 15.55 val. minėto vaikų darželio teritorijoje pamatė vaikščiojantį savo auklėtinio tėvą (T. N.). Žino, kad auklėtinio motina K. S. yra pasirašiusi kontraktą su darželiu, kuriame nurodyta, kad tik ji gali pasiimti vaiką, todėl nei jis, nei kiti darželio darbuotojai neturi teisės vaiką perduoti kitiems asmenims. Minėto vaiko tėvas įėjo į vaikų darželio teritoriją. Jis paprašė vyro palaukti už darželio teritorijos, nes jis neturi teisės pasiimti savo vaiko. Minėtas vyras susinervino, pradėjo ant jo šaukti, kad jis neturi teisės aiškinti, ką daryti. Jis priėjo prie jo ir sugriebė jam už rūbų, jis jį nuo savęs nustūmė. Su minėtu vyru pradėjo konfliktuoti, stumdytis. Stumdymosi, grumtynių metu vyras įkando 2 kartus į jo dešinės rankos dilbį. Taip pat su kumščiu jam trenkė į veidą (kaktos sritį). Vyras rankoje laikė metalinį daiktą, panašų į žibintuvėlį, su kuriuo jam trenkė 4 kartus į kairės rankos plaštaką, krumplius. Dėl to šių vyro veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nežino, kiek kartų su kumščiu vyras jam trenkė į veido sritį, tačiau gali pasakyti, kad jam sudavė mažiau nei 5 kartus. Konflikto, grumtynių metu tik atsistūminėjo ir laikė vyrą, tačiau jam nei karto netrenkė, nenorėjo jo sužeisti. Konfliktą sustabdė jo motina N. G. D. S., kuri yra (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. P. G. D. S. (nukentėjusiojo motina) nurodė, kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 16 val. darželio kieme išgirdo grumtynių garsus išbėgusi į kiemą pamatė, kad jos sūnus N. M. D. S., kuris yra (duomenys neskelbtini), stumdosi su jai nepažįstamu, bet anksčiau matytu vyru (T. N.). Pamačiusi konfliktą, pribėgo prie savo sūnaus ir minėto vyro bei bandė juos išskirti, prašė, kad jie nesimuštų. Pastebėjo, kad jos sūnui vyras su kumščiu trenkė į galvos sritį. Minėtas vyras dešinėje rankoje laikė daiktą, panašų į metalinį žibintuvėlį ir trenkė jos sūnui į galvos sritį ir pastoviai taikėsi trenkti ir pataikyti būtent į galvą, kiek kartų trenkė tikslaus skaičiaus neatsimena, bet tikrai buvo suduota į galvą ne mažiau penkių kartų. Pradėjo skirti vyrus vieną nuo kito, galiausiai jie liovėsi konfliktuoti. Ant savo sūnaus veido pastebėjo sužalojimus, nubrozdinimus kaktos srityje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. K. nurodė, kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 16 val. ėjo gatve, šalia vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, kai išgirdo riksmus (duomenys neskelbtini) kalba. Pamatė vieną vyrą, kuris bandė prasiveržti į vaikų darželio teritoriją per vaikų darželio vartus, jį mėgino sustabdyti kitų vartų pusėje buvęs (duomenys neskelbtini) vyras. (duomenys neskelbtini) vyras nepuolė, o tik gynėsi, mėgino sustabdyti besiveržiantį vyrą laikydamas jį už rankų, faktiškai tai buvo imtynės, o ne muštynės. Paskambino BPC norėdamas iškviesti policiją. Skambučio metu ir po jo vyrai toliau grumėsi. Galiausiai (duomenys neskelbtini) vyras sugebėjo agresyviai nusiteikusi kitą vyrą išstumti iš teritorijos. Tuomet agresyviai nusiteikęs vyras iš kišenės, kažką išsitraukė ir pradėjo daužyti jį laikančio vyro rankas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. S. paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 19 d., apie 15.50 val.: ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) į vaikų darželį pasiimti savo vaiką, užėjo į darželį. T. N. tą dieną atvyko anksčiau, laukė prie darželio įėjimo vartelių, buvo agresyvus ir piktas, pradėjo ją įžeidinėti. Ji ėjo į darželio teritoriją pro vartelius, darželio teritorijoje buvo N. D. S. ir jos vaikas. N. girdėjo, kaip ją įžeidinėjo jos buvęs vyras. Jai einant į darželio teritoriją T. įeidinėjo į teritoriją tuo pat metu kaip ir ji, o N. tuo metu savo rankomis bandė išstumti T. iš darželio teritorijos, o T. pradėjo pulti N., o N. gynėsi nuo T. Jiems besimušant atėjo (duomenys neskelbtini), kuri atskyrė abu, nors sunkiai tai sekėsi padaryti, nes T. pastoviai kėsinosi ir bandė trenkti N.
