Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 pagal pareiškėjo G. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. J., valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei pagal suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, M. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. Z. ir K. J. B. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, panaikinti 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 4461/8127 dalis pastato-sandėlio, Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 508/8127 dalis pastato-sandėlio, Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-72-630/2015 buvo išnagrinėta neįtraukus suinteresuotų asmenų A. Z. ir K. J. B., nors pastarieji turi teisę į dalį sandėlio su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). A. Z. apie tai, kad G. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo sandėlį 2015 m. lapkričio 9 d. teismo sprendimo pagrindu sužinojo 2020 m. rugsėjo mėnesį, kai pastarojo atstovė advokatė G. G. pradėjo rengtis 2020 m. lapkričio 11 d. posėdžiui kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose dėl teisės į kitą sandėlį su atsakovu G. B.. Pradėjus aiškintis su A. Z. faktines aplinkybes, A. Z. nurodė, kad šiame prašyme minimų pareiškimų pagrindu A. Z. turi teisę ir į šioje byloje ginčo sandėlio dalį. Advokatė informavo A. Z. apie sužinotas faktines aplinkybes, todėl tik nuo 2020 m. lapkričio 11 d. A. Z., kuris informavo ir K. J. B., tapo aišku apie tai, jog G. B. sprendimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sandėlį, todėl pagrįstai galima spręsti, kad pareiškėjai nepraleido 3 mėnesių termino nuo sužinojimo momento procesui atnaujinti. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad yra praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 pateikti, prašo terminą atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui K. J. B. apie jo galimai pažeistas teises buvo žinoma dar 2015 m. spalio mėnesį, o pareiškėjui A. Z. – 2018 m. birželio mėnesį, todėl jie suprato, arba turėjo suprasti, jog praleidę įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei nesant svarbių priežasčių, jie praras teisę siekti galimai pažeistų teisių gynimo vadovaujantis proceso atnaujinimo institutu.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą ir prašyme dėl termino atnaujinimo nurodomos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, darytina išvada, kad pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. Z. ir K. J. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, jei, teismo nuomone, jis praleistas, bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino (CPK 368 straipsnis)

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 pareiškėjo G. B. pareiškimą tenkino, nustatė faktą, kad G. B. įgijo nuosavybės teisę į sandėlį su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu, suinteresuoto asmens M. J. pareiškimą atmetė (sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 10 d.). Pareiškėjai A. Z. ir K. J. B. 2020 m. spalio 14 d. Marijampolės apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, panaikinti 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 4461/8127 dalis pastato-sandėlio, Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 508/8127 dalis pastato-sandėlio, Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).

17. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

18. Kaip jau minėta, proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t. y. pagrindais, numatytais CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.

19. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

20. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atitinkamai tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, taikomas trūkumų šalinimo institutas; jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardinti pagrindai, teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Iki prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, šio prašymo pagrįstumas nevertinamas. Tik tada, kai prašymas atnaujinti procesą yra priimtas, teismas sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų pagrindų buvimo, taip pat vertina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad A. Z. apie tai, jog G. B. 2015 m. lapkričio 9 d. teismo sprendimo pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo sandėlį, sužinojo tik 2020 m. rugsėjo mėnesį, kai jo atstovė advokatė G. G. pradėjo rengtis 2020 m. lapkričio 11 d. posėdžiui kitoje civilinėje byloje dėl teisės į kitą sandėlį su atsakovu G. B.. Advokatė informavo A. Z. apie sužinotas faktines aplinkybes, todėl tik nuo 2020 m. lapkričio 11 d. A. Z., kuris informavo ir K. J. B., tapo aišku apie tai, jog G. B. sprendimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sandėlį, todėl pareiškėjai nepraleido 3 mėnesių termino procesui atnaujinti. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad yra praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pareiškėjai prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai dėl trijų mėnesių termino skaičiavimo pradžios nuo 2020 m. lapkričio 11 d., kai jie sužinojo apie Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015, yra nepagrįsti. Įstatymas sieja šio procesinio termino skaičiavimo pradžią būtent su diena, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai turėjo visas objektyvias galimybes sužinoti apie civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 priimtą sprendimą daug anksčiau, nei nurodo savo pareiškime.

24. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3469-443/2018 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 5 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad: „Atkreiptinas dėmesys, kad su Pastatu besiribojantis pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1F2/p, pagal 2015 m. lapkričio 9 d. tuometinio Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 nuosavybės teise priklauso G. B..“ Šioje civilinėje byloje A. Z. ir K. J. B. dalyvavo kaip pareiškėjai, o juos byloje atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas) D. R.. Taigi pareiškėjai turėjo pareigą domėtis jų pačių užvestoje civilinėje byloje esančiais procesiniais dokumentais bei turėjo visas galimybes sužinoti (sužinojo) apie civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 priimtą teismo sprendimą, kurio pagrindu G. B. įgijo nuosavybės teisę į ginčo sandėlį, ypač jei jie turėjo interesą įgyti nuosavybės teises ir į kitą, šalia esantį ginčo pastatą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nustatant sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą, kadangi sužinojimo momento nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas. Be to, pareiškėjų atstovė advokatė G. G. 2019 m. liepos 16 d. pateikė teismui prašymą suteikti prieigą prie minėtos civilinės bylos (prieiga buvo suteikta), taigi pareiškėjų atstovė taip pat turėjo galimybę susipažinti (susipažino) su visa bylos medžiaga, tame tarpe ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 5 d. atsiliepimu į pareiškimą ir jame nurodytais duomenimis.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjui K. J. B. apie iškeltą civilinę bylą Nr. 2-72-630/2015 buvo žinoma dar 2015 m. spalio 20 d., kai tą dieną vykusio teismo posėdžio metu jis buvo apklaustas liudytoju. Šias aplinkybes patvirtina Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 priimtas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas, kuriame nurodyta: „Pareiškėjas G. B., laikydamas save ginčo statinio savininku, su kitais ūkio subjektais – Morkų žemės ūkio bendrove ir Gerdžiūnų žemės ūkio bendrove, 1997 m. spalio 10 d. pasirašė trijų grūdų sandėlių naudojimosi sutartį (prijungta byla t. III, b. l. 10-11), pagal kurią G. B. atiteko naudotis ginčo statinys. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės buvęs vadovas K. B., nurodęs, jog G. B. laikė bokštinio grūdų sandėlio savininku ir kitos bendrovės su juo pasirašė sutartį“. Nors minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas K. J. B. dalyvavo tik kaip liudytojas ir neturėjo teisės susipažinti su bylos medžiaga ar priimtu teismo sprendimu, tačiau duodamas parodymus jis neabejotinai žinojo (turėjo žinoti), dėl ko yra kilęs ginčas ir su ginču susijusias aplinkybes (pareiškėjas liudytoju buvo kviečiamas suinteresuoto asmens M. J. prašymu, kuri pati pretendavo į ginčo sandėlį su priestatu ir prašė nustatyti jai nuosavybės teises į jį). Tačiau pareiškėjas K. J. B. jokių reikalavimų nereiškė (pvz., įstoti į šią bylą suinteresuotu asmeniu).

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai A. Z. ir K. J. B. nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad iki kreipimosi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo dienos reiškė kokias nors pretenzijas į ginčo sandėlį su priestatu (pvz., siekė įsiregistruoti nuosavybės teisę į ginčo objektą), naudojosi juo, išlaikė ir pan.

27. Taigi, minėtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai A. Z. ir K. J. B., jiems apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindas, objektyviai tapo (turėjo tapti) žinoma ne vėliau kaip 2018 m. birželio 5 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikus atsiliepimą į pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3469-443/2018, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti pateiktas iki 2018 m. rugsėjo 5 d. Pareiškėjai prašymą pateikė 2020 m. spalio 14 d., todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai praleido, laikytina pagrįsta.

28. Pareiškėjai A. Z. ir K. J. B. atskirajame skunde nurodo, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-981-829/2011 K. J. buvo nustatyta nuosavybės teisė į ginčo sandėlį įgyjamosios senaties būdu. Suinteresuotas asmuo G. B. minėtoje byloje 2012 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą, kadangi į procesą nebuvo įtrauktas suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi procesą atnaujino. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015, nurodė tą patį proceso atnaujinimo pagrindą, kad į procesą nebuvo įtraukti pareiškėjai, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidęs 3 mėnesių termino tokiam prašymui pateikti. Be to, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-981-829/2011 buvo įrodinėjamos nuosavybės teisės į sandėlį įgyjamosios senaties būdu sąlygos. Taigi civilinės bylos Nr. 2-981-829/2011 ir šios civilinės bylos aplinkybės, vertinant terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, yra skirtingos.

29. Pareiškėjai A. Z. ir K. J. B. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nenurodė priežasčių ir nepateikė įrodymų, dėl ko CPK 368 straipsnyje įtvirtintas terminas buvo praleistas, bet prašo jį atnaujinti tuo atveju, jeigu teismas laikytų jį praleistu.

30. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką ir įstatymo nuostatas, esant išskirtinėms, objektyvioms priežastims, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra susiklosčiusi išskirtinė ar netoleruotina situacija. Priežasčių, dėl kurių pareiškėjai negalėjo pateikti prašymo atnaujinti procesą per tris mėnesius nuo 2018 m. birželio 5 d., nenurodė. Taigi patys pareiškėjai nesiekė apginti savo teisių ir teisėtų interesų, nesiėmė tam aktyvių veiksmų, todėl nesielgė apdairiai ir rūpestingai. Bet koks nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą atnaujinti procesą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad terminas praleistas dėl pačių pareiškėjų nepakankamo veikimo, siekiant laiku įgyvendinti savo teises, todėl teismui atnaujinti procesinį terminą nėra pagrindo.

31. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Suinteresuotas asmuo G. B. pateikė prašymą dėl 473,11 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą priteisimo. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros Serija APB21 Nr. 138 ir „Citadele“2021 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad G. B. už teisines paslaugas sumokėjo 471,90 Eur sumą. Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydžio, todėl pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos lygiomis dalimis (po 235,95 Eur) priteistinos suinteresuotam asmeniui G. B. iš pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjų A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 235,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.