Nagrinėjamu atveju didžioji dalis konflikto aplinkybių yra užfiksuotos liudytojos K. S. pateiktuose vaizdo įrašuose. Vaizdo įrašai buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu. Siekiant objektyviai įvertinti analizuojamo įvykio detales, teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota konflikto eiga. Vaizdo įraše pavadinimu IMG_0107 matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jau vyksta grumtynės, asmenys yra susikibę. Konflikto pradžia ir kas pradėjo konfliktą vaizdo įrašuose nėra užfiksuota. Vaizdo įrašo laiku 00:00:03 matoma, kad grumtynių metu išlaužiama tvora ir T. N. nugriūna ant žemės. Nukentėjusysis prašo kaltinamojo nusiraminti. Kaltinamasis nugriuvęs, sėdėdamas ant žemės, laiko už nukentėjusiojo viršutinio drabužio rankovės ir 00:00:07 jį nutraukia. 00:00:08 T. N. bando stotis, o N. M. D. S. jį nustumia nuo šalimais esančios pakylos į žemiau esantį įvažiavimą į kiemą. T. N. iš karto atsistoja. 00:00:19 lipa ant pakylos. Šioje vietoje pažymėtina, kad kaltinamasis savo paaiškinimuose, tvirtino, kad norėjo eiti paimti savo vaiką, o nukentėjusysis jam to neleido, visgi vaizdo įraše užfiksuotos priešingos aplinkybės. N. M. D. S. 00:00:20 laiko ištiesęs kairę ranką laikydamasis atstumo nuo T. N. ir dešine ranka rodo į išėjimo iš darželio teritorijos vartelius, prašydamas jo išeiti lauk. 00:00:22 T. N. eina link vartelių, bet paima prie jų esančią šluotą, o nukentėjusysis bando ją iš jo atimti. 00:00:25 T. N. bando suduoti smūgį nukentėjusiajam dešine ranka, bet nepataiko. Prasideda grumtynės ir nukentėjusysis laiko T. N. už dešinės rankos. T. N. sako, kad viską pradėjo nukentėjusysis. 00:00:30 vaizdo įrašo laiku atsisukęs į įvykį filmuojančią K. S. prašo kviesti policiją. Kaltinamasis ir nukentėjusysis laikosi susikibę už vienas kito rankų. 00:00:45 T. N. bando spirti nukentėjusiajam dešine koja, bet nepataiko, nes nukentėjusysis smūgio išvengia. 00:00:48 N. M. D. S. tempdamas į save pargriauna T. N. ir prašo šio nusiraminti. T. N. nugriuvęs ant žemės guli ant nugaros ir laikosi įsikibęs už nukentėjusiojo marškinėlių. Nukentėjusysis prašo T. N. nesikelti. Nukentėjusysis pritūpęs dešinę ranką laiko ant kaltinamojo krūtinės. 00:01:03 T. N. paleidžia nukentėjusiojo marškinėlius ir rodydamas pirštų kreipiasi į įvykį filmuojančią liudytoją.
Vaizdo įraše pavadinimu IMG_0108 vaizdo įrašo laiku 00:00:01 N. M. D. S. nurodo, kad kaltinamasis neturi teisė įeiti į darželio teritoriją. 00:00:06 Nukentėjusysis bando stotis, bet T. N. dešine ranka laiko jo dešinę koją. Nukentėjusysis prašo jį paleisti, asmenys pradeda grumtis, atliekami imtynių veiksmai, kai T. N. yra apačioje pasirėmęs ant kelių ir rankų ir dešine ranka suėmęs nukentėjusiojo koją, o nukentėjusysis yra virš jo ir spaudžia T. N. prie žemės, bet prašo jį paleisti. 00:00:27 vaizdo įraše tiesiogiai nesimato, bet T. N. įkanda nukentėjusiajam į ranką, tuo pačiu metu laikydamasis už jo dešinės kojos. 00:00:31 N. M. D. S. klausia kaltinamojo ar šis jau baigė savo elgesį ir kad jį paleistų, prašo jo liautis. Kairėje rankoje T. N. laiko metalinį daiktą, su kuriuo 00:00:43 bando trenkti N. M. D. S., po ko nukentėjusysis pradeda spausti kaltinamojo galvą link žemės ir asmenys apsiverčia. Nukentėjusysis atsigula ant nugaros, o T. N. atsiduria viršuje, tuomet vėl prasideda grumtynės, ko pasėkoje nukentėjusysis laiko T. N. už pečių ir prašo nusiraminti. 00:00:52 T. N. smūgiuoja kairėje rankoje esančiu daiktu nukentėjusiajam į veido sritį ir N. M. D. S. atsitraukia nuo jo. 00:00:55 T. N. bando atsistoti, bet N. M. D. S. jį pastumia ir šis prisėda ant žemės. 00:01:00 T. N. vėl atsistoja ir nukentėjusysis jam netrukdo, bet tik atsistojęs kaltinamasis bando suduoti smūgį dešine ranka ir joje laikomu daiktu nukentėjusiajam. Nukentėjusysis sustabdo smūgio sudavimą su ranka. 00:01:02 pasigirsta nukentėjusiojo motinos raginimas sustabdyti konfliktą. N. M. D. S. laiko kaltinamąjį suėmęs už viršutinių rūbų ties pečiais 00:01:04 T. N. nuleidžia rankas, bet jau 00:01:07 bando smogti kaire ranka nukentėjusiajam į veido sritį, bet šis smūgio išvengia. 00:01:08 T. N. spiria nukentėjusiajam į koją. Tuo metu nukentėjusysis ir jo motina prašo T. N. liautis. 00:01:10 tarp jų įsiterpia nukentėjusiojo motina. Pažymėtina, kad šioje vietoje T. N. niekas nelaiko ir prieš jį jokių veiksmų neatlieka, bet jis 00:01:15 bando suduoti smūgį nukentėjusiajam kaire ranka per pastarojo motiną, po ko N. M. D. S. vėl kaltinamąjį suima už pečių. 00:01:20 T. N. bando spirti nukentėjusiajam, nepataiko. Kaltinamąjį už rankų laiko nukentėjusysis ir jo motina, prašo išeiti iš mokyklos teritorijos, T. N. jiems aiškina, kad viską pradėjo nukentėjusysis. Asmenys kalbasi, nukentėjusiojo motina, įsiterpia tarp dviejų vyrų. 00:01:40 T. N. kaire ranka ir joje laikomu daiktu smūgiuoja nukentėjusiajam į veido sritį, bet šis išvengia smūgio, tuomet T. N. smūgiuoja dešine ranka į nukentėjusiojo galvos sritį, bet nepataiko. Nukentėjusysis ir jo motina nustumia kaltinamąjį prie išėjimo vartelių ir laiko prispaudę, bando išstumti iš darželio teritorijos. Priešingai, nei teigė kaltinamasis jį paleidus jis nėjo iš darželio teritorijos, o toliau bandė smūgiuoti nukentėjusiajam ir tęsti konfliktą. Vaizdo įrašo laiku nuo 00:01:46 iki 00:01:55 T. N. nukentėjusiajam laikančiam jį už rankų suduoda šešis smūgius kairėje rankoje laikomu metaliniu daiktu į galvos sritį, bet tik vienas iš smūgių pataiko nukentėjusiajam į kaktą. Nukentėjusiojo motina prašo filmuojančios liudytojos kviesti policiją.
Vaizdo įraše pavadinimu IMG_0109 vaizdo įrašo laiku 00:00:01 T. N. dešinėje rankoje laikomu žibintuvėliu bando smūgiuoti nukentėjusiajam, kuris jį laiko už rankų prispaudęs prie vartelių kolonos. Nukentėjusysis patraukia kaltinamąjį arčiau išėjimo iš darželio teritorijos. 00:00:17 matyti, kaip T. N. rankoje laikomu daiktu smūgiuoja nukentėjusiajam į rankų sritį, kuriomis jis laiko suėmęs kaltinamąjį. 00:00:27 nukentėjusysis stumia kaltinamąjį iš darželio teritorijos, o T. N. laikosi įsikibęs už tvoros. 00:00:40 nukentėjusysis išstumia kaltinamąjį už darželio teritorijos.
Vaizdo įrašuose užfiksuoti kaltinamojo veiksmai konflikto metu neatitinka jo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad visi jo veiksmai buvo gynybiniai. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės labiau atitinka ir sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojų nurodyta versija, kad agresyviai nusiteikęs buvo kaltinamasis, o nukentėjusysis tik bandė sutramdyti kaltinamąjį, jį stumdamas ir laikydamas. Vaizdo įrašuose nėra užfiksuota konflikto pradžia, todėl negalima tiksliai nustatyti, kas pradėjo konfliktą ir fizinį kontaktą, tačiau sprendžiant dėl T. N. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ši aplinkybė jo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi, nes svarbu įvertinti jo veiksmus viso konflikto metu. Iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad po kaltinamojo nustūmimo nuo pakylos (nukentėjusiojo veiksmų), T. N. buvo nusiteikęs atsikeršyti nukentėjusiajam ir grįžo link N. M. D. S. norėdamas tęsti konfliktą. Vaizdo įrašuose užfiksuoti daugybiniai T. N. bandymai smūgiuoti nukentėjusiajam, o taip pat ir realiai pataikyti smūgiai, spyriai. Akivaizdu, kad fizinio konflikto metu aktyvius puolamuosius veiksmus atliko T. N., o jo veiksmų vertinti kaip gynybinių nėra jokio pagrindo. Net ir kaltinamojo atliktas įkandimas nukentėjusiajam negali būti laikomas gynybiniu veiksmu, nes N. M. D. S. jį laikė prispaudęs po to, kai kaltinamasis atliko puolamuosius veiksmus, siekiant apriboti T. N. galimybes toliau smurtauti, o po įkandimo nukentėjusiajam jį paleidus, kaltinamasis neatsitraukė, o vėl tęsė smurtinius puolamuosius veiksmus. Nors T. N. teigė, kad norėjo išvengti konflikto ir tik norėjo pasiimti vaiką, tačiau tokios jo intencijos vaizdo įraše neužfiksuotos. Itin svarbi aplinkybė, atspindinti kaltinamojo nusiteikimą naudoti fizinį smurtą, o ne gintis nuo užpuolimo, matoma aptartose vaizdo įrašų vietose, kai prieš kaltinamąjį neatliekami jokie fiziniai veiksmai, bet jis pats eina link nukentėjusiojo ir tęsia su juo fizinį konfliktą, naudodamas smurtinius veiksmus ir suduodamas smūgius. Pažymėtina ir tai, kad viso konflikto metu nukentėjusysis N. M. D. S. T. N. atžvilgiu nesudavė nei vieno smūgio (išskyrus veiksmą, kuriuo T. N. nustūmė nuo pakylos), o jo veiksmai iš esmės buvo susiję su T. N. stumdymu, laikymu ir bandymu neleisti šiam suduoti smūgių. Peržiūrėjęs įrašus teisme kaltinamasis sutiko, kad dalis jo veiksmų nebuvo gynybiniai ir elgdamasis agresyviai jis turėjo tikslą sužaloti nukentėjusįjį.
Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.). Ar buvo pavojingas kėsinimasis, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021).
Teismas sutinka, kad pirmiau aprašytas nukentėjusiojo N. M. D. S. elgesys (konflikto pradžioje) raginimas T. N. išeiti iš darželio teritorijos, fizinės kliūties įeiti į darželio teritoriją sudarymas, kilęs susistumdymas, galėjo būti netinkama reakcija į iškilusią situaciją, tačiau jokių kitų agresyvių, aktyvių, puolamųjų veiksmų, kurie galėtų sudaryti pagrindą galvoti, kad tuoj nukentėjusysis panaudos prieš kaltinamąjį smurtą, nebuvo. N. M. D. S. nesudavė smūgių T. N., asmenys grūmėsi, buvo bandoma kaltinamąjį išstumti iš darželio teritorijos. Paties, T. N. veiksmai po to, kai jis nukentėjusiojo buvo nustumtas nuo pakylos buvo išimtinai tik puolamojo pobūdžio, kaip jis pats įvardijo „adrenalino sukelta reakcija, suveikę refleksai“, kadangi po kaltinamojo nustūmimo, nukentėjusysis link kaltinamojo nėjo, konflikto netęsė, fizinio kontakto neinicijavo, o priešingai, ramino kaltinamąjį, ragino jį nustoti elgtis agresyviai. Nustatyta, kad N. M. D. S. ne kartą buvo atsitraukęs nuo T. N., jį paleidęs, fizinius veiksmus šio atžvilgiu nutraukęs, tačiau kaltinamasis N. M. D. S. puolė toliau, taip tęsdamas konfliktą. Tokia situacija, kai vienam iš asmenų nutraukus fizinius veiksmus, kitas asmuo puola ir tęsia konfliktą toliau smurtauja, neatitinka gynybos sampratos, vertinant tai iš puolančiojo pozicijos. Šioje situacijoje nėra ir pavojingo kėsinimosi apibrėžties, nuo kurio T. N. turėjo gintis, nes po to, kai buvo nustumtas, konflikto eigoje tik jis atliko puolamuosius veiksmus. Nors grumtynių metu T. N. buvo sužalotas, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad šį sužalojimą nukentėjusysis N. M. D. S. kaltinamajam padarė tyčiniais veiksmais, todėl konstatuotina, kad šis sužalojimas buvo grumtynių su nukentėjusiuoju rezultatas. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo N. M. D. S. kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Nagrinėjamu atveju netinkamą konflikto sprendimo būdą, o būtent smurtą, pasirinko ne nukentėjusysis, o kaltinamasis.
Įvertinus vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes ir paties kaltinamojo pastabą, tikslintinos pareikštame kaltinime nurodytos konflikto metu atliktų veiksmų eigos aplinkybės, nurodant, kad T. N. pirmiausia įkando nukentėjusiajam į dešinės rankos dilbį po to kumščiu bei metaliniu daiktu sudavė N. M. D. S. į veido sritį. Šis kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikavimui ir T. N. baudžiamajai atsakomybei įtakos neturi.
T. N. veiksmais nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad N. M. D. S. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje su centre stebimais odos nubrozdinimais, atkartojančiais dantų žymes, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje ir kairėje plaštakoje, kaktoje, dešinio smilkinio srityje bei kraujosruva odoje kaklo kairiame šoniniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku – 2024 m. lapkričio 19 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
N. M. D. S. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Tokių padarinių apimtis patenka į BK 140 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. T. N. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje požymiai. Darytina išvada, kad T. N. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė ir fizinį skausmą sukėlė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suprato, kad savo veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ar sukelti fizinį skausmą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog T. N. 2024 m. lapkričio 19 d. apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš N. M. D. S.: t. y. įkando jam į dešinės rankos dilbį, po ko kumščiu bei metaliniu daiktu vieną kartą sudavė N. M. D. S. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. M. D. S. sveikatą, jam padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje su centre stebimais odos nubrozdinimais, atkartojančiais dantų žymes, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje ir kairėje plaštakoje, kaktoje, dešinio smilkinio srityje bei kraujosruvą odoje kaklo kairiame šoniniame paviršiuje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę T. N., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. N. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
T. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors T. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau savo veiksmus vertino kaip gynybinius, šią poziciją dėl dalies savo veiksmų pakeitė tik parodžius vaizdo įrašus, jokio nuoširdaus gailėjimosi dėl savo veiksmų kaltinamasis neišreiškė, todėl nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. T. N. neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos. Dirbantis pagal individualią veiklą. Duomenų byloje apie T. N. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Ikiteisminio tyrimo metu T. N. buvo nurodęs, kad dėl skyrybų buvo (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini), nes labai išgyveno, buvo nusiųstas į (duomenys neskelbtini), lankė ten (duomenys neskelbtini), po apsilankymo jam pagerėjo ir daugiau niekur nesilankė ir problemų neturi.
Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad T. N. iš esmės laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, jo nuostatos nėra susiformavusios neigiama linkme, o padaryta nusikalstama veika yra labiau išimtinio, atsitiktinio pobūdžio, susiklosčius konfliktinei situacijai, kurios sprendimui buvo panaudotas netinkamas elgesio modelis. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės, tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti T. N. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą minimaliai sankcijoje numatytai šios bausmės rūšies ribai. Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės apribojimas bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, todėl viešųjų darbų bausmė T. N. neskirtina. Griežtesnių bausmių kaip areštas ar laisvės atėmimas kaltinamajam skirti nėra pagrindo, nes anksčiau neteistam T. N. su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas išimtinai įgyvendintų tik nubaudimo funkciją. Taigi už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą T. N. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju T. N. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis ir poreikis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros T. N. skirtini įpareigojimai – per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paliekant nustatytus įpareigojimus.
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
Baudžiamojoje byloje pareikštas 2025 m. kovo 20 d. N. M. D. S. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 50-52). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinį stresą ir nerimą, kuriuos sukėlė patirtas išpuolis.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100–1200 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, 1A-540-397/2024, 1A-466-876/2024 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 ir kt.). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023). N. M. D. S. sužalojimų mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad N. M. D. S. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Išvadoje pažymėta, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų būtų kilę liekamieji reiškiniai, neigiamos trunkamosios pasekmės ir operacijos poreikis.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais kaltinamojo T. N. veiksmais prieš jį. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis įvykio metu patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o po įvykio patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą. Sutiktina, kad prieš nukentėjusįjį panaudotas fizinis smurtas vienareikšmiškai neigiamai atsiliepė jo emocinei būsenai, saugumo jausmui, o nustatytų sužalojimų skaičius rodo, kad konfliktas tęsėsi pakankamai ilgą laiką, panaudotas smurtas buvo intensyvūs (nustatyta penkiolika trauminių poveikių). Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką, daro išvadą, kad nukentėjusiojo N. M. D. S. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui bei nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – T. N. vykdo individualią veiklą, teismo posėdžio metu teigė, kad finansinė padėtis yra sudėtinga, bet sunkią finansinę padėtį patvirtinančių duomenų nepateikė. Taigi N. M. D. S. civilinio ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2025 m. sausio 27 d. nutarimu (b. l. 145-146) T. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamasis T. N. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. N. (T. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimus – per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. N. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paliekant įpareigojimą – per pirmus 7 (septynis) laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), per pirmus 6 (šešis) laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią T. N. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
N. M. D. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai iš kaltinamojo T. N. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantį voką su 1 laikmena (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